AGROMAN Paskelbta Gruodžio 16, 2020 Pranešti Dalintis Paskelbta Gruodžio 16, 2020 prieš 4 minutes , deivas pranešimas: Nes kur su hussaru bedos buvo, tai technologines vezes su skutiku pravaziavom ten problemu nebuvo su augimu. Kur neskusta buvo. Pirmais metais strip tille rapse daug klaidu dariau. dabar treti metai. jau nori nenori zinai ka daryt. kokių klaidų... tema apie no till Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
deivas Paskelbta Gruodžio 16, 2020 Pranešti Dalintis Paskelbta Gruodžio 16, 2020 tai kad nuo strip till iki no till yra puse kelio. Klaidos del siaudu paskleidimo, chemijos parinkimo. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
dumoju Paskelbta Gruodžio 16, 2020 Pranešti Dalintis Paskelbta Gruodžio 16, 2020 Prisimenu, kai teko rinktis namo šildymo sistemą tarp granulinio ir geotermo panašaus lygio diskusijose teko dalyvauti, atlaikyti negatyvą, kaip ten geotermas brangu, kaip ten neefektyvu jr pan. Pasirinkau geotermą ir taip gera ant dūšios, kad tai buvo vienas geriausių sprendimų atliktų statant namą. Pamūriytas kaminas - vienas blogiausių Reziumuojant, pokyčiai žemės ūkyje naujuoju periodu neišvengiami, viskas krypsta tiesioginės sėjos linkme. Priešintis tam, tai tik savęs apgaudinėjimas ir laiko švaistymas veltui. Žinau tris žmones, kurie galvą guldė už granules, o dabar paslapčia, kai AM numetė kompensaciją, oras-vanduo pasijungė. Dabartiniam kontekste, buvusi diskusija atrodo beviltiškai ir maikių plėšymas dėl pažangos. Taip ir čia, numes kelis eurus už tiesioginę sėją, visi kaip šunyčiai bėgs jų pasiimti. voras, nts519, jevgenijus and 2 others 5 Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
vygantas1974 Paskelbta Gruodžio 16, 2020 Pranešti Dalintis Paskelbta Gruodžio 16, 2020 2018-06-25 Rokiškis. Darbo ir sąnaudų mažiau, derlius nenukenčia, dirvožemio gyvybingumas didėja – štai pagrindiniai tiesioginės sėjos į ražieną pliusai. O ar yra minusų? Taip žemę dirbantys žemdirbiai tvirtina – nėra. „Jei norite, kad jūsų žemę dirbtų vaikai ir anūkai, tai reikia dirbti taip kaip aš“, – įsitikinęs latvių ūkininkas Valerijus Ančevskis, ūkio Daugpilio rajone „Ainava“ savininkas, jau 10 metų savo 1 100 ha ploto ūkyje taikantis tiesioginės sėjos į ražieną (no-till) technologiją. Pasak Valerijaus, tik tada, kai ėmė taip dirbti žemę, jis pradėjo turėti pinigų. Reikia tiesiog netrukdyti augalams augti „Anksčiau visada prasidėjus pavasarinei sėjai, man baigdavosi pinigai. Dabar jie baigiasi optimaliu laiku – tada, kada pradedu kulti derlių ir žinau, kad tuoj vėl turėsiu pinigų“, – tvirtina ūkininkas. Ir čia pat priduria, kad jokiu būdu neperša kitiems šio žemės dirbimo būdo – kiekvienam pati geriausia technologija yra ta, kurios laikomasi ir kuria tikima. „Mano filosofija tokia – reikia tiesiog netrukdyti augalui augti. No-till technologija padeda atsikratyti visų nereikalingų elementų, kurie tik pabrangina ir apsunkina žemės ūkio produkcijos auginimą“, – sako latvių ūkininkas. Valerijaus ūkio pasėlių struktūrą kasmet tokia pati: 25 proc. žemės skiriama rapsams, 25 proc. pupiniams augalams, likusieji 50 proc. – vasariniams ir žieminiams kviečiams. „Kai tokia tvarkinga sėjomaina, labai palengvėja kova su piktžolėmis. Kadangi kaitaliojami skirtingas šaknų sistemas turintys augalai, jie natūraliai atlieka dirvos purenimo funkciją“, – paaiškina didelę agronominio darbo patirtį (jis žemės ūkyje dirba nuo 1981-ųjų) turintis Valerijus, šiemet jau vienuoliktą kartą pasėjęs augalus pagal tiesioginės sėjos technologiją. Valerijaus teigimu, humuso kiekis jo dirvose kasmet padidėja po 0,02–0,03 proc., o sliekų knibždėte knibžda: iškasus kastuvą žemės, galima pririnkti jų galima pririnkti visą puslitrį. Lietuvos grūdų augintojų asociacija iniciavo tausojančiojo ūkininkavimo grupę, kurią sudaro mokslininkai, ūkininkai, verslo atstovai. Šios grupės nariai buvo susitikę Jono Venslovo ūkyje: (iš kairės) „Väderstad“ generalinis direktorius Romas Naudžiūnas, LGAA administracijos vadovas Ignas Jankauskas, Jonas Venslovas, Valerijus Ančevskis, agronomė-konsultantė Jūratė Gabrinovičienė, įmonės „Bioenergy LT“ pardavimų vadovas Tomas Vaitkevičius ir VU docentas, „Bioenergy LT“ mokslinio padalinio vadovas Audrius Gegeckas Ūkininkas prisimena, kad pradėjęs taikyti no-till technologiją, jis perskaitė viską, ką įmanoma apie ją rasti internete. Jam pasirodė svarbu ir tas momentas, kad taip minimaliai dirbant žemę, mažinama šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija. „Mokslininkų tyrinėjimai rodo, kad rudenį išdirbus žemę, net septynis kartus padidėja CO2 emisija. O kai rudenį lauko nelieti, anglies dvideginio emisija nesikeičia. Bakterijos perdirba šiaudus tik kitą vasarą, bet tada lauke jau auga augalai, kurie ir sunaudoja išsiskyrusias dujas. Esu įsitikinęs, kaip taip žemę dirbantys ūkininkai padeda savo šaliai vykdyti Kioto protokolo įpareigojimus kovoti su visuotiniu atšilimu“, – aplinkosauginį aspektą pabrėžia Valerijus. Beje, jo žemės našumo balas yra apie 28, ir iki pradėdamas kultivuoti naują žemės dirbimo būdą jis nė neaugino kviečių – manė, kad tokioje skurdžioje žemėje jie neužderės. Tačiau dabar kviečiai sudaro pusę jo pasėlių ploto ir duoda rentabilius derlius. Pasak ūkininko, sėja ražienine Väderstad Seed Hawk sėjamąja leidžia sutaupyti daug piniginių resursų, kurie šiaip būtų skiriami žemės arimui ar skutimui. 2008 m. įsigyta 6 m darbinio pločio sėjamoji buvo pirmoji tokia Latvijoje. Ūkininko skaičiavimu, hektarui apdirbti jis sunaudoja 7–8 l degalų. Kviečiai auginami eilutėmis, tarp kurių 25 cm tarpueiliai, todėl pasėlis atviras saulei ir gerai vėdinamas vėjo „Žinoma, būtina naudoti trąšas ir augalų apsaugos produktus. Pavyzdžiui, kviečiams paprastai taikau 3 purškimų fungicidais technologiją, rapsus purškiu du kartus“, – sako ūkininkas. Jis priduria, kad dabar daug dėmesio skiria purškiamo tirpalo normai mažinti ir stengiasi apsieiti su 50 l/ha vandens. Valerijus išduoda ir dar vieną svarbią technologinę gudrybę: kasmet sėjamosios važiavimo kryptį reikia pakeisti 45 laipsnių kampu. Latvijoje sukaupta patirtis persikėlė į Rokiškį „Valerijų vadinu savo krikštatėviu“, – sako Rokiškio rajone, Kalviuose, ūkininkaujantis Jonas Venslovas. Prieš penkerius metus vienoje televizijos laidoje pamatęs reportažą iš Valerijaus Ančevskio ūkio, Jonas per „Väderstad“ kompaniją susirado latvių ūkininką ir nuvažiavo tiesiai pas jį savo akimis įsitikinti, kaip atrodo laukai. Abu vyrai greitai rado bendrą kalbą, jų požiūriai sutapo, o Valerijus kolegiškai pasidalijo sukaupta patirtimi. „Po trečio vizito Latvijoje grįždamas namo vos kirtęs sieną jau skambinau į „Väderstad“ ir užsisakiau 8 m darbinio pločio ražieninę sėjamąją“, – savo apsisprendimą prisimena Jonas. Jūratę Gabrinovičienę, Joną Venslovą ir Valerijų Ančevskį jungia bendras požiūris į žemės dirbimą – savo ūkiuose jie taiko tiesioginę sėją Tada naujos technologijos naudą jam dar teko įrodinėti ūkį konsultuojančiai įmonės „Kauno grūdai“ agronomei-konsultantei Jūratei Gabrinovičienei, kuri iš pradžių į naują žemės dirbimo būdą žiūrėjo atsargiai. O dabar ir pati Jūratė, kuri turi ūkį Švenčionių rajone, jame dirba žemę su ražienine sėjamąja. „Džiaugiamės ne tik gerais derliais. Labai svarbu ir tai, kad sumažėjo dirvos užmirkimų, nėra dirvos erozijos – dirbant mūsų žemę tikrai nekyla debesys dulkių“, – įvertino patyrusi agronomė. Taupomos ir išlaidos sėklai, nes, pavyzdžiui, kviečių sėklos norma yra gerokai mažesnė negu tradiciškai sėjant – 160 kg/ha. 1 200 ha dydžio ūkyje auginami kviečiai, grikiai (jų – net 400 ha) ir pupiniai augalai. Tiesa, Jonas perspėja, kad dirbant žemę pagal no-till technologiją, ūkio šeimininkui reikia turėti stiprius nervus, nes iš pradžių laukas atrodo negražiai. Tiesiai po kūlimo per ražieną važiuodama sėjamoji noragėliais padaro vageles, išberia sėklas ir patręšia (trąšų granulės atsiduria šalia sėklos, tik šiek tiek giliau), tada prispaudimo ratukai įspaudžia sėklą maždaug 2 cm gyliu (lyginant su viso lauko paviršiumi sėkla atsiduria maždaug 4 cm gylyje, nes po sėjamosios pravažiavimo lauke lieka noragėlių padarytos maždaug 2 cm gylio vagelės (grioveliai). Žiemą tokiuose grioveliuose ilgiau užsilaiko sniegas, jo nenupusto vėjai, todėl ūkininkas pastebėjo, kad pagerėjo žiemkenčių žiemojimas. Pavasarį ir vasarą grioveliuose ilgiau užsilaiko drėgmė, taigi geriau maitinasi augalų šaknys. Net ir šią vasarą, kai pasėlius kankina sausra ir karštis, Jono laukai atrodo geriau, negu kaimynystėje esantys dirbami tradiciškai. Šiaudų mineralizacijai paspartinti ūkininkas kol kas nenaudoja jokių priemonių, nors neatmeta galimybės išbandyti biologinius preparatus – ką gali žinoti, gal suaktyvintas dirvožemis atsidėkos dar gausesniu derliumi. Jonas Venslovas yra pamėgęs latviškas ir lietuviškas kviečių veisles: augina Edvins, Florian, Sedula DS Jonas ir jo agronomė sako, kad pradėjus taikyti no-till technologiją, nepadaugėjo nei piktžolių, nei ligų. Į žemės paviršių neišverčiamos piktžolių sėklos tarsi užkonservuojamos dirvoje ir nedygsta, o saulė ir vėjas yra geriausi augalų gydytojai. Kadangi pasėliai yra palyginti reti, tarpai tarp eilučių platūs (25 cm), augalus gerai apšviečia saulė ir pravėdina vėjas, todėl ligoms plisti sąlygos nėra palankios. Iš pirmo žvilgsnio toks pasėlis atrodo retokas, tačiau, kaip sako Jonas, jo tikslas yra ne daugiau grūdų, o daugiau pinigų. Į klausimą, kodėl apskritai susidomėjo šiuo žemės dirbimo būdu, Jonas turi paradoksalų atsakymą: „Todėl, kad tingėjau dirbti. Kai pradėjau tingėti dirbti, pradėjau turėti pinigų!“. Bendrovės „Väderstad“ generalinis direktorius Romas Naudžiūnas tvirtina, kad nors toks žemės dirbimo būdas iš šalies atrodo labai paprastas, iš tiesų užsiimantys no-till žemdirbyste, turi būti aukščiausios klasės agronomai, nes specifinių žinių, patirties, intuicijos reikia labai daug. Jo žiniomis, Lietuvoje tokį žemės dirbimo būdą taiko apie dvi dešimtys ūkių. MŪ inf. Skaitykite daugiau: https://manoukis.lt/naujienos/ukis/tikslas-ne-daugiau-dirbti-bet-daugiau-uzdirbti-1529905045 Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
vygantas1974 Paskelbta Gruodžio 17, 2020 Pranešti Dalintis Paskelbta Gruodžio 17, 2020 Na cia manau labai aiskiai viskas išsakyta,ir tkra tiesa kodel...... Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
ceck Paskelbta Gruodžio 17, 2020 Pranešti Dalintis Paskelbta Gruodžio 17, 2020 Prieš 3 valandas, vygantas1974 pranešimas: Na cia manau labai aiskiai viskas išsakyta,ir tkra tiesa kodel...... na man vis vien įdomiai skamba... pasėlyje yra mažiau piktžolių,todėl ir chemijos sunaudojama mažiau... tai čia ravi jas ar kaip? užpurškia tik ant jos? nesuprantu pasikartosiu ar tų piktžolių daugiau ar mažiau vis vien naudoji herbicidą ir tą registruotą normą tai kur čia mažiau nesuprantu Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
voras Paskelbta Gruodžio 17, 2020 Pranešti Dalintis Paskelbta Gruodžio 17, 2020 Na, jei tik tai neramina, tai kol nepabandysi ir nebūsi pažengęs tol ir nesužinosi Vilius 1 Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Mindaugas.. Paskelbta Gruodžio 17, 2020 Pranešti Dalintis Paskelbta Gruodžio 17, 2020 prieš valandą, ceck pranešimas: na man vis vien įdomiai skamba... pasėlyje yra mažiau piktžolių,todėl ir chemijos sunaudojama mažiau... tai čia ravi jas ar kaip? užpurškia tik ant jos? nesuprantu pasikartosiu ar tų piktžolių daugiau ar mažiau vis vien naudoji herbicidą ir tą registruotą normą tai kur čia mažiau nesuprantu Man tai taip pat kliuna. Herbicido ir kitu pesticidu normos nuo kenkeju skaiciaus nepriklauso. Jos yra registruotos ir turi buti tokios, ir naudojamos. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
jevgenijus Paskelbta Gruodžio 17, 2020 Pranešti Dalintis Paskelbta Gruodžio 17, 2020 Kai sako mažiau, reikia suprast, kad kažkurio purškimo visai nedaro. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
ramas 1 Paskelbta Gruodžio 17, 2020 Pranešti Dalintis Paskelbta Gruodžio 17, 2020 prieš valandą, ceck pranešimas: na man vis vien įdomiai skamba... pasėlyje yra mažiau piktžolių,todėl ir chemijos sunaudojama mažiau... tai čia ravi jas ar kaip? užpurškia tik ant jos? nesuprantu pasikartosiu ar tų piktžolių daugiau ar mažiau vis vien naudoji herbicidą ir tą registruotą normą tai kur čia mažiau nesuprantu Purskia mazesnes normas ,minimales, manau tai turejo galvoje . ateityje bus jau ir mazesnes normos herbicidu no till ,atlikti bandymai ,nustatytos normos,nes realiai pagal popierius turi naudot tokias normas kokios registruotos. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
voras Paskelbta Gruodžio 17, 2020 Pranešti Dalintis Paskelbta Gruodžio 17, 2020 Vaikinai, tai ir naudokite, juk čia tik " šalutinis povekis" no till technologijos. Glifosatas išlieka, mažiau specializuoto herbicido, nes nėra piktžolių tiesiog Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
dumoju Paskelbta Gruodžio 17, 2020 Pranešti Dalintis Paskelbta Gruodžio 17, 2020 prieš 30 minutes , min-de pranešimas: Man tai taip pat kliuna. Herbicido ir kitu pesticidu normos nuo kenkeju skaiciaus nepriklauso. Jos yra registruotos ir turi buti tokios, ir naudojamos. ne normoje esmė, o kai kurių pesticidų visiškame atsisakyme. Jeigu kliūna tokia mintis, arba atmeti kaip nenormalią (kas sakyčiau labai radikalu), arba daraisi tyrimus savo sąlygomis (kas logiška, ir daugelis būtent taip ir darome). Žodžiu, hipotezė yra, lieka ją patikrinti. Tikrini, taip ir judi į priekį. voras 1 Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Algis... Paskelbta Gruodžio 17, 2020 Pranešti Dalintis Paskelbta Gruodžio 17, 2020 Kolegos jei kas uzsiimate tiesiogine seja , apie sulfuronus geriau pamirsti , nesvarbu , kad siandien paseti kvieciai bet juos nukulus po ju sesit tik ne kviecius , sejomaina neisvengiama no-till dalis ir kitaip negali buti . Nesilaikimas pagrindiniu principu kaip sejomainos , tarpiniu augalu parinkimo (apie neauginima net minties neturi buti) privers nusivilti sia technologija. Kur prasideda no-till ? ... Prasideda jusu smegenyse ir kaip nusikulsi javus bei kokia raziena paliksi , kad galetum paseti rapsa... Ir dar , agro firmu vadyba yra VYSISKAI ZALIA kas liecia no-till , kuri gali suklaidinti su chemijos pasirinkimu . Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Sarunce1 Paskelbta Gruodžio 17, 2020 Pranešti Dalintis Paskelbta Gruodžio 17, 2020 prieš 30 minutes , voras pranešimas: Vaikinai, tai ir naudokite, juk čia tik " šalutinis povekis" no till technologijos. Glifosatas išlieka, mažiau specializuoto herbicido, nes nėra piktžolių tiesiog Kiekvienais metais glifostas pries seja, gal cia "maziau piktzoliu" paslaptis?:) AGROMAN 1 Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Algis... Paskelbta Gruodžio 17, 2020 Pranešti Dalintis Paskelbta Gruodžio 17, 2020 prieš 57 minutes , Sarunce1 pranešimas: Kiekvienais metais glifostas pries seja, gal cia "maziau piktzoliu" paslaptis?:) Jau pripazystama , kad glifosatas nera toks baisus velnias kaip ji maliavoja ... Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Algis... Paskelbta Gruodžio 17, 2020 Pranešti Dalintis Paskelbta Gruodžio 17, 2020 Prieš 13 valandų, Virgis. pranešimas: maziau visko ir maziau derliaus, klausimas kaip su pelnu? Vat ir esme pelne o ne derliuje tonomis , gi pats gerai zinai , dabar klausim vienas kito taip , kiek tonu pelno kuliai? Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
linas78s Paskelbta Gruodžio 17, 2020 Temos autorius Pranešti Dalintis Paskelbta Gruodžio 17, 2020 Prieš 2 valandas, ceck pranešimas: na man vis vien įdomiai skamba... pasėlyje yra mažiau piktžolių,todėl ir chemijos sunaudojama mažiau... tai čia ravi jas ar kaip? užpurškia tik ant jos? nesuprantu pasikartosiu ar tų piktžolių daugiau ar mažiau vis vien naudoji herbicidą ir tą registruotą normą tai kur čia mažiau nesuprantu Jei žvelgiant paviršutiniškai tai čia jūs teisus,bet yra toks autobuso principas, jei vienas važiuoji tai ir sėdi bet kaip ir bet kur kojas atkiši,o jei prisigrūdęs tai stovi kaip silkė bačkoj suspaustas,tai taip ir augalai jei aplink jį dešimt piktžolių jis ir formuos mažesnį derlių negu bus viena piktžolė šalia jo. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Juodas Paskelbta Gruodžio 17, 2020 Pranešti Dalintis Paskelbta Gruodžio 17, 2020 prieš 51 minutes , Algis... pranešimas: Kolegos jei kas uzsiimate tiesiogine seja , apie sulfuronus geriau pamirsti , nesvarbu , kad siandien paseti kvieciai bet juos nukulus po ju sesit tik ne kviecius , sejomaina neisvengiama no-till dalis ir kitaip negali buti . Nesilaikimas pagrindiniu principu kaip sejomainos , tarpiniu augalu parinkimo (apie neauginima net minties neturi buti) privers nusivilti sia technologija. Kur prasideda no-till ? ... Prasideda jusu smegenyse ir kaip nusikulsi javus bei kokia raziena paliksi , kad galetum paseti rapsa... Ir dar , agro firmu vadyba yra VYSISKAI ZALIA kas liecia no-till , kuri gali suklaidinti su chemijos pasirinkimu . Ar ne jum buvo, kad pradėjot taikyti minimalu žemės dirbima ir po kažkiek tais metu Plugas vėl grįžo į kiemą? Kokios tada problemos iškilo? Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
PArty Paskelbta Gruodžio 17, 2020 Pranešti Dalintis Paskelbta Gruodžio 17, 2020 Mažiau galbūt" ariminiu "piktžolių, o" no till " piktžolių dar nesusiformavo kritine masė,bet jos atsiras ir neišvengiamai augs dėl technologijos vienpušiskumo. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
voras Paskelbta Gruodžio 17, 2020 Pranešti Dalintis Paskelbta Gruodžio 17, 2020 Oi nevienpusiška tai technologija, toli gražu! Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
linas78s Paskelbta Gruodžio 17, 2020 Temos autorius Pranešti Dalintis Paskelbta Gruodžio 17, 2020 Gera mintis- arimo piktžolė,notil piktžolė:) Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Algis... Paskelbta Gruodžio 17, 2020 Pranešti Dalintis Paskelbta Gruodžio 17, 2020 prieš valandą, Juodas pranešimas: Ar ne jum buvo, kad pradėjot taikyti minimalu žemės dirbima ir po kažkiek tais metu Plugas vėl grįžo į kiemą? Kokios tada problemos iškilo? Susedus prie stiklo neuztektu vakaro pasipasakot ko man nebuvo , Tada net nebepamenu kada , tas plugas gryzo metams ir tai tik kazkiek lauku... pardaviau ir vel ta pluga ir nafik jis nereikalingas... Juodas 1 Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
ceck Paskelbta Gruodžio 17, 2020 Pranešti Dalintis Paskelbta Gruodžio 17, 2020 Prieš 4 valandas, jevgenijus pranešimas: Kai sako mažiau, reikia suprast, kad kažkurio purškimo visai nedaro. pvz kurio nu labai jau man įdomu Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
voras Paskelbta Gruodžio 17, 2020 Pranešti Dalintis Paskelbta Gruodžio 17, 2020 Aš tai nesakyčiau specialiai kam tau, gi netaikysi, pats rašei. Juodas and Vilius 2 Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
jevgenijus Paskelbta Gruodžio 17, 2020 Pranešti Dalintis Paskelbta Gruodžio 17, 2020 prieš 20 minutes , ceck pranešimas: pvz kurio nu labai jau man įdomu Bliamba, tu tyčia taip darai? Ar tik ketvirtadieniais čia tau taip gaunasi? Vilius and voras 2 Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Recommended Posts
Sukurkite paskyrą arba prisijunkite
Rašyti gali tik prisijungę nariai
Sukurti paskyrą
Užsiregistruokite, tai užtruks tik akimirką!
RegistruotisPrisijungti
Jau turi paskyrą? Prisijunk!
Prisijungti