vrimvydas

Kiekvienam lauke randama skirtingu problemu . Darniausei pasikartojancios tai 1 kas nesilaiko sejomainos arba issiverte senus siaudus del siltu ir dregnu oru paplito ligos su kuriomis jau jokia chemija nesusitvarkis iki kulimi . Galma bus tik nuiimineti spimptomatika ir stresinti augalus . Visiskas pagijimas bus neimanomas . 2 kas dirbo sausa zeme prisigamino smulkios frakcijos kuri palijus subego i kanaliukus ir tai juos uzkimso . Nepadejo net plutos akejimas . Zemeje neliko oro o vakume jokie procesai nevyksta. Pageltusuose lopuose kiek ziurejome nevyksta mikorizinis procesas ir bakterijos nustojo skaidyti siaudus . Ten viskas puna o ne skaidosi. 3 del eiles priezasciu nesivysta saknis . Kaikur jos apgailetinos. 4 pripraskite prie tokiu vaizdu , tokiu plotu tik dauges del zemes suniokojimo nas kaikur tose vietose dikumos zeme

Paskaitinek jie viska aprase. N naudoju trys kartus . Pagrindinis , kiekiui ir kokybei . Du paskutiniai pagal zemelapi

Tikrai nemokama . Bandziau keliu lauku prsisiusti n zemelapius ir purksti kintama norma . Likau patenkintas . Tada paliginau ju generuojamus ir gautus pagal tirimus ir pagal n testerio ant traktoriaus . Rezultatai buvo labai panasus . Idealiai neatitinka bet ir firmu daranciu pk zemelapei turi skirtumu ir neaisku kuris tikslesnis.

Turiu zemes tirimus ir kaimino prasiau su N testeriu Kas atiduoti . Paliginau gautus zemelapius su ONESOIL programele ir galiu teigti kad duomenis atitinka apie 90% (bent jau pas mane ) PS programele nemokama ir atkreikpkit demesi kad mobilele ir Pc yra skirtingu funkciju

Nuoma butina itraukti nepriklaudomai ji nuosava ar ne . Mintis ta kad jei nedirbtum gautum nuoma o jei dirbi nedagauni .

Kas kiek siemet isleidote trasom+chemijai+biologija . Pas mane bendras visom kulturom 375 €/ha

Nebutina. Svarbu pranest kada seji . Pas mane viskas jau guli

........... .Kadangi neturiu moksliniu ir praktiniu ptvirtinimu patilesiu . Bet kd i zemes nuomos sutrtis rs buna itraukuamas punktas kad nuomininkas nesugins kanapiu ir kminu tai maciau . Beje gal jas nori man zeme isnuomoti kanapem .

Super

Sita vieta reiketu praleisti

Kas yra MIKORIZĖ? Tai aukštesniųjų augalų ir kai kurių dirvožemio grybų abipusiai naudingas sambūvis (simbiozė, mutualizmas). Tai – evoliucijos eigoje išsivystęs ryšys, dėl kurio naudą gauna abu organizmai. Grybas gauna tiesioginį angliavandenių (cukrozės, gliukozės ir kt.) šaltinį, kuriuos augalai susintetina fotosintezės metu. Grybiena, susijungusi subtiliomis jungtimis su augalo šaknimis, žymiai išplečia augalo šaknyno tūrį irsiurbiamojo paviršiaus plotą. Todėl grybai gauna medžiagų, kurių patys negali pasigaminti, o jie augalui atiduoda didžiąją dalį vandens ir jame ištirpusių maisto medžiagų, kuriuos įsiurbia savo gerai išvystyto grybienos tinklo pagalba. Tokios tarpusavio sąveikos metu abu organizmai gaunadaugiau nei duoda. Absoliuti dauguma pasaulio augalų sudaro sąjungą su mikoriziniais grybais – nustatyta, kad mikorizinė simbiozėegzistuoja 92% visų pasaulyje ištirtų augalų genčių ir 80% rūšių. Dėl savybės susijungti su augalų šaknimis, mikoriziniai grybai žymiaiišplečia augalų šaknyno apimtį ir sudaro tarsi didžiulę papildomą šaknų sistemą. Grybienos hifai (plonytės išsišakojusios, susiraizgiusios ir tankiai susipynusios gijelės, sudarančios grybieną) įsisavina vandenį ir maisto medžiagas iš didžiulio dirvožemio tūrio, ir perduoda augalui.Todėl augalo mityba ir augimas reikšmingai pagerėja. Be mikorizės augalų šaknys gali nesugebėti įsisavinti fosfatų jonų šarminės reakcijosdirvožemiuose. Tuo tarpu, mikorizinių grybų hifai tokios formos fosforą įsisavina nesunkiai ir padaro jį prieinamą kolonizuotiems augalams.Augalai, turintys mikorizes, dažnai yra atsparesni pašaknio ligoms, kurias sukelia dirvoje gyvenantys patogenai. Be to, mikorizinių grybų hifų tinklasreikšmingai pagerina dirvožemio struktūrą, o ypač vandens išlaikymo savybes. Todėl mikorizes turintys augalai yra atsparesni sausrospoveikiui. Negana to, mikoriziniai grybai sumažina neigiamą druskų ir metalų poveikį augalams šeimininkams,padidina jų produktyvumą. Tyrimais nustatyta, kad kai kurių mikorizinių grybų rūšys padeda augalams neutralizuoti toksiškų sunkiųjų metalųpoveikį: cinko, švino, kadmio ar gyvsidabrio. Mikorizių efektyvumas labiausiai atsiskleidžia itin skurdžių ir nualintųdirvožemių sąlygomis. Tokiuose dirvožemiuose pasodinti augalai, neturintys mikorizių, sunkiai prigyja ir prastai auga. Tuo tarpu, sodinant arsėjant augalus ir pridedant mikorizinių grybų sporų arba hifų, augalai sėkmingai prigyja ir auga. Gamtoje egzistuoja kelių tipų ir įvairiųgrybų rūšių mikorizės, kurios funkcionuoja kiek kitokiu būdu. Išskiriami du stambūs mikorizių tipai, pagal tai, kaip grybų hifai susijungia suaugalų šaknimis – ektomikorizė ir endomikorizė (arbuskulinė mikorizė). Pvz. didžioji dalis spygliuočių ir lapuočių medžių formuoja ektomikorizes, ožoliniai augalai – endomikorizes. Taip pat, kaip atskiros grupės išskiriamos ir ektoendomikorizės, orchidinių beierikinių augalų mikorizės. Todėl, labai svarbu išskirti, ištirti ir padauginti konkrečių rūšių mikorizinius grybus ir sukomplektuoti juos taip, kad geriausiaitiktų tam tikriems augalams, atsižvelgiant į jų poreikius. Mikoriziniai grybai efektyviai aprūpina augalus vandeniu ir maistomedžiagomis, padaro augalą atsparesnį dirvožemiu plintančioms ligoms, teršalams, padeda geriau atlaikyti nepalankių sąlygų laikotarpius, skatinageresnį įsišaknijimą, augimą, žydėjimą ir vaisių brandinimą. Tokį vertingą partnerį augalas gauna visam jo gyvenimui. Mikorizinių grybų privalumai: • Geresnis ir subalansuotas augimas • Atsparumas sausrai, stresui ir kai kurioms pašaknio problemoms • Tausoja vandenį ir trąšas • Gausiai žydi, didesni vaisiai ir derlius • Padidina persodinamų augalų prigyjimą • Ypač tinka skurdžiuose, nederlinguose dirvožemiuose • Sveikesnė ir tankesnė šaknų sistema,stipriai padidėjęs gebėjimas įsisavinti maisto medžiagas iš dirvožemio

.

O ar peles apacios nepagrauze .

Tame ir navarotas kad gali pilti belekokios dregmes . Kazkaip tie grudai suvalgo deguoni ir uzsikonservija . Tuos kur maciau isiminejo is rankoves buvo islakyti 4 men. ir 20% . Turi dvi perkrovimo priekabas ir kimstuva . Nasumas 250t /val

Maciau uki 7 k ir viska deda i rankove tesiog lauke per darbimeti o paskui veza arba i laisvas dzioviklas arba i uosta . I rankove deda iki 25 dregmes .jokiu bokstu jokiu eiliu .