vrimvydas

Augalai islaiko ir pakelia dregme , gamina maisteka , atbaido kenkėjus ir kazkoks mistinis zodis bioivairove i mono kulturu zala dirvai . Akcentavo kad senu kombainu pikzoles ir pagulimas yra problema .

Turėdamas laiko psisnekejau ,ar reikia rudeni herbicido . Atsake taip kad viskas priklauso nuo to kas lauke digsta ir kada seta . Jei nusals ir yra proto ribose nera ko nervintis . Pavasari uždengti pikzolemis zemes plotai duoda didesne nauda nei zala . Sake kad dar kokius penkis metus verta pagalvoti apie pikzoliu kontrole . Mes naikinam o kaikas i kviecius iseja dobila ir vasarinė facelija ir tt kad tik butu nekomerciniu augalu . Aisku ir apie kombainus reik pagalvoti . Valanda diskusiju ir atsakimo nųera . Is foto siule tik kontroluoti su sejomaina varputi usnis ir smilga . Pvz jie su saulegrazom ir kukuruzu džiaugiasi kad yra pikzoliu . Idomi tema .

Biski minimalei numečiau nes buvo vejas . Is esmes bartilkos ijungta galulaukėsi funkcija suveike . Musu barstomoji plota dengia keturis kartus todel islaikitas toligumas.

Dar stebėsiu vieno ukiniko bandima palikti pabiras kaip seja . Nezinau su kokiu nuoraginiu skutiku susisuko kviecius ir kadangi gamta neleido padaryti normalios seǰos jis paliko pabiru lauka . Nusipurske kazkokiu kokteiliu ir augins pabiru kvieti . Idomus sprendimas ir stebėsiu rezultata . Sake jau yra taip darėsi.

Imeksiu foto . Norma 5 milijonai . Bandem du variantus. Volas, barstilka ,CrossCutter Discs arba CrossCutter Discs , barstilka ,volas . Kolegos bande su skutiku ir smulkiu seklu padidintu bunkerius seti barstant pries vola ir nelabai gavosi .

Kalbejau su vienu Ukrainieciu . Sake jo kaštai panašus kaip musu . Jis investavo i kombainas su macdonu . Dirba 1600 ha. Trys kinietiski traktorei seja su barstilka zeme dirba tk su skutiku Nąuo zoliu pavasari ir vienas fungicidas ant varpos . Jam užtenka 5 tonu nors kaimynai dirba pagal pagal tradicine pilna agronomine technologija ir kulia 7t .bet pajamos mazesnes . Jis dirba su biologija ir minimaliojo islaidas . Nusipirko kinieti traktoriu su elektrine pavara . 4 val ikrautas o paskui ant integruotu dyz generatoriumi.

Ziurint kas dominuoja . Pvz maciau kukurūzus kur specialei sejamos tamtikros pikzoles . Net usnis nevisada verta naikinti jei mazos lokacijos nes su sejomaina ta problema sprendžiama. Net varpucio kontrole daroma su sejomaina o ne su plugu ar purskimu . Cia pansei kaip su statinais nuo horesterolio . Kaip ir horesterolis reikalingas proto ribose bet medikai visvien raso KOMPENSUOJAMUS vaistus . Pavasari su herbicidu jei daryti su galva galma išvengti augimo reguletoriu ir pasiekti tapati rezultata tik pigiau . Neesu tikras ta teorija bet tas agronomas kuri stebiu islaidas mazina 60% turėdamas tapati efekta nes visa kita tik komercija ir gazdinimai .

Diskusijai visada yra vietos . Ypac kai esu tvirtas naujom idejom ir patirtim . As mastau kad buvo velyva seja ir nera ko kankinti augalu . Beto yra irodita kad rudeni pikzoles daro didesne nauda nei zala . Visa esme kada seta . Pagal rekomendacija apziurejus laukus reikia džiaugtis pikzolemis ir nestresinti kvieciu . Beto lieka pinigu kelionem . Rapse filosofija kita jei po mieziu .

Kam idomui i az galiu parodyti kaip atrodo su barstilka pasėti kvietukai be NPK IR ir su sejalka su Dapu . Mus kazkastai derina. PS herbicidas rudeni tai pnigu išmetimas vadybai. Kaip sake super agronomas ,,, kas valgo tas daro kaku,,, nereikia rudeni kovoti su zolemis nes jos daro didesne nauda nei zala . Pavasari kad nebutu konkurencijos prasideda dveju etapu kova . Kalbu apie kviecius ir tai negalioja rapsui kur problema su pabirom

Kame logika . Pavasari teks pakartoti . Nebent pinigu ner kur deti .

Zinau kas turi suskaldes uki 3×30 . Tai jo ismokos tokios pat kaip uždirbama is augalinkistes . Aisku ir ten reikia ziniu nes būs panasei kaip politikas ar policininkas bandantis seti kviecius . Aisku jis dar turi biski augalinkistes bet ir ten dirbama ne del derliaus o išgauti max ismoku.

Veikia tie ekonomikos dėsniai. Esme ta kad mazeja poreikis del technologiju . Tikrai zinau viena fakta kuris viska pasako . Alžyras pirkdavo grudus is musu nes turėjome gera kokybė ir jie tik is tokiu grudu mokėjo kepti savo lepioskas. Pernai beveik viska nusipirko is turku kurie jiems parduoda miltus . Turkai perka vos ne pasarinius grudus is rusu ir ukrainieciu , sumala, dameta priedu pasididina kieki ir tt. Kas įdomiausia is tu turkisku miltu gaunasi geresnes lepioskes ir kalbama kad musu grūdai ju nedomina nes ta gerokai sumažėjusi kieki kiek jiems truksta prie miltu perka is prancūzu nes ten buvusi ju kolonija . Musu grudai lieka uz borto kokie geri jie bebūtų. Netgi nisiniu produktu paklausa labai banguoja . Viena karta reik kviecio su 16 baltimu kita karta avizu ar vikis ar barkuno ar darumos o kita karta zaliu zirniu ar aguonų ar kmynus. Neimanoma suspėti net technologija atkalti kad butum konkurencingas . Aisku ateitis nera visai bloga bet ja sulauks tik profesionalai .

Duosiu kelis asmeninius pavyzdžius. Metus laiko Jonavoje bandziau parduoti mamos 3 ha uz 6 k . Siemet atidaviau uz 4 nes uz ta suma pasistačiau oras vanduo peciu siu parama tures didesne finansine nauda nei nuoma . Užpernai parsidavinejo 36 ha prie kiemo nes bendrovė nepirko . Pasiuliau 8. Atsirado kas dave 10 . Siemet naujas savininkas atvažiavo su pasiulimu is jo išsinuomoti bet sumokėti uz ateinančius du metus 500 dabar . Atsisakiau . Tada pasiūlė pirkti uz 8 . Pagalvojau kad man niekada tie pinigai negris . Pasiūliau sūnui. Tai tas galvoja ar verta moketi 25 metus bankui po 380 . Greiciausei jo atsakymas bus neigiamas neigiamas . Pasaulis keičiasi ir ateiti ne is zemes ukio bires pinigai . Nekvailas elgėsi Kauno grudai, Auga , Danmax Litagra , Verbunai , ir desimtis stambiu ukiu 500+ha Cia eina kalba ne apie finansinius sunkumus o apie analitini mastika del verslo perspektyvu.

Kai stojame i ES visi spaudai ir tt buvo skirti atsinaujinti technine bazė pagal Europietiskus standartus ir susikurti nors kazkoki perdirbima ir pasididinti pridėtinė verte is ha . Bet mes juk Lietuviai . Tikri zemdirbiai paramos nesinaudojo , dalis modernizavosi, bet didžioji dalis nuėjo apsukriem kurie pasididino savo kapita . Tai leido apsukriem skambėti o tie kas modernizavosi sukele zemiu ir nuomos kainas . As visada buvau pries paramas nors visom imanomom pasinaudojau kad nelikciau durnelio vietoje . Kas liecia ukiu pardavima tai cia as vadinu zemes ukio valimuisi . Su visa pagarba bet tarp ukininku yra labai daug atsitiktiniu asmenu kuriu profesionalumas kaip ukininko zemas . Retas gaisrininkas , traktorininkas ar buhalteris gali gerai ukinikauti normaliom rinkos salygom . Netgi baigė akademija nevisada bus geri ukininkai . Kaip sakoma naturali atranka . O del paramu tai man buvo sekas kai atvarė draugelis policajus ir sako ...gavau su broliu parama 120 k , gal padesi isisavinti ...

Tada parsiduos kai Litagra kol turi kazkokia verte tas verslas . Buvo cia toks bizniukas . Ikuri uki susirenki visas imanomas paras ir parsiduodi . Vienas toks veikėjas dabar sedi Tenerifeje ir Malagoje su desimt kotetdzu. Todel is dalies pasitraukiau is zemes ukio nes dabar pelninga perparduoti arba nuomoti.