Jump to content

Verslo sinergija ūkyje.


AG Paulius

Recommended Posts

prieš 8 minutes , AgroP pranešimas:

Daug skambiu frazių išsakyta apie šita HIKOS, kiek jis daug naudos suteikia ir t.t, nors iš tikro  tai tik dar viena eilinė kiek mandresnė Excel lentelė čia tiktais.. Tarp excel bent jau nemokamai susirašai duomenys ir tikrai gana.

Labas! Dėkoju už jūsų pastabas apie HIKOS. Suprantu, kad kai kurie žmonės gali būti skeptiški dėl jo naudingumo. Tačiau norėčiau paaiškinti, kad HIKOS yra išsamus įrankis, skirtas valdyti ir analizuoti duomenis ne tik Excel lentelėse.Viena iš HIKOS privalumų yra galimybė automatizuoti daugybę procesų, kurie kitu atveju būtų atliekami rankiniu būdu. Tai suteikia galimybę taupyti laiką ir sumažinti klaidų riziką. Suprantama, jeigu jums pakanka Excel funkcionalumo, tai visiškai suprantamas pasirinkimas naudotis šiuo programa nemokamai.
       Tačiau jeigu turite poreikių valdyti didelius arba sudėtingus duomenų rinkinius bei norite optimizuoti, automatizuoti darbo procesus - rekomenduoju išbandyti HIKOS ir pamatyti, ar jis atitinka jūsų lūkesčius.Jei turite bet kokių kitų klausimų ar reikia papildomos informacijos, mielai padėsiu

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš valandą, AG Paulius pranešimas:

Klausimas, kokių veiksmų reikia imtis, kad ateityje žemės ūkio sektorius išliktų stabilus ir ekonomiškai gyvybingas...

Nepatikėsi, bet politinių. Kol bezdielnikai drumsit mūsų ir taip sunkų darbą, tol apie šviesesnį rytojų tik pasvajot...

Kas iš to hikos, jei jis be duomenų, o jei jau suvesi duomenis, kas iš jų, jei jų niekas nemato.

 

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš 52 minutes , JCB pranešimas:

Nepatikėsi, bet politinių. Kol bezdielnikai drumsit mūsų ir taip sunkų darbą, tol apie šviesesnį rytojų tik pasvajot...

Kas iš to hikos, jei jis be duomenų, o jei jau suvesi duomenis, kas iš jų, jei jų niekas nemato.

 

Labas, Ačiū už jūsų nuomonę apie politikus ir jų darbą. Tačiau išreiškiant savo nuomonę manau, kad labai svarbu išlaikyti objektyvumą ir atsakingumą, diskutuojant apie politinius procesus. Tai padeda suformuluoti pagrįstas nuomones ir prisideda prie kokybiškos bei sąžiningos politinės analizės. Politika yra sudėtingas ir daugiasluoksnis dalykas, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai veikia visuomenę, bei žmonių emocijas.
     Kalbant apie duomenis dabar kaip niekada yra daug galimybių prisijungti prie duomenų servisų, analizuoti duomenis, juos palyginti tarpusavyje, siekiant padidinti skaidrumą ar atskleisti įsisenėjusias problemas. Hikos tai ne tik aplikacija tai ūkininkų bendruomenės erdvė, kurioje ūkinikai gali kooperuotis, teikti paslaugas, valdyti savo ūkius, gauti kitas paslaugas. HIKOS siekia būti nepriklausoma platforma kurianti vertę ūkinikui.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 6 valandas, AG Paulius pranešimas:

Ūkininko pelnas yra svarbus veiksnys, kuris nusako žemės ūkio veiklos efektyvumą. Nepaisant to, kad ūkiniko pajamos dar nėra pelnas, pastaraisiais metais uždirbti iš žemės ūkio veiklos darosi vis sunkiau. Tai galima paaiškinti keliais veiksniais, tokiais kaip brangstantys resursai (pesticidai, trašos, sėklos, paslaugos), klimato nepastovumas, auganti infliacija ir pasiektas derlingumo limitas.

Viena iš pagrindinių priežasčių yra tai, kad energijos, trąšų ir kitų reikalingų žemės ūkio produktams gaminti elementų kainos nuolat didėja. Tai turi reikšmigą poveikį augančiai gamybos savikainai.

Kitas svarbus faktorius yra auganti infliacija. Kiekvienais metais infliacija didina visuotinę prekių ir paslaugų kainų lygį. Tai reiškia, kad ūkininko išlaidos taip pat didėja, tuo tarpu pardavimo kainos nesikeičia arba netgi mažėja. Dėl šios priežasties pasiekti optimalų pelningumą ir jį išlaikyti kas met darosi vis sunkiau.

Klausimas, kokių veiksmų reikia imtis, kad ateityje žemės ūkio sektorius išliktų stabilus ir ekonomiškai gyvybingas...

Dar kažkodėl labai pamiršai paminėti politinius sprendimus, kurie taip pat mažina ūkininkų pelningumus: -5 proc dirbamos žemės laikoma pramogai, atsėliavimo draudimas, posėliai, tarpiniai pasėliai prideda papildomų darbų ir išlaidų, tiesioginių išmokų mažėjimas, nekontroliuojamas ukrainietiškų grūdų importas ir taip toliau. 

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Ūkininkų, susikaldymas ir vieningo požiūrio trūkumas yra svarbi problema, su kuria susiduria daugelis ūkininkų, bendruomenių, kooperatyvų, sąjungų ir asociacijų. Dėl šio esminio trūkumo dažnai kyla konfliktai ir nesutarimai tarp ūkininkų, o visuomenės akyse jie yra supriešinami pagal savo ūkių dydį - didelius ir mažus.

Tačiau labai svarbu pabrėžti, kad ūkininkų vieningumas gali sukurti žymiai didesnę vertę tiek patiems ūkininkams ir visam žemės ūkio sektoriui, tiek visai šaliai. Kai ūkininkai veikia kartu ir bendradarbiauja, jie gali pasiekti daug didesnius rezultatus nei veikdami atskirai, čia geras pavizdys yra šis forumas kur laikas nuo laiko prisijungia ūkininkai ir bendrauja, aptarinėja svarbius klausimus, diskutuoja, dalinasi patirtimi.

Vieningumas leidžia dalintis žiniomis, patirtimi ir gerąja praktika tarp kolegų. Jis taip pat suteikia galimybę derėtis dėl palankesnių sąlygų su tiekimo įmonėmis arba derinti bendrą poziciją per derybas su valdžios institucijomis.

Be to, stiprus ūkininkų vieningumas padeda išlaikyti sektoriaus stabilumą ir konkurencingumą tarptautinėje rinkoje. Bendradarbiavimas gali leisti efektyviau naudoti išteklius, plėtoti naujas rinkas ir pasiekti didesnes apimtis.

Todėl, norint išspręsti ūkininkų susiskaldymo problemą, ir didinti jų konkurencingumą turime pasitelkti visas įmanomas priemonės. Šiandien kada technologijos supa 21 amžiaus žmogų, tą galime padaryti išmaniai ūkininkus sujungdami į vieną bendrą skaitmeninį tinklą. Kuris bus ne Facbookas bet ūkininkų tinklas, ir visos kuriamos naudos bei auganti derybinė galia priklausys ūkininkams. HIKOS nėra excelis ir nėra tik aplikacija, HIKOS yra vertybėmis pagrysta ūkininkų bendradarbiavimo erdvė.

Tik stiprūs ir vieningi ūkininkai gali sukurti ilgalaikius pokyčius bei užtikrinti tvarią žemės ūkio plėtrą.

www.hikos.eu

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Lietuvos žemės ūkio sektoriaus ateitis yra neatsiejama nuo šiandieninės ūkių ir ūkininkų struktūros pokyčių. Šie pokyčiai lemia neišvengiamą ūkių stambėjimą, kuris savo esme yra susijęs su kartų kaita ir nepakankamomis pajamomis žemės ūkio sektoriuje.

image.thumb.png.54b0f50c8a717f261a056e69dfa21ede.png

 

Kartų kaita yra vienas iš pagrindinių veiksnių, kurie skatina šią transformaciją. Senosios kartos žemdirbiai mažina savo veiklą arba visai palieka žemės ūkio sektorių, o jaunosios kartos žemdirbiai prisiima atsakomybę ir siekia modernizuoti bei plėsti savo verslą. Tai lemia didesnę konkurenciją tarp žemdirbių ir daro vis didesnį spaudimą mažesniems ūkiams.

Be to, nepakankamos pajamos taip pat skatina transformaciją visame žemės ūkio sektoriuje, įpatingai tas pasireiškia pieno sektoriuje, kur ūkininkai dramatiškai bando prisišaukti pagalbos tačiau verslas jų negirdi. Daugelis smulkiųjų ir vidutinių ūkių pagrinde susiduria su finansiniais sunkumais dėl esamų ir nuolatos augančių išlaidų ir didesnį pelną galinčių generuoti galimybių mažėjimo. Tai skatina žemdirbius ieškoti būdų, kaip didinti produkcijos apimtis ar efektyviau naudoti išteklius, tačiau pasitaiko kad tokių galimybių ūkinikai neradę pasitraukia iš šios verslo visais.

Norint užtikrinti Lietuvos žemės ūkio sektoriaus tvarumą ateityje, būtina skatinti šios transformacijos procesą ir suteikti daugiau paramos jauniems ūkininkams bei smulkiems ūkiams, žinoma nepaliekant ir stambiųjų ūkininkų tačiau paramos strategija turi būti orentuota į visai kitas vertybes, aiškiai indentifikuojant problemines vietas bei gresiančias pasekmes.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šie pokyčiai negali visiškai pakeisti tradicinio žemdirbystės modelio. Smulkieji ūkiai vis dar turi savo vietą ir vaidmenį Lietuvos žemės ūkyje. Tačiau jų išlikimas priklauso nuo gebėjimo prisitaikyti prie naujų iššūkių ir pasitelkti inovatyvias idėjas.

 

Charles Darwin
"Išlieka ne stipriausios ir net ne protingiausios rūšys, o tos, kurios geriausiai prisitaiko prie pokyčių"

 

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 6 valandas, AG Paulius pranešimas:

Lietuvos žemės ūkio sektoriaus ateitis yra neatsiejama nuo šiandieninės ūkių ir ūkininkų struktūros pokyčių. Šie pokyčiai lemia neišvengiamą ūkių stambėjimą, kuris savo esme yra susijęs su kartų kaita ir nepakankamomis pajamomis žemės ūkio sektoriuje.

image.thumb.png.54b0f50c8a717f261a056e69dfa21ede.png

 

Kartų kaita yra vienas iš pagrindinių veiksnių, kurie skatina šią transformaciją. Senosios kartos žemdirbiai mažina savo veiklą arba visai palieka žemės ūkio sektorių, o jaunosios kartos žemdirbiai prisiima atsakomybę ir siekia modernizuoti bei plėsti savo verslą. Tai lemia didesnę konkurenciją tarp žemdirbių ir daro vis didesnį spaudimą mažesniems ūkiams.

Be to, nepakankamos pajamos taip pat skatina transformaciją visame žemės ūkio sektoriuje, įpatingai tas pasireiškia pieno sektoriuje, kur ūkininkai dramatiškai bando prisišaukti pagalbos tačiau verslas jų negirdi. Daugelis smulkiųjų ir vidutinių ūkių pagrinde susiduria su finansiniais sunkumais dėl esamų ir nuolatos augančių išlaidų ir didesnį pelną galinčių generuoti galimybių mažėjimo. Tai skatina žemdirbius ieškoti būdų, kaip didinti produkcijos apimtis ar efektyviau naudoti išteklius, tačiau pasitaiko kad tokių galimybių ūkinikai neradę pasitraukia iš šios verslo visais.

Norint užtikrinti Lietuvos žemės ūkio sektoriaus tvarumą ateityje, būtina skatinti šios transformacijos procesą ir suteikti daugiau paramos jauniems ūkininkams bei smulkiems ūkiams, žinoma nepaliekant ir stambiųjų ūkininkų tačiau paramos strategija turi būti orentuota į visai kitas vertybes, aiškiai indentifikuojant problemines vietas bei gresiančias pasekmes.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šie pokyčiai negali visiškai pakeisti tradicinio žemdirbystės modelio. Smulkieji ūkiai vis dar turi savo vietą ir vaidmenį Lietuvos žemės ūkyje. Tačiau jų išlikimas priklauso nuo gebėjimo prisitaikyti prie naujų iššūkių ir pasitelkti inovatyvias idėjas.

 

Charles Darwin
"Išlieka ne stipriausios ir net ne protingiausios rūšys, o tos, kurios geriausiai prisitaiko prie pokyčių"

 

Pagal lentelę pažiūrėjus tai beveik pusę paaiškėjų yra nuo 1 iki 5ha, dar didelė dalis nuo 5 iki 10ha, manau šitų pareiškėjų mažėjimas neatspindi realių ūkių mažėjimo nes didelė dalis šių tuos plotų dirba kiti pareiškėjai ir mažėjant šių pareiškėjų skaičiui nevisai tikslus skaičiai gaunasi dėl stambejanciu ūkių, kurie tiesiog susidaro nuomos sutartis deklaravimui. 

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš 30 minutes , Virgis. pranešimas:

Pagal lentelę pažiūrėjus tai beveik pusę paaiškėjų yra nuo 1 iki 5ha, dar didelė dalis nuo 5 iki 10ha, manau šitų pareiškėjų mažėjimas neatspindi realių ūkių mažėjimo nes didelė dalis šių tuos plotų dirba kiti pareiškėjai ir mažėjant šių pareiškėjų skaičiui nevisai tikslus skaičiai gaunasi dėl stambejanciu ūkių, kurie tiesiog susidaro nuomos sutartis deklaravimui. 

yra dar ir kiti faktoriai apie kuriuos šiek tiek vėliau parašysiu vienas iš jų ūkininkų demografinė situacija. Tačiau esi teisus, jei žiūrėsi statisiškai tai labiausiai nyksta ūkiai iki 50 ha. Bet pats nykimo faktas yra ir jo neigti negalime. O buvo laikai kažkada, kada ūkių skaičius sparčiai augo ir siekė virš 200 tūks. 

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Smulkiems ar kas ūkininkauja prastose žemėse dabar finansiškai apsimoka užsiimti landšafto priežiūros ūkininkavimu 😎 Dobilai, liucerna, ž.pūdymas ir gal kažką iš grūdinių sėti ar pagal fantaziją ir kas pigiau arba ko reikia kad max išmokas gauti. Iš technikos užteks: traktorius, barstyklė sėkloms, žolės smulkintuvas, diskinis skutikas. Kaip jums toks verslo planas ūkininkaujantiems prastose žemėse?

Tvaru ir atitinka briuselio žalią kursą 🤣

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 2 valandas, AG Paulius pranešimas:

Sveiki, šiandien paklausiau dirbtinio intelekto kaip tu įsivaizduoji žemės ūkį :) ir ištikro nustebau gavęs tokį atsakymą, todėl manau gal bus įdomu ir Jums pamatyti ką mano AI apie žemės ūkį. 

Technologijos atrodo labai progresyvios. 

image.jpeg

image.jpeg

image.jpeg

image.jpeg

Bent kad reiks dirbti iki žilos senatvės tai tikrai pataikė 

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Čia į tuos paveiksliukus žiūrint, tai ir kyla mintys iš senovės... gal kokius tris klerkus Dievams paaukoti... - vieno neužtektų... galvotų pagasdint norėjo... gal tada ir į atsakomybę kitaip pradėtų žiūrėti, o tai dabar vienam šovė į galvą, - sako davai padarom, kad ūkininkas kelnes per galvą nusimautų, - visi kiti... ooo joo, seniai taip reikėjo padaryti

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Ūkinikų amžiaus problema yra svarbus iššūkis, su kuriuo susiduria ne tik Lietuva, bet ir kitos šalys visame pasaulyje. Šiuo metu matome, kaip ūkininkai sensta ir kartų kaita vyksta labai lėtai. Tai kelia nerimą dėl ilgalaikės žemės ūkio tvarumo perspektyvos.Screenshot2023-08-28at10_38_06.thumb.png.8f103cab895f86e038e998ef0e655935.png

Screenshot2023-08-29at07_57_26.thumb.png.55d939986c27f67aeb275555daa4bae5.pngViena iš pagrindinių priežasčių yra tai, kad jaunimas vis mažiau turi ryžto pasirinkti ūkininkavimo profesiją dalis jaunimo pastoviai emigruoja. Daugelis jaunų žmonių renkasi kitas karjeros galimybes mieste arba užsienyje, paliekant žemės ūkio sektorių be naujos kartos verslininkų. Taip pat tam turi įtakos ir finansinės galimybės, jauni žmonės neturi kapitalo pradėti žemės ūkio veiklos arba įsigyti jau veikiančia veiklą.

Mano manymų norint spręsti šią problemą, būtina skatinti jaunus žmones įvairiomis priemonėsmis rinktis žemės ūkio sektorių, valstybės pareiga būtų užtikrinti minimalų pagyvenimo lygį subsidijuojant veiklą nepriklausomai nuo vykdomos veiklos ar veiklos dydžio, iki tol kol bus pasiekti tam tikri gyvibingumo rodikliai. Taip turi atsirasti organiškai arba dirbtinai sukurti reguliaciniai mechanizmai kurie švelnintų verslo įtakos siekius reguliuoti ūkininko pajamas.

Dirbtinio intelekto pateiktos foto nuotraukos, šaržuoja dabartinį ūkininko gyvenimą, bet sakyčiau labai tiksliai įliustruoją padėtį kurioje gyvename visi. “partnerių ir konsultantų tik daugėja“

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš 18 minutes , AG Paulius pranešimas:

Ūkinikų amžiaus problema yra svarbus iššūkis, su kuriuo susiduria ne tik Lietuva, bet ir kitos šalys visame pasaulyje. Šiuo metu matome, kaip ūkininkai sensta ir kartų kaita vyksta labai lėtai. Tai kelia nerimą dėl ilgalaikės žemės ūkio tvarumo perspektyvos.Screenshot2023-08-28at10_38_06.thumb.png.8f103cab895f86e038e998ef0e655935.png

Screenshot2023-08-29at07_57_26.thumb.png.55d939986c27f67aeb275555daa4bae5.pngViena iš pagrindinių priežasčių yra tai, kad jaunimas vis mažiau turi ryžto pasirinkti ūkininkavimo profesiją dalis jaunimo pastoviai emigruoja. Daugelis jaunų žmonių renkasi kitas karjeros galimybes mieste arba užsienyje, paliekant žemės ūkio sektorių be naujos kartos verslininkų. Taip pat tam turi įtakos ir finansinės galimybės, jauni žmonės neturi kapitalo pradėti žemės ūkio veiklos arba įsigyti jau veikiančia veiklą.

Mano manymų norint spręsti šią problemą, būtina skatinti jaunus žmones įvairiomis priemonėsmis rinktis žemės ūkio sektorių, valstybės pareiga būtų užtikrinti minimalų pagyvenimo lygį subsidijuojant veiklą nepriklausomai nuo vykdomos veiklos ar veiklos dydžio, iki tol kol bus pasiekti tam tikri gyvibingumo rodikliai. Taip turi atsirasti organiškai arba dirbtinai sukurti reguliaciniai mechanizmai kurie švelnintų verslo įtakos siekius reguliuoti ūkininko pajamas.

Dirbtinio intelekto pateiktos foto nuotraukos, šaržuoja dabartinį ūkininko gyvenimą, bet sakyčiau labai tiksliai įliustruoją padėtį kurioje gyvename visi. “partnerių ir konsultantų tik daugėja“

Daugiau dar reik prisifantazuoti visokių nesąmonių,tada tikrai pradės jaunėt...

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš 30 minutes , AG Paulius pranešimas:

Ūkinikų amžiaus problema yra svarbus iššūkis, su kuriuo susiduria ne tik Lietuva, bet ir kitos šalys visame pasaulyje. Šiuo metu matome, kaip ūkininkai sensta ir kartų kaita vyksta labai lėtai. Tai kelia nerimą dėl ilgalaikės žemės ūkio tvarumo perspektyvos.Screenshot2023-08-28at10_38_06.thumb.png.8f103cab895f86e038e998ef0e655935.png

Screenshot2023-08-29at07_57_26.thumb.png.55d939986c27f67aeb275555daa4bae5.pngViena iš pagrindinių priežasčių yra tai, kad jaunimas vis mažiau turi ryžto pasirinkti ūkininkavimo profesiją dalis jaunimo pastoviai emigruoja. Daugelis jaunų žmonių renkasi kitas karjeros galimybes mieste arba užsienyje, paliekant žemės ūkio sektorių be naujos kartos verslininkų. Taip pat tam turi įtakos ir finansinės galimybės, jauni žmonės neturi kapitalo pradėti žemės ūkio veiklos arba įsigyti jau veikiančia veiklą.

Mano manymų norint spręsti šią problemą, būtina skatinti jaunus žmones įvairiomis priemonėsmis rinktis žemės ūkio sektorių, valstybės pareiga būtų užtikrinti minimalų pagyvenimo lygį subsidijuojant veiklą nepriklausomai nuo vykdomos veiklos ar veiklos dydžio, iki tol kol bus pasiekti tam tikri gyvibingumo rodikliai. Taip turi atsirasti organiškai arba dirbtinai sukurti reguliaciniai mechanizmai kurie švelnintų verslo įtakos siekius reguliuoti ūkininko pajamas.

Dirbtinio intelekto pateiktos foto nuotraukos, šaržuoja dabartinį ūkininko gyvenimą, bet sakyčiau labai tiksliai įliustruoją padėtį kurioje gyvename visi. “partnerių ir konsultantų tik daugėja“

Sėkmingus ūkius natūraliai perima ir perims įpėdiniai. Nesėkmingų ir neperspektyvių neperima niekas ir joks bent kiek mąstantis to niekada nedarys. Keičiasi tendencijos, kyla pragyvenimo lygis ir maži ūkiai traukiasi.

Kodėl užsiciklinama su mažėjančiu ūkių skaičiumi? Kam reikalingas tas skaičius? Kiek jų yra, tiek ir užtenka. Kurti dirbtinas sąlygas remti tuos, kurie po penkių metų viską išsiparduos ir taip išsigrynins gautą paramą nėra tikslinga. Ne vieną pažįstu tikrą miestietį su tokiu tikslu auginantį bulves, shitakius, moliūgus ir t.t. Čia viešųjų pinigų švaistymas. Apie kokį dar skatinimą kalbame?

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 3 valandas, dumoju pranešimas:

Sėkmingus ūkius natūraliai perima ir perims įpėdiniai. Nesėkmingų ir neperspektyvių neperima niekas ir joks bent kiek mąstantis to niekada nedarys. Keičiasi tendencijos, kyla pragyvenimo lygis ir maži ūkiai traukiasi.

Kodėl užsiciklinama su mažėjančiu ūkių skaičiumi? Kam reikalingas tas skaičius? Kiek jų yra, tiek ir užtenka. Kurti dirbtinas sąlygas remti tuos, kurie po penkių metų viską išsiparduos ir taip išsigrynins gautą paramą nėra tikslinga. Ne vieną pažįstu tikrą miestietį su tokiu tikslu auginantį bulves, shitakius, moliūgus ir t.t. Čia viešųjų pinigų švaistymas. Apie kokį dar skatinimą kalbame?

Kas tas sėkmingas ūkis? Ar gali būti 50-100ha sėkmingas ūkis, čia labiau idėja ar hobis, yra pelningesniu veiklų, bet čia kiekvienam pagal sugebėjimą. 

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Jei visi sutariam, kad standartinė veikla javų auginimas iki 100 ha yra nebekonkurencingas, tai Lietuvoje viso turime apie  5500 - 6000 ūkininkų kurie dar gali būti vadinami sėkmingais ūkininkais. Tačiau tas skaičius su kiekvienais metais mažės, o verslų norinčių užbirbti ir išsilaikyti verslo konkurencinėje erdvėje išliks panašus. Peršasi mintis, kad  ir toliau matysime verslų konsolidaciją link monopolio.
       Kuo bus mažiau ūkininkų tuo didesnis spaudimą patirs likusieji ūkinikai. Labai geras pavizdys šiuo metu yra pieno sektorius. 

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 6 valandas, AG Paulius pranešimas:

Ūkinikų amžiaus problema yra svarbus iššūkis, su kuriuo susiduria ne tik Lietuva, bet ir kitos šalys visame pasaulyje. Šiuo metu matome, kaip ūkininkai sensta ir kartų kaita vyksta labai lėtai. Tai kelia nerimą dėl ilgalaikės žemės ūkio tvarumo perspektyvos.Screenshot2023-08-28at10_38_06.thumb.png.8f103cab895f86e038e998ef0e655935.png

Screenshot2023-08-29at07_57_26.thumb.png.55d939986c27f67aeb275555daa4bae5.pngViena iš pagrindinių priežasčių yra tai, kad jaunimas vis mažiau turi ryžto pasirinkti ūkininkavimo profesiją dalis jaunimo pastoviai emigruoja. Daugelis jaunų žmonių renkasi kitas karjeros galimybes mieste arba užsienyje, paliekant žemės ūkio sektorių be naujos kartos verslininkų. Taip pat tam turi įtakos ir finansinės galimybės, jauni žmonės neturi kapitalo pradėti žemės ūkio veiklos arba įsigyti jau veikiančia veiklą.

Mano manymų norint spręsti šią problemą, būtina skatinti jaunus žmones įvairiomis priemonėsmis rinktis žemės ūkio sektorių, valstybės pareiga būtų užtikrinti minimalų pagyvenimo lygį subsidijuojant veiklą nepriklausomai nuo vykdomos veiklos ar veiklos dydžio, iki tol kol bus pasiekti tam tikri gyvibingumo rodikliai. Taip turi atsirasti organiškai arba dirbtinai sukurti reguliaciniai mechanizmai kurie švelnintų verslo įtakos siekius reguliuoti ūkininko pajamas.

Dirbtinio intelekto pateiktos foto nuotraukos, šaržuoja dabartinį ūkininko gyvenimą, bet sakyčiau labai tiksliai įliustruoją padėtį kurioje gyvename visi. “partnerių ir konsultantų tik daugėja“

Tai,kad šioj kadencijoje kiek girdejau ir sunkiau tapo įkurti ūkininko sodybą,jaunam gauti paramą.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

On 2023-08-22 at 09:32, AG Paulius pranešimas:

O kam rūpi pieno sektorius ? Ar kas jaudinasi dėl nesibaigiančių galvijų eilių mėsinėse ? šiandieninę sektoriaus situaciją drąsiai įvardinčiau kaip lietuvos juodmargių ir žalūjų vykdomu genocidu. 
   Dėje kad ir kaip būtų nemalonu pripažinti bet šis sektorius lėtai gesta. 

Taip tikrai teisingai sakot, kad gyvulininkystės šaka Lietuvoje gęsta. Pats dirbu savo šeimos ūkyje laikome pienines karves, išviso apie 100 galvų iš kurių yra 50 karvių melžiamų, Pats dar esu jaunas 20m.Jau matau tą visą bardaka kurio niekaip niekas nesutvarko turiu omenyje mūsų valdžia, ministerija ir t.t Gaila kad valdžiai nerūpi niekas apart pelkių ir kitų nesąmonių.  Perdirbėjai moka kiek nori skriaudžia ūkininkus tas pats ir su grūdų supirktuvėm, kolega pasakojo kaip  ūkininkai atveža grūdus į elevatorius už klasę grūdų muša kaina o reziume tie grūdai eina į vieną krūvą su pienu irgi panašiai turi mokėt iš ko bet  kam mokėt jei gali nemokėti. Perdirbėjai kraunasi sau turtus o ūkininką smerkia su ta juokinga kaina. Pats matau kaip tėvai ūkyje sunkiai dirba. Ir pačiam kyla klausimas ar man pačiam to reiks ateitį jeigu taip ir toliau niekas nesikeis. Ir paskui klausia kodėl jaunimas nenori į kaimą gal mes jauni geriau matom viską, nesam gal tokie pakantūs nežinau. Atvirai sakant Lietuvoje vyksta žemės ūkio genocidas ir niekaip kitaip 

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 7 valandas, dumoju pranešimas:

Sėkmingus ūkius natūraliai perima ir perims įpėdiniai. Nesėkmingų ir neperspektyvių neperima niekas ir joks bent kiek mąstantis to niekada nedarys. Keičiasi tendencijos, kyla pragyvenimo lygis ir maži ūkiai traukiasi.

Kodėl užsiciklinama su mažėjančiu ūkių skaičiumi? Kam reikalingas tas skaičius? Kiek jų yra, tiek ir užtenka. Kurti dirbtinas sąlygas remti tuos, kurie po penkių metų viską išsiparduos ir taip išsigrynins gautą paramą nėra tikslinga. Ne vieną pažįstu tikrą miestietį su tokiu tikslu auginantį bulves, shitakius, moliūgus ir t.t. Čia viešųjų pinigų švaistymas. Apie kokį dar skatinimą kalbame?

Agree. Kam tas ūkiu skaičius, kokia nauda duoda būtent didelis ūkiu skaičius.
Šiaip pažiūrėjus dėl dirbamos žemės konkurencija tik auga. Ir ukis turėtų veikti pagal verslo modelį, o ne tik dirbti iš idėjos arba dėl išmokų… 

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Ateitis perdirbimas arba žalias kursas, vien tik žaliavos auginimas naudingas tik tiems vanagams, jie tai pasakų paseks apie šviesų jūsų ūkio rytojų jei pirksit jų produktus, dar ir programą sukurs kaip taisyklingai užsitepti sviesto ant duonos, o tai dabar tepliojat belekaip 🤣

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 1 valandų, Juodas pranešimas:

Agree. Kam tas ūkiu skaičius, kokia nauda duoda būtent didelis ūkiu skaičius.
Šiaip pažiūrėjus dėl dirbamos žemės konkurencija tik auga. Ir ukis turėtų veikti pagal verslo modelį, o ne tik dirbti iš idėjos arba dėl išmokų… 

Žiūrint kokios tos išmokos,ir ko nori visuomenė.Jeigu nori žalių lankų ir ten giedančių nendrinukių,tai turi suprasti ir tai,kad už tai reikia mokėti pinigus žmogui,kuris tai sukuria.Aš asmeniškai nieko prieš šienauti pievas,auginti krūmus SAVO nuosavybėje,na už kokį 1000 Eur už ha.Kas iš to seka?O seka tas,kad nereikia norėti ant svetimo ano į rojų nujoti.Valstybė turi turėti savo viziją,ko ji nori,ir to pamažu siekti.O nelaukti kada emigrantai  parsiūs pinigų Kalėdoms valstybės biudžeto papildymui per Maximas.Tai mažų mažiausiai kvaila.Manau kas galvoja supras ką parašiau.Esmė tame,kad nėra valstybės kaip o tokios,deja yra tik šaika,kuri siekia pasipelnyt...

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Sukurkite paskyrą arba prisijunkite

Rašyti gali tik prisijungę nariai

Sukurti paskyrą

Užsiregistruokite, tai užtruks tik akimirką!

Registruotis

Prisijungti

Jau turi paskyrą? Prisijunk!

Prisijungti



×
×
  • Create New...