Jump to content

Kaip tręšti žieminius kviečius


Svečias

Recommended Posts

Prieš 10 valandų, vrimvydas pranešimas:

Taip per visa vegetacija iskaitant praeita rudeni tiek ir sudejom taciau biski padauginom nes gavosi extra klase vietoje planuotos antros . Sitam sezonui mazinsime iki 140-160 . Fosforo daugiau nereiks tik biski kalio per lapus .  (Viska padaro biologija ir tarpiniai paseliai . Zemes tyrimai rodo prieinamo NPK likuciu didejima , na ir humusingumas palengva bet dideja . )

160per daug. Manau 120-140max turėtų būt tiek rapsui tiek kviečiams Jūsų taikomoj technologijoj

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 2 valandas, JCB pranešimas:

Nu super, devynios su viršum vidurkis ir dar extra. Matyt jūsų ūkis nepapuolė į tą zoną, kaip daugumos ūkių, kur derlius vidutinis ir klasė žema :)

Šiemet teko pasivėžint kur irgi dirba su pilna sistema striptilu (claydonu) kviečių lexionas pastoviai virš 10t derlinguma rodė. Vidurkis ūkio gavosi 9,5t kai kiti 6-7kūlė

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 1 valandų, vrimvydas pranešimas:

Panasu kad iskopeme is pereinamojo laikotarpio duobes ir klimatas daro mazesni poveiko derliui.

Vienas svarbiausių dalykų ką gauname perėję iš chemizuoto auginimo į biologinį tai atsparumas ekstremalioms gamtinėms sąlygoms.

Mano nuomone ir patirtimi tai nelabai ta duobė yra jeigu tinkamai parenkama sėjomaina.

No-Till :) 

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Chemija ir trasos mazinamos palaipsniui pirmiausei pasidarius namu darbus . O dobes gylis priklauso nuo to ant kiek nuvaryta zeme . Tie kas pereis prie tokios technologis kuo veliau turi gylesne duobe . O pereit tures nes kitaip neisgyvens ... Cia ne pafilosofavimas o jau iroditas faktas , nes mes turime specifini ir jauna dirvozemi kuris yra labai jautrus ir mazas lyginant su Europos vidurkiu .

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 1 valandų, vrimvydas pranešimas:

Chemija ir trasos mazinamos palaipsniui pirmiausei pasidarius namu darbus . O dobes gylis priklauso nuo to ant kiek nuvaryta zeme . Tie kas pereis prie tokios technologis kuo veliau turi gylesne duobe . O pereit tures nes kitaip neisgyvens ... Cia ne pafilosofavimas o jau iroditas faktas , nes mes turime specifini ir jauna dirvozemi kuris yra labai jautrus ir mazas lyginant su Europos vidurkiu .

O mokslas yrode ką apie tuos grybus ir bakterijos tik firmos reklama daro kad stebuklas Ale. Tai jau toks stebuklas būtų visų masiškai purkstu ir vieni grybai butu

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 1 valandų, pukotukas pranešimas:

O mokslas yrode ką apie tuos grybus ir bakterijos tik firmos reklama daro kad stebuklas Ale. Tai jau toks stebuklas būtų visų masiškai purkstu ir vieni grybai butu

dar vienas antivakseris kuris galvoja kad su biologinei preaparatais cipus i lauka ispurskiama ir nebuvo miske ar daugiameteje pievo kur niekas nieko neitikineja.  Tada paaiskink kodel dirbant tokiu metodu gereja zeme , dideja derlius ir islaidos mazeja. 

 

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš 33 minutes , vrimvydas pranešimas:

dar vienas antivakseris kuris galvoja kad su biologinei preaparatais cipus i lauka ispurskiama ir nebuvo miske ar daugiameteje pievo kur niekas nieko neitikineja.  Tada paaiskink kodel dirbant tokiu metodu gereja zeme , dideja derlius ir islaidos mazeja. 

 

Aš tai biologiniuis preparatus ir visus grybus lyginčiau su visais homeopatiniais vaistais ir žolelemis, o ne su skiepais. Manau skiepu atitikmuo žemes ūkyje butu cheminis beicas ar fungicidas, bet tikrai ne grybai.

Išskutus ir pasejus toje 30 metu nejudintoje pievoje kažkokiu stebuklu nepastebejau.

Pamiršote pamineti, kad turite derlinigausias žemes lietuvoje. Kuriu kaliu ir fosforu galetumete ne trešti kelis metus ir vistiek derlingumu lenktumete dauguma forumiečių.

 

 

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Gal ir biski apsirikau , ir atsiprasau uz sarkazma .

kas liecia pieva tai joje buna issibalansaves makro ir mikro elementu balansas tinkamas musu komercinem kulturom , ypac N/C  . 

pas mane zemes balas  35-45 betttt sitas balas buvo labai senai kruopsciai tirtas ir tiketinas po25 metu aktivaus alininimo jis buvo mazesnis . Teko matyti siam momentui derlingesiAnyksciu kazkada buvusi smeliuka  Ta problema pastebejo ministerija ir galvoja daryti zemes monitoringa bei finansiskai skatinti tausojancius. Taip kalio turime bet fosforo zemelapistai siule berti  vid150 vm ir fonas mazejo. Siai dienam pavasari likuti kaikur panasu turim ... nors dedam tik startui . 

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš 5 minutes , vrimvydas pranešimas:

Gal ir biski apsirikau , ir atsiprasau uz sarkazma .

kas liecia pieva tai joje buna issibalansaves makro ir mikro elementu balansas tinkamas musu komercinem kulturom , ypac N/C  . 

pas mane zemes balas  35-45 betttt sitas balas buvo labai senai kruopsciai tirtas ir tiketinas po25 metu aktivaus alininimo jis buvo mazesnis . Teko matyti siam momentui derlingesiAnyksciu kazkada buvusi smeliuka  Ta problema pastebejo ministerija ir galvoja daryti zemes monitoringa bei finansiskai skatinti tausojancius. Taip kalio turime bet fosforo zemelapistai siule berti  vid150 vm ir fonas mazejo. Siai dienam pavasari likuti kaikur panasu turim ... nors dedam tik startui . 

Nesiteisink Rimvydai. Žinau kaip dirbi matęs tavo laukus nėr čia ko plėšitis dėl kitų dirbk tyliai ramiai ir džiaukis rezultatais o antibiologai antisėjomainininkai lai putojasi nieko nesuprasdami  ;)

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 7 valandas, vrimvydas pranešimas:

Chemija ir trasos mazinamos palaipsniui pirmiausei pasidarius namu darbus . O dobes gylis priklauso nuo to ant kiek nuvaryta zeme . Tie kas pereis prie tokios technologis kuo veliau turi gylesne duobe . O pereit tures nes kitaip neisgyvens ... Cia ne pafilosofavimas o jau iroditas faktas , nes mes turime specifini ir jauna dirvozemi kuris yra labai jautrus ir mazas lyginant su Europos vidurkiu .

O tai kuo jisai specifinis ir kuo skiriasi nuo Europos dirvožemio?

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš 28 minutes , agronoms pranešimas:

O tai kuo jisai specifinis ir kuo skiriasi nuo Europos dirvožemio?

sudetimi storiu na ir podirviu ir viskas sumarum kad jis labiau linkes i erozija ir degradavima . gerai kad atsirado zaliasisk kursas ir nespejom iki galo prisidirbti. Aisku yra saliu situacija gerokai blogesne. 

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 3 valandas, vrimvydas pranešimas:

Gal ir biski apsirikau , ir atsiprasau uz sarkazma .

kas liecia pieva tai joje buna issibalansaves makro ir mikro elementu balansas tinkamas musu komercinem kulturom , ypac N/C  . 

pas mane zemes balas  35-45 betttt sitas balas buvo labai senai kruopsciai tirtas ir tiketinas po25 metu aktivaus alininimo jis buvo mazesnis . Teko matyti siam momentui derlingesiAnyksciu kazkada buvusi smeliuka  Ta problema pastebejo ministerija ir galvoja daryti zemes monitoringa bei finansiskai skatinti tausojancius. Taip kalio turime bet fosforo zemelapistai siule berti  vid150 vm ir fonas mazejo. Siai dienam pavasari likuti kaikur panasu turim ... nors dedam tik startui . 

Kiek teko girdėti iš jūsų kaimynų, kad iš viso joniškio raj. Aplink jūsų vietoves pačios derlingiausios zemes. Sory, gal tik neteisingus pletkus išgirdau. 

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

  • po 2 mėnesių...

Sveiki, kokią tecnologiją naudojat tręšiant ž. Kviečius, per kiek kartų atiduodat trąšas, žinau, kad kaip kurie daro taip: pavasarį pirmą tręšima daro su salietra išbėrus salietrą iš karto eina ir sulfatas, po to ant veliavinio lapo vel salietra. Kaip jūs manote ar gerai taip daryti, kad salietra ir sulfatas yra išberiama tą pačia diena? Iš dalie suprantu, pavasari buna daugiau dregmes trašos greiciau istirps ieis i dirvos tirpalą, sulfatas kol pereis i nitratine formą per 10-15d. Tai galbut jau ir bus prasidejes bamblejimas ir augalai jau tures ka valgyti, bet ar tai tikrai geras sprendimas? Daug kur skaiciau kad tręsti geriau dažniau bet mažomis normomis. Galbūt kažkas taip darote ir galit pasidalinti savo patirtimi

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš 24 minutes , Agromanas pranešimas:

Sveiki, kokią tecnologiją naudojat tręšiant ž. Kviečius, per kiek kartų atiduodat trąšas, žinau, kad kaip kurie daro taip: pavasarį pirmą tręšima daro su salietra išbėrus salietrą iš karto eina ir sulfatas, po to ant veliavinio lapo vel salietra. Kaip jūs manote ar gerai taip daryti, kad salietra ir sulfatas yra išberiama tą pačia diena? Iš dalie suprantu, pavasari buna daugiau dregmes trašos greiciau istirps ieis i dirvos tirpalą, sulfatas kol pereis i nitratine formą per 10-15d. Tai galbut jau ir bus prasidejes bamblejimas ir augalai jau tures ka valgyti, bet ar tai tikrai geras sprendimas? Daug kur skaiciau kad tręsti geriau dažniau bet mažomis normomis. Galbūt kažkas taip darote ir galit pasidalinti savo patirtimi

pavasari butent taip ir padariau salietros 250kg/ha ir sulfato 100kg/ha viska tapacia diena isberiau ir daugiau azoto beveik nebegavo, tik karbamido likuciu buvo tai per lapus prie mikriku idejau rezultatas tenkino mane, kitiem metam taip pat darysiu

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš 34 minutes , linas78s pranešimas:

 Jeigu reikia šiaudų tai galima ir tankiai po mažiau,o jei grūdų tai augalas derliaus formavimo tarpsniais turi būti pilnai aprūpintas maisto medžiagomis, ir menkiausias trūkumas sumažins derlių.

Tai jei nori grudu tai kaip tik reiketu tankiai ir po mažiau kiekvienam tarpsni, krumijimosi tarpsni, kad butu kuo daugiau neredukuotu stiebu, bamblejimo kad užmegstu kuo daugiau segmentu, toliau 1000grudu mase ir kokybe grudu, bet ne visada taip gausis, viskas priklauso nuo oro salygu, dregmes, o šiaudu bus ar tu daznai duosi ar per viena karta, jei bus ko valgyt tai jie ir augs

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš 14 minutes , Agromanas pranešimas:

Tai jei nori grudu tai kaip tik reiketu tankiai ir po mažiau kiekvienam tarpsni, krumijimosi tarpsni, kad butu kuo daugiau neredukuotu stiebu, bamblejimo kad užmegstu kuo daugiau segmentu, toliau 1000grudu mase ir kokybe grudu, bet ne visada taip gausis, viskas priklauso nuo oro salygu, dregmes, o šiaudu bus ar tu daznai duosi ar per viena karta, jei bus ko valgyt tai jie ir augs

Augalas jaučia kokia azoto koncentracija dirvoje, ir nemegz jokių segmentų jei ji bus per maža,10 kartų tręšiant po 40 kg tai iki augalo gali net nedaeiti azotas, bakterijos gali nunešti iš panosės

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš 4 minutes , linas78s pranešimas:

Augalas jaučia kokia azoto koncentracija dirvoje, ir nemegz jokių segmentų jei ji bus per maža,10 kartų tręšiant po 40 kg tai iki augalo gali net nedaeiti azotas, bakterijos gali nunešti iš panosės

O jeigu viska patresi vienu kartu, negali maisto medžiagos but nepaimtos ir nukeliaut i gilesnius sluoksnius? nieks nesako 10 kartu trest, po 40 kg o trest tiek kartu kiek reikia ir po tiek kiek reikia. Nesakau daryti nei taip nei taip nes kiek teko dometis esminio skirtumo derlingumui nedave kiek kartu tresi ir pan

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Sukurkite paskyrą arba prisijunkite

Rašyti gali tik prisijungę nariai

Sukurti paskyrą

Užsiregistruokite, tai užtruks tik akimirką!

Registruotis

Prisijungti

Jau turi paskyrą? Prisijunk!

Prisijungti



×
×
  • Create New...