Jump to content

vrimvydas

Nariai
  • Pranešimai

    965
  • Prisijungė

  • Lankėsi

  • Laimėta kartų

    5

Visas nario vrimvydas paskelbtas turinys

  1. vrimvydas

    MESINES VISTOS

    Kas parduoda ruduosius mesinius paaugintus
  2. Turiu pamegines su peiliniu volu ir vederio croskateriu . Labiau patiko diskas 2-3cm . Nors cia tik vienu metu bandimas ir nebutinai visada bus taip. Tesiog tie volai su vandeniu buvo gerokai sunkesni ir isstume is zemes ora . Ji dabar po volo kietesne .Is esmes abu geri aparatai .
  3. vrimvydas

    Skiltis chemijai

    Bandau issiaiskinti kaip padaro taip kad skistos formos tarkim nepelija . Vienur randu kad pasterizuoja bet tada klausimas kaip pasterizuojant jis nesutirsteja nes reikia pasterzuotu 70 laipsniu o prie 40 ( kaip kiausinio baltimas)suketeja . Patalpinimas i marinata butu kaip ir varjantas bet tada ka mes purskem i laukus ir kaip i tai reguoja zeme .
  4. vrimvydas

    Skiltis chemijai

    turiu klausimeli tiem kas naudoja amino rugstis. Tai yra baltimas ir kas gali paskyti kodel jis negenda skistoje formoje .
  5. https://manoukis.lt/naujienos/maistas/ateities-maistas-bakteriju-proteinai
  6. Taip pradzioje megintuvelini maista prades vartoti tikrai ne europiecei taciau tik pradzioje. Kai kas is smalsumo kaip molekuline virtuve veluau del mados dirbtinai suformuotos , o dalis is ekenominiu . sumetimu tt ir pp . Dar keicias vartojimo tendencijos , pvz mano vaikaiir ju kolegos lasiniu uogeniu grino pieno naminio alau koldunu raugintu produktu nevartoja . O macdonaldo kotleta padamina is keliu granu mesos... alu salina su amiloze , is pieno pirma islupa baltima ir dar eile visko paskanina ir ispilsto na ir tt. Ir cia tik ejimo link megintuvelio pradzia . Kas liecia dabartine produkcija tai galiu pasakyti atsakingai kad visus tuos bajerius ir basfus ir singentas rektu paduoti i tesma del nepasakimo salutinio poveikio zemei ir nutyletu elementu produktose . Turejau verslo pasiulina auginti kviecius bet tokius kad juose nebutu toksinu ir cheminiu elementu likuciu . Trys metus atsisakiau abejotinu produktu o naudijamu sumazinau dviem trecdaleis. Ir ka tu galvoji. Zemeje ju esu per 20 metu vadibininku ikalbintas tiek pavares kad dar ilgai gruduose o tuo paciu duonoje ju bus . Noriu pasakyti kad mes jau viska auginame megintuvelije ...
  7. Pagrindinei valgitojai tai ne mes . Paziurek kur daugeja burnu ir kiek jie turi slamanciu . Jiem nesvardu kuom skrandi rikisti ir tokiu pricentalei tik dauges . O mum kepa iskeps is dveju grudu alu padaris is vieno ir tt . Stebint taprocesa desimt metu matau ta tendencija. Koki desimtmeti mus maitins ukraina ir rusai uz maza kaina o paskui megintuvelus .
  8. Teko pasiskaitineti sekancio etapo ismoku deliones. Jei niekas nesikeis tai ta ka mes dabar darome zalinimo klausimas uz papildomas ismokas bus sugriestinta ir privaloma kitaip isvis negausi ismoku . 30-50 procentu nuamatitu ismoku reikes uzsidirbti tausojent zeme ir gamta . Bus tokios priemones kaip chemijos , vandens , ir trasu mazinimas arba isvis kaikuriu atsisakimas , nearimimine , minimalaus dirbimo ir nedirbimine zemes dirbimo technologija, traktoriu tarsingumas, augalu ivairove , gyvuliu sveikata , na aisku ir mazu ir jaunu parama. Bus idomu...
  9. PIlnai pritariu tom mintim. As jau pries trys metus sakiau kad mes auginam baltima ir zaliena. Baltimas is kirminu , zaliena is dumbliu ir musu nereikia . Tikrai pamatisime kvieciu kaina 100 e . Ir viso to proceso kaltininkai patis ukinkai kadangi del nekompetetinko ir komercizuoto ukininkavimo dasivare iki to kad tapo labo didele produkcijos savikaina . Kaina tapo tokia kad apsimoka invetuoti i alternativiu produktu kurima . Neuzilgo jie taps pigesni nei iprastinei ir tada tie pagrindinei valgitojai kurie neturi pinigu persimes i alternativius maisto saltinius . Jau irodyta kad chemizoto ukio produkcija kenksmingesne nei uzauginta megentuvelije . Imetu foto ka kaikas jau padare su savo zeme ir kaikas padaris per artimiusius penkis metus . Tokioje zemeje uzaugintos produkcijos savikaina bus didesne nei megintuvelio.....
  10. vrimvydas

    N sensor

    https://app.onesoil.ai susivedi lauka ir paseli tada jami zemelapi su rankiniu tam tikroje vietoje pasitikrini augalo busena , susivedi norima norma , suformuoji zemelapi , perkeli I kompa ir I lauka...
  11. vrimvydas

    žiemkenčių buklė

    Jei augalu vegetacija nutraukti pries pat zidejima butu viskas ok ir zalos nebutu , bet kad tie kas nustato terminus zemes uki mate tik per langa. Aisku jei paliekama per ziema reikua biski pamadtyti kas sejama.
  12. vrimvydas

    žiemkenčių buklė

    Kiekvienam lauke randama skirtingu problemu . Darniausei pasikartojancios tai 1 kas nesilaiko sejomainos arba issiverte senus siaudus del siltu ir dregnu oru paplito ligos su kuriomis jau jokia chemija nesusitvarkis iki kulimi . Galma bus tik nuiimineti spimptomatika ir stresinti augalus . Visiskas pagijimas bus neimanomas . 2 kas dirbo sausa zeme prisigamino smulkios frakcijos kuri palijus subego i kanaliukus ir tai juos uzkimso . Nepadejo net plutos akejimas . Zemeje neliko oro o vakume jokie procesai nevyksta. Pageltusuose lopuose kiek ziurejome nevyksta mikorizinis procesas ir bakterijos nustojo skaidyti siaudus . Ten viskas puna o ne skaidosi. 3 del eiles priezasciu nesivysta saknis . Kaikur jos apgailetinos. 4 pripraskite prie tokiu vaizdu , tokiu plotu tik dauges del zemes suniokojimo nas kaikur tose vietose dikumos zeme
  13. vrimvydas

    dirvožemio tyrimai

    Paskaitinek jie viska aprase. N naudoju trys kartus . Pagrindinis , kiekiui ir kokybei . Du paskutiniai pagal zemelapi
  14. vrimvydas

    dirvožemio tyrimai

    Tikrai nemokama . Bandziau keliu lauku prsisiusti n zemelapius ir purksti kintama norma . Likau patenkintas . Tada paliginau ju generuojamus ir gautus pagal tirimus ir pagal n testerio ant traktoriaus . Rezultatai buvo labai panasus . Idealiai neatitinka bet ir firmu daranciu pk zemelapei turi skirtumu ir neaisku kuris tikslesnis.
  15. vrimvydas

    dirvožemio tyrimai

    Turiu zemes tirimus ir kaimino prasiau su N testeriu Kas atiduoti . Paliginau gautus zemelapius su ONESOIL programele ir galiu teigti kad duomenis atitinka apie 90% (bent jau pas mane ) PS programele nemokama ir atkreikpkit demesi kad mobilele ir Pc yra skirtingu funkciju
  16. vrimvydas

    Ukininkavimo islaidos

    Nuoma butina itraukti nepriklaudomai ji nuosava ar ne . Mintis ta kad jei nedirbtum gautum nuoma o jei dirbi nedagauni .
  17. Kas kiek siemet isleidote trasom+chemijai+biologija . Pas mane bendras visom kulturom 375 €/ha
  18. Nebutina. Svarbu pranest kada seji . Pas mane viskas jau guli
  19. vrimvydas

    Pluoštinės kanapės

    ........... .Kadangi neturiu moksliniu ir praktiniu ptvirtinimu patilesiu . Bet kd i zemes nuomos sutrtis rs buna itraukuamas punktas kad nuomininkas nesugins kanapiu ir kminu tai maciau . Beje gal jas nori man zeme isnuomoti kanapem .
  20. Sita vieta reiketu praleisti
  21. Kas yra MIKORIZĖ? Tai aukštesniųjų augalų ir kai kurių dirvožemio grybų abipusiai naudingas sambūvis (simbiozė, mutualizmas). Tai – evoliucijos eigoje išsivystęs ryšys, dėl kurio naudą gauna abu organizmai. Grybas gauna tiesioginį angliavandenių (cukrozės, gliukozės ir kt.) šaltinį, kuriuos augalai susintetina fotosintezės metu. Grybiena, susijungusi subtiliomis jungtimis su augalo šaknimis, žymiai išplečia augalo šaknyno tūrį irsiurbiamojo paviršiaus plotą. Todėl grybai gauna medžiagų, kurių patys negali pasigaminti, o jie augalui atiduoda didžiąją dalį vandens ir jame ištirpusių maisto medžiagų, kuriuos įsiurbia savo gerai išvystyto grybienos tinklo pagalba. Tokios tarpusavio sąveikos metu abu organizmai gaunadaugiau nei duoda. Absoliuti dauguma pasaulio augalų sudaro sąjungą su mikoriziniais grybais – nustatyta, kad mikorizinė simbiozėegzistuoja 92% visų pasaulyje ištirtų augalų genčių ir 80% rūšių. Dėl savybės susijungti su augalų šaknimis, mikoriziniai grybai žymiaiišplečia augalų šaknyno apimtį ir sudaro tarsi didžiulę papildomą šaknų sistemą. Grybienos hifai (plonytės išsišakojusios, susiraizgiusios ir tankiai susipynusios gijelės, sudarančios grybieną) įsisavina vandenį ir maisto medžiagas iš didžiulio dirvožemio tūrio, ir perduoda augalui.Todėl augalo mityba ir augimas reikšmingai pagerėja. Be mikorizės augalų šaknys gali nesugebėti įsisavinti fosfatų jonų šarminės reakcijosdirvožemiuose. Tuo tarpu, mikorizinių grybų hifai tokios formos fosforą įsisavina nesunkiai ir padaro jį prieinamą kolonizuotiems augalams.Augalai, turintys mikorizes, dažnai yra atsparesni pašaknio ligoms, kurias sukelia dirvoje gyvenantys patogenai. Be to, mikorizinių grybų hifų tinklasreikšmingai pagerina dirvožemio struktūrą, o ypač vandens išlaikymo savybes. Todėl mikorizes turintys augalai yra atsparesni sausrospoveikiui. Negana to, mikoriziniai grybai sumažina neigiamą druskų ir metalų poveikį augalams šeimininkams,padidina jų produktyvumą. Tyrimais nustatyta, kad kai kurių mikorizinių grybų rūšys padeda augalams neutralizuoti toksiškų sunkiųjų metalųpoveikį: cinko, švino, kadmio ar gyvsidabrio. Mikorizių efektyvumas labiausiai atsiskleidžia itin skurdžių ir nualintųdirvožemių sąlygomis. Tokiuose dirvožemiuose pasodinti augalai, neturintys mikorizių, sunkiai prigyja ir prastai auga. Tuo tarpu, sodinant arsėjant augalus ir pridedant mikorizinių grybų sporų arba hifų, augalai sėkmingai prigyja ir auga. Gamtoje egzistuoja kelių tipų ir įvairiųgrybų rūšių mikorizės, kurios funkcionuoja kiek kitokiu būdu. Išskiriami du stambūs mikorizių tipai, pagal tai, kaip grybų hifai susijungia suaugalų šaknimis – ektomikorizė ir endomikorizė (arbuskulinė mikorizė). Pvz. didžioji dalis spygliuočių ir lapuočių medžių formuoja ektomikorizes, ožoliniai augalai – endomikorizes. Taip pat, kaip atskiros grupės išskiriamos ir ektoendomikorizės, orchidinių beierikinių augalų mikorizės. Todėl, labai svarbu išskirti, ištirti ir padauginti konkrečių rūšių mikorizinius grybus ir sukomplektuoti juos taip, kad geriausiaitiktų tam tikriems augalams, atsižvelgiant į jų poreikius. Mikoriziniai grybai efektyviai aprūpina augalus vandeniu ir maistomedžiagomis, padaro augalą atsparesnį dirvožemiu plintančioms ligoms, teršalams, padeda geriau atlaikyti nepalankių sąlygų laikotarpius, skatinageresnį įsišaknijimą, augimą, žydėjimą ir vaisių brandinimą. Tokį vertingą partnerį augalas gauna visam jo gyvenimui. Mikorizinių grybų privalumai: • Geresnis ir subalansuotas augimas • Atsparumas sausrai, stresui ir kai kurioms pašaknio problemoms • Tausoja vandenį ir trąšas • Gausiai žydi, didesni vaisiai ir derlius • Padidina persodinamų augalų prigyjimą • Ypač tinka skurdžiuose, nederlinguose dirvožemiuose • Sveikesnė ir tankesnė šaknų sistema,stipriai padidėjęs gebėjimas įsisavinti maisto medžiagas iš dirvožemio
×
×
  • Create New...