Jump to content

Dirvos idirbimo budai ir seja


Algis...

Recommended Posts

Prieš 6 valandas, manttys pranešimas:

Nu pvz. aš dabar šiek tiek žaidžiau su tręšimo valdymo programa, tai mano žemei reikia apie 150kg fosforo, kad, pvz,užauginti 7 t kviečio.  Kiek aš suprantu, šitą kiekį sudaro poreikis derliui + trūkumas. Jeigu pirmais metais padengiu viską ko reikia, kitais turiu įnešinėti tik tai, ką nukūliau. Nėra logiška skaidyti per kelis metus, nes taip nukeli atstatymą medžiagų

As ir taip maniau. 
Bet ar tresiu daug ar mazai dzin. Geri metai ir derlius is oro atsiranda. Prasti ir derliaus nera. 
Tai susidariau nuomone, kiek isnesi tiek ir atiduok. 

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš 47 minutes , jevgenijus pranešimas:

Man čia vis tokios mintys sukasi... Šaknys, na jas ir kviečiai turi, bet po jų atseliavimo k ar p pertekliaus nebuna. Kodėl laikoma kad mono kultūra alina dirvą, o va multi kultūra nieko neveikia tik trąšas mums tiekia. O jei tarkim cover cropu sudėtis vis tokia pati ar kažkokia pasikartojanti dalis... ar tai jau atsėliavimas ir „pakeltų“ trąšų bus mažiau? Suprantu, kad sejomaina, cover crop, dd, sliekai, bakterijos, visa biota plius nėra erozijos, apskritai aktyvina pačią dirvą... Ir visgi kokiam gylyje, kaip ilgai? Čia vėl prieinam prie šaknų,... bet amerikosai atsėliuodami kukurūzus dirvas nusialino, nepaisant to kad jų šaknys tai egegej... Krūva augalų su galingais šaknynais po 1 ar 2 m gylio, laikomi alinančiais dirvą, nors lyg turėtų turtint... Nu ir panašiai :sad-roulette:

Čia jau turbūt baigiasi bendras išsilavinimas ir prasideda biochemija, o jos aš nesimokiau. Bet manau, kad kiekvieno augalo šaknynas turi skirtingas galimybes paimti prieinamas medžiagas, vykdyti neprieinamų sintezę, todėl jam tiesiog sumažėja maisto medžiagų. Mes tręšiam, bet taisyklės galioja tos pačios, tiesiog padidinam prieinamų medžiagų koncentraciją. Kitas augalas toj pačioj dirvoj jausis puikiai, nes ras formas, kurias gali panaudot augimui. Tai tokia mano primityvi teorija.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš valandą, linas78s pranešimas:

Šaknų dydis čia neprieko,jau žinote apie kalį, fosforą, dabar tik belieka sužinoti kaip gyvena mikroorganizmai ir šituos du dalykus sujungti ir gausite atsakymą.

Duokit literatūros, kimbu į darbus. Nejau man kyla nelegalus klausimai? Gal seminaruose apie tai pasakoja? Senokai nebuvau jau. 

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš 34 minutes , Bulvinykas pranešimas:

Čia jau turbūt baigiasi bendras išsilavinimas ir prasideda biochemija, o jos aš nesimokiau. Bet manau, kad kiekvieno augalo šaknynas turi skirtingas galimybes paimti prieinamas medžiagas, vykdyti neprieinamų sintezę, todėl jam tiesiog sumažėja maisto medžiagų. Mes tręšiam, bet taisyklės galioja tos pačios, tiesiog padidinam prieinamų medžiagų koncentraciją. Kitas augalas toj pačioj dirvoj jausis puikiai, nes ras formas, kurias gali panaudot augimui. Tai tokia mano primityvi teorija.

Augalas negali be mikroorganizmų, mikroorganizmai negali be augalo,gal esat girdėję apie kvorumus mikroorganizmų,mono kultūroj dominuoja vienos rūšies mikroorganizmai kurie neaprūpina pilnai augalų, todėl jei nebus tos rūšies mikroorganizmų pvz kurie aprūpina augalą fosforu tai tos trąšos vistiek bus sunkiai prieinamos.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš 5 minutes , linas78s pranešimas:

Dr.Cristine Jones YouTube yra vaizdelių įkelta,jei mokate angliškai tai labai aiškiai nupasakoje kaip ten viskas vyksta:)

Aha! Visur carbon carbon carbon,... Carbon-based life forms. Niu, tai iš kur tas carbon dirvoje? Nenoriu sakyt, kad aš sakiau. :D nu bet reiks pažėt tą ciocią ką ji te porina. 

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Bet tai kaip čia yra, visą šitą turėjom pradžioj ūkininkavimo jau žinoti arba eigoj išmokti, nes apie visokias sėjomainas, mikroorganizmus ir t.t. seniai žinoma, A. Jangas, jau tūkstantis septini šimtai... rašė apie tai. Na tai praėjo nuo mūsų pradžios jau trys dešimtmečiai ir vėl visiem viskas nauja, akis išvertę net užsienio literatūrą nagrinėjam, youtubę naktim smotrinam, o radę dirvoj slieką ar grybą džiaugemės, kaip per sausrą lietumi :)

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš 6 minutes , JCB pranešimas:

Bet tai kaip čia yra, visą šitą turėjom pradžioj ūkininkavimo jau žinoti arba eigoj išmokti, nes apie visokias sėjomainas, mikroorganizmus ir t.t. seniai žinoma, A. Jangas, jau tūkstantis septini šimtai... rašė apie tai. Na tai praėjo nuo mūsų pradžios jau trys dešimtmečiai ir vėl visiem viskas nauja, akis išvertę net užsienio literatūrą nagrinėjam, youtubę naktim smotrinam, o radę dirvoj slieką ar grybą džiaugemės, kaip per sausrą lietumi :)

Jau rašiau anksčiau, kad reikia turėti manualą, bet niekas mums jo neduoda, nes mūsų melžėjai, turbūt, daro viską, kad šoktume pagal jų dūdelę.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš 34 minutes , Zvanas pranešimas:

Jau rašiau anksčiau, kad reikia turėti manualą, bet niekas mums jo neduoda, nes mūsų melžėjai, turbūt, daro viską, kad šoktume pagal jų dūdelę.

Giliai ir stambi adata ismeigta į ūkininkų piniginę trašininkų ir chemčikų. Gerai praplovę smegenis per seminarus... plius dar agricono bajeriai su trašų žemėlapiais....

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 3 valandas, jevgenijus pranešimas:

Man čia vis tokios mintys sukasi... Šaknys, na jas ir kviečiai turi, bet po jų atseliavimo k ar p pertekliaus nebuna. Kodėl laikoma kad mono kultūra alina dirvą, o va multi kultūra nieko neveikia tik trąšas mums tiekia. O jei tarkim cover cropu sudėtis vis tokia pati ar kažkokia pasikartojanti dalis... ar tai jau atsėliavimas ir „pakeltų“ trąšų bus mažiau? Suprantu, kad sejomaina, cover crop, dd, sliekai, bakterijos, visa biota plius nėra erozijos, apskritai aktyvina pačią dirvą... Ir visgi kokiam gylyje, kaip ilgai? Čia vėl prieinam prie šaknų,... bet amerikosai atsėliuodami kukurūzus dirvas nusialino, nepaisant to kad jų šaknys tai egegej... Krūva augalų su galingais šaknynais po 1 ar 2 m gylio, laikomi alinančiais dirvą, nors lyg turėtų turtint... Nu ir panašiai :sad-roulette:

Kukurūzai viena iš blogiausių dirvai kultūrų, ypač dirbant tradiciškai. Per daug laiko dirva būna atvira, vėjo erozija, saulės aktyvumas, drėgmės garinimas - visa puokštė faktorių anglies šalinimui iš derlingo sluoksnio. Šią bėdą turi ne tik amerikiečiai, bet ir australai, neužilgo ir pietinės europos valstybės susidurs su ta pačia bėda.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 10 valandų, Witalikas pranešimas:

Bet tai kokios normom tresti tada. NPK

Skaidyti trukuma ant triju sezonu ir fsio. Ar visus tris riebiau tresti?

Klausimas, ar išvis įmanoma tą trūkumą patenkinti ir ar tai tikslinga. Mano manymu, tręšimas bent jau pradžioje turi būti toks koks nurodytas vadovėliuose pagal numatomą gauti derlių, o vėliau atlieki korekcijas pagal išneštų medžiagų kiekį. 

Kalio užauginti derliui reikia daug, tačiau didžioji jo dalis lieka dirvoje, augalinių liekanų pavidalu, nebent ant tiek nekenčiam savo žemės ir išvežamm jas lauk. 

 

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš valandą, JCB pranešimas:

Bet tai kaip čia yra, visą šitą turėjom pradžioj ūkininkavimo jau žinoti arba eigoj išmokti, nes apie visokias sėjomainas, mikroorganizmus ir t.t. seniai žinoma, A. Jangas, jau tūkstantis septini šimtai... rašė apie tai. Na tai praėjo nuo mūsų pradžios jau trys dešimtmečiai ir vėl visiem viskas nauja, akis išvertę net užsienio literatūrą nagrinėjam, youtubę naktim smotrinam, o radę dirvoj slieką ar grybą džiaugemės, kaip per sausrą lietumi :)

Po metų kitų nagrinėsim, kuris geras sliekas/grybas, kuris blogas. Kad kalbėt nenustosim tai jau tikrai :)

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 3 valandas, Witalikas pranešimas:

150l/ha gryno cia kalba? 
kazkas apie 30cnt-1l kaina? 
Jai apie ta pati kalbam, nes kazka pavasari siule KG

Taip gryno,nors gal reiktų praskiest vandeniu,nes dar tirstesnis už kasą.1l kaina 26ct, bet moki tai  už kilogramus,kg kaina 40ct ,toninis konteineris sveria 1500kg,kadangi 1l sveria1,5kg,tai gavosi 225kg v.m. į ha,pinigais 90 eurų.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš 27 minutes , BR pranešimas:

Taip gryno,nors gal reiktų praskiest vandeniu,nes dar tirstesnis už kasą.1l kaina 26ct, bet moki tai  už kilogramus,kg kaina 40ct ,toninis konteineris sveria 1500kg,kadangi 1l sveria1,5kg,tai gavosi 225kg v.m. į ha,pinigais 90 eurų.

Piniginiu varijantu daugoka. Bet gal efektas geresnis bus. Nei biriu

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš 45 minutes , BR pranešimas:

Taip gryno,nors gal reiktų praskiest vandeniu,nes dar tirstesnis už kasą.1l kaina 26ct, bet moki tai  už kilogramus,kg kaina 40ct ,toninis konteineris sveria 1500kg,kadangi 1l sveria1,5kg,tai gavosi 225kg v.m. į ha,pinigais 90 eurų.

Tai čia labai pigiai gaunasi reiks ateinanti rudeni galvot

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 2 valandas, Witalikas pranešimas:

Piniginiu varijantu daugoka. Bet gal efektas geresnis bus. Nei biriu

Jo, pinigų biski daugoka, bet tipo bandymuos pries mapa ar dapa, derliaus priedas skystų naudai ir tipo daug greičiau įsisavinamos, dėl to ir pasiėmiau pabandymui ant naujai išsinuomoto ploto, kur trąšų gal 20 metų, gal ir daugiau nematė 

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 2 valandas, dvidas pranešimas:

nu paskaičiavus kai veiklios fosforo tik 37 ,o tonos kaina 400 tai  baigiasi visi pigumai ,

Tai žiūrint pagal kurį rodiklį tu perskaičiusi iš @BR posto, nes jei iš 150L 225kg v.m. už 90 eur tai pigiai būtų, arba jei 1l-26ct, tai kubas 260 eur, o veiklios 555kg, na gal pradžiai skaičių užteks, kol neprasidėjo aukštoji matematika :icon-lol:

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Rasiau ponam i phosagro. Jauciaus zemes kirminas, bet atstovai nepasivargino atrasyti ir net paskambinti. Rekomendacijas savo atveju gavau tokias, kad reiketų dali fosforo maisyti su kasu ir kitais purskimais. Zinoma, tai zaidimas, bet jeigu turiu dideli trukuma dirvoje, reiks sita zaidima pazaist bent sezona

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Sukurkite paskyrą arba prisijunkite

Rašyti gali tik prisijungę nariai

Sukurti paskyrą

Užsiregistruokite, tai užtruks tik akimirką!

Registruotis

Prisijungti

Jau turi paskyrą? Prisijunk!

Prisijungti



×
×
  • Create New...