dumoju

Patogenai veikia anaerobinėmis sąlygomis. Sudarant dirvožemyje aerobines sąlygas jie sunaikinami. Bet koks tinkamu laiku atliktas žemės dirbimo būdas padeda juos naikinti.

Ačiū už info. Pirmu taikymu radau tai ko ieškau - dirvožemio maisto grandinę. Iš pirmo vaizdo, teisingai kalba. Žiemą veikt bus ką. Gaila, kad anglų kalba šiek tiek šlubuoja

Girdėjau iš biologistų skirtingas nuomones apie bakterijų ir mikroorganizmų darbą. Būtų gerai, kad atsirastų žmogus, kuris paimtų ir paaiškintų paprastai ir visiems suprantama kalba, kas ir kokias funkcijas dirvožemyje atlieka, kokia visų tų organizmų ir bakterijų maisto grandinė ir naudojimo rezultatas. Kokiomos sąlygomis mikroorganizmai dauginasi, minta ir gyvena nemirdami? Kaip pamatuojat, jų naudą, kokiais kriterijais vadovaujatės ją vertindami? Dabar pasiskaičius, kad reikia pilti bakterijų, skusti noraginiu, nes taip reikia ir ne kitaip, kad eiti tinkama linkme, kyla įvairių ir natūralių klausimų. Bakterijų ir visokių biohumatų kaina krenta, ir stipriai. Galima gauti dabar ir už 1,2 eur/l. Kažkaip atrodo, kad tai gerai apgalvota niša verslui daryti. Parduodi produktą, o apčiuopiamos naudos nesimato. Kaltų nelieka. Apie sėjomainą viskas aišku. Kuo platesnė, tuo geriau visais žemės dirbimo-nedirbimo atvejais.

Viskas priklauso nuo to, ar dirvožemį aerobinėm ar anaerobinėm sąlygom laikai. Be deguonies dėk ką tu nori

Jei sėjomaonoj rapsai, tai geriau kryžmažiedžių posėlio nedaryt dėp tų pačių ligų platinimo

Iš esmės į situaciją dirvožemyje galima pažiūrėti kitu kampu. Ne bakterijas reikia dauginti, o grybus. Normaliomis sąlygomis dirvožemyje vyrauja grybų ir bakterijų pusiausvyra. Besaikis fungicidų naudojimas užmuša ne tik nenaudingus grybus, bet ir naudingus. Nykstant grybienai atsiranda terpė bakterijoms daugintis. Tai kam jų papildomai į dirvą įvedinėti niekaip nesuprantu. Yrantis šiaudas gi grybų kvapo? Prie ko tada bakterijos? Didžiausia bėda, plataus spektro fungicidų naudojimas reikia nereikia. Triazolai puikiai konservuoja šiaudą dirvožemyje. Jų greitai neliks. Žiūrėsim po penkmečio kokio kito brūdo prisipurkšim.

Visi eina dirbti už atlyginimą "į rankas". Dažnas net nežino kiek sumoka GPM. Ta našta darbdavio ne darbuotojo, nors bandoma piešti kitaip. Aš nesiskundžiu. Noriu tik pasakyt, kad aš nupirkęs traktorių išlaikaukažkam kėdę ofise, o ką miestietis išlaiko nupirkęs kostiumą? Darbo įrankius nusiperku pats, o ką jiem nusipirkti?

Pridurkim, kad būtų visiška lygybė, kad tiem darboholikam kaime smirda bei, jei ne kaunietis ar vilnietis, tai bukas iš bukiausių. Miestas - jų pasirinkimas. Vaikus man taip pat reikia išvežioti, ne tik jiem.

Džiovins grūdus iki rapso bazinio drėgnumo

Po praėjusios krizės visi pasimokė. Žemės ūkis ištempė už ausų visą šalį. Atėjus sekančiai krizei mus nusmaugs kaip reikiant, akcizas bus tik gėlelės. Taip tai mes našta visiems.

Nekalbu apie suvalgymą. Kalbu apie sprendimą naikinti lengvatą. Nebent pačiam tai skaudi tema ir labai jau jautiesi įskaudintas

Jeigu kai kam atrodo. kad mokesčiai šiuo metu per maži, tai žinokit, kad už šiuos metus dar nemokėjot, o kitais mokėdami „maloniai“ nustebsit. Buhalterija ir mokesčiai praktiškai sulyginti su visų kitų įmonių. Kas dėl akcizo nuėmimo. Jeigu yra noras kurti gerovės valstybę, tai ją ir reikia kurti. Stambiųjų ūkininkų akcizo nuėmimas mažai palies, kadangi turi našią, mažai energijos žemės darbams reikalaujančią techniką. Eilinį sykį nukentės tie, kuriems tos gerovės labiausiai ir reikia - smulkieji. Jiems šienavimo paslaugos brangs, žemės dirbimas plūgu taps taip pat brangus, o skutikus tampyti nebus su kuo. Žodžiu, atskirtį dar labiau padidins, bent jau žemės ūkyje.

Jau pasėjai?

Kaip jum išrašomos sąskaitos už kurą? Su vadybininku sutari kainą prie +15, o atveža su išrašyta sąskaita su ta pačia kaina, tik tiek, kad paskaičiuota nuo faktinio kiekio. Davar tik atkreipiau dėmesį, kad per tris kartus sumokėjau už 59 litrus per "nesusipratimą".

Didžiąją, lyginant su tuo pačiu Mercedesu.