Jump to content

Anekdotai...


Recommended Posts

Paskelbta

Лауреат Нобелевской премии бразильский онколог Драузиллио Варелла:

"Сегодня в мире мы вкладываем в 5 раз больше денег в лекарства для мужской потенции и в силикон для женской груди, чем в лечение от болезни Альцгеймера. Через несколько лет у нас будут старухи с большими грудями и старики с крепким членом, но никто из них не сможет вспомнить, для чего это нужно".  :icon-mrgreen: 

blyn reiks pasitikrinti bet kiek žinau brazilai neturi nobelio premijos laureatų, taip kaip Indija turi Nobelio laureatų bet nė karto nelaimėjo futbolo čempionato.

Paskelbta

karta pagamino baltarusai, labai, labai gera traktoriu, zodziu susirinko viso pasaulio
kompanijos ir kad giria, jog tokio stebuklo dar neregeja, ir nutare amerikonai pasivogti
to traktoriaus brezinius, na parvarre i Amerika ir renka, surenka ziuri kad ne traktorius
o garvezys gaunasi, ir taip kiekviena karta, nusprende jie tada japonus pasikviesti ir
tiems tas pats gaunasi, na neistvere ir baltarusams viska ispasakojo, tada baltarusai
atsiunte savo specialista, tas paskaite instrukcija, uzsidare garaze ir po pusvalandzio
isvare traktoriu, visi apake nesupranta, kaip taip gali buti, o baltarusas ir sako: -
instrukcija iki galo skaityti reikia, nes gale parasyta po surinkimo reikia nuslifuoti su
dilde!

Paskelbta

Moteriškė dar tik keli metai ištekėjus, o vyras jau pritingi lovoje. Eina pas daktarą ir pasakoja problemą. Daktaras sako  - nieko baisaus, tiesiog vyras prarado savo gyvuliškus instinktus. Kai jis pusryčiams valgo dribsnius, tai nepastebimai jam šuns sauso pašaro įberk ir taip po truputį pažadinsi žvėrį. Sėkmės ir po savaitės ateik papasakot kaip sekėsi.

Po savaitės. Daktaras klausia - ir kaip vyras laikosi?

Mirė

Kaip tai mirė?

Paprastai. Laižėsi kiaušinius ant įvažiavimo o aš užvažiavau atbulom su mašina.

Paskelbta

Tęsiant tą pačią temą.

Moteriškė, perlipusi jau per amžiaus vidurį, bet širdį dar nemirusi, taip pat kreipiais į daktarą patarimo, kaip čia atgaivinti santykius su vyr. Daktaras jai paaaiškina, kad tiokiam amžiui vyrai atbunka, užuominų jokių nebe supranta todėl reikia tiesiai šviesiai, grįžo namo - iškart iš rūbų... ko  teliko nespėjo įsijungti... na žodžiu moteriškė suprato, daro išvadas. Kitą dieną per virtuvės langą mato, traktorius į kiemą, vyras grįžo, moteriškė tuoj iš rūbų, prieš duris užpakaliu į priekį pasilenkusi laukia... Atsidaro durys... drinkt brinkt... žiū ogi vyras be sąmonės guli nualpęs. Vandens viedrą, vyrą atgaiviną o tas ir sako:

- na viskas persidirbau, jau vaidenasi... pradarau duris o tarpdurį nykštukas tooookiais žandais, barzda iki kelių...

Paskelbta

Moteris prisiveja vyrą ir baksnodama jam į petį sako :

-Atsiprašau..atsiprašau

-Jūs būsit vieno iš mano vaikų tėtis... 

-Ką blyn!! nusišneki aš tavęs net matęs nesu..

-Ne ,ne taip supratot ...aš klasės auklėtoja.. 

Paskelbta

Mūsų darbovietėje tokia taisyklė: nusikeikei - meti į taupyklę 10 centų. Pirmadienio rytą susirinkom, vienas darbuotojas tylėjo, tylėjo, po to neiškentė, įmetė į taupyklę 10 eurų ir papasakojo, kaip savaitgalį su uošviene praleido. Išklausėm, susimetėm po 5 eurus, pakomentavom B)

Paskelbta

Šeštadienį stoviu eilėje vaistinėje, reikia vaistų nuo gripo. Vienas po kito įbėga vaikinai, puola prie kasos, pardavėjai paskubomis sako kažką panašaus "kad vaikų nebūtų reikia tablečių", gauna, išbėga. Aš taip ir nesulaukiu savo eilės, kad nusipirkčiau kitokių tablečių.

Spėju, kad kovo pradžioje bus merginų eilės - pirks nėštumo testus.

Paskelbta

Poliklinika.Prie gydytojo kabineto eilė.Kaip visada po viena užeina.Kaip visada paduoda gydytojui kortelę.Kortelėja ,,stavkikė,,ir kaip visada gydytojas sako ,,sekantis,,.

Užeina pas gydytoja žmogelis,paduoda kortelę ten stavkė

Gydytojas

-Kuo skundžiatės,

Gydytojau,dirbu kaip arklys,ėdu kaip kiaulė,o miegu kaip šuo.Kas man

Gydytojas

-Kreipkitė pas veterinara.Sekantis.

Į kabineta įeina mergina.Ta pati situacija.Kortelėje ,,stavkikė,,

Gydytojas;

-Kuo skundžiatės

Mergina;

-Daktarėli,man 28 metai,o apačioj plaukai ne želia.

Daktaras žiūri tai į kortele,tai į mergina,o po to ir klausia

-O tai kiek jūs panele į savaite džigi džigi padarot.

-Nu gal kokia 15 ar 20 kartų.

Gydytojas;

-Nu jo autostradoj žolė irgi neželia.Sekantis

Paskelbta

„Pasodinau medį“ - atsiduso teisėjas, skyręs Buratinui du metus nelaisvės...

 

klausyk "bicas" kartais niekur neuzmirsai uzsiregistruoti  :icon-mrgreen:

Pasiaiškinimą jau parašiau :angelic-flying:

Paskelbta

Stefą pažįstu visą gyvenimą, nuo snarglio laikų. Dabar mums jau po 70 metų. Visada gyvenom tik per kelią viena nuo kitos. Nuo tos dienos, kai kaime įvedė elektrą, turim tradiciją: kuri vėliau atsikeliam, padegaliojam, sumirksim virtuvėj šviesom – atseit, labas.
Anądien žiūriu, žiburys pas Stefą dega, pamirksėjau, bet niekas nemirksi atgal. Po pusvalandžio vėl pamirksėjau. Niekas neatmirksėjo. Šokau į kaliošus, nulekiu- Stefa guli susirietus (kiek ji su savo kompleksija tai gali padaryt), atsikelt negali, raudona visa, spaudimas milžiniškas. Iškviečiau pagelbinę.
Neturėjau sau vietos- prigrasinau, kad jau kai žinos ką, tai skambintų. Ale kur gi… antroj dienoj tik sulaukiau: Stefa jau gyva, dar kelias dienas pabus ligoninėj.
- Atvažiuosiu, Stefute, ko atvežt?- klausiu užjausdama
-Uoj, tik nieko nevežk, aš dar tau pridėsiu visko, parveši man namo. Čia tiek maisto! Pasiimk tarbą didesnę – šaukia į ragelį man Stefa
Matyt Stefos vaikai buvo lankyt. Visi jie be tolko- į motiną, nori pasirodyt, tai amžinai perspaudžia, jau jei net tarbos reikia, tai galima įsivaizduot, kad gerai maisto privežė…. Nu bet Stefa ir pavalganti....
Šeštadienį nusilaužiau nuo palangės amarilį, susukau “Šeimininkėn” ir nuvažiavau pas Stefą. Papasakojau, ką parduotuvėj sutikau, kaip atrodė, nu ir ką ten daug šnekėtis…. Sakau – važiuoju, duok tą savo maistą, kur parvežt reikia. Einam, sako, šaldytuvan. Nu ir patraukėm abi bepliurpdamos koridorium prie šaldytuvo, kur skyriaus ligoniai bendrai sandeliuoja jiems artimųjų atneštą maistą. Stefa beapšnekėdama kažkokią sesutę “su kuodu”, man pridėjo pilną maišą gėrybių. Nu tikrai be tolko- šitiek motinai privešt, 3 vyrai tiek nesuvalgytų: dešrų, indukų su gatavais kotletais, trilitrinį sloiką kažkokių sulčių, sūrių… Iškrauk,- sako Stefa, - man namie.
Rankas ištempiau, kol parvilkau. Parvažiavau, atsirakinau Stefos trobą, atsidariau šaldytuvą ir pradėjau kraut. Bedėdama pastebėjau, kad ant dešros užklijuotas pleistras Vidmantavičienė Marytė, ant kotletų - Janina R., ant sloiko dugnuko užrašyta Jonas Abromavičius...
Skambinu Stefai:
- Tu svetimą maistą man sukrovei tarbon!!!!!
Stefa sako:
- Ne svetimą, o valdišką. Čia visi prieina ir pasiima, ko nori iš to šaldytuvo – nesuprato Stefa.
- Stefa! Neimk daugiau nieko iš to šaldytuvo! Ten žmonės, ką įsideda, tą ir pasiima, pavardės surašytos gi!!!!
- Neimk neimk... – patylėjusi suburbuliavo Stefa. – Kad nėra ką imt, viską tau sudėjau.
Aš be amo stoviu viduryj jos virtuvės, o Stefa toliau varo:
- Dar nuėjau, hajų pakėliau pas seseles, kad šaldytuvas nepapildytas, asortimentas mažas…

Sukurkite paskyrą arba prisijunkite

Rašyti gali tik prisijungę nariai

Sukurti paskyrą

Užsiregistruokite, tai užtruks tik akimirką!

Registruotis

Prisijungti

Jau turi paskyrą? Prisijunk!

Prisijungti



×
×
  • Create New...