dumoju

Kas penktas važiavimas. Rapsą ne tik po apačia pakrutini. Kas stebi rapsų brandą - supranta.

Iš patirties - darbas dėl darbo.

Šiek tiek nesuprantu logikos. Visi žinom, kad rapsas siurbia viską kas aplink ir giliai, ir matydami anksti pavasarį esant didelį potencialą, neatiduodamas visas kiekis azoto per šaknis nirimam derliui pasiekti. Vistiek viską bandoma per šikną sukišt ir viskas draskant 20proc. pasėlių ploto. Jei yra savaeigis - kita kalba.

Kinai nedurna tauta. Jie patys žino, kas su žemės ūkiu jiem nekaip. Jie eina paprastesniu keliu. Bando į savo rankas perimti didžiąją dalį grūdų atsargų. Meta didžiulius pinigus į jų atsargų kaupimo infrastruktūrą. Kitaip tariant, prie ABCD trader'ių, bando sukurti savo E. Logiškas jų ėjimas, kaip bebūtų, nors mums tai nieko gero nežada ateityje. Atsiranda dar vienas stiprus žaidėjas spekuliuojant grūdų kaina. Supranta jie globalius reikalus geriau nei mes, tad stengsis visais įmanomais būdais kuo pigiau pamaitinti savo vis didėjančią tautą. Taip pat nepamirškim savo geros draugės Ukrainos, kuri kažkada integruosis į ES. Sakyčiau, mum tai daug pavojingiau ateityje nei gamtos kataklizmos šiandien. Užaugint užauginsim, bet parduot pelningai kaži kaip mum seksis. Bet palikim tai ateities diskusijoms, per anksti blevyzgoti dar.

Embargas buvo paskelbtas staiga. Vyko prekybinis persiskirstymas. Tuo metu pas buvo perteklius, o Rusijoj - stygius maisto. Natūralu. Čia ne dėl globalių priežasčių viskas vyko.

Pamąstymui. 92m ar 94m per sausras kalbėjot apie tai, kad reiks keist ūkininkavimo kryptį? Pasižiūrėkit kokius derlius kūlėt po to laiko ir kokius augalus įtraukėt į sėjomainas. Po 10 metų kukurūzas gali tapti pagrindine kultūra (nors abejoju, ar kas keisis) ir manot, kad tai blogai? Mąstot apie gyvulininkystę, bet pamirštat, kad pasaulyje burnų daugėja. Tas burnas išmaitint bus iššūkis. Kaip bebūtų 1ha augalininkystės išmaitina daugiau nei 1ha gyvulininkystės. Tad ateityje, nenustebčiau, kad gyvulininkystė bus ribojama ir ypač ten, kur bus galimybė užsiimti intensyvia augalininkyste. O kur dar atrajotojų metano dujų bei co2 įtaka klimato šiltėjimui. Reziumuojant, pradedat trizniuoti nelaiku ir ne vietoje.

Aš kaip suprantu, dacė pieno duomenis iš prieš bėdą ir po bėdos. Nusiėmė, kaip suprantu, nemažas kiekis ir riebaus pieno (virš 5,12 tai tikrai, gi iki 4,62 nukrito bendras). Pas mane neganytos visai jau beveik 2 metai.

Didelis pieno kiekis ir dideli riebalai. Dvi karves paskerdėm, kepenyse vien pūliniai dariniai. O širdies ritmas nesutrikęs?

Atsigavo ar vis tas pats? Jei ilgą laiką tokie pieno duomenys, tai kepenyse problema, panašių problemų turėjom.

Kad ir bendri tyrimai, šerta tai visos vienodai kaip suprantu.

Kiek riebalų racione? Kokie pieno rodikliai buvo prieš bėdą?

Man užkirtimai neaktualu, žmogus klausė - aš atsakiau. Per sezoną porą kartų apsižioplinęs užkišu, tai nematau problemos. Kalniukų neturi kaip suprantu? Vyniodamas ruloną 8km/h į kalniuką tikrai su 120 neįroposi sklandžiai, gali nepasakot, su 145 sukau, o dabar su 190.

Jokios problemos nematau, čia tik psichologija arba nelygūs laukai

Iš esmės, sąvalku skaičius be reikalo visus tiek baugina, daugiau psichologija čia. Ir taip, ir taip grėbtą presavęs esu. Padaryto darbo kiekis dienos gale visiškai nuo to nepriklauso, ypač žinant, kad stambesnę pradalgę presuojant vistiek reikia kartais sustoti ir laukti vyniojimo procesų pabaigos. Kuro sąnaudas atperka sutaupyta plėvelė bei rulonų tankis.

Jokio durnumo nematau, didini greitį ir tiek. Tikriausiai pats nečiupinėjęs to daikto?