AG Paulius

Manau, kad čia yra gryna emocija, faktas kad planuoja skirti paramą. Rinką į tai galimai reaguoja, trumpa manipuliacija fiksuojant pelnus. Stebim kas vyksta toliau

Nežinau, bet šis kritimas atrodo gali būti susijęs su Trampo pažadų fermeriams

Bet man dar asmeniškai nekyla noras pasiduoti gal ir klystu. Bet kai energetika kyla prieš žiemą ir seip bbz ko dar gali sulaukti tai ta kaina nėra tokia sexy

Su tais orakulais visada būna problemų, net geriausias orakulas casino prie ruletės 50/50 nepataiko

Wow žiūriu tema atsigavus nuo Irano iki JAV ekspertai dirba. Bravo šaunuoliai Lietuvai reikia tokių žmonių palaikau taip toliau. O dabar paprastas klausikas kada grūdus parduosim ?

Žiūrint kam tau jis reikalingas, ką planuoji su juo veikti

5 cm

iki kėdainių gal koks 40 - 50 km.

Manau kad esi visiškai teisus. Apie tai kalbančių yra daug. Siūlyčiau tik imti padidinti gal kokį - 15 metų inliacijos dedamosios.

Tai kodėl investavai į šią sritį jei matei, kad nėra gražos ?

Nėra rinkos ir vartojimo. Lietuvos du mokrų augintojai užima 80 proc. latvijos rinkos, o 5 bulvių augintojai užpildo lietuvos tinklų poreikį. Ką auginti ? Moliūgus ? ar auginti tą pačią produkciją, kurti perteklinę pasiūlą ir dempinguoti kainą. ?

Šiandien efektyvumą žemės ūkyje dažniausiai suprantame per mastą: daugiau hektarų, daugiau gyvulių, našesnė technika, didesnis darbo našumas. Tačiau tai tarsi užburta karuselė. Norėdamas būti efektyvesnis, turi vis daugiau investuoti, o kartu prisiimi vis didesnę finansinę riziką. Kalbėjau ne su vienu pieno ūkininku, investavusiu daugiau kaip 10 mln. eurų į modernias fermas. Atrodytų, technologijos pažangios, gamyba efektyvi, viskas apskaičiuota. Tačiau šiuos žmones slegia amžius, darbuotojų trūkumas, didžiuliai finansiniai įsipareigojimai ir neapibrėžtumas. Vienas jų sako: „Kiekvieną rytą atsikeliu su mintimi – ar nebankrutuosiu?“ Ir tai suprantama. Investicijos nesibaigia pastačius fermą. Reikia technikos, žemės, infrastruktūros, nuolat atsiranda gedimų ir naujų poreikių. Kapitalo poreikis auga, o investicijų atsipirkimas vis labiau išsitęsia laike. Bet kas šiandien gali pasakyti, ar po penkerių metų 500 melžiamų karvių ūkis vis dar bus konkurencingas? Ar jis sugebės išlikti, jeigu pradės strigti elektros tiekimas, pieno perdirbimas ar logistika? Kiek laiko toks ūkis galėtų išgyventi be stabilaus pinigų srauto, kai banko įsipareigojimai niekur nedingsta?

Fundamentalūs ekonomikos dėsniai veikia nepriklausomai nuo to, ar žmogus jais tiki, ar ne. Anksčiau ar vėliau laikas ir ekonominė realybė priverčia apsispręsti. Dirbti vien iš idėjos buvo lengviau tais laikais, kai rinkoje buvo tiek erdvės neefektyvumui, kad net ir nelabai skaičiuojant dar likdavo pinigų. Tai buvo aukso amžius tiems, kurie jau tada mąstė strategiškai, skaičiavo ir investavo į efektyvumą. Šiandien situacija visiškai kitokia. Gali optimizuoti sąnaudas, diegti technologijas, ieškoti naujų sprendimų, bet net ir tai negarantuoja pelno. O tiems, kurie iki šiol neskaičiuoja, darosi vis sunkiau išsilaikyti. Manau, būtent todėl šiandien ir kalbame apie šiuos dalykus. Ne todėl, kad ūkininkams staiga pradėjo rūpėti pinigai, o todėl, kad vien meilės žemei verslui išlaikyti jau nebepakanka

Manau gal taip greitai gal nebus, bet ekologų ir sofos ūkininkų tikrai daugės. Nes racionalumo dirbti iš idėjos už dyką tikrai mažai bus.

Ūkio dydis dar negarantuoja jo vertės. O kaip dėl likvidumo? Šiais metais teko dalyvauti vieno ūkio pardavimo procese. Ūkis – 1 600 ha, iš jų daugiau kaip 900 ha nuosavos žemės. Visa žemėvalda sutelkta vos 10 km spinduliu aplink ūkio bazę. Atrodytų, idealus variantas investuotojui. Turto vertintojas visą kompleksą įvertino daugiau kaip 8 mln. eurų. Tačiau galutinė pardavimo kaina siekė apie 5 mln. eurų. Ir net už tokią kainą ūkiu susidomėjo vos du Lietuvos verslai. Ši patirtis privertė susimąstyti: ar mes, ūkininkai, pakankamai galvojame apie savo turto likvidumą? Plečiame ūkius, perkame žemę, investuojame į techniką. Tačiau ar pagalvojame, kas vieną dieną galėtų visa tai nupirkti ir už kokią kainą? Gali turėti milijonų vertės ūkį, bet jeigu rinkoje nėra pirkėjų, jo realizavimas gali tapti rimtu iššūkiu. Galbūt verta daugiau dėmesio skirti ne vien hektarų skaičiui, bet ir pelningumui, finansiniam atsparumui bei ilgalaikei turto realizavimo strategijai. Nesvarbu, kokio dydžio tavo ūkis. Svarbu ne tik tai, kiek jis vertas popieriuje, bet ir kiek už jį realiai gali gauti. O jūs, planuodami ūkio plėtrą, pagalvojate apie jo likvidumą?

Tai klausimas apie kokią ateitį mes kalbame ? Šiandien facebook pilnas irašų apie likviduojamus ūkius ir parduodamą techniką kuri yra dar su apynaujais ES lipdukais. Kokią nauudą duoda ES investicijos tada ?

Pažiūrėk video e01c8d0f0b1c24d2eb1af696fbd8bbb4.mp4 450e12699a870f0ebc6f46d53c26de08.mp4

Jokia čia naujiena, visi taip daro visi iki vieno. Realiai visi ūkininkai yra suskaičiuoti iki centų. Realiai visi pripažįsta, kad perspektyva dar turi tik stambieji. Bet kas tas stambūs ir ar tam yra riba. Bičiuliai jūs nesuvokiant kokiuose spąstuose esat.

1000 proc pelno, jei iš rankos sėsi, arkliu akėsi ir rudenį derlių į pėdus suriši. Tada man norisi sakyti p....Don tą žemės ūkį. Teslos Autopilotas žmogų iš taško a į tašką b nuveža. O žemes ūkis atgal į akmens amžių žengia.

Dar Iranas išjungia Saudo Arabijos naftos tiekimą. Trampo bajeriais jau baigia amerikiečius iš kantrybės išvesti, pagaliau pajuto ir jie, kad ne viskas rožėm kvepia. Jei faktai pasitvirtins Europą negaus naftos, po to Japonija, Taivanas, Kinija. Amerika kuri žaidėjo visiems naftos dabar žada dyzelino kuro eksporto ribojimus nes pas juos jau galonas apie 7 baksus kainuoja. Maga gerbėjai jau ašaras braukia. Nežinau kažkokia huinia galvoje sukasi.

Šias metais orai 3000 ..... Kuro kaina kosmosas sėti neina, huinia kažkokia aplink darosi.

Gal galima plačiau apie MFN kas tai yra ?

Nepamirškite kad buvo atidėtas išgalvotas cban mokestis metams kai dujos pigs, vėl tryš naujas baubas. Šiais metais manau įmonių kišenias neblogai papildė

Kitaip tariant nieko naujo. Iš Putino interviu video neatrodė jis labai patenkintas jų vizitų visą laiką kalbėjo nervingai ir nežiūrėjo varžovams į akis daug kalbėjo akis nukreipęs į šoną. Tai kas buvo pasakyta yra nieko verta.

Iš inercijos dar eina, gal kažkiek masto ekonomija gelbsti, bet svarbiausia kiek jų pajėgūs išvis kažką realizuoti, kad ir už tokią kainą.