JCB Paskelbta Rugsėjo 13, 2021 Pranešti Dalintis Paskelbta Rugsėjo 13, 2021 Nu super, devynios su viršum vidurkis ir dar extra. Matyt jūsų ūkis nepapuolė į tą zoną, kaip daugumos ūkių, kur derlius vidutinis ir klasė žema Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
vrimvydas Paskelbta Rugsėjo 13, 2021 Pranešti Dalintis Paskelbta Rugsėjo 13, 2021 Prieš 1 valandų, JCB pranešimas: Nu super, devynios su viršum vidurkis ir dar extra. Matyt jūsų ūkis nepapuolė į tą zoną, kaip daugumos ūkių, kur derlius vidutinis ir klasė žema Panasu kad iskopeme is pereinamojo laikotarpio duobes ir klimatas daro mazesni poveiko derliui. Zvanas 1 Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Vilius Paskelbta Rugsėjo 13, 2021 Pranešti Dalintis Paskelbta Rugsėjo 13, 2021 Prieš 10 valandų, vrimvydas pranešimas: Taip per visa vegetacija iskaitant praeita rudeni tiek ir sudejom taciau biski padauginom nes gavosi extra klase vietoje planuotos antros . Sitam sezonui mazinsime iki 140-160 . Fosforo daugiau nereiks tik biski kalio per lapus . (Viska padaro biologija ir tarpiniai paseliai . Zemes tyrimai rodo prieinamo NPK likuciu didejima , na ir humusingumas palengva bet dideja . ) 160per daug. Manau 120-140max turėtų būt tiek rapsui tiek kviečiams Jūsų taikomoj technologijoj Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Vilius Paskelbta Rugsėjo 13, 2021 Pranešti Dalintis Paskelbta Rugsėjo 13, 2021 Prieš 2 valandas, JCB pranešimas: Nu super, devynios su viršum vidurkis ir dar extra. Matyt jūsų ūkis nepapuolė į tą zoną, kaip daugumos ūkių, kur derlius vidutinis ir klasė žema Šiemet teko pasivėžint kur irgi dirba su pilna sistema striptilu (claydonu) kviečių lexionas pastoviai virš 10t derlinguma rodė. Vidurkis ūkio gavosi 9,5t kai kiti 6-7kūlė Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Zvanas Paskelbta Rugsėjo 13, 2021 Pranešti Dalintis Paskelbta Rugsėjo 13, 2021 Prieš 1 valandų, vrimvydas pranešimas: Panasu kad iskopeme is pereinamojo laikotarpio duobes ir klimatas daro mazesni poveiko derliui. Vienas svarbiausių dalykų ką gauname perėję iš chemizuoto auginimo į biologinį tai atsparumas ekstremalioms gamtinėms sąlygoms. Mano nuomone ir patirtimi tai nelabai ta duobė yra jeigu tinkamai parenkama sėjomaina. No-Till Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
vrimvydas Paskelbta Rugsėjo 13, 2021 Pranešti Dalintis Paskelbta Rugsėjo 13, 2021 Chemija ir trasos mazinamos palaipsniui pirmiausei pasidarius namu darbus . O dobes gylis priklauso nuo to ant kiek nuvaryta zeme . Tie kas pereis prie tokios technologis kuo veliau turi gylesne duobe . O pereit tures nes kitaip neisgyvens ... Cia ne pafilosofavimas o jau iroditas faktas , nes mes turime specifini ir jauna dirvozemi kuris yra labai jautrus ir mazas lyginant su Europos vidurkiu . Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
pukotukas Paskelbta Rugsėjo 13, 2021 Pranešti Dalintis Paskelbta Rugsėjo 13, 2021 Prieš 1 valandų, vrimvydas pranešimas: Chemija ir trasos mazinamos palaipsniui pirmiausei pasidarius namu darbus . O dobes gylis priklauso nuo to ant kiek nuvaryta zeme . Tie kas pereis prie tokios technologis kuo veliau turi gylesne duobe . O pereit tures nes kitaip neisgyvens ... Cia ne pafilosofavimas o jau iroditas faktas , nes mes turime specifini ir jauna dirvozemi kuris yra labai jautrus ir mazas lyginant su Europos vidurkiu . O mokslas yrode ką apie tuos grybus ir bakterijos tik firmos reklama daro kad stebuklas Ale. Tai jau toks stebuklas būtų visų masiškai purkstu ir vieni grybai butu Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
vrimvydas Paskelbta Rugsėjo 13, 2021 Pranešti Dalintis Paskelbta Rugsėjo 13, 2021 Prieš 1 valandų, pukotukas pranešimas: O mokslas yrode ką apie tuos grybus ir bakterijos tik firmos reklama daro kad stebuklas Ale. Tai jau toks stebuklas būtų visų masiškai purkstu ir vieni grybai butu dar vienas antivakseris kuris galvoja kad su biologinei preaparatais cipus i lauka ispurskiama ir nebuvo miske ar daugiameteje pievo kur niekas nieko neitikineja. Tada paaiskink kodel dirbant tokiu metodu gereja zeme , dideja derlius ir islaidos mazeja. DovPel 1 Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
caper Paskelbta Rugsėjo 13, 2021 Pranešti Dalintis Paskelbta Rugsėjo 13, 2021 prieš 33 minutes , vrimvydas pranešimas: dar vienas antivakseris kuris galvoja kad su biologinei preaparatais cipus i lauka ispurskiama ir nebuvo miske ar daugiameteje pievo kur niekas nieko neitikineja. Tada paaiskink kodel dirbant tokiu metodu gereja zeme , dideja derlius ir islaidos mazeja. Aš tai biologiniuis preparatus ir visus grybus lyginčiau su visais homeopatiniais vaistais ir žolelemis, o ne su skiepais. Manau skiepu atitikmuo žemes ūkyje butu cheminis beicas ar fungicidas, bet tikrai ne grybai. Išskutus ir pasejus toje 30 metu nejudintoje pievoje kažkokiu stebuklu nepastebejau. Pamiršote pamineti, kad turite derlinigausias žemes lietuvoje. Kuriu kaliu ir fosforu galetumete ne trešti kelis metus ir vistiek derlingumu lenktumete dauguma forumiečių. Zvanas, Remse, RALI-RI and 1 other 4 Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
vrimvydas Paskelbta Rugsėjo 13, 2021 Pranešti Dalintis Paskelbta Rugsėjo 13, 2021 Gal ir biski apsirikau , ir atsiprasau uz sarkazma . kas liecia pieva tai joje buna issibalansaves makro ir mikro elementu balansas tinkamas musu komercinem kulturom , ypac N/C . pas mane zemes balas 35-45 betttt sitas balas buvo labai senai kruopsciai tirtas ir tiketinas po25 metu aktivaus alininimo jis buvo mazesnis . Teko matyti siam momentui derlingesiAnyksciu kazkada buvusi smeliuka Ta problema pastebejo ministerija ir galvoja daryti zemes monitoringa bei finansiskai skatinti tausojancius. Taip kalio turime bet fosforo zemelapistai siule berti vid150 vm ir fonas mazejo. Siai dienam pavasari likuti kaikur panasu turim ... nors dedam tik startui . Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Vilius Paskelbta Rugsėjo 13, 2021 Pranešti Dalintis Paskelbta Rugsėjo 13, 2021 prieš 5 minutes , vrimvydas pranešimas: Gal ir biski apsirikau , ir atsiprasau uz sarkazma . kas liecia pieva tai joje buna issibalansaves makro ir mikro elementu balansas tinkamas musu komercinem kulturom , ypac N/C . pas mane zemes balas 35-45 betttt sitas balas buvo labai senai kruopsciai tirtas ir tiketinas po25 metu aktivaus alininimo jis buvo mazesnis . Teko matyti siam momentui derlingesiAnyksciu kazkada buvusi smeliuka Ta problema pastebejo ministerija ir galvoja daryti zemes monitoringa bei finansiskai skatinti tausojancius. Taip kalio turime bet fosforo zemelapistai siule berti vid150 vm ir fonas mazejo. Siai dienam pavasari likuti kaikur panasu turim ... nors dedam tik startui . Nesiteisink Rimvydai. Žinau kaip dirbi matęs tavo laukus nėr čia ko plėšitis dėl kitų dirbk tyliai ramiai ir džiaukis rezultatais o antibiologai antisėjomainininkai lai putojasi nieko nesuprasdami Auguliss and tirexs 2 Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
axe Paskelbta Rugsėjo 13, 2021 Pranešti Dalintis Paskelbta Rugsėjo 13, 2021 O kiek cia biologijos ispurksti kad galeciau trasas mazinti? Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Vilius Paskelbta Rugsėjo 13, 2021 Pranešti Dalintis Paskelbta Rugsėjo 13, 2021 prieš 27 minutes , axe pranešimas: O kiek cia biologijos ispurksti kad galeciau trasas mazinti? Biologija nepadės. Čia eina visa sistema. Neužsiciklinkit tie biologiniais preparatai ne stebuklas jie nepadarys geros dirvos be teisingų kitų žingsnelių jevgenijus 1 Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
agronoms Paskelbta Rugsėjo 13, 2021 Pranešti Dalintis Paskelbta Rugsėjo 13, 2021 Prieš 7 valandas, vrimvydas pranešimas: Chemija ir trasos mazinamos palaipsniui pirmiausei pasidarius namu darbus . O dobes gylis priklauso nuo to ant kiek nuvaryta zeme . Tie kas pereis prie tokios technologis kuo veliau turi gylesne duobe . O pereit tures nes kitaip neisgyvens ... Cia ne pafilosofavimas o jau iroditas faktas , nes mes turime specifini ir jauna dirvozemi kuris yra labai jautrus ir mazas lyginant su Europos vidurkiu . O tai kuo jisai specifinis ir kuo skiriasi nuo Europos dirvožemio? Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
vrimvydas Paskelbta Rugsėjo 13, 2021 Pranešti Dalintis Paskelbta Rugsėjo 13, 2021 prieš 28 minutes , agronoms pranešimas: O tai kuo jisai specifinis ir kuo skiriasi nuo Europos dirvožemio? sudetimi storiu na ir podirviu ir viskas sumarum kad jis labiau linkes i erozija ir degradavima . gerai kad atsirado zaliasisk kursas ir nespejom iki galo prisidirbti. Aisku yra saliu situacija gerokai blogesne. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
caper Paskelbta Rugsėjo 13, 2021 Pranešti Dalintis Paskelbta Rugsėjo 13, 2021 Prieš 3 valandas, vrimvydas pranešimas: Gal ir biski apsirikau , ir atsiprasau uz sarkazma . kas liecia pieva tai joje buna issibalansaves makro ir mikro elementu balansas tinkamas musu komercinem kulturom , ypac N/C . pas mane zemes balas 35-45 betttt sitas balas buvo labai senai kruopsciai tirtas ir tiketinas po25 metu aktivaus alininimo jis buvo mazesnis . Teko matyti siam momentui derlingesiAnyksciu kazkada buvusi smeliuka Ta problema pastebejo ministerija ir galvoja daryti zemes monitoringa bei finansiskai skatinti tausojancius. Taip kalio turime bet fosforo zemelapistai siule berti vid150 vm ir fonas mazejo. Siai dienam pavasari likuti kaikur panasu turim ... nors dedam tik startui . Kiek teko girdėti iš jūsų kaimynų, kad iš viso joniškio raj. Aplink jūsų vietoves pačios derlingiausios zemes. Sory, gal tik neteisingus pletkus išgirdau. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
AS1 Paskelbta Rugsėjo 13, 2021 Pranešti Dalintis Paskelbta Rugsėjo 13, 2021 O kam rimvydas dalinasi izvalgomis savo, juk su idejimu 3 tonoms, kuldamas 9 per desimtmeti issiplestu tyliai labiau uz agrokoncerna Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Vilius Paskelbta Rugsėjo 13, 2021 Pranešti Dalintis Paskelbta Rugsėjo 13, 2021 Prieš 1 valandų, caper pranešimas: Kiek teko girdėti iš jūsų kaimynų, kad iš viso joniškio raj. Aplink jūsų vietoves pačios derlingiausios zemes. Sory, gal tik neteisingus pletkus išgirdau. Taip ten geros žemės. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Ovid Paskelbta Gruodžio 4, 2021 Pranešti Dalintis Paskelbta Gruodžio 4, 2021 Sveiki, kokią tecnologiją naudojat tręšiant ž. Kviečius, per kiek kartų atiduodat trąšas, žinau, kad kaip kurie daro taip: pavasarį pirmą tręšima daro su salietra išbėrus salietrą iš karto eina ir sulfatas, po to ant veliavinio lapo vel salietra. Kaip jūs manote ar gerai taip daryti, kad salietra ir sulfatas yra išberiama tą pačia diena? Iš dalie suprantu, pavasari buna daugiau dregmes trašos greiciau istirps ieis i dirvos tirpalą, sulfatas kol pereis i nitratine formą per 10-15d. Tai galbut jau ir bus prasidejes bamblejimas ir augalai jau tures ka valgyti, bet ar tai tikrai geras sprendimas? Daug kur skaiciau kad tręsti geriau dažniau bet mažomis normomis. Galbūt kažkas taip darote ir galit pasidalinti savo patirtimi Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Auguliss Paskelbta Gruodžio 4, 2021 Pranešti Dalintis Paskelbta Gruodžio 4, 2021 prieš 24 minutes , Agromanas pranešimas: Sveiki, kokią tecnologiją naudojat tręšiant ž. Kviečius, per kiek kartų atiduodat trąšas, žinau, kad kaip kurie daro taip: pavasarį pirmą tręšima daro su salietra išbėrus salietrą iš karto eina ir sulfatas, po to ant veliavinio lapo vel salietra. Kaip jūs manote ar gerai taip daryti, kad salietra ir sulfatas yra išberiama tą pačia diena? Iš dalie suprantu, pavasari buna daugiau dregmes trašos greiciau istirps ieis i dirvos tirpalą, sulfatas kol pereis i nitratine formą per 10-15d. Tai galbut jau ir bus prasidejes bamblejimas ir augalai jau tures ka valgyti, bet ar tai tikrai geras sprendimas? Daug kur skaiciau kad tręsti geriau dažniau bet mažomis normomis. Galbūt kažkas taip darote ir galit pasidalinti savo patirtimi pavasari butent taip ir padariau salietros 250kg/ha ir sulfato 100kg/ha viska tapacia diena isberiau ir daugiau azoto beveik nebegavo, tik karbamido likuciu buvo tai per lapus prie mikriku idejau rezultatas tenkino mane, kitiem metam taip pat darysiu Ovid 1 Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
linas78s Paskelbta Gruodžio 4, 2021 Pranešti Dalintis Paskelbta Gruodžio 4, 2021 Jeigu reikia šiaudų tai galima ir tankiai po mažiau,o jei grūdų tai augalas derliaus formavimo tarpsniais turi būti pilnai aprūpintas maisto medžiagomis, ir menkiausias trūkumas sumažins derlių. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
dova07 Paskelbta Gruodžio 4, 2021 Pranešti Dalintis Paskelbta Gruodžio 4, 2021 Pirmam ratui axana naudojam antru amonio salietra. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Ovid Paskelbta Gruodžio 4, 2021 Pranešti Dalintis Paskelbta Gruodžio 4, 2021 prieš 34 minutes , linas78s pranešimas: Jeigu reikia šiaudų tai galima ir tankiai po mažiau,o jei grūdų tai augalas derliaus formavimo tarpsniais turi būti pilnai aprūpintas maisto medžiagomis, ir menkiausias trūkumas sumažins derlių. Tai jei nori grudu tai kaip tik reiketu tankiai ir po mažiau kiekvienam tarpsni, krumijimosi tarpsni, kad butu kuo daugiau neredukuotu stiebu, bamblejimo kad užmegstu kuo daugiau segmentu, toliau 1000grudu mase ir kokybe grudu, bet ne visada taip gausis, viskas priklauso nuo oro salygu, dregmes, o šiaudu bus ar tu daznai duosi ar per viena karta, jei bus ko valgyt tai jie ir augs Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
linas78s Paskelbta Gruodžio 4, 2021 Pranešti Dalintis Paskelbta Gruodžio 4, 2021 prieš 14 minutes , Agromanas pranešimas: Tai jei nori grudu tai kaip tik reiketu tankiai ir po mažiau kiekvienam tarpsni, krumijimosi tarpsni, kad butu kuo daugiau neredukuotu stiebu, bamblejimo kad užmegstu kuo daugiau segmentu, toliau 1000grudu mase ir kokybe grudu, bet ne visada taip gausis, viskas priklauso nuo oro salygu, dregmes, o šiaudu bus ar tu daznai duosi ar per viena karta, jei bus ko valgyt tai jie ir augs Augalas jaučia kokia azoto koncentracija dirvoje, ir nemegz jokių segmentų jei ji bus per maža,10 kartų tręšiant po 40 kg tai iki augalo gali net nedaeiti azotas, bakterijos gali nunešti iš panosės Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Ovid Paskelbta Gruodžio 4, 2021 Pranešti Dalintis Paskelbta Gruodžio 4, 2021 prieš 4 minutes , linas78s pranešimas: Augalas jaučia kokia azoto koncentracija dirvoje, ir nemegz jokių segmentų jei ji bus per maža,10 kartų tręšiant po 40 kg tai iki augalo gali net nedaeiti azotas, bakterijos gali nunešti iš panosės O jeigu viska patresi vienu kartu, negali maisto medžiagos but nepaimtos ir nukeliaut i gilesnius sluoksnius? nieks nesako 10 kartu trest, po 40 kg o trest tiek kartu kiek reikia ir po tiek kiek reikia. Nesakau daryti nei taip nei taip nes kiek teko dometis esminio skirtumo derlingumui nedave kiek kartu tresi ir pan Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Recommended Posts
Sukurkite paskyrą arba prisijunkite
Rašyti gali tik prisijungę nariai
Sukurti paskyrą
Užsiregistruokite, tai užtruks tik akimirką!
RegistruotisPrisijungti
Jau turi paskyrą? Prisijunk!
Prisijungti