-
Pranešimai
2.650 -
Prisijungė
-
Lankėsi
-
Laimėta kartų
59
AG Paulius paskutinį kartą gavo apdovanojimą Lapkričio 13
AG Paulius paskelbtas turinys buvo labiausiai mėgstamas
Miestas
-
Miestas
Padebesiai
Kontaktai
-
Telefonas
865448944
AG Paulius pasiekimai
Senbuvis (5/5)
898
Reputacija
-
Puikus projektas, kuris gali būti naudingas visiems ūkininkams, turintiems galimybių ir norintiems papildomai užsidirbti teikiant žemės ūkio paslaugas. „AgriLink“ – visiškai nemokama ir niekuo neįpareigojanti galimybė prisijungti prie platformos, paskelbti savo teikiamas paslaugas ir padėti kitiems ūkininkams jus atrasti. Tikiu, kad Lietuvos ūkiuose slypi didžiulis neišnaudotas potencialas. Turime technikos, žinių ir patirties – tereikia sudaryti sąlygas visa tai efektyviau panaudoti. Kartais papildomoms pajamoms uždirbti nereikia naujų investicijų. Pakanka geriau išnaudoti tai, ką jau turime! Kviečiu ūkininkus išbandyti „AgriLink“ ir prisidėti prie tarpusavio paslaugų tinklo kūrimo. https://hikos.eu/ https://agrilink.hikos.eu/
- 2.747 atsakymai
-
- agronomija
- ekonomika
-
(ir dar 3 )
Su žymomis:
-
Grūdų kainos pasaulyje, Ateities sandoriai, MATIF, LIFFE
AG Paulius parašė atsakymą Vall2 sukurtoje temoje Rinkos pulsas
Kaip pagal vadovėlį -
M&M sureagavo į pranešimą temoje:
Pasaulio įvykiai
-
AGROMAN sureagavo į pranešimą temoje:
Pasaulio įvykiai
-
Brangiausia skylutė žemėję, made in china
-
AGROMAN sureagavo į pranešimą temoje:
Kas vyksta Lietuvoje?
-
Issivaizduok jei atskristu šimtas dronu, su tokiomis galimybėmis sekanti diena būti nedarbo o panikos ir mobilizacijos.
-
AG Paulius sureagavo į pranešimą temoje:
Kas vyksta Lietuvoje?
-
Reikėtų stiprinti sėdmenų raumenis Bet kas be ko galime pasidžiaugti ta atrakcija kai užklysta vienas kitas dronas ir kelis kartus per naktį gaunam mielus signalus į savo telefonus. Įsivaizduoju kaip malonu būtų jei taip kas dieną po kelis kartus.
-
Marijus197 sureagavo į pranešimą temoje:
Verslo sinergija ūkyje.
-
ŽIRnius sureagavo į pranešimą temoje:
Verslo sinergija ūkyje.
-
Mokesčių inspekcija su kontroliuoja šimtus tūkstančių subjektų, ne valstybės problema ūkininkai o verslo. Kartais verslas nori viską optimizuoti tą matome pieno rinkoje.
- 2.747 atsakymai
-
- agronomija
- ekonomika
-
(ir dar 3 )
Su žymomis:
-
Mentalitetas, tu teisus dėl jo Lietuvoje liks kokie 3 tuks ūkių kurie turės tempti agro sektoriaus paslaugų ir prekybos ekonomiką. O prie to sparčiai prisideda ir politikai.
- 2.747 atsakymai
-
- agronomija
- ekonomika
-
(ir dar 3 )
Su žymomis:
-
agronoms sureagavo į pranešimą temoje:
Verslo sinergija ūkyje.
-
Ar tikrai Nyderlandų ūkininkai yra geresni už Lietuvos ūkininkus, ar tiesiog žaidžiame skirtingomis ekonominėmis sąlygomis? Praėjusią savaitę susitikimas su Nyderlandų delegacija paskatino mane visą savaitgalį analizuoti Europos Sąjungos ekonomiką, demografiją, geografiją ir žemės ūkio struktūrą. Norėjau suprasti, kodėl vienos valstybės sugeba sukurti milžinišką ekonominę vertę, o kitos, nepaisant investicijų ir pastangų, nuolat vejasi lyderes. Skaičiai verčia susimąstyti. Nyderlanduose gyvena apie 4 % ES gyventojų, tačiau ši valstybė sukuria apie 6,2 % viso ES BVP. Lietuvoje gyvena vos 0,64 % ES gyventojų, o mūsų ekonomika sudaro tik apie 0,45 % ES BVP. Dar įdomesnis žemės ūkio palyginimas. Pagal pateiktus 2023 m. duomenis, vienam Nyderlandų ūkiui tenkanti metinė žemės ūkio produkcijos vertė siekia apie 821 tūkst. eurų, Lietuvoje – vos 36,6 tūkst. eurų. Skirtumas daugiau kaip 22 kartai! Tačiau ar tai reiškia, kad Nyderlandų ūkininkas dirba 22 kartus geriau už lietuvį? Žinoma, ne. Šie skaičiai atspindi skirtingą ūkių struktūrą, specializaciją, gamybos intensyvumą ir ekonominę aplinką. Be to, produkcijos vertė nėra tas pats, kas pelnas ar pridėtinė vertė. Ir štai čia prasideda esminis klausimas – geografija. Pažvelkite į Europos gyventojų ir BVP pasiskirstymo žemėlapius. Nyderlandai įsikūrę viename ekonomiškai stipriausių Europos regionų. Šalia – Vokietija, Belgija, Prancūzija ir didžiulė vartotojų rinka, pasižyminti aukšta perkamąja galia bei išplėtota infrastruktūra. Ten nereikia įveikti tūkstančio kilometrų vien tam, kad pasiektum pagrindinius Europos vartojimo centrus. O dabar pažvelkime į Lietuvą. Vakaruose mus riboja Baltijos jūra, rytuose – geopolitinės sienos su Rusija ir Baltarusija, o pagrindinis sausumos kelias į Vakarų Europos rinkas driekiasi per Lenkiją, kuri pati yra stipri žemės ūkio produkcijos gamintoja ir eksportuotoja. Mes konkuruojame toje pačioje ES bendrojoje rinkoje, tačiau mūsų geografinės ir ekonominės starto pozicijos nėra vienodos. Pridėkime dar vieną problemą – demografiją. Pagal pateiktus 2025 m. rodiklius Lietuvoje 100 mirčių teko vos 47 gimimai. Nyderlanduose – 95. Tai reiškia, kad Lietuvoje natūrali gyventojų kaita yra gerokai nepalankesnė. O mažėjantis gimstamumas ilgainiui kelia iššūkių darbo jėgos pasiūlai, regionų gyvybingumui ir kartų kaitai žemės ūkyje. Ir dabar grįžkime prie Nyderlandų delegacijos. Jų ūkininkai prieš daugelį metų suprato, kad vien užauginti produkciją nepakanka. Jie susivienijo į kooperatyvus, investavo į perdirbimą, technologijas, mokslą ir prekybą. Šiandien jų kooperatyvai valdo milijardinės apyvartos verslus ir ieško naujų investavimo galimybių užsienyje, taip pat Lietuvoje. O mes? Mes vis dar pernelyg dažnai investuojame tik į pirminę gamybą. Perkame vis modernesnius traktorius, kombainus, didiname derlingumą, tačiau užaugintą produkciją parduodame kaip žaliavą. Už logistiką mokame. Už džiovinimą mokame. Už valymą mokame. Už sandėliavimą mokame. O didesnę ekonominės vertės dalį, kuri gali būti sukuriama perdirbant ir parduodant galutinį produktą, dažnai pasiima kiti. Paradoksas paprastas: ūkininkas prisiima gamybos riziką, tačiau ne visada turi galimybę dalyvauti paskirstant tolesnėje grandinėje sukuriamą ekonominę naudą.
- 2.747 atsakymai
-
- agronomija
- ekonomika
-
(ir dar 3 )
Su žymomis:
-
AG Paulius sureagavo į pranešimą temoje:
Verslo sinergija ūkyje.
-
AG Paulius sureagavo į pranešimą temoje:
Verslo sinergija ūkyje.
-
AG Paulius sureagavo į pranešimą temoje:
Verslo sinergija ūkyje.
-
Broliai artojai, kada pagaliau pradėsime kurti vertę sau, o ne kitiems? Prieš gerą savaitę Briuselyje kartu su Europos jaunųjų ūkininkų organizacija CEJA diskutavome apie Europos žemės ūkio ateitį. Vėliau turėjome susitikimą su Europos Komisijos nariu, atsakingu už žemės ūkį ir maistą. Kalbėjome apie naująjį ES biudžetą, Bendrosios žemės ūkio politikos ateitį ir jaunųjų ūkininkų perspektyvas. https://sc.bns.lt/view/item/540666 Žinutė, kurią išsivežiau iš Briuselio, nėra maloni. Žemės ūkiui numatomi dideli finansiniai pokyčiai, didės konkurencija dėl lėšų, o jų paskirstymas gali vis labiau priklausyti nuo nacionalinių politinių prioritetų. Kyla klausimas, kokį vaidmenį šiame procese turės Finansų ministerija ir kiek sprendimo galios išsaugos Žemės ūkio ministerija. Praėjusią savaitę Lietuvoje teko susitikti ir su Nyderlandų delegacija. Olandai aktyviai lankosi mūsų šalyje, susitinka su įvairiomis organizacijomis, domisi rinka, jos dalyviais ir ekonominėmis galimybėmis. Ir tam yra priežasčių. Lietuvoje planuojamas Nyderlandų kapitalo projektas – baltymų ir kitų maisto ingredientų gamybos įmonė Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje. Su projektu siejamas vienas didžiųjų Nyderlandų žemės ūkio kooperatyvų, kurio metinė apyvarta siekia milijardus eurų. Kalbama apie galimas investicijas iki 100 mln. eurų. https://www.careersatcosun.com/en/about-cosun Ekonomikos ir inovacijų ministerija jau paskelbė apie projektui suteiktą stambaus projekto statusą. Tačiau man kyla klausimas: kokias konkrečias valstybės paskatas gaus investuotojai ir kokia šio projekto ekonominės naudos dalis liks Lietuvos ūkininkams? https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/3035030/stambaus-projekto-statusa-gavusiai-cosun-ingredients-vadovauja-vladimiras-vinokurovas?srsltid=AYCX9vLB5M6Hj0brhtZfG0DrsqXOVh_k2YUr45n0ZYlv9n-DornihZlF Nesu prieš užsienio investicijas. Priešingai – Lietuvai reikia modernios pramonės, technologijų ir aukštesnės pridėtinės vertės gamybos. Tačiau kodėl tai, ką Nyderlandų ūkininkai sugeba sukurti per savo kooperatyvus, Lietuvos ūkininkams vis dar atrodo nepasiekiama? Olandų ūkininkai jungiasi, valdo perdirbimo įmones, investuoja į technologijas ir dalyvauja paskirstant visoje vertės grandinėje sukuriamą ekonominę naudą. O ką darome mes? „Agrokoncernas“ kuria savo verslo grandinę. „Linas Agro“ – savo. Skandinavijos ir Danijos kooperatyvai plečia savo veiklą. Dabar Lietuvoje gali atsirasti ir Nyderlandų ūkininkų kooperatyvo valdoma perdirbimo gamykla. Visi mato galimybę uždirbti iš Lietuvos žemės ūkio produkcijos. Tik ar ją matome mes patys – Lietuvos ūkininkai? Mes investuojame į žemę, techniką, sėklas, trąšas. Prisiimame klimato, derliaus ir rinkos riziką. O vėliau mokame už džiovinimą, valymą, sandėliavimą, logistiką ir parduodame žaliavą tiems, kurie iš jos kuria didesnę pridėtinę vertę. Ir kol kiekvienas atskirai skaičiuojame savo hektarus, kiti skaičiuoja milijonus, kuriuos galima uždirbti iš mūsų užaugintos produkcijos. Broliai artojai, gal pagaliau laikas išsipurtyti utėles iš galvų? Kol didžiausi ūkinikų atstovai, ūkininkų sąjunga užsiima pramoginiais renginiais ir politikų piarinėms šventėmis. Verslas nesnaudžia ir siekia užimti visas pelningas nišas. Didžiausia mūsų problema nėra vien pinigų ar technologijų trūkumas. Tai ir negebėjimas susivienyti, pasitikėti vieniems kitais bei kartu investuoti į verslus, kurių po vieną nepajėgtume sukurti. Mes stebime, kaip kitų valstybių ūkininkai, susibūrę į kooperatyvus, ateina investuoti į mūsų šalį, o patys vis dar ginčijamės, kuris kaimynas turi daugiau žemės, geresnį traktorių ar gauna didesnę paramą. Jeigu ir toliau taip elgsimės, liksime žaliavos tiekėjais kitų valdomai pramonei. Ir tuomet klausimas bus ne kiek pridėtinės vertės sukuria Lietuvos žemės ūkis, o kiek tos vertės iš tikrųjų priklauso Lietuvos ūkininkams. Nes tikroji ekonominė nepriklausomybė prasideda tada, kai valdai ne tik gamybą, bet ir tai, kas vyksta su tavo užauginta produkcija.
- 2.747 atsakymai
-
- agronomija
- ekonomika
-
(ir dar 3 )
Su žymomis:
-
ŽIRnius sureagavo į pranešimą temoje:
Verslo sinergija ūkyje.
-
wind sureagavo į pranešimą temoje:
Verslo sinergija ūkyje.
-
Valstybė, kuri šildėsi savo ateitimi Viename Lietuvos kaime gyveno vyrukas, kuris po tėvų mirties paveldėjo gražią, išpuoselėtą sodybą. Tėvai visą gyvenimą sunkiai dirbo, statė namus, sodino medžius, puoselėjo žemę ir kaupė turtą, kad jų vaikui būtų lengviau gyventi. Tačiau sūnus buvo kitoks. Dirbti nenorėjo, ūkiu nesirūpino, o apie ateitį negalvojo. Jam atrodė, kad tėvų sukaupto turto užteks visam gyvenimui. Atėjo pirmoji žiema. Lauke spaudė šaltis, o malkų vyrukas nebuvo pasiruošęs. Užuot ėjęs į mišką ar ieškojęs darbo, jis nusprendė sukūrenti sodybos tvorą. Žiema praėjo. Namuose buvo šilta, o vyrukas džiaugėsi, kaip sumaniai išsprendė problemą. Tik nepastebėjo, kad kartu su malkomis sudegino dalį savo turto. Atėjo antroji žiema. Tvoros jau nebebuvo, todėl šį kartą vyrukas pradėjo kūrenti tai, kas dar buvo likę kieme – ūkinius pastatus, seną daržinę ir kitus medinius statinius. Ir vėl išgyveno žiemą. Net gyrėsi kaimynams, kad puikiai tvarkosi ir geba rasti sprendimus net sunkiausiomis aplinkybėmis. Trečiąją žiemą deginti lauke jau beveik nebuvo ko. Tuomet vyrukas nuplėšė namo langines, išardė laiptus ir pradėjo kūrenti grindų lentas. Namuose darėsi vis šalčiau, nes pro nesandarius langus ir išardytas grindis skverbėsi šaltis. Tačiau kuo labiau šalo, tuo daugiau savo namų jis degino. Kiekvienas jo sprendimas trumpam išspręsdavo problemą, bet kartu sukurdavo dar didesnę. Atėjo ketvirtoji žiema. Nebebuvo nei tvoros, nei ūkinių pastatų, nei langinių, nei laiptų. Liko tik pats namas. Tuomet vyrukas paėmė kirvį ir pradėjo kapoti namo sienų rąstus. Kiekvieną vakarą jis kūreno vis didesnę ugnį, kad sušildytų vis labiau griūvantį namą. Ir vieną dieną nebeliko nieko. Nei namų, nei ūkio, nei turto, kurį tėvai kūrė visą gyvenimą. Liko tik tuščia žemė ir žmogus, kuris taip ir nesuprato, kodėl jam nepavyko išsaugoti to, ką buvo gavęs. Tada vyrukas susikrovė paskutinius daiktus ir išėjo į platųjį pasaulį ieškoti geresnio gyvenimo. Jis išėjo ieškoti to, ką pats buvo sudeginęs. Ši istorija – metafora apie valstybę. Tėvų palikimas – tai ankstesnių kartų sukurtas turtas, infrastruktūra, gamybiniai pajėgumai, žmonių žinios ir bendruomenės. Tvora – pirmieji prarasti ištekliai, kurių netektis iš pradžių atrodo nereikšminga. Ūkiniai pastatai – nykstantys verslai, gamyba ir darbo vietos. Langinės ir laiptai – silpnėjantys regionai, viešosios paslaugos ir valstybės gebėjimas pasirūpinti savo žmonėmis. O namo rąstai – patys valstybės ekonomikos pamatai. Valstybė gali kurį laiką gyventi iš anksčiau sukaupto turto, tačiau negali amžinai finansuoti šiandienos poreikių naikindama rytojaus galimybes. Didžiausia tokio šeimininkavimo tragedija ne ta, kad vieną dieną pritrūksta malkų. Tragedija ta, kad kiekvieną žiemą sudegindamas dalį savo namų žmogus įsivaizduoja, jog sėkmingai sprendžia šildymo problemą. Ir kai galiausiai namas sugriūva, jis iškeliauja ieškoti geresnio gyvenimo svetur. Tik kas liks kurti ateitį ten, kur nebeliko nei namų, nei žmonių?
- 2.747 atsakymai
-
- agronomija
- ekonomika
-
(ir dar 3 )
Su žymomis:
-
Kiek metų buvau ūkininkas, į nutraukti visai ar perduodi kam. Koks buvo ūkio dydis
-
Viskas baigi ūkininkauti?
-
Gerų rezultatų sunku bus pasiekti
-
Grūdų kainos pasaulyje, Ateities sandoriai, MATIF, LIFFE
AG Paulius parašė atsakymą Vall2 sukurtoje temoje Rinkos pulsas
Bus blogai ir dar blogiau -
sermonielis sureagavo į pranešimą temoje:
Trašų kainos
-
Kinijoje
_resize.png.6657005b0222259b16302d4e8219dc91.png)