Verslo sinergija ūkyje.

[viktorass]

prieš 2 minutes , AG Paulius pranešimas:

Žodis skaičiuoja nereiškia aiškaus pačio proceso 

2+2 yra aritmetika kuri vadinasi skaičiavimas 

2+2-(15 *3)*0,15 ir taip toliau ir yra skaičiavimas tačiau skirtumas sudėtingumo lygis. 

auginimo savikainą galima suskaičiuoti paprastai arba labai sudėtingai. 

O  tai kam skaičiuot sudėtingai jei galima paprastai, kam be reikalo vargint save ir kitus, ar nori pasakyt, kad sudėtingas skaičiavimas ir yra ta sinergija, tai tada kyla klausimas kam jin reikalinga.

[dvidas]

Turiu biski patirties kooperacijoje ,kaskada  su kolega naudojomes viena sejamaja ,tai visada vienas baigi seja pavelaves ,o jei ir kombainu dalintis reiketu tai nezinau ar viena sezona ta kooperacija prasilaikytu ,Del kukuruzu auginimo ,tai nezinau kas gali zinoti kokia bus kaina po menesio ,ir kult spalio menesi tai ne privalumas o kombaino tikras lauzimas , O padet ,vienas kitam ir be kooperacijos padedam ,bet pirma sau padarrai,O tie verslo planai tinka tik bankam kai reik paskola paimti ,gali apskaiciuoti tik islaidas ,nei derlingumo,nei kainos tiksliai nezinai ,sie metai tai geriausiai irode

[AG Paulius]

prieš 3 minutes , viktorass pranešimas:

Man pradeda susidaryt ispudis, kad apie ūkininkus esi labai prastos nuomonės, net eilinis traktoristas nevažiuos arti kokiai bobutei daržo jei jam neliks keletas euriuku, ka jau kalbėt apie ūkininka kuris savo prakaitu uždirbo ant plūgo ir traktoriaus

Na gal tik susidaro toks įspūdis, tačiau aš noriu pasakyti, o kam Jums ar man dirbti iš savo kišenės ? Jie matome kad neuždirbame ieškome priežaščių, ir jas bandome išspręsti. Jei viską teisingai suskaičius gaunasi nors vienas euras pliuse viskas ok. bet jei suskaičiuvus gaunasi euras minuse tada ar tikrai reikia dirbti tik dėl darbo ir mokėti iš savų ? 

[viktorass]

Nu žemės ūkyje jei sausra ar liūtys tai greit gali i minusa nukrist, bet tuomet jokie sudėtingi skaičiavimai nepadės, tada reik melstis.

[AG Paulius]

prieš 2 minutes , dvidas pranešimas:

Turiu biski patirties kooperacijoje ,kaskada  su kolega naudojomes viena sejamaja ,tai visada vienas baigi seja pavelaves ,o jei ir kombainu dalintis reiketu tai nezinau ar viena sezona ta kooperacija prasilaikytu ,Del kukuruzu auginimo ,tai nezinau kas gali zinoti kokia bus kaina po menesio ,ir kult spalio menesi tai ne privalumas o kombaino tikras lauzimas , O padet ,vienas kitam ir be kooperacijos padedam ,bet pirma sau padarrai,O tie verslo planai tinka tik bankam kai reik paskola paimti ,gali apskaiciuoti tik islaidas ,nei derlingumo,nei kainos tiksliai nezinai ,sie metai tai geriausiai irode

Koperacijoje turėtų būti ir taisyklių, kaip pvz. sėjos ha kaina visiems vienoda, tačiau jei kas sėjamają laiko pas save dėl to kad grūdų neišsibeicavo ar gimtadienis užėjo moka, tam tikrą kainą kaip nuomos už dieną, kad nebūtų noro neskubėti ir daigtą laikyti.

Auginimo savikainoje visada turi remtis kažkokia kaina. o geriausia kainos vidurkiu, arba jei jau fiksuota paradvimo kaina.

Kombainas skirtas kūlimui jis turi kulti viską kas kulama. 

Dėl darbų pradžios ir pabaigos turi būti aiškus planas pagal sėjomainą, kultūrų ankstyvumą vėlyvumą ir galimybes įvažiuotį į laukus. 

Galiu pridurti kad bendrovė su viena sėjamaja vaderstad 6m. per mėnesį vidutiniškai užsėja 1000 ha. ir laukai išmėtyti ir maži ir dideli ir kultūrų 4 

Dėl ko bankai žiūri nes jie supranta tavo galimybes. Jei ir pats suprastumei būtų daug lengviau. 

 

[AG Paulius]

prieš 6 minutes , viktorass pranešimas:

Nu žemės ūkyje jei sausra ar liūtys tai greit gali i minusa nukrist, bet tuomet jokie sudėtingi skaičiavimai nepadės, tada reik melstis.

Galima taip, bet jei tu žinai savo ribinį derlingumą ir auginimo technologija tu priimi sprendimus ar verta dar kažką daryti jei pasėlis rodo prastą perspektyvą. 

[Virgis.]

prieš valandą, AG Paulius pranešimas:

Pirmiausiai tai turi būti politinis sprendimas kelių ūkių, kurie nori tokios veiklos. Įdealiausias varijantas kai skirtingų šakų ūkiai kooperuojasi, ir ieško sinergijos darbuose. Pirmiausiai visi turite sutikti su vienu esminiu dalyku padargų ir turimos technikos našumu. per kiek laiko galite atlikti svarbius darbus, sėjos pasėlių priežiūros, žolės pjovimo, kūlimo ir t.t Susitaikyti su tuo, kad jums visiems nereikalingi 3 -4 ar 5 purkštuvai ir 5 kombainai Jums reikalinga specializuot technika pagal poreikį o poreikį nusistatote iš anksto pagal turimą techniką arba planuojamą įsigyti ir bendrą valdomo ploto kiekį. Koperacijos pagrindas esate Jūs kaip akcininkas su savo dalimi. Bet čia tik pradžia ....

Su kooperacija javų ūkyje labai sudėtinga, nebent  ūkiai finansiškai vienodi. Stambesni ūkiai turi visą reikiamą technika ir jiems svarbi kiekviena diena išnaudoti technika, nesidalinant su kuomet nors kitu. Smulkesniam ūkyje prasideda kitos problemos, jei neturėti savo purkstuvo, tai ką veikti vasarą? Našus kombainas būtų gerai, bet prie to dar turėtų būti ir bendras sandėlys su džiovykla ir svarstyklėmis ir dar turėtum būti tikras kad kaimyno grūdai tokios pačios kokybės arba daryti tikrinimą? Kiek ha ir kiek tonų reikia sukoperuot kad būtų tai pelninga? Aš turėdamas 500 tonų per metus nematau prasmės, na jei turėčiau 1000, tai gal kitaip galvočiau, bet pasiekus 1000 manau automatiškai išsispręstu šios problemos.

[Virgis.]

prieš 11 minutes , AG Paulius pranešimas:

Koperacijoje turėtų būti ir taisyklių, kaip pvz. sėjos ha kaina visiems vienoda, tačiau jei kas sėjamają laiko pas save dėl to kad grūdų neišsibeicavo ar gimtadienis užėjo moka, tam tikrą kainą kaip nuomos už dieną, kad nebūtų noro neskubėti ir daigtą laikyti.

Auginimo savikainoje visada turi remtis kažkokia kaina. o geriausia kainos vidurkiu, arba jei jau fiksuota paradvimo kaina.

Kombainas skirtas kūlimui jis turi kulti viską kas kulama. 

Dėl darbų pradžios ir pabaigos turi būti aiškus planas pagal sėjomainą, kultūrų ankstyvumą vėlyvumą ir galimybes įvažiuotį į laukus. 

Galiu pridurti kad bendrovė su viena sėjamaja vaderstad 6m. per mėnesį vidutiniškai užsėja 1000 ha. ir laukai išmėtyti ir maži ir dideli ir kultūrų 4 

Dėl ko bankai žiūri nes jie supranta tavo galimybes. Jei ir pats suprastumei būtų daug lengviau. 

 

Na tarkim per mėnesį bendrovė uzseja 1000, kokia jiems savikaina ha, iskaičiuojant visus atlyginimus agronomans inžineriams? Per mėnesį su vienu traktorium nepersidirbant vienam galima pasiruošti ir pasėti 150-200ha 4 metrais. Kieno savikaina mažesnė?

[viktorass]

prieš 3 minutes , Virgis. pranešimas:

Su kooperacija javų ūkyje labai sudėtinga, nebent  ūkiai finansiškai vienodi. Stambesni ūkiai turi visą reikiamą technika ir jiems svarbi kiekviena diena išnaudoti technika, nesidalinant su kuomet nors kitu. Smulkesniam ūkyje prasideda kitos problemos, jei neturėti savo purkstuvo, tai ką veikti vasarą? Našus kombainas būtų gerai, bet prie to dar turėtų būti ir bendras sandėlys su džiovykla ir svarstyklėmis ir dar turėtum būti tikras kad kaimyno grūdai tokios pačios kokybės arba daryti tikrinimą? Kiek ha ir kiek tonų reikia sukoperuot kad būtų tai pelninga? Aš turėdamas 500 tonų per metus nematau prasmės, na jei turėčiau 1000, tai gal kitaip galvočiau, bet pasiekus 1000 manau automatiškai išsispręstu šios problemos.

Tokios koperacijos ne anksčiau tai vėliau laukia krachas, koperacija tai isivaizduočiau gal nebent jei keli ūkininkai sumestu savo žemes ir technika i krūva  nu tipo kažkas panašaus i bendrove ir samdytu koki vadova kuris vadovautu darbam pvz. ka, kiek ir ko sėt, kokia technika pirkti ir t.t. o pelna proporcingai už inešta turta dalintusi, žinoma kažkokia dali palikdami koperatyve., patys tuomet galėtu gulėt ant krosnies arba dirbti eiliniais samdomais darbininkais.

[viktorass]

prieš 5 minutes , Virgis. pranešimas:

Na tarkim per mėnesį bendrovė uzseja 1000, kokia jiems savikaina ha, iskaičiuojant visus atlyginimus agronomans inžineriams? Per mėnesį su vienu traktorium nepersidirbant vienam galima pasiruošti ir pasėti 150-200ha 4 metrais. Kieno savikaina mažesnė?

Geras klausimas, jei vienas apdirbi tuos 200ha tai proporcingai 1000 ha reiktu 5 žmoniu, o penki žmonės su 6 metru sėjamaja ir kita turima našesne technika dirbs atitinkamai mažiau valandu nei pats, o jei laikysime, kad laikas pinigai tai ju savikaina mažesnė.

[Bulvinykas]

prieš valandą, AG Paulius pranešimas:

Tai prašau prisijunk pasakyk kažką tokio protingo, kad tai nebūtų tik tuščias laiko gaišimas. Temų čia jau ne viena apie kurią galima diskutuoti. Įprasmink save 

Jūs čia nuvažiavot į tokias pievas, kad aš jau tikrai nesugebėsiu pakeist padėties. Šnekat aukštom frazėm vadovėlines tiesas, kurias kiekvienas bent kiek prasisiekęs ūkininkas žino kaip du kart du.

[Virgis.]

prieš 20 minutes , viktorass pranešimas:

Geras klausimas, jei vienas apdirbi tuos 200ha tai proporcingai 1000 ha reiktu 5 žmoniu, o penki žmonės su 6 metru sėjamaja ir kita turima našesne technika dirbs atitinkamai mažiau valandu nei pats, o jei laikysime, kad laikas pinigai tai ju savikaina mažesnė.

Na čia jau proporcingai niekaip nesusiskaičiuoja, pradedant nuo mokamų atlyginimų ir baigiant technikos parku.

[sole]

Smulkesniam augalininkystės ūkiui galima kooperuotis darbais su eko ūkiu nes dažniausiai skiriasi sėjos ir kūlimo laikas, taip pat ir žemės dirbimo technologija nors padargai gali būt vienodi. Pačiam ūkininkui darbo nesumažėja bet galima apsieiti be samdomų darbuotojų ar bent jau jų skaičių sumažinti. Didesniems ūkiams kooperacijas darbais sunkiai įsivaizduoju jau nekalbant apie bendrą techniką nes dažniausiai tokiuose ūkiuose dirba keli šeimos nariai sukūrę savo šeimas , tada prisideda žmogiškasis faktorius ir finansinė nauda neberūpi.

[Augunstas]

Prieš 8 valandų, AG Paulius pranešimas:

Greičiau ne knygos bet informacija visais šaltinias, man patinka ūkininkavimo sfera, aš suprantu jos svarbą ir reikšmę. Aš nenoriu, kad po 10 - 20 metų mus valdytų Kinai. Todėl ir rašau ūkininkams, laikas pradėti mastyti kaip verslininkam o ne ūkininkam. Suprasti kas yra svarbiausia. 

duonos kainoje miltai, sudaro labai maza dali , informacijos saltinis turetu buti -zinios apie urmine miltu kaina, duonos pardavimo kaina parduotuvems . as skaiciais galeciau pagryst ta sektoriu . 

[arciu555]

Kooperacija galima pradeti nuo siandien: Kodel nepirkti tinkliuko,spagato,pleveles,galbut chemijos,gal padangu susidejus 2,3 ar 5 ukininkams? Ir ziurek nuolaidu islys.

[AG Paulius]

Prieš 4 valandų, Augunstas pranešimas:

duonos kainoje miltai, sudaro labai maza dali , informacijos saltinis turetu buti -zinios apie urmine miltu kaina, duonos pardavimo kaina parduotuvems . as skaiciais galeciau pagryst ta sektoriu . 

Na iš paveikslėlio sprendžiant atrodo kad su miltais reiklų turi na manau būtų visiems įdomu išgirsti pagrindžiančius faktus, jei gali pasidalink patirtimi.  

[arciu555]

Tai va mazmenine kaina nuo didmenines(urmines) skirtumas tikrai ne 20-30%. Tai va perkant didesni kieki prekiu galima nemazai sutaupyti. PRADEDAM: Kitoj savaitej zinosiu ,gal reikes padangu R 28  ,gal dar kam prireiktu,deretumem kolektyviai.

[AG Paulius]

Prieš 11 valandų, Virgis. pranešimas:

Na tarkim per mėnesį bendrovė uzseja 1000, kokia jiems savikaina ha, iskaičiuojant visus atlyginimus agronomans inžineriams? Per mėnesį su vienu traktorium nepersidirbant vienam galima pasiruošti ir pasėti 150-200ha 4 metrais. Kieno savikaina mažesnė?

Na į Jūsų klausimą ataskysiu pavyzdžiu. Pirmiausiai šiuos du ūkius skiria masto ekonika, visur yra lūžio taškai nuo kada kas apsimoka arba neapsimoka. Efektyvumo prasme didesnis ūkis yra efektyvesnis, tačiau tas efektyvumas ir brangiau kainuoja technikos atžvilgiu. 

Kaip minėjote Jūs padarote 200 ha o bendrovė gali su tuo pačiu vienu žmogumi padaryti 1000 ha. Našumo skirtumas 4 kartai. 

bendrovė gali išlaikyti 4 žmonės tokiu pačiu santykiu kaip jūs dirbate ir vistiek lieka namaža dalis investicijoms, plėtrai ir t.t beje čia dar neskaičiuojamos išmokos. 

[jevgenijus]

Geriau Pauliau papasakok kaip Briuselyje pasitusinot. Tikslinė kelionės dalis ir pramoginė užėmė atitinkamai 20% ir 80% laiko, kaip visada? Kaip berniukas buvo aprengtas? 

[AG Paulius]

prieš 8 minutes , jevgenijus pranešimas:

Geriau Pauliau papasakok kaip Briuselyje pasitusinot. Tikslinė kelionės dalis ir pramoginė užėmė atitinkamai 20% ir 80% laiko, kaip visada? Kaip berniukas buvo aprengtas? 

Na net nežinau ponas kaip čia Jums į šį klausimą atsakyti. Gal pradėsiu nuo to, kad kiekvieno rojono žemės ūkio skyriaus specialistai siuntė informaciją ir raginimus prisidėti prie organizuojamo streiko, kvietė važiuoti ir atstovauti savo rajono ūkininkus. Streikas kurį mes vygdėme buvo suderintas su europos parlamentu turėjo konkretų laiką, vietą ir trukmę. Buvo pastatytos užtvaros, uždarytas eismas ir sukelta labai daug nepatogumų vietiniams gyventojas ir darbuotojams, buvo sukviesta žiniasklaida, mus aplankė Europos paralmento Žemės ūkio ir kaimo reikalų plėtros komiteto pirmininkas Czeslaw Adam Siekierski, prezidentė Dalia Grybauskaitė, ir Europarlamentaras Bronius Ropė. Mes atkreipėme dėmesį į Lietuvos ūkininkus priminėme europos pažadus stojimo metu kas buvo žadėta, ir t.t Mes turime kovoti už savo teises ir konkurencingas sąlygas europos lygmenyje. Nes BŽŪP programoje 2021 -2027 laikotarpyje mūsų atsilikimas nuo europos tik padidės. 

Ir vėl yra oraganizuojamas streikas Gruodžio mėnesį prašau kam rūpi Jūsų ateitis prisidėti prie to streiko vykite pasitūsinti, o jei negalite bent prisidėkite financiškai. 

https://www.zur.lt/lt/prasome-paramos-ir-palaikymo/?fbclid=IwAR2w54oREjQqxOuoPwvZjj92dzoDrIzOWN8D7A1WoEZHx5ORrdx-ktPiKPo

[dzipas]

Prieš 2 valandų, AG Paulius pranešimas:

Na į Jūsų klausimą ataskysiu pavyzdžiu. Pirmiausiai šiuos du ūkius skiria masto ekonika, visur yra lūžio taškai nuo kada kas apsimoka arba neapsimoka. Efektyvumo prasme didesnis ūkis yra efektyvesnis, tačiau tas efektyvumas ir brangiau kainuoja technikos atžvilgiu. 

Kaip minėjote Jūs padarote 200 ha o bendrovė gali su tuo pačiu vienu žmogumi padaryti 1000 ha. Našumo skirtumas 4 kartai. 

bendrovė gali išlaikyti 4 žmonės tokiu pačiu santykiu kaip jūs dirbate ir vistiek lieka namaža dalis investicijoms, plėtrai ir t.t beje čia dar neskaičiuojamos išmokos. 

Kurioj vietoj luzio taskai, kurioj vietoj apsimoka - neapsimoka, kurioj vietoj zaliavu isigijimo ir produkcijos pardavimu kainu skirtumai? Teisiog paimti 1000 ha duomenis ir padalinti is 5 nebuvo paprasciau? Teisingas butu pavyzdys butu jei butu itraukta masto ekonomika - tada galetumet sneketi ir apie tiesiogines ismokas, kurios is esmes turetu eliminuoti ta skirtuma sukurta masto ekonomijos (vienam ha).

 

[Bulvinykas]

Ką tik, dzipas pranešimas:

Kurioj vietoj luzio taskai, kurioj vietoj apsimoka - neapsimoka, kurioj vietoj zaliavu isigijimo ir produkcijos pardavimu kainu skirtumai? Teisiog paimti 1000 ha duomenis ir padalinti is 5 nebuvo paprasciau? Teisingas butu pavyzdys butu jei butu itraukta masto ekonomika - tada galetumet sneketi ir apie tiesiogines ismokas, kurios is esmes turetu eliminuoti ta skirtuma sukurta masto ekonomijos (vienam ha).

 

Jei jau žmogus viešai teigia, kad ha kiekis ir ūkio pelnas susieję tiesine priklausomybe, tai tu jam neaiškink tokių plonybių.

[AG Paulius]

 

[Bulvinykas]

Aš labiau tikėčiau šituo, o ne kinų televizija

 

[AG Paulius]

Na šiek tiek skiriasi tie filmukai, bet esmė ta pati, kaip stabdyti dykumėjimą. Kinai netik stabdo, bet ir taikydami naujausias technologijas, kompiuterius ir valdymo sistemas sugeba įsisavinti dykumas ir juose kažką užauginti.