Jump to content

BaltijosKlintis

Nariai
  • Pranešimai

    68
  • Prisijungė

  • Lankėsi

Miestas

  • Miestas
    Venta, Akmenės raj.

Paskutiniai lankytojai

2561 profilio peržiūros

BaltijosKlintis pasiekimai

Narys

Narys (2/5)

11

Reputacija

  1. Sveiki, kainos jokia paslaptis, mūsų darbas gaminti ir parduoti Kalkakmenis frakcija 0-20 mm, į Druskininkus iš Ventos su mūsų transportu šiai dienai apie 39 €/t, tokio klausimo galite ir asmeniškai paklausti. Kaina iš Lenkijos gana logiška, nes vežti tikriausiai yra arčiau, dėl kainos iš Estijos logiško paaiškinimo neturiu, nežinau kaip taip sudėlioti logistinę grandinę. Mano ankstesnės žinutės esmė buvo edukacinė ir šviečiamoji, jog suprasti ką su kuo lyginame, o kainų užklausimus galite daryti asmeniškai, mes nesiekiame su nieko "pasimatuoti" ar veltis į "žiurkių lenktynes". Sėkmės
  2. Sveiki, dariau šiokį tokį rinkos tyrimą ir supratau, jog kartais kalbame apie tuos pačius dalykus skirtingomis kalbomis. Todėl kelios įžvalgos čia: Apačioje aprašomos skirtingos rinkoje esančios kalkinės medžiagos. Susipažįstant su informacija svarbu atminti tai, jog visų šių medžiagų kilmė - santykinai panaši, todėl ir cheminės sudėtys bei nauda yra labai panašūs. Egzistuoja tik keli skirtumai: 1. Paskleidimo patogumas - frakcionavimas; 2. Drėgmė ir priemaišos (gaminant tam tikro tipo granules gali būti naudojamos įv. rišančios medžiagos, kaip pvz.: molis, kuris nėra tirpus dirvoje) 3. Medžiagos cheminė forma - turinti įtakos reakcijos greičiui. Egzistuoja 3 cheminių tipų kalkinės medžiagos: 3.1. Karbonatinės - termiškai neapdorota iškastinė uoliena, smulkinta bei frakcionuota. Šios chem. formos medžiagos nėra aktyvios dirvoje, jų jonams atpalaiduoti reikalingas gana ilgas laiko tarpas. 3.2. Oksidinės - chemiškai labai aktyvi medžiaga, rekomenduojami kiekiai dažnai nesiekia 1t/ha, nes yra tikimybė pažeisti dirvos mikroflorą. Panašaus tipo medžiagos naudojamos fermų dezinfekcijai ar statybiniams mišiniams gaminti. 3.3. Hidroksidinė - chemiškai mažiau aktyvios nei oksidinės medžiagos. Galima naudoti didesnius kiekius nepažeidžiant mikrofloros, labai greitas efektas. Rinkoje nepopuliarios dėl brangios gamybos technologijos. 4. Kaina, kurią nulemia gamybos technologijos sudėtingumas bei kiti rinkos faktoriai. 5. Pakuotė - patogumas sandėliuojant Analizuojant gamintojų ir tiekėjų pateikiamą informaciją gali atrodyti, jog medžiagų cheminės sudėtys kardinaliai skiriasi, taip dažnas naudotojas yra suklaidinamas dėl tam tikrų terminų ir reikšmių painumo tarpusavyje. Iš tiesų - dažnas pardavėjas gudrumu arba neišmanymu suklaidina savo partnerį. Tačiau jei paanalizuoti chemines sudėtis detaliau, tampa akivaizdu, jog: 1. Visose medžiagose gryno kalcio (Ca) kiekis svyruoja ̴ 35 %±3, taip yra todėl, jog šių medžiagų kilmė labai panaši - klinties arba kreidos klodai; 2. Gryną kalcį (Ca) perskaičiuojant į CaO, šis % sieks apie ̴ 50%±5 ir šis skaičius praktiškai lygus Neutralizacijos vertei, o šis terminas nereiškia niekio daugiau tik CaO (perskaičiuojant Ca kiekį) medžiagoje 3. Kalcį (Ca) perskaičiavus į CaCO3 reikšmė, gaunamas rezultatas artimas 94 % ±5. Iš esmės, svarbu suvokti, jog tarpusavyje turi būti lyginami palyginami dydžiai (t.y. Ca su Ca, CaO su CaO). Dažnas pardavėjas "pasukčiauja" parodydamas tik CaCO3 ar CaO kiekį, taip suklaidindamas vartotoją. Svarbu suprasti, jog keli procentai, kuriuos lyginame tarpusavyje, jei lyginame teisingus dydžius nedaro esminės įtakos medžiagos kokybei ar efektui. Esmė ya suvokti aukščiau išvardintus skirtumus (frakcionavimas, forma, drėgmė ir priemaišos, pakuotė), kurie ir nulemia kaino s priedą. Jei medžiagos ganėtinai panašios, kodėl skiriasi rekomenduojamas naudoti kiekis? Paprasta, dažniausia to priežastis - 1 tonos medžiagos kaina. Taip pat mažais kiekiais rekomenduojama naudoti oksidinio tipo medžiagas - pavojus pažeisti mikroflorą. Kaip ir minėta ankščiau, visos medžiagos santykinai - panašios, gryno Kalcio (Ca) kiekis yra labai panašus. Kasmet 1 ha dirvos netenka (išplaunama) 193 – 251 kg/ha (dirva parūgštėja 0,1-0,2 pH) kalcio, o tai reiškia, jog vien tik palaikomajam kalkinimui būtina panaudoti 0,5-1 toną bet kurių kalkinių trąšų. Jei kas norite, galiu rinkos tyrimu pasidalinti asmeniškai, parašykite privačiai. Atsiųsiu iš asmeninio pašto, jog nepyktų konkurentai, nes tai tik mano asmeninė nuomonė, kurią kaip laisvas pilietis aš turėti galiu apie bet kurią prekę.
  3. Sveiki, taip, ant dugno beriama nedaug tr.klintis tuo atveju jei lauke drėgna tam, kad geriau birtų. Geriausia būtų jei Antanui sakytumėte, kai atveža, jog netinka kokybė, gal simbolinę nuolaidą padarytų tuomet. O dėl kitų piktų komentarų - iš esmės mes dirbame ir stengiamės padaryti produktą, kurio kaina būtų protinga bei produktas veiksmingas. Sijojame, rūšiuojame, turime dokumentus: chemines sudėtis, įvairių institucijų patikrinimų raštus, jog produktas tinkamas ir saugus. Kaip minėjo ir Rendelis ar Manttys - produktas veikia ir padeda, dėl to ir džiaugiamės. Kiekvienas klientas gali išsirinkti laisva valia savo tiekėją. O kaip žaidžia konkurentai "webinaruose" ar rašydami raštus tarnyboms - ne mūsų reikalas, kiekvienas turi būdą kaip dirbti, vieni kaišioja pagalius į ratus, o mes užsiimame gamyba. Visada galima atvykti iš anksto susitarus, parodysime kaip vyksta darbai.
  4. Sveiki, mačiau, jog vyksta diskusija apie kalkinimą, jei trumpai: Judrusis aliuminis ir pH glaudžiai susiję, abu galima "pataisyti" kalkinant, tačiau jei dirva niekada nebuvo kalkinta kalkinimo norma bus reikalinga velniškai didelė, jog atstatyti judrųjį aliuminį, o jei dirva buvo kalkinta (kad ir prieš 15 metų), tuomet kiekis santykinai nedidelis. Dėl kalkinimo normų - nežinau kokio daikto jūs norite berti 300 kg/ha, bet toks kalkinimas jokia stebuklinga medžiaga neveikia. Bet kurioje rinkoje esančioje kalkinėje medžiagoje gryno Kalcio yra apie 30 %, t.y. užbėrus toną medžiagos, 300 kg kalcio nusės dirvoje. Per metus Lietuvoje vidutiniškai krituliai išplauna 200 - 250 kg/ha, tai reiškia, jog reikia kalkinti 1 t vien tam, jog palaikyti esamą dirvožemio būklę. Ir nesvarbu ar tai kalkinė medžiaga už 15 €/t ar 150 €/t, kalcio kiekis +- panašus, skiriasi tik išbarstymo patogumas ir reakcijos greitis (pvz. kalkės suveikia per pirmuosius metus, kai klinčiai reikia kelių metų). Ar verta berti po 10 t/ha bet kokios medžiagos, manau, jog tai papraščiausiai neefektyvu. Pagalvokite kokį kiekį išplaus, kol visos 10 t pasisavins. Čia kaip žmonėms - stengiantis pasveikti, jug nevartojame trigubų vaistų dozių. Dėl lentelių su kiekiai, labai svarbu atreipti dėmesį, jog šie skaičiavimai taikomi "niekada anksčiau nekalkintiems dirvožemiams", kokių Lietuvoje nėra daug. Ankščiau kalkindavo intensyviai, todėl jais remtis nėra visiškai teisinga ir kiekiai gaunasi kosminiai.
  5. Sveiki, įdedu citatą. Pagrindinė mintis: optimalus pH priklauso nuo kultūros, kurią auginate, todėl kiekvienu atveju vis kitaip. Vieni augalai "perneša" rūgštesnes dirvas, o kiti ne. Algis Mačiukas pateikia susistemintą informaciją apie optimalias pH normas skirtingiems augalams. Skirtingų rūšių augalai mėgsta nevienodo rūgštingumo dirvožemį. Dirvos kalkinimas reikalingas jei pH viršija šias vertes: pH 3,5 – 4,5: bruknės, šilauogės; pH 4 – 6,5: kanadinės cūgos, kalninės pušys, vakarinės tujos, karpotieji beržai, mahonijos, putinai, sidabrakrūmiai; pH 4 – 4,5: rododendrai, viksvuolės, viržiai, azalijos, erikos, hortenzijos, orchidėjos, margeniai; pH 4,5 – 5,5: linai, mirtos, paparčiai, ciklamenai, raktažolės, bromeliniai augalai, kamelijos, fuksijos, anturiai, paparčiai; pH 5 – 6: miežiai, avižos, lelijos, kalatėjos; pH 5 – 7: vilkdalgiai; pH 5,5 – 6: žieminiai rugiai, stevijos; pH 5,5 – 6,5: kukurūzai, pakalnutės, dauguma kambarinių gėlių: ciklamenai, pelargonijos, galenis, smidras, begonija, kalceoliarija, raktažolė, tradeskantė, fikusas; pH 6: eleborai; pH 6 – 6,5: cukriniai runkeliai, žieminiai kviečiai, meileniai; pH 6 – 7: narcizai, pelėžirniai, kalijos, žioveiniai; pH 6,5 – 7: pupiniai augalai, vaškuolės, klivijos, chlorofitai, aspidistros; pH 6,5 – 7,5: gerberos, gvaizdūnės, hiacintai, leukonijos, rožės, skaistažiedės, tulpės, žilės, petunijos; pH 6 – 8: ratiliai, kardeliai; pH 7: bijūnai, pentiniai; pH 7 – 7,5: jurginai; pH 7 – 9: eglės, kadagiai, baltalksniai, bukai, gudobelės, klevai, kukmedžiai, alyvos, eglūnai, forsitijos, jazminai, kauleniai, lanksvos, ligustrai, sausmedžiai, sedulos, žagreniai, žilakrūmiai. pH 5 – 6: rūgštynės; Įvairios daržovės pagal rūgštingumą geriausiai auga, kai pH 6 – 7: pH 5,5 – 6,5: bulvės; pH 5,5 – 7: morkos, petražolės, salierai, ridikėliai; pH 6 – 6,5: salotos, špinatai, krienai, kopūstai; pH 6 – 7: kukurūzai, pupelės, česnakai, krapai; pH 6,2 – 7,5: burokėliai, kopūstai, žirniai; pH 6,3 – 6,7: pomidorai, paprika, baklažanai; pH 6,4 – 7: agurkai, patisonai, melionai, brokoliai; pH 6,5 – 7,5: Pekino kopūstai; pH 6,5: porai; pH 6,4 – 7,9: svogūnai.
  6. Sveiki, tai išdiskutavę esame šioje temoje ankščiau. Jei trumpai - 1 t/ha bet kurios medžiagos (nesvarbu ką kalba pardavėjas, visos jos panašios sudėtimi, tik skiriasi veikimo greičiu ir išbėrimo patogumu) tinka palaikomam kalkinimui. Gausu lentelių internete, kuriomis remiantis gausite normas >10t/ha. Tai irgi "melas", nes tie skaičiavimai niekada ankščiau nekalkintiems dirvožemiams (tokių pas mus nelabai yra). Kodėl pardavėjų normos yra 500 kg - 1 t, manau, atsakymai paprasti - 1. trąšų kaina (kas norės sumerkti į hektarą 350 € vienu ypu?) 2. Medžiagos forma (jei negesinta kalkė, 100 % CaO formos, tai pabandykite nusipirkti iš Senukų statybinės ir užpilti vandens :)) Saikingai ir protingai, "nešaldykit" į žemę pinigų, bet ir nežaiskite su juokingais kiekiais - gaila laiko (praėjo metai, rezultatas tas pats).
  7. Jūs teisus - ne. Dolomitmilčiai iš dolomito, jame daugiau magnio. Kalkės - degtos klintys. Medžiagos santykinai panašios tačiau ir skirtingos. Sumaišiau su klintimčiais, paskubėjau
  8. Sveiki, visos šios temos išdiskutuotos skiltyje "Dirvožemio kalkinimas", galite skirti 30 min ir manau, jog informacijos užteks. Dėl pasisavinimo Jūs teisus - rūgščiame dirvožemyje tręšti NPK - savižudybė, yra įv. lentelių su % pasisavinimu priklosmai nuo pH, paieškokit google "dirvožemio kalkinimas" ***** Po redagavimo, ačiū Freonas už pastebėjimą.**** Kalkės - kilmė klintys, t.y. degtos, chemiškai aktyvesnės, fiziškai smulkesnės - pasisavina greičiau, išsiplauna taip pat. Dolomitmilčiai - smulkintas dolomitas, džiovintas. Kilmė panaši, tačiau skirtinga. Jog pakelti pH 0,1 priklauso nuo esamo pH ir dirvos struktūros (visuose medžiagose, nesvarbu kokį produktą rinksitės, CaCO3 virš 90, CaO apie 50, o Ca apie 30 % visi jie tos pačios kilmės.) Kiekvienas atvejis - individualus. Geriausia eksperimentuoti, kuo pH žemesnis, tuo lengviau jį pakelti, norint pakelti nuo 6,2 iki 6,3 nelygu pakelti nuo 5,2 iki 5,3 kiekis gali skirtis du syk. Viskas priklauso nuo esamo pH ir nuo reikiamo (optimalaus) auginamai kultūrai. Galima kelis kartus berti nedideles normas ir sekti rezultatus. Jūs teisus.
  9. Sveiki Pauliau, klystate. Gaminame vietoje, galite apsilankyti, visada lauksime Ventoje Dėl išbarstymo, matau, jog kilo daug diskusijų, bet jau daug kartų čia viskas aptarta. Žinoma, geriausiai beriasi ir nelimpa tuomet kai lauke sausa (net ir prieš pakrovimą ir pristatymą Jums), tuomet šaunu, jog jeigu pasisandėliuotumėte po stogu prieš išberiant jei turite galimybę. Matot, kiek žmonių, tiek nuomonių. Vieniems kai sausa byra gerai, kiti sako "per sausa - labai dulka", treti nori frakcijos 15 - 30 mm, pasak jų kita barstymo kokybė. Panašu, jog kiekvienas turite savo laimės formulę. Viskas priklauso nuo Jūsų turimos technikos, kuria barstote.
  10. Sveiki, Kaip jau visi žinome gryno kalcio gamtoje nėra, jis aptinkamas įvairiose formose. Jie siūlo trupintą klintį - tai smulkintas iš karjero iškastas akmuo. Šios medžiagos turime ir mes, tačiau šiuo metu kol galime Jums siūlome kitą produktą, kuris, mūsų nuomone, labiau atitinka Jūsų lūkesčius. Tuo metu kita mūsų medžiaga, apie kurią Jūs ir teiraujatės - Agrokalkės arba kalkės dirvoms yra degtas tos pačios kilmės akmuo. Esminis skirtumas kalcitas siūlo medžiaga, kurioje kalcis yra CaCO3 formoje, šiam kalciui atsipalaiduoti reikia kur kas daugiau laiko. Kalciui atsipalaiduoti reikia daugiau nei 1 metų. Mūsų medžiagoje yra įvarios kilmės kalcio tiek ir CaO (aktyvi forma, kalcis greitai atpalaiduojamas dirvoje), tiek ir Ca(OH)2 - tai natūraliai nuo dregmės užsigesinusi CaO forma, kurioje kalcis taip pat yra tokioje formoje, kuri jau po kelių mėnesių duoda teigiamus rezultatus. Tiek pilnai neišdegusio akmens - forma CaCO3. Trumpai tariant, mišinys įvairių kalcio formų, dėl to kalcis atsipalaiduoja skirtingu laikotarpiu ir taip gaunamas tiek greitas, tiek ir ilgalaikis efektas. Taip pat mūsų produkto didžioji frakcijos dalis yra smulkesnė - todėl efektas greitesnis. Esminis dalykas, kurio Jūs turite paklausti savęs kaip skubiai Jums reikia rezultato.
  11. 1. Kaip ir kolega minėjo magnio kiekis, dolomite jo gana daug, gali būti netinkamas tam tikroms dirvoms; 2. Neutralizavimo greitis. Dolomitmilčiai suveikia tik antrais metais po kalkinimo, nes nėra degti (aktyvūs). Kalkė - degta (kad ir gesinta), tačiau yra kur kas aktyvesnė, rezultatas gali matytis jau pavasarį. Daug informacijos apie kalkines medžiagas yra mūsų puslapyje: http://www.baltickalk.lt/kalkinimas/ taip pat šitoje forumo temoje, tik reikia paskaitinėti.
  12. Turėtumėte atsargiai vertinti rekomenduojamas normas. Jau ne kartą čia rašėme apie tai, atminkite, jog perkate tos pačios kilmės produktus, realiai perkate gryną kalcio kiekį, kurio bet kuriame iš rinkoje esančių produktų yra +-30 %. Mokate už frakciją, drėgnumą bei medžiagos formą (oksidinė, hidroksidinė ar karbonatinė). Stebuklų nėra: anksčiau kalkino 8 - 10 t/ha, nemanykite, jog pakalkinus 1 t gausite ypatingą efektą, medžiagų kilmė praktiškai vienoda. Taip pat perkant granules reikia įvertinti kiek svorio sudaro rišančioji medžiaga (gipsas, molis ar kita.) Pakalkinimas 1 t/ha bet kuria medžiaga yra tik palaikomasis. Jei turite klausimų - skambinkite.
  13. Nesumaišykite kalkių ir klinties (ką siūlo kalcitas), medžiagos forma ir veikimas skiriasi, kaina taip pat.
  14. Pauliau, radęs galėjot tiesiog paskambinti ir pasidalinti, būtume suradę sprendimą, o ne dabar dėti mus į "šuns dienas". Taip pat nuotraukoje, kurią komentavote, pavaizduotos agrokalkės. O vėliau paaiškėja, jog jūs kalbate apie klintį, kurio frakcija 0 - 20 cm. (pridedame nuorodą: http://www.baltickalk.lt/klintis/). Nesmagu nei mums nei Jums.
  15. Taip, Pauliau, jug esate mūsų klientas. Tačiau šiame kontekste nelabai tinka žodžiai "deja" bei "pagražinta". Mes aiškiai įvardijame, jog agrokalkių frakcija 0 - 12 mm. Taip pat ir Agrocheminių tyrimų laboratorijos ataskaitoje yra nustatytas Reakcingumas - 72.58 %, o tai reiškia, jog tiek procentų dalelių pradės neutralizuoti dirvą jau pirmaisiais metais. Tačiau, mūsų nuomone, nėra blogai, jog stambesnės dalelės pradeda veikti vėliau - tai garantuoja ilgalaikį kalkinimo efektą. Žinoma, mūsų siūloma medžiaga - skirta spręsti esamoms problemoms greitai, todėl daugiau nei pusė dalelių (72.58 %) pradeda neutralizuoti dirvą jau pirmaisiais metais. P.S. pridedu tyrimų protokolą ir nuotrauką, tiesa viską galite rasti ir ankstesniuose temos puslapiuose.
×
×
  • Create New...