Jump to content

dirvožemio tyrimai


gbandinis

Recommended Posts

Prieš 2 valandas, Andrew pranešimas:

Kokiu kalkiu ir kiek reiketu kad pasiekti na tarkim kokiu 6 ar 6.5 ph ?

Kiek berti kalkių labai priklauso koks dirvožemis. Jeigu smėliai, lengvos žemės, tuomet su 5-6 tonomis kokybiškų kalkių turėtum pasiekti 6- 6.5. Jeigu moliai, normos praktiškai dvigubėja.

Kai tokios didelės normos, geriau jas dalinti per kelis metus.

Dolomitmilčiai neįeina prie kokybiškų kalkių. Juos naudoti kalkinimui išvis abejotinas dalykas.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 17 valandų, Freonas pranešimas:

Kiek berti kalkių labai priklauso koks dirvožemis. Jeigu smėliai, lengvos žemės, tuomet su 5-6 tonomis kokybiškų kalkių turėtum pasiekti 6- 6.5. Jeigu moliai, normos praktiškai dvigubėja.

Kai tokios didelės normos, geriau jas dalinti per kelis metus.

Dolomitmilčiai neįeina prie kokybiškų kalkių. Juos naudoti kalkinimui išvis abejotinas dalykas.

Kodėl dolomitmilčiai netinkamos trešimui? ir yra nekokybiškos kalkės??

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 20 valandų, Andrew pranešimas:

Ne.Tyrimus emiausi pats ir issiunciau i LAMMC 

na čia jau geriausia kokį rimtą agronomą pasigauti nes kaip chebra rašė yra niuansų dėl dirvožemio struktūros, kokias kalkes rinksiesi. Faktas tas,kad tai pirmas darbas ką daryti,

Nepakalkinus fosforo net nepilk nes sueis kaip į kiaurą maišą.

Kai trūksta fosforo tai ir azoto augalai paima vos 60-80% iš to ką galėtų tai primesk jei 200kg veiklia medžiaga duosi tai tik 120-180 kg paims. pinigai į balą tikra to žodžio prasme gaunasi. 

Kitas variantas sodink šilauoges joms tai rojus bus ;)

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

 

Sveiki, visos šios temos išdiskutuotos skiltyje "Dirvožemio kalkinimas", galite skirti 30 min ir manau, jog informacijos užteks.

prieš 21 minutes , shaulinis pranešimas:

na čia jau geriausia kokį rimtą agronomą pasigauti nes kaip chebra rašė yra niuansų dėl dirvožemio struktūros, kokias kalkes rinksiesi. Faktas tas,kad tai pirmas darbas ką daryti,

Nepakalkinus fosforo net nepilk nes sueis kaip į kiaurą maišą.

Kai trūksta fosforo tai ir azoto augalai paima vos 60-80% iš to ką galėtų tai primesk jei 200kg veiklia medžiaga duosi tai tik 120-180 kg paims. pinigai į balą tikra to žodžio prasme gaunasi. 

Kitas variantas sodink šilauoges joms tai rojus bus ;)

Dėl pasisavinimo Jūs teisus - rūgščiame dirvožemyje tręšti NPK - savižudybė, yra įv. lentelių su % pasisavinimu priklosmai nuo pH, paieškokit google "dirvožemio kalkinimas"

prieš valandą, vytas pranešimas:

Kodėl dolomitmilčiai netinkamos trešimui? ir yra nekokybiškos kalkės??

***** Po redagavimo, ačiū Freonas už pastebėjimą.****

Kalkės - kilmė klintys, t.y. degtos, chemiškai aktyvesnės, fiziškai smulkesnės - pasisavina greičiau, išsiplauna taip pat. 

Dolomitmilčiai - smulkintas dolomitas, džiovintas.

Kilmė panaši, tačiau skirtinga.

Prieš 5 valandas, swe pranešimas:

kad PH pakelti 0,1% reikia apie 500 Kg kalcio karbonato (kalkakmenyje virš 90proc. atrodo)

Jog pakelti pH 0,1 priklauso nuo esamo pH ir dirvos struktūros (visuose medžiagose, nesvarbu kokį produktą rinksitės, CaCO3 virš 90, CaO apie 50, o Ca apie 30 % visi jie tos pačios kilmės.) Kiekvienas atvejis - individualus. Geriausia eksperimentuoti, kuo pH žemesnis, tuo lengviau jį pakelti, norint pakelti nuo 6,2 iki 6,3 nelygu pakelti nuo 5,2 iki 5,3 kiekis gali skirtis du syk.

Prieš 18 valandų, Freonas pranešimas:

Kiek berti kalkių labai priklauso koks dirvožemis. Jeigu smėliai, lengvos žemės, tuomet su 5-6 tonomis kokybiškų kalkių turėtum pasiekti 6- 6.5. Jeigu moliai, normos praktiškai dvigubėja.

Kai tokios didelės normos, geriau jas dalinti per kelis metus.

Dolomitmilčiai neįeina prie kokybiškų kalkių. Juos naudoti kalkinimui išvis abejotinas dalykas.

Viskas priklauso nuo esamo pH ir nuo reikiamo (optimalaus) auginamai kultūrai. Galima kelis kartus berti nedideles normas ir sekti rezultatus. Jūs teisus.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 4 valandas, vytas pranešimas:

Kodėl dolomitmilčiai netinkamos trešimui? ir yra nekokybiškos kalkės??

Dolomitas turi mažiausia reaktyvumą iš visų rūšių kalkių. Jo efektyvumas dirvožemio nurūgštinime yra arti nulio. Dolomitas naudojamas pagrinde rytų europos šalyse iš po komunistinių laikų. Vakaruose ūkininkai tokio dalyko nurūgštinimui nenaudoja. Tiek yra mokslinių straipsnių apie dolomito ypatingai mažą efektyvumą nurūgštinant dirvas, tiek ir pats aš asmeniškai išbandžiau 15t/ha berti viename lauke. Dariau tyrimus prieš beriant, tiek po 5 metų - efekto buvo visiškai nulis. Negana to, dolomite yra nemažai magnio, todėl į dirvą galimą įsivežti per daug magnio. Kai magnis viršija rekomenduojamas normas, tai efektas augalams panašus kaip ir dirvose su žemu ph. Augalai dusinami, geltonuoja ir nieko nebeina padaryti. Magnio nebeišneši iš dirvos. Čia irgi iš asmeninės patirties

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš 3 minutes , BaltijosKlintis pranešimas:

 

Sveiki, visos šios temos išdiskutuotos skiltyje "Dirvožemio kalkinimas", galite skirti 30 min ir manau, jog informacijos užteks.

Dėl pasisavinimo Jūs teisus - rūgščiame dirvožemyje tręšti NPK - savižudybė, yra įv. lentelių su % pasisavinimu priklosmai nuo pH, paieškokit google "dirvožemio kalkinimas"

Skirkime terminus dolomitmilčiai ir kalkės - tos pačios kilmės medžiaga, kalkės - degtos, chemiškai aktyvesnės, fiziškai smulkesnės - pasisavina greičiau, išsiplauna taip pat. Medžiagų kilmė ta pati. Panaudojimas skirtingas - priklauso nuo problemos.

Jog pakelti pH 0,1 priklauso nuo esamo pH ir dirvos struktūros (visuose medžiagose, nesvarbu kokį produktą rinksitės, CaCO3 virš 90, CaO apie 50, o Ca apie 30 % visi jie tos pačios kilmės.) Kiekvienas atvejis - individualus. Geriausia eksperimentuoti, kuo pH žemesnis, tuo lengviau jį pakelti, norint pakelti nuo 6,2 iki 6,3 nelygu pakelti nuo 5,2 iki 5,3 kiekis gali skirtis du syk.

Viskas priklauso nuo esamo pH ir nuo reikiamo (optimalaus) auginamai kultūrai. Galima kelis kartus berti nedideles normas ir sekti rezultatus. Jūs teisus.

Ar dolomitmilčiai ir klinties kalkės tikrai tos pačios kilmės?

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Jūs teisus - ne. Dolomitmilčiai iš dolomito, jame daugiau magnio. Kalkės - degtos klintys. Medžiagos santykinai panašios tačiau ir skirtingos. Sumaišiau su klintimčiais, paskubėjau :)

Ką tik, Freonas pranešimas:

Ar dolomitmilčiai ir klinties kalkės tikrai tos pačios kilmės?

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 3 valandas, shaulinis pranešimas:

na čia jau geriausia kokį rimtą agronomą pasigauti nes kaip chebra rašė yra niuansų dėl dirvožemio struktūros, kokias kalkes rinksiesi. Faktas tas,kad tai pirmas darbas ką daryti,

Nepakalkinus fosforo net nepilk nes sueis kaip į kiaurą maišą.

Kai trūksta fosforo tai ir azoto augalai paima vos 60-80% iš to ką galėtų tai primesk jei 200kg veiklia medžiaga duosi tai tik 120-180 kg paims. pinigai į balą tikra to žodžio prasme gaunasi. 

Kitas variantas sodink šilauoges joms tai rojus bus ;)

Dėl fosforo nebūčiau toks kategoriškas.

Pas mane, žemės 5- 5.5 ph. Fosforo kiekiai irgi panašūs, kaip pas Andrew. Tai tręšiant MAP arba DAP efektas labai geras ir aiškiai matomas. Manau, kad taip yra dėl to, kad fosforo taip greitai nesurakina į neprieinamas formas, kaip augalai jį pasisavina. Aišku, jo pasisavinimo efektyvumas gal ir nėra toks geras ir kad kalkinti reikia tai nekyla klausimų, bet kad fosforų trašų efektas yra, tai vienareikšmiškai. Kaip tik ūkyje perėjau labiau ant fosforinių trąšų, nes labiausiai tokiose žemėse augalui jų ir trūksta.

 

Dėl normų, tai kad aiškiau vaizdui susidaryti yra nebloga lentelė ir paaiškinimas kaip skaičiuoti. http://www.agroakademija.lt/Straipsniai/StraipPerziura?StraipsnisID=1359&TemaID=1

Straipsnis, panašu, kad užsakytas naujojo kalcito, tai ir normos greičiausiai paskaičiuotos pagal jų klintmilčius.

2112.jpg

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš 9 minutes , Freonas pranešimas:

Dėl fosforo nebūčiau toks kategoriškas.

Pas mane, žemės 5- 5.5 ph. Fosforo kiekiai irgi panašūs, kaip pas Andrew. Tai tręšiant MAP arba DAP efektas labai geras ir aiškiai matomas. Manau, kad taip yra dėl to, kad fosforo taip greitai nesurakina į neprieinamas formas, kaip augalai jį pasisavina. Aišku, jo pasisavinimo efektyvumas gal ir nėra toks geras ir kad kalkinti reikia tai nekyla klausimų, bet kad fosforų trašų efektas yra, tai vienareikšmiškai. Kaip tik ūkyje perėjau labiau ant fosforinių trąšų, nes labiausiai tokiose žemėse augalui jų ir trūksta.

 

Dėl normų, tai kad aiškiau vaizdui susidaryti yra nebloga lentelė ir paaiškinimas kaip skaičiuoti. http://www.agroakademija.lt/Straipsniai/StraipPerziura?StraipsnisID=1359&TemaID=1

Straipsnis, panašu, kad užsakytas naujojo kalcito, tai ir normos greičiausiai paskaičiuotos pagal jų klintmilčius.

2112.jpg

Net neabejoju, kad papylus efektas tam kartui būna :) pabandyk fosfoto bakterijų, savaitei lvaizdas bus įspudingas ;)

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

On 2020-11-05 at 09:33, manttys pranešimas:

išakrt pasakau, kad jokių nuolaidų ar kitų benefitų už savo nuomonę negavau, grynai nešališka nuomonė. Kadangi ūkinkavau/tebeūkininkauju dėl pomėgio, labai nekreipdavau dėmesio į ne itin gerus derlius, bet perkopus 100 ha jau susimąsčiau, kad hobį reikia paversti pelningu, o tam reikalui reikia išsiaiškinti nesėkmių priežastis ir jas koreguoti. Pradėjus šniukštinėti apie žemės tyrimus gavau neįkyrų ir neįpareigojantį Agricon atstovo kontaktą. Kadangi normaliai ėjo susikalbėti, man patiko su veiklos modelis, pasidariau tyrimus visose dirvose, įskaitant ganyklas.

Nors visada šventai buvau įsitikinęs, kad pas mane ribojantis veiksnys yra dirvožemio rūgštingumas, tačiau jis nėra toks tragiškas, o labiausiai augalai kentėjo dėl fosforo trūkumo. Praktiškai visose dirvose naujam derliui užauginti reikia vidutiniškai 150 kg veiklios medžiagos. Kas tręšiant įprastomis npk, reikštų kokius 700 kg į hą, kai realiai tręši 200-300, esi pasmerktas suktis tam pačiam rate ilgai ir nuobodžiai. Ir atvirkščiai, bent mano dirvose kalio poreikis naujam derliui yra viso labo apie 60 kg, tai tręšiant didesnėmis įprastų npk normomis kalis tiesiog pertekliniai duodamas.

Manau ne vienam aktualus klausimas ir svajonė turėti tręštuvas su gps ir kintama norma. Manyčiau, kad tai tikslinga, kai daug lauku yra 10 ha +. Mažesniuose laukuose mažai tikėtinas didelis medžiagų šuolis ir pati kintama norma gali skirtis kelis kg, kas iš esmės yra neatsiperkantis dalykas. Didesniuose laukuose tikriausiai galima pasiekti daugiau naudos. Bet yra išimčių: viename lauke min ir max normos skiriasi iki 50 kg, kas yra 100 kg mapo ir skirtumas tikrai apčiuopiamas, tačiau kitam tręšiant vienoda norma iš esmės nieko neprarastume (pastarajam jau atiduota 80 kg map prieš sėją)

image.png.8b753a4ee7066d8344b198dd8764596e.pngimage.png.2fc9a56375cc7b2d4901838a88e8c0d3.png

 

O dabar iš ekonominės pusės (imant ryškesnį lauką):

 

image.png.8b753a4ee7066d8344b198dd8764596e.pngimage.png.778563d109871db7311382ae8cb57347.png

 

Įprastai treštume max 300 kg kokio tai 10-26-26, kas iš esmės patenkintų pusę forsofo ir pilną kalio normą:

apie 350 eur * 0.3 = 105 eur

Turėdami tyrimus ir kintamą normą viską galime pasidaryti daugmaž už tiek iki pilno medžiagų atstatymo:

K: 270 * 0.11 = 29.7 (kalio chloridas)

P: 350 * 0.27 = 94.5 (MAP)

sumoje išleidžiame 124.20 eur, bet su neženkliu kainos prieaugiu pilnai paduodame tai, ko reikia. Gyvendamas kaip įpratęs, niekada neišlipčiau iš fosforo trūkumo problemos ir nepasiekčiau norimų derlių.

Išvada viena, turimus darytis verta ir būtina. Jeigu ne derliui didinti, tai išlaidoms optimizuoti. Juo labiau, kad kainos nėra baisinės. Aš asmeniškai taip pat pasidariau laukų valdymo prisijungimus, kur pats galiu dėliotis sėjomainas, būsimus ir faktinius derlius bei pagal tai planuotis ręšimus.

Jeigu būtų pastabų, maloniai lauksiu, nes ir pačiam įdomu kažką naujo sužinoti ir tobulėti.

ar 20% padidejusios tresimo islaidos tikrai jau tokios nezymios? 

Derlingumas kaip pakito? 

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Sukurkite paskyrą arba prisijunkite

Rašyti gali tik prisijungę nariai

Sukurti paskyrą

Užsiregistruokite, tai užtruks tik akimirką!

Registruotis

Prisijungti

Jau turi paskyrą? Prisijunk!

Prisijungti



×
×
  • Create New...