Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas 2014-2020 m.

[jezusLT]

Merdincios ukio sakos- gyvulininkystes, remima.

argi? Kad pienukas plūdūriuoja jūroj tik ant plausto tai taip, bet nejaugi ir su mėsyte taspats? Uogom, daržais ir pan? Ar tik augalininkai nemerdi?

[Mindaugas..]

argi? Kad pienukas plūdūriuoja jūroj tik ant plausto tai taip, bet nejaugi ir su mėsyte taspats? Uogom, daržais ir pan? Ar tik augalininkai nemerdi?

Uogu, darzu ir panasiai neminejau, kalbejau tik apie gyvulininkyste. Aisku pagrindine mintis- pienininkyste. Bet siai dienai, kuo labiau kris pieno kainos, tuo daugiau ukiu issiparduos gyvulius, kurie neturi isipareigojimu. Tai turetu itakoti ir mesos kainu kritima, del nepavydetinos pienininku situacijos. 

[stirnas]

Visgi yra priešingai, jei žemės ūkio šaka yra pelninga, ją reikia remti kuo mažiau. Tad augalininkystės ūkiai turėtų būti paskutinėje vietoje tarp visų ūkių gaunančių paramą. Tik tiek kad į valdžią ir visokias asociacijas sulindę augalininkystės ūkių atstovų ir jie vis rėkauja kad tai jų gan pelningą žemės ūkio sritį reikia remti (nekalbu apie nederlingas žemės, ten reikalinga papildomas rėmimas). Kalba eina apie paprastus augalininkystės ūkius kuriems rėmimas turėtų būti išvis sustabdytas, nes gerai pasiplanavus  galima pelningai ūkininkauti.

 

O parama reikalinga toms ūkio šakoms, kuriose dirba daugiau žmonių, sukuriamas produktas o ne tik išvežami grūdai į užsienį o parsivežamos trąšos, koks čia verslas kai pinigai ateina ir išeina. Turi būti sukurtas produktas, daržininkystė, uogynai, gyvulininkystė ir panašiai, šiose srityse bent reikalingas didesnis žmonių skaičius, kas įtakoja užimtumą, ir emigracijos nedidėjimą bent kažkiek.

 

Pasižiūrėkit bent kažkiek metų atgal, kas nutiko kai kaimus pradėjo užvaldyti stambūs augalininkystės ūkiai, smulkūs ūkininkai buvo užspeisti į kampą, supirktos žemės papigiai, nes jiems niekas nesiteikė žemių apdirbti, stambūs parodydavo kad kur tu dingsi su savo žemės gabalu jei niekas tau jo neprižžiūrės, tai galiausiai visvien turėsi jį man parduoti, va taip ir išnyko Lietuvos kaimas. Jei dar sakot kad liko kaime kažkas tai vertėtų dar labiau suklusti, šiais metais emigracija jaunų vyrų iki 26 metų išaugo penktadaliu, išvyksdami jie išsiveža ir savo drauges, kur užsienį sukurs šeimą, ir kaži ar grįš, nes matys kad ir likusius tėvus reikia atsigabenti, nes kaimą stambūs ponai nustekeno visai(augalininkystės ūkiai virš 200 ha  -čia tai kategorijai priklauso ir visi tie kur turi 600 ha, o ūkį suskaldę ant keturių asmenų, paėmę tris jaunujų ūkininkų paramas, kasmet išplauna tiesiogines išmokas po pirmus 90 ha papildomai ir panašios aferos, aišku, legaliai tai daroma bet ateis laikas, kai gyvenimas už tokį įžūlumą atlygins, lazda turi du galus kaip sakoma..

 

Galiu tik tiek pasakyti, smulkinkit kiek norit tuos ūkius, visvien paramų bus negana, ši priemonė jauniems ūkininkams tai akivaizdžiai parodo paanalizavus pareiškėjų sąrašą kurie gavo paramas jauniems, visi ūkiai vienaip ar kitaip susiję tarpusavyje su tėvų giminių ir valdomi kaip dvaro pono, tik popieriai kiti..

 

Jei dabar gyvulininkystės sritis duobėje, tai kaip tik reikėtų skirti visą paramą šiai sričiai ir tuo labiau didesnes tiesiogines išmokas susieti tokiems ūkiams, nes vėliau bus tiesiog per vėlu atgaivinti šią sritį. Po tokios gilios krizės augalininkystės ponai užlips ant galvos ir supirks visas karvutes su žeme po jomis..

[stonys]

Sweiki kolegos,iskilo tokia situacija kad nezinau ar as su projekto rasytoja nemokam skaityt taisykliu ar ji nedaaiskino taisykliu: praeitais metais gavau j.ukininko ysikurimo parama.rasydamas projekta verslo plane nusirodziau kad auginsiu ten yvairiu gyvuliu,sesiu javus pasarui ir t.t.Po kurio laiko kilo klausimas: kiek tiksliai reikia laikytis to verslo plano?Pasiskambinu rasytojai: sako ,,na mazdaug laikykis,tik svarbiausia pasiek SP dydi8000eur laiku".Na as mazdaug pasiskaiciavau kad jau siekiu ta SP dydi, tai galvoju ka as cia besiplesiu daugiau prie tokiu kainu.Ateina diena teikti paskutiny mokejimo prasyma,pateikiu. Po kurio laiko issikviecia NMA sako:"tu neyvykdei projekto, tavo SP 9530, o plane buvo numatyta 13000.Tai reiskia kad gausi sugrazinti parama"

[Dzūkija]

Visgi yra priešingai, jei žemės ūkio šaka yra pelninga, ją reikia remti kuo mažiau.

 

Jei dabar gyvulininkystės sritis duobėje, tai kaip tik reikėtų skirti visą paramą šiai sričiai ir tuo labiau didesnes tiesiogines išmokas susieti tokiems ūkiams, nes vėliau bus tiesiog per vėlu atgaivinti šią sritį. Po tokios gilios krizės augalininkystės ponai užlips ant galvos ir supirks visas karvutes su žeme po jomis..

Daug ir gražiai prirašyta. Tik vienas klausimas - ar vertai gaivint lavonus? Koks tikslas remt pienininkus (o čia kalba eina apie investicinę paramą, o ne apie tiesiogines išmokas) kai tokios supirkimo kainos ir jie neuždirba pajamų? Gerai, duosim mes jiems visus prioritetus, paramas, prisipirks jie naujos technikos. Ir ką? Pajamos nuo to padidės? Bijau, kad bent vidutinį ūkį siekiantiems ūkiams tai kaip tik bus mirtis. Nes be banko paskolos neišsiversi, o prie tokių supirkimo kainų iš ko ją grąžinsi. 

Labai dažnai tenka skaityti tokį pasakymą apie įmones, kad jei darbdavys savo darbuotojui gali mokėt tik minimumą, tai geriau jau tokias įmones reik naikint. O juk ūkininkai tokie patys verslininkai. Jei ūkis bent minimaliai negali išsilaikyt iš savo tiesioginių pajamų, tai kam tada jis reikalingas. 

 

Ir nereik pavydėt vieni kitiems. Teik augalininkai, tiek gyvulininkai dirba sunkiai.

[Dzūkija]

Tai reiskia kad gausi sugrazinti parama"

Visko gali būt. 

Prisimenant kaip praeitais metais "kratė" verslo planus ir kaip kabinėjosi, tai net nebūtų nuostabu.

Kažkada čia forume rašiau, kad dabartinėje situacijoje reikia planuotis labai atsargiai ir realiai. Pasibaigė tos paramos kai verslo planuose skrajodavom padebesiais, prisiplanuodavom per kelis metus tapt milijonieriais. Ir niekas to griežtai nežiūrėjo. Dabar tokie cirkai nepraeis.

[Inžinierius]

Čia truputėlis statistikos tiems kas rėkia apie mažiukų skriaudimą.

O gyvulininkystę reikėjo gaivinti dar prieš 5 metus kol truputį judėjo.

Dabar jau reikia gaivint augalininkus, nes po 5 metų jiems bus tas pats kas dabar su gyvuliais. Nėra gyvulių nereikia ir pašaro, taip kad neišskirkime visko atskirai visas žemės ūkis yra glaudžiai susijęs, tad vaikai Gyvenkime Draugiškai.

[Vanagas]

1)Gal kas patars, nes pasimečiau informacijoj . Atliekant mažaverčius pirkimus per JŪ paramą, galima vykdyti apklausą žodžiu. Apklausi norimos prekės 3  tiekėjus , apklausus tiekėjus , užpildai rezultatų lentelę: 

6 ir 7 punktuose, įrašyt reikia pasiūlymo pateikimo datą, tai čia ta data, kuomet jie susitikus ar susiskambinus pateikia prekių kainas, kaip suprantu?

7 punkte - pasiūlymo pateikimo terminas. Faktiškai jei žodžiu vykdai koks čia terminas gali dar būti? Pagal taisykles lyg 3 dienos minimos, įrašius 7 dienas manau bėdų tikrai nebūtų?

2) Kuomet teiki nusipirktos prekės dokumentus vykdant apklausą žodžiu, tai teiki tik rezultatų lentelę, (neskaitant sutarčių, sask, perdavimo aktų ir t.t.)? apklausos formos tiekėjams, gautų atsakymų kartu su komerciniais jau nebeteiki NMA , nes jų tiesiog neturi, teisingai supratau? Einu link to, kad įvykdžius apklausą žodžiu, visgi reikia turėt tų apklaustų tiekėjų atsiųstus komercinius pasiūlymus ar ne? (su laimėjusiu aišku pasirašai sutartį ir joje yra prekės spec.) , bet kaip dėl kitų likusių 2?

3) Ir dar pasitikslint ar vykdant apklausą žodžiu, reikia informuoti apie tai tiekėją, kad jis ką nors apie tą apklausą sau pasižymėtų, ar tiesiog pakanka paskambint, ir pasiteiraut norimos prekės  kainos??

Gal galima patarimų?

 

Sweiki kolegos,iskilo tokia situacija kad nezinau ar as su projekto rasytoja nemokam skaityt taisykliu ar ji nedaaiskino taisykliu: praeitais metais gavau j.ukininko ysikurimo parama.rasydamas projekta verslo plane nusirodziau kad auginsiu ten yvairiu gyvuliu,sesiu javus pasarui ir t.t.Po kurio laiko kilo klausimas: kiek tiksliai reikia laikytis to verslo plano?Pasiskambinu rasytojai: sako ,,na mazdaug laikykis,tik svarbiausia pasiek SP dydi8000eur laiku".Na as mazdaug pasiskaiciavau kad jau siekiu ta SP dydi, tai galvoju ka as cia besiplesiu daugiau prie tokiu kainu.Ateina diena teikti paskutiny mokejimo prasyma,pateikiu. Po kurio laiko issikviecia NMA sako:"tu neyvykdei projekto, tavo SP 9530, o plane buvo numatyta 13000.Tai reiskia kad gausi sugrazinti parama"

iš esmės rašant projektą sakė, kad gavus paramą galėsi ten pasikoreguot ką pirksi ir pnš. realybė , kad nieko negali koreguot , viskas turi atitikti taip kaip yra parašyta su nukrypimais iki 30% kas met. sakė ir taisyklės nukrypimų yra, bet kai rudenį ieškojau nieko neradau.  

visi rodikliai turi atitikt tai kas yra parašyta prognozinių rezultatų lentelėje. ir atitikt labai lengva tuo atveju, kai šalimais turi didesnį pvz tėvo ar mamos ūkį ir pirkimus, pardavimus, gimimus ir t.t. gali pilstyt į savo ūkį. 

realiai jaunam ūkininkui taip tiksliai suplanuoti viską  yra labai sunku, nes per daug kintamų faktorių, vien sausra, mažai ėdalo, prastesnis gimstamumas ir jau prognozių gyvulių skaičius neatitinka.... taip pirmais metais tarkim 20 proc paklaida, antrais, trečiais metais taipogi, ir žiūri ketvirtais metais realybė nuo prognozių dvigubai skiriasi. per daug išsiplėsi, tai irgi turėsi aiškint kodėl išsiplėtei, kodėl nenumatei verslo plane. tik įdomu kaip galima numatyt 4 metus priekin ar tu gausi žemės ar ne.

[Inžinierius]

Neprisisegė statistika tai kartoju

[stonys]

Kas svarbiausia,pas mus rajone buvo Baltraitiene ir pasake:kad tokiais kriziniais metais bus atlaidziau vertinama nuokrypimai nuo verslo plano, valdu modernizavimo sutartys turi but butinai pasirasytos iki balandzio men. Klausiu pas save NMA ar taip bus tikrai? Sako nesamone,nieko nezinom. Tai kaip cia iseina? Kas kam vadovauja?

[JCB]

Daug ir gražiai prirašyta. Tik vienas klausimas - ar vertai gaivint lavonus? Koks tikslas remt pienininkus (o čia kalba eina apie investicinę paramą, o ne apie tiesiogines išmokas) kai tokios supirkimo kainos ir jie neuždirba pajamų? Gerai, duosim mes jiems visus prioritetus, paramas, prisipirks jie naujos technikos. Ir ką? Pajamos nuo to padidės? Bijau, kad bent vidutinį ūkį siekiantiems ūkiams tai kaip tik bus mirtis. Nes be banko paskolos neišsiversi, o prie tokių supirkimo kainų iš ko ją grąžinsi. 

Labai dažnai tenka skaityti tokį pasakymą apie įmones, kad jei darbdavys savo darbuotojui gali mokėt tik minimumą, tai geriau jau tokias įmones reik naikint. O juk ūkininkai tokie patys verslininkai. Jei ūkis bent minimaliai negali išsilaikyt iš savo tiesioginių pajamų, tai kam tada jis reikalingas. 

 

Ir nereik pavydėt vieni kitiems. Teik augalininkai, tiek gyvulininkai dirba sunkiai.

Nelabai protingai pasakyta, bet kiekvienas žiūri iš savo varpinės...

 

p.s. siūlyčiau kolegom aplenkti rašytojus "investra".

[Mindaugas..]

Visgi yra priešingai, jei žemės ūkio šaka yra pelninga, ją reikia remti kuo mažiau. Tad augalininkystės ūkiai turėtų būti paskutinėje vietoje tarp visų ūkių gaunančių paramą. Tik tiek kad į valdžią ir visokias asociacijas sulindę augalininkystės ūkių atstovų ir jie vis rėkauja kad tai jų gan pelningą žemės ūkio sritį reikia remti (nekalbu apie nederlingas žemės, ten reikalinga papildomas rėmimas). Kalba eina apie paprastus augalininkystės ūkius kuriems rėmimas turėtų būti išvis sustabdytas, nes gerai pasiplanavus  galima pelningai ūkininkauti.

 

O parama reikalinga toms ūkio šakoms, kuriose dirba daugiau žmonių, sukuriamas produktas o ne tik išvežami grūdai į užsienį o parsivežamos trąšos, koks čia verslas kai pinigai ateina ir išeina. Turi būti sukurtas produktas, daržininkystė, uogynai, gyvulininkystė ir panašiai, šiose srityse bent reikalingas didesnis žmonių skaičius, kas įtakoja užimtumą, ir emigracijos nedidėjimą bent kažkiek.

 

Pasižiūrėkit bent kažkiek metų atgal, kas nutiko kai kaimus pradėjo užvaldyti stambūs augalininkystės ūkiai, smulkūs ūkininkai buvo užspeisti į kampą, supirktos žemės papigiai, nes jiems niekas nesiteikė žemių apdirbti, stambūs parodydavo kad kur tu dingsi su savo žemės gabalu jei niekas tau jo neprižžiūrės, tai galiausiai visvien turėsi jį man parduoti, va taip ir išnyko Lietuvos kaimas. Jei dar sakot kad liko kaime kažkas tai vertėtų dar labiau suklusti, šiais metais emigracija jaunų vyrų iki 26 metų išaugo penktadaliu, išvyksdami jie išsiveža ir savo drauges, kur užsienį sukurs šeimą, ir kaži ar grįš, nes matys kad ir likusius tėvus reikia atsigabenti, nes kaimą stambūs ponai nustekeno visai(augalininkystės ūkiai virš 200 ha  -čia tai kategorijai priklauso ir visi tie kur turi 600 ha, o ūkį suskaldę ant keturių asmenų, paėmę tris jaunujų ūkininkų paramas, kasmet išplauna tiesiogines išmokas po pirmus 90 ha papildomai ir panašios aferos, aišku, legaliai tai daroma bet ateis laikas, kai gyvenimas už tokį įžūlumą atlygins, lazda turi du galus kaip sakoma..

 

Galiu tik tiek pasakyti, smulkinkit kiek norit tuos ūkius, visvien paramų bus negana, ši priemonė jauniems ūkininkams tai akivaizdžiai parodo paanalizavus pareiškėjų sąrašą kurie gavo paramas jauniems, visi ūkiai vienaip ar kitaip susiję tarpusavyje su tėvų giminių ir valdomi kaip dvaro pono, tik popieriai kiti..

 

Jei dabar gyvulininkystės sritis duobėje, tai kaip tik reikėtų skirti visą paramą šiai sričiai ir tuo labiau didesnes tiesiogines išmokas susieti tokiems ūkiams, nes vėliau bus tiesiog per vėlu atgaivinti šią sritį. Po tokios gilios krizės augalininkystės ponai užlips ant galvos ir supirks visas karvutes su žeme po jomis..

O kas sake, kad pienininkai pasinaudoje JU parama, po penkiu metu neisparduos gyvuliu? Teko kalbeti su jaunaisiai pienininkais, tai mintis pas kaikuriuos pasinaudoti parama, o igyvendinus projekta atsisakyti gyvuliu. Zinoma, bus tokiu, kurie toliau vykdys veikla, bet bus kurie keicia krypti. Apie koki darbo vietu sukurima kalbame, kai dazno kaimo problema, darbo jegos trukumas? Norint sekmingai vykdyti betkoki versla, reikalinga komanda, ir kaip ja surinkti, kai nera kam dirbti? Jauni zmones emigruoja ne del to, kad mazeja pieno ukiu skaicius, o todel, kad nori daug ir greitu pinigu prie konvejerio. Tesiant minti toliau, Lietuvoje yra daug gyvulininkystes ukiu, kuriu augalininkyste nera isvystyta. Tada nera nei stipraus pieno, nei javu ukio pas pastaruosius. Todel ir konkurencijos pienininkai pakelti negali. Gal situacija butu kiek svelnesne, jei pieno supirkejai ir visa likusi grandine uz ju nesityciotu is pieno gamintoju? Pieno ir kitu pieno produktu kainos palyginus su zaliaviniu pienu aukso vertes. Kol situacija nepasikeis, tol mano akimis ziurint pieno ukiu mazes, kol liks didziosios bendroves ir t.t. Tad remti pieno sektoriu manau beprasmiska. Ypac kai globaliai yra pieno perteklius, i puse pasaulio nevartoja pieno produktu. 

[stirnas]

Per tuos 5 metus įdirbis tikrai būna padarytas toje srityje kurioje gavai paramą, tad persikvalifikavimas yra vienetiniai atvejai, o minčių jaunieji įvairiausių gali prisigalvoti,va pasiimsiu paramą, paūkininkausiu, nepasiseks, tai grąžinsiu paramą, turėsiu ūkinių gyvūnų ir technikos prisipirkęs, va tau ir paskola beprocentinė už dyką, pasisekė ūkininkauju toliau, nepasisekė einu į kitą sritį ir tenka grąžinti paramą kaip paimtą paskolą..

 

Užbėkime už akių o kodėl nėra žmonių, todėl kad nėra darbo vietų, o darbo vietų nėra dėl to kad buvo padaryta labai didelė klaida, per pastaruosius 10 metų visas dėmesys ir ES pinigėliai buvo taip sureguliuoti kad juos lengviausiai pasiimdavo augalininkystės ūkiai, kalbu apie lengvumą, taip ir išvešėjo stambus ponai turintys virš 300 ha augalininkystės srityje. Tai va jei ir toliau taip tai ir augalininkystės ūkiams bus sunku rasti darbuotojų, nors ir dabar jau sako kad taip yra. Tai va mielieji, augalininkystės ūkį gali apdirbti keli žmonės 2-4, kalbu iš patirties, o va paimk gyvulininkystės ūkį tokių parametrų ir pamatysi kiek darbo vietų bus, kad ir nelegalių, bet visvien darbas.

 

Vietoj to kad valdžia mėtytų ES pinigėlius stambiems ūkiams, geriau imtų ir pagalvotų , skatintų žmones kurti smulkius ūkius, gaminti galutinį produktą, esmė tame kad yra lengviau išmėtyti didelius pinigus dideliais kiekiais, nes tada neužtektų NMA darbuotojoms laiko kavutei atsigerti, jei didžioji parama būtų orientuota į smulkiuosius. Juk maži ūkiai nei pinigų plauti nemoka, nei yra sukti, su jais daug vargo, jie nesuprantama kodėl reikia alei centą imti paramą o ne tiek kiek reikia, va dėl tokios politikos ir merdi smulkieji, svarbu kad tik jų nepadidėtų, nes daugiau vargo su patikrom ir panašiai..

 

Reikia žmones skatinti kurti naujus verslus, kiek yra tų augalininkystės ūkių, gana per akis, apleistų žemių nedaug, reikia nustoti remti juos, arba palikti maksimum 30 % intensyvumą. Juk visi suprantat kad prie augalininkystės ūkio yra mažiausiai darbo palyginus su kitomis šakomis, tad ir rėmimas mažesnis turi būti. 

Lenkija va protingai daro, pagrinde visa ES parama ūkiams iki 300 ha, džiaugiuos kad tie debilai Seime atsitokėjo ir prasidėjo diskusijos kad Lietuvoje reikia remti ūkius tik iki 500 ha už ES paramą, tikiuos tas skaičius sumažės per pus. Tiesiogines išmokas taip pat reikia proporcingai mažinti turimai deklaruojamai žemei. Kuo daugiau turi tuo mažiau gauni. Atsiminkit viena, mažam prasimušti yra sunku, o dideliam suminti lengva, tad lygybės kažkiek turi būti.

 

Kaip ir visos krizės , taip ir pieno praeis, tik gaila, kad valdžia su ES priemonėm neskatina greitai ir efektyviai ūkininkui pradėti naujų veiklų šalia gyvulininkystės, kad krizės metu turėtų papildomų pajamų. Kad jau taip norit milijonų, mokinkitės iš užsienio fermerių, pirkit ir atsiveškit naujos veislės karvių, kur duoda pieną be a1 baltymo. O pirkėjų alergiškų tradiciniam pienui, tikrai daug, o neišnaudota niša vis dar laisva. Tokių inovatyvių pavyzdžių gana daug, tik reikia sekti, jei iš pradžių užsienyje naujas dalykas atrodo keistai, ir tave pirmą pradėjusį laiko kvailiu, žiūrėk po kiek metų visi tave laikę kvailiu yra tavo pusėje, ir tie priešininkai  jau dabar yra kvailiai. Taip ir su es parama tas pats..

O kas sake, kad pienininkai pasinaudoje JU parama, po penkiu metu neisparduos gyvuliu? Teko kalbeti su jaunaisiai pienininkais, tai mintis pas kaikuriuos pasinaudoti parama, o igyvendinus projekta atsisakyti gyvuliu. Zinoma, bus tokiu, kurie toliau vykdys veikla, bet bus kurie keicia krypti. Apie koki darbo vietu sukurima kalbame, kai dazno kaimo problema, darbo jegos trukumas? Norint sekmingai vykdyti betkoki versla, reikalinga komanda, ir kaip ja surinkti, kai nera kam dirbti? Jauni zmones emigruoja ne del to, kad mazeja pieno ukiu skaicius, o todel, kad nori daug ir greitu pinigu prie konvejerio. Tesiant minti toliau, Lietuvoje yra daug gyvulininkystes ukiu, kuriu augalininkyste nera isvystyta. Tada nera nei stipraus pieno, nei javu ukio pas pastaruosius. Todel ir konkurencijos pienininkai pakelti negali. Gal situacija butu kiek svelnesne, jei pieno supirkejai ir visa likusi grandine uz ju nesityciotu is pieno gamintoju? Pieno ir kitu pieno produktu kainos palyginus su zaliaviniu pienu aukso vertes. Kol situacija nepasikeis, tol mano akimis ziurint pieno ukiu mazes, kol liks didziosios bendroves ir t.t. Tad remti pieno sektoriu manau beprasmiska. Ypac kai globaliai yra pieno perteklius, i puse pasaulio nevartoja pieno produktu. 

[Dzūkija]

Sorry, o kas neleido tiems smulkiesiems imt tų paramų? Juk ir tie stambūs ūkininkai ne visada jais buvo. Tik jie nebijojo rizikuot kai buvo SAPARD'as, BPD. Tai buvo nauja, nežinoma ir tikrai baisu. Aš tada stebėjausi jų drąsa. Nes kai tu rašai JŪ projektą kartu su modernizavimu jaunam vaikiui kur investicijos milijoninės, pačiai baisu darosi kaip jis visa tai patemps. Bet jie patempė. Ir tai jiems buvo geras startas, kai kiti miegojo arba bėdavojo, kad paimsiu iš banko paskolą, kaip ją grąžinsiu ir t.t. Jie ir dabar rizikuoja kai kiti verkia jog valdžia juos skriaudžia. 

[manttys]

Daug ir gražiai prirašyta. Tik vienas klausimas - ar vertai gaivint lavonus? Koks tikslas remt pienininkus (o čia kalba eina apie investicinę paramą, o ne apie tiesiogines išmokas) kai tokios supirkimo kainos ir jie neuždirba pajamų? Gerai, duosim mes jiems visus prioritetus, paramas, prisipirks jie naujos technikos. Ir ką? Pajamos nuo to padidės? Bijau, kad bent vidutinį ūkį siekiantiems ūkiams tai kaip tik bus mirtis. Nes be banko paskolos neišsiversi, o prie tokių supirkimo kainų iš ko ją grąžinsi. 

Labai dažnai tenka skaityti tokį pasakymą apie įmones, kad jei darbdavys savo darbuotojui gali mokėt tik minimumą, tai geriau jau tokias įmones reik naikint. O juk ūkininkai tokie patys verslininkai. Jei ūkis bent minimaliai negali išsilaikyt iš savo tiesioginių pajamų, tai kam tada jis reikalingas. 

 

Ir nereik pavydėt vieni kitiems. Teik augalininkai, tiek gyvulininkai dirba sunkiai.

O tai pienininkai jau lavonai? Sakyčiau drąstiškos išvados. Kad jiems nelengva, tai faktas, bet kad lavonai... nesutikčiau praeis kažkiek laiko ir vėl viskas atsistos į savo vėžes. nesunyks tie vidutiniai pieno ūkiai, viskas jiems bus gerai. žinau aibę žmonių kurie dabar perka technika iš savų arba modernizuojasi ir galiu lažintis, kad jie puikiai isgyvens. Gamybos atsisakys tik tie, kurie turi darbus ir karvės jiems antraeilis pajamų šaltinis. O remimas yra puiku, manau prie 70 proc intrensyvumo kaip mūsų krašte, modernizaijai pinigų gali surinkti pardaves savo senus kledarus. Tik ne visi perlipa per save psichologiškai, bijo ale įsipareigojimų nemažinti ūkio ir pan, nors realai dirbs tiek pat ir dar daugiau n metų, nes tiesiog toks jų gyvenimo būdas.

[Mindaugas..]

Manai visa Europa mazins pieno gamybos apimtis? Kaip viskas atsistatys, jei yra didelis pieno perteklius? Vokietyjoj pilna pristatyta nauju, dideliu fermu, jie tik ir lauke, kada panaikins pieno kvotas ir gales neriboti gamybos. Jau dabar pieno kaina 10-12 ct. Ziurint i tolimesnes perspektyvas kaina dar mazes. Uzsienio investuotojai uzdarineja pieno perdirbimo gamyklas Lietuvoje, nes paprasciausiai neapsimoka. Is savo puses- mes atsisakom gyvuliu (ir aciu Dievui). Geriau koki menesiuka po mokslu baigimo leisiu sau kosta rikoj ar kokioje egzotineje saly ziema paatostogauti. 

[Gita]

Visiskas briedas. Atsiprasau ..

[manttys]

Manai visa Europa mazins pieno gamybos apimtis? Kaip viskas atsistatys, jei yra didelis pieno perteklius? Vokietyjoj pilna pristatyta nauju, dideliu fermu, jie tik ir lauke, kada panaikins pieno kvotas ir gales neriboti gamybos. Jau dabar pieno kaina 10-12 ct. Ziurint i tolimesnes perspektyvas kaina dar mazes. Uzsienio investuotojai uzdarineja pieno perdirbimo gamyklas Lietuvoje, nes paprasciausiai neapsimoka. Is savo puses- mes atsisakom gyvuliu (ir aciu Dievui). Geriau koki menesiuka po mokslu baigimo leisiu sau kosta rikoj ar kokioje egzotineje saly ziema paatostogauti. 

2008 m manau visi analogiškai šnekėjo, bet niekas labai po to laiko ir nepasikeitė. Kaip ūkininkavo, taip ūkininkauja. Nei vokietis, nei prancūzas tokio pigaus pieno nepagamins, kaip pagamina lietuvis, tai kažkaip nelaba iįsivaizduoju kaip pigesnė žaliava staiga dingtų nuo žemės paviršiaus. Dar kelia juoka perdirbėjų marazmai, kad pieną vežim iš užsienio, nes iš mažiukų surinkti neapsimoka. Kažką šnekėjo apie 5.5 ct. surinkimo išlaidas, tai pridėjus 16.5 ct minimalią kainą pagal įstatymą bendros išlaidos litrui bazinio gaunas 22 ct. Manau už tiek nelabai pavyks nusipirkti iš Lenkijos su pristatymu į pieninės kiemą. O kadangi tie 5.5 ct kaip visada išpūstas skaičius, reali savikaina dar mažesnė.

 

Kad atsisakinėjat, tai manau nuo to tik lengviau kitiems kvėpuoti, mažės žaliavos kiekiai. bet ūkyje jūsų veikla nebebus tiek diversifikuota kiek dabar ir ūkio pajamos bus išimtinai priklausomos nuo grūdų pajamų. Mūsų ūkyje visa infrastruktūra sukurta išimtinai gyvūliams, todėl nieko baisaus neatsitiks, pakentėsime truputį ir tiek. Nors tuo pačiu planuojam didinti ir grūdų plotus bei efektyviau juos auginti, kad pajamas iš gyvulių papildytų pajamos is grūdų. Visas šitas pesimizmas žiauriai smelkiasi į  žmonių galvas ir veikia juos nerviškai. Tos kalbos kad bus tik blogai blogai ir blogai niekam nepadeda

[Mindaugas..]

Duok Dieve jums islikt, bet bent jau as savo poziurio nekeisiu. Supirkejai jau dabar tempias piena is kaimyniniu valstybiu tarpkitko. Siai dienai grudu uzauginimo savikaina mazeja, ir zinau, kad kitamet del ukyje taikomos technologijos mazes dar labiau. 

[arciu555]

Siaip ne vien lietuviai ukininkai turi saukti.Sakykime pries desimt metu Airiams neleido auginti cukriniu runkeliu,kodel? todel,kad naujos salys isiliejo i Europa ir augina lietuviai ir kiti...o Airijoje cukriniai buvo trecia kultura pagal pelninguma.Smulkus nukentejo.Dabar mes saukiam,bet visi sansai uzauginti konkurencinga produkcija yra..kodel? todel,kad svarbiausia darbo uzmokestis mazas pas mus.Valanda 2,3 eurai,Airijoje,Anglijoje 11,5 ir ji kyla greiciau nei pas mus kiekvienais metais.Idarbink zmogu kai diena kainuoja 100 eur,? Krizes ateina ir praeina.Krize pravalo kelia stipresniems,nes lietuviai -perdirbejai susiras kitas pieno rinkas,karviu bus sumazeje kils kaina.Ir cia visai aukstuma kai vieni pienininkai pavydi augalininkams??? .tai jei pelninga ir lengva auginti javus,ko neauginat? ko sodu neveisiat,jei galvojat,kad sodininkyste pelninga? Jei kaimynui geriau sekas nei paciam reikia mokintis is jo,o ne pavydeti.

[Vanagas]

Manai visa Europa mazins pieno gamybos apimtis? Kaip viskas atsistatys, jei yra didelis pieno perteklius? Vokietyjoj pilna pristatyta nauju, dideliu fermu, jie tik ir lauke, kada panaikins pieno kvotas ir gales neriboti gamybos. Jau dabar pieno kaina 10-12 ct. Ziurint i tolimesnes perspektyvas kaina dar mazes. Uzsienio investuotojai uzdarineja pieno perdirbimo gamyklas Lietuvoje, nes paprasciausiai neapsimoka. Is savo puses- mes atsisakom gyvuliu (ir aciu Dievui). Geriau koki menesiuka po mokslu baigimo leisiu sau kosta rikoj ar kokioje egzotineje saly ziema paatostogauti. 

nėra net ko lygint Lietuvos su Vokietija, ten ir darbo jėga ir žemės kaina N kartų didesnė, ir pieno savikaina lygiai taip pat didesnė. 

http://ec.europa.eu/agriculture/milk-market-observatory/pdf/eu-raw-milk-prices_en.pdf

blogiausia kad pienas Lietuvoj neskaitant latvijos absoliučiai gerokai pigesnis nei visoj EU, ir tai pagal statistiką 21,5 cento moka. 

Kita bėda, kad kai krito kainos, tai EU valstybėse nuo 2014 krito po 8-10 -12 centų, o Lietuvoj sugebėjo vėl rekordiškai krist 15centų kai ir taip neaukštos supirkimo kainos buvo..

Mokėtų Lietuviai streikuot, tai būtų gerai, dabar kaip visad gana ramu, net blogiausioj situacijoj, perdirbėjai kaip gavo taip ir gauna toliau pelnus milijonais , nors skundžiasi kad jiems taip pat krizė

[gerasukis]

Deja, kaip kažkas sako, kad lavonų nereikia gaivinti, manau pirmiausia reikia išnaikinti tuos, kas tuos lavonus gamina. Nieko neišgelbės tas PIENAS.LT, taip gal pekels pora centų, bet tendencija bendra išliks, nes jis tik bus vienas stambus karosas ežere. Pats paprasčiausiai protingas sprendimas būtų valstybės mastu pasiskolinus šiuo metu taip atpigusių pinigų privatizuoti visas pienines ir jas restukturizuoti į pvz:. Lietuvos pienas, o pelnas būtų išdalinamas ūkininkams, didesne kaina.

 

Dar galimas variantas, kad VISAS Lietuvos pienas būtų parduodamas valstybei, arba vienam mega stambiam kooperatyvui, kuris savo ruoštu, pagal sutartis pardavinėtų perdirbėjams, o šudmaliaujant išvežamas į Vokietiją ar dar kur. Žodžiu perdirbėjam palikti tik perdirbimą.

 

Bet čia visiem viskas dzin, politikai sugeba tik politikuot, o ūkininkai, kad ir kaip bebūtų gailą tik ūkininkaut...

[Dzūkija]

Pats paprasčiausiai protingas sprendimas būtų valstybės mastu pasiskolinus šiuo metu taip atpigusių pinigų privatizuoti visas pienines ir jas restukturizuoti į pvz:. Lietuvos pienas, o pelnas būtų išdalinamas ūkininkams, didesne kaina.

 

Dar galimas variantas, kad VISAS Lietuvos pienas būtų parduodamas valstybei, arba vienam mega stambiam kooperatyvui, kuris savo ruoštu, pagal sutartis pardavinėtų perdirbėjams, o šudmaliaujant išvežamas į Vokietiją ar dar kur. Žodžiu perdirbėjam palikti tik perdirbimą.

 

Optimistas esate. Pačios neefektyviausiai dirbančios įmonės ir yra tos, kurios priklauso valstybei. Nes verslininkas dirba, kad būtų kuo didesnės pajamos ir mažesnės sąnaudos. O valstybinei įmonei viskas dzin. Ji dirba tiek, kiek gauna dotacijų iš valstybės. Ir algos darbuotojams ten nustatomos ne tiek, kiek tu uždirbi, o tiek, kiek tu kažko giminė esi. 

[gerasukis]

Dzūkija, deja esate teisi tik iš dalies. Kur reikalingos įnovacijos, nauji produktai, 100% sutinku, bet kas liečia pastovius neinertiškus kintamuosius pvz:. transportas, cenrtalinis šildymas, vandens tiekimas, PIENO SURINKIMAS IR PERPARDAVIMAS, dviračio čia neišrasi. Be to ne dundukai ir valstybinių įmonių direktoriai, o esant prastiems rezultatams galima nesunkiai surasti kitą direktorių. Verslo tikslas kuo mažiau pinigų investavus pasiimti kuo didesnį pelną, tuo tarpu valstybės tikslas šiuo atveju būtų užtikrinti kiekvieno pieno rinkos "žaidėjo" vienodas salygas. Be abejonės turi skirtis kaina kas pristato 100 ir kas 1000 l pieno, bet šiuo metu egzistuojančiame modelyje grietinėlę nusigriebia tik perdirbėjai. Dėja tokiom reformoms nėra politinės valios, nes vadovaujančio valdžioje nėra ūkininkų, apart keletos  neveiksnių, kurie daugiau pagert megėjai per medžiokles...

[kastuvas]

siaip ne taip gruodzio paraiska ivertino