Jump to content

Grūdų kainos pasaulyje, Ateities sandoriai, MATIF, LIFFE


Recommended Posts

Paskelbta
Prieš 2 valandas, Juodas pranešimas:

Situacija kaip su pienininkais. Vieniem kiekvieni metai, išgyvenimo metai ir tuoj, tuoj uždarys ūkius, dar kiti investuoja milijonus į naujų fermų statybas ir gyvena gera :D 

Daznai matome tik fasada.grazus fasadas nera tolygus geram gyvenimui uz jo

 

Paskelbta

Ir vėl verkiat, dejuojat ir kitus keiksnojat... na aišku gi laukuos darbų nebeliko, tai riteriais kompiuterių tapti tik liko... bet nebeilgai tęsis ta keiksmų polemika, nes nuo Kalėdų saulės bus daugiau, sušildys sielas, kūną ir paruoš kitų mums metų mums brangiems (tiesiogine ta prasme) darbams....

Vyrai - apie grūdus ir jų kainą tarptautinėse rinkose šita skiltis, yr dar pliurpalai ir visa kitą - ten galit kokį posmą ar verksmą ant peties susipiešt... 

Paskelbta
Prieš 19 valandų, dzipas pranešimas:

Ir vėl verkiat, dejuojat ir kitus keiksnojat... na aišku gi laukuos darbų nebeliko, tai riteriais kompiuterių tapti tik liko... bet nebeilgai tęsis ta keiksmų polemika, nes nuo Kalėdų saulės bus daugiau, sušildys sielas, kūną ir paruoš kitų mums metų mums brangiems (tiesiogine ta prasme) darbams....

Vyrai - apie grūdus ir jų kainą tarptautinėse rinkose šita skiltis, yr dar pliurpalai ir visa kitą - ten galit kokį posmą ar verksmą ant peties susipiešt... 

Teisybę sakai dėl tu verksniu, dauguma pamiršo kaip vargom prieš kokius 20m, nei technikos padorios nebuvo, nei saugyklu. Retas jau dbr kuris pajuodes puskačiu kuria puse dienos 😀 kaip bebūtu gyvenimas pagerėjas.

Paskelbta
prieš 28 minutes , AG Paulius pranešimas:

Trampas paskyrė vienkartinę pagalbą usa fermeriams 12 mljard. USD  įdomu kaip elgsis farmeriai sandėliuos savo produkcija ar parsiduos už belekokią kainą. 

https://www.usda.gov/about-usda/news/press-releases/2025/12/08/trump-administration-announces-12-billion-farmer-bridge-payments-american-farmers-impacted-unfair

image.png.a2f459f0276c98757189963fc4d3f7b8.pngGalimai birža ir suregavo, dėl fermerių "prabagotėjimo".

Paskelbta
Prieš 17 valandų, Bulvinykas pranešimas:

Na nekaip atrodytų, jei valdžia pervestų pinigus JD ar Monsanto tiesiogiai, tai duoda ūkininkams tą darbą padaryt. Keliolika dolerių akrui, tai tikrai ne parama. kuri kažką gelbėtų ar keistų kainas.

Mano mintys ir apie tai sukasi, kad ta parama greičiau yra kompensaciją AMD, cargill, arba bunge už eksporto trugdžius. Tačiau politiškai viskas teisingai per rinkėjų rankas viskas eina nesvarbu kad jie nepajaus tu pinigų.

Paskelbta
On 2025-12-09 at 19:18, Marijus197 pranešimas:

image.png.a2f459f0276c98757189963fc4d3f7b8.pngGalimai birža ir suregavo, dėl fermerių "prabagotėjimo".

Praitą  kadenciją Trampas  16 milijardų skyrė ūkininkams dėl muitų politikos. Atsidarius biržai kviečiai -5€ sureagavo puoliau fiksuoti kviečius.  Ši žinia įtakos turėjo iki 15:00 valandos, po to birža pradėjo kilti, ir per kelias dienas pakilo+10€ Tai mano skubotas fiksavimas atnešė -15€  Nepaskaičiavau, kad tie keli milijardai didelės įtakos neturi

Paskelbta
prieš 17 minutes , ŽIRnius pranešimas:

Praitą  kadenciją Trampas  16 milijardų skyrė ūkininkams dėl muitų politikos. Atsidarius biržai kviečiai -5€ sureagavo puoliau fiksuoti kviečius.  Ši žinia įtakos turėjo iki 15:00 valandos, po to birža pradėjo kilti, ir per kelias dienas pakilo+10€ Tai mano skubotas fiksavimas atnešė -15€  Nepaskaičiavau, kad tie keli milijardai didelės įtakos neturi

Viskas aišku, pirmadieni turėsim +10€ biržoje

Paskelbta

Mes čia labai verkiam, kad spaudžia iš visų pusių, bet amerikonams ūkininkams dar blogiau. Ten monopolijos veikia nesislėpdamos. Du technikos tiekėjai ir keturi sėklos bei trąšų. Ir nebandyk savo sėklą naudot.  Ir dar politika. Bet jie antram kartui renka ryžą, kuris jau per pirmą kadenciją jiems sočiai bėdų pridirbo. 

Paskelbta
prieš 45 minutes , Bulvinykas pranešimas:

Mes čia labai verkiam, kad spaudžia iš visų pusių, bet amerikonams ūkininkams dar blogiau. Ten monopolijos veikia nesislėpdamos. Du technikos tiekėjai ir keturi sėklos bei trąšų. Ir nebandyk savo sėklą naudot.  Ir dar politika. Bet jie antram kartui renka ryžą, kuris jau per pirmą kadenciją jiems sočiai bėdų pridirbo. 

Muša - reiškias myli :D

Paskelbta
On 2025-12-12 at 15:54, Bulvinykas pranešimas:

Mes čia labai verkiam, kad spaudžia iš visų pusių, bet amerikonams ūkininkams dar blogiau. Ten monopolijos veikia nesislėpdamos. Du technikos tiekėjai ir keturi sėklos bei trąšų. Ir nebandyk savo sėklą naudot.  Ir dar politika. Bet jie antram kartui renka ryžą, kuris jau per pirmą kadenciją jiems sočiai bėdų pridirbo. 

Ten buvo daugiausia balsavimas,kaip sakė pažįstamas amerikonas,ne  uż ryza,bet kerštas Baidenui už išaugusias sąskaitas... Na  gal dar KGB prisidėjo,nes rinkimų tvarka tai paremta "džentelmeno žodžių".

 

 

Paskelbta
Prieš 16 valandų, PArty pranešimas:

Ten buvo daugiausia balsavimas,kaip sakė pažįstamas amerikonas,ne  uż ryza,bet kerštas Baidenui už išaugusias sąskaitas... Na  gal dar KGB prisidėjo,nes rinkimų tvarka tai paremta "džentelmeno žodžių".

 

 

Gali vadint kaip nori, bet priežastis elementari - kai neturi galvoj košės, tai sprendimus priimi vadovaudamasis emocijom. Rezultatas - jei nei tarifai tai JAV soja laisvai konkuruoja su Braziliška. Bet tarifai yra ir dabar apie 70 proc. derliaus yra nuostolingas ir skirttumą reikia finansuot skolintais pinigais. Ir beje "mėlynosios" valstijos (kurios ženkliai turtingesnės ir moka  daugiau mokesčių) širsta ant ryžo, nes tie pinigai nueis didele dalim į raudonas valstijas. Sankcijų tarakono kaliui panaikinimas irgi apie tą patį, midterm rinkimus, reikia kažkaip balsus susirinkt. 

On 2025-12-12 at 16:45, grazbek pranešimas:

Ryžas ruošiasi kariauti. Juk ir jam turi kažkas ligti.

Laisvo priėjimo prie naftos jam reikia. Ir ypač dabar, kai EU uždarė ruzkių pinigus. Nelabai liko kur pasišildyt rankeles greituoju būdu.

  • po 3 savaičių...
Paskelbta

Sveiki, bičiuliai forumiečiai Naujų metų proga,pasidalinu susiteminta informaciją apie kvieičių rinkos situaciją.  
GLOBALIOS KVIEČIŲ RINKOS STRATEGINĖ ATASKAITA 2026

Ilgalaikė strategija, rizikų vertinimas ir konkurencinė pozicija

EXECUTIVE SUMMARY

Strateginė santrauka

2026 m. pradžioje pasaulinė kviečių rinka susiduria su paradoksalia situacija: rekordinė produkcija ir didėjančios atsargos daro spaudimą kainoms, tačiau itin didelės spekuliacinės „short“ pozicijos bei geopolitiniai rizikos veiksniai sukuria prielaidas staigesniam kainų kintamumui. CBOT kviečiai prekiaujami apie 506–507 ct/bu (žemiausi lygiai per ~8 savaites), o Euronext (MATIF) kviečių kaina, 2025 m. sumažėjusi apie 20 %, siekia ~189,75 Eur/t.

Pagrindinės išvados

  • Pasiūlos perteklius (fundamentalai): pasaulinė kviečių produkcija 2025/26 m. vertinama rekordinė – apie 819–838 mln. t (kai kuriuose šaltiniuose nurodomas padidėjimas ~8,9 mln. t nuo lapkričio). Atsargos auga pirmą kartą nuo 2019/20 m. iki ~271–275 mln. t. Numatomos pasiūlos perviršis – apie 10 mln. t.

  • Itin didelės spekuliacinės „short“ pozicijos: CBOT „managed money“ pozicija – apie –91 665 kontraktų (padidėjo ~+24 747 per savaitę). Euronext (MATIF) fiksuotas rekordinis „short“ dydis – ~206 892 kontraktai. Tai didina staigaus kainų šuolio (short-covering) riziką esant netikėtam katalizatoriui.

  • Juodosios jūros dominavimas: Rusija (46–50 mln. t eksporto) ir Argentina (rekordinis ~27,1–27,8 mln. t derlius) išlieka kainų spaudimo šaltiniais ES konkurencingumui. Rusijos FOB (Novorosijskas) apie 227 USD/t, kai ES FOB (CVB) apie 235–238 USD/t.

  • Baltijos/Lietuvos konkurencinė įtampa: Lietuva išlieka tarp didžiausių ES eksportuotojų (apie 1,25 mln. t), tačiau stipresnis EUR/USD (apie 1,1735; +13,83 % per metus) ir žemesnės Juodosios jūros kainos mažina konkurencingumą MENA rinkose.

  • 2026 m. rizikos katalizatoriai: (1) geopolitiniai scenarijai (Rusija–Ukraina deeskalacija ar eskalacija; JAV–Kinijos prekybinės įtampos), (2) La Niña klimato rizika JAV pietinėse lygumose, (3) Kinijos strateginiai rezervų pirkimai, (4) galimas „short-covering“ judėjimas dėl ekstremalaus fondų pozicionavimo.


I. FUTURES MARKET PULSE

Kainų dinamika ir techninė situacija

Kainų būklė (2026-01-02)

Pasaulinės kviečių kainos laikosi ties daugiamėnesiais žemumų lygiais, o tai atspindi pasiūlos perteklių ir neigiamą spekuliacinį sentimentą.

CBOT (Chicago SRW Wheat):

  • 2026 m. kovos kontraktas: 506,50–507,00 ct/bu (2026-01-01/02)

  • Pokytis: –7,19 % per metus; –4,48 % per mėnesį

  • 2025 m. žemuma: 504 ct/bu (2025-12-17)

  • 52 savaičių intervalas: 504–585 ct/bu

Euronext MATIF (Paryžius):

  • 2026 m. kovos kontraktas: 189,75 Eur/t (2025-12-31)

  • Pokytis: ~–20 % per 2025 m. (nuo ~237–249 Eur/t pikų)

  • 52 savaičių intervalas: 190,75–249,00 Eur/t

  • Tendencija: neigiama, spaudžiama didelės ES produkcijos (apie 143,9 mln. t)

Techninė analizė

  • Slankieji vidurkiai: kainos prekiaujamos žemiau SMA200, tai rodo ilgalaikį mažėjimo trendą.

  • MACD / RSI: MACD išlieka neigiamoje zonoje; RSI nerodo aiškių „perpirkimo“ sąlygų – vyrauja neigiamas impulsas be patikimų apsisukimo signalų.

  • Kintamumas: ATR ~1,55, rodantis padidėjusį kintamumą, kurį gali stiprinti geopolitinės naujienos ir spekuliacinės pozicijos.

Pagrindiniai lygiai:

  • CBOT palaikymas: 5,00–5,04 USD/bu (2025 m. gruodžio žemumos)

  • CBOT pasipriešinimas: 5,52–5,64 USD/bu

  • MATIF palaikymas: 189–190 Eur/t

  • MATIF pasipriešinimas: 200–204 Eur/t

Perspektyva: kai kurios rinkos prognozės numato tolesnį kainų spaudimą, tačiau ekstremalus „short“ pozicionavimas sukuria asimetrinę riziką: netikėtas pasiūlos ar geopolitinis šokas gali sukelti greitą kainų atšokimą.


II. LIQUIDITY & FUND POSITIONING

COT analizė ir pozicionavimo rizika

Spekuliaciniai fondai yra sukaupę vienas didžiausių „short“ pozicijų per pastaruosius 5–7 metus, todėl rinka tampa jautri staigiems pokyčiams.

CBOT (COT, 2025-12-23):

  • Net „short“: –91 665 kontraktų (pokytis: +24 747 per savaitę)

Euronext MATIF (milling wheat):

  • Net „short“: 206 892 kontraktų (fiksuotas rekordas per publikuojamą 7 metų istoriją)

Interpretacija (viešai publikuotina forma)

  • „Crowded trade“ rizika: kai didelė rinkos dalis yra vienoje pusėje (short), net ir riboto masto katalizatorius (geopolitika, orų rizika, netikėti pirkimai) gali paskatinti greitą pozicijų dengimą, taip staigiai pakeliant kainas.

  • Istoriškai panašiose situacijose per 1–2 mėn. buvo fiksuojami 15–30 % kainų šuoliai, kai pozicionavimas sparčiai keitėsi.


III. REGIONINIS KONKURENCINGUMAS

Juodoji jūra vs. ES / Baltija

Juodosios jūros pranašumas

Rusija

  • Eksportas 2025/26: 46–50 mln. t

  • Kvota 2026 m. (vas. 15 – birž. 30): 20 mln. t (lyginant su 10,6 mln. t 2025 m.)

  • FOB 12,5 % proteino: ~227 USD/t (Novorosijskas)

  • Konkurenciniai veiksniai: logistikos artumas MENA rinkoms, valiutos efektas, valstybės eksporto politika.

Ukraina

  • Gamyba 2025/26: 22–25 mln. t

  • Eksporto perspektyva: ~14–15 mln. t

  • FOB kainos: ~227–238 USD/t (priklausomai nuo proteino)

  • Iššūkiai: karo sąlygojami logistiniai kaštai ir rizikos.

Argentina

  • 2025/26 derlius: ~27,1–27,8 mln. t (rekordinis)

  • Sezoninis efektas: pietų pusrutulio pasiūla (gruodis–vasaris) didina spaudimą Šiaurės pusrutulio eksportuotojams.

ES ir Baltijos konkurencija

  • ES kviečių produkcija 2025 m.: ~143,9 mln. t

  • 2026/27 prognozė: galimas kritimas iki ~128,3–136,8 mln. t, dėl grįžimo prie „normalizuotų“ derlingumo lygių.

Lietuvos pozicija (strateginis pjūvis)

  • Eksportas 2023 m.: ~1,58 mlrd. USD (12-a vieta pasaulyje; tarp lyderių ES)

  • 2025/26: Lietuva išlieka tarp Top 3 ES eksportuotojų

  • Pagrindinės rinkos: Nigerija, MENA regionas, Pietų Afrika, Ispanija

  • Kokybė: vienalyčiai kviečiai, tačiau pastebimas proteino struktūros pokytis.

Kainų ir konkurencingumo palyginimas

Parametras Juodoji jūra ES / Baltija Skirtumas / įžvalga
FOB kaina (2026 m. sausis) ~227 USD/t (RU 12,5 %) ~235–238 USD/t (ES 12,5 %) ES premija ~8–11 USD/t
Logistika į MENA pigiau, trumpesni atstumai dažnai brangiau RU pranašumas
EUR/USD poveikis kainodara USD stipresnis EUR mažina konkurencingumą neigiamas ES veiksnys

Strateginė implikacija Lietuvai: konkurencija MENA rinkose išlieka intensyvi; didėja poreikis diversifikuoti realizaciją ES vidaus rinkose ir stiprinti pridėtinės vertės grandinę.


IV. MAKROEKONOMINIAI IR GEOPOLITINIAI VEIKSNIAI

Rizikos katalizatoriai 2026 m.

  • Rusija–Ukraina: tiek deeskalacija, tiek eskalacija gali reikšmingai pakeisti rizikos premiją ir logistiką.

  • JAV–Kinija: prekybiniai ribojimai gali perorientuoti srautus, didindami spaudimą vienuose regionuose ir paklausą kituose.

  • MENA regionas: stabilios importo apimtys išlieka svarbios ES/Baltijai.

  • Energija: žemesnės naftos kainos mažina dalį sąnaudų, tačiau regioniniai konfliktai gali greitai pakeisti situaciją.


V. SUPPLY–DEMAND FUNDAMENTALS

Ilgalaikė pusiausvyra

Tiekimas

  • 2025/26 m. produkcija vertinama rekordinė (skirtingų šaltinių įverčiai skiriasi, tačiau kryptis vieninga).

  • Atsargos didėja, o stock-to-use santykis artėja prie komfortiško lygio, mažinančio rizikos premiją.

Paklausa

  • Vartojimas auga lėčiau nei pasiūla.

  • Pašarinių kviečių segmentas konkuruoja su kukurūzais ir kitais pakaitalais.


VI. BALTIC REGIONAL SPOTLIGHT

Lietuvos strateginė pozicija

Stiprybės

  • aukšta eksporto kompetencija ir patikima logistika;

  • vienalytiškesnis kokybės profilis;

  • Klaipėdos uosto infrastruktūra ir ištisus metus veikianti logistika;

  • diversifikuotos kryptys (50+ šalių).

Silpnybės

  • stiprus EUR/USD mažina konkurencingumą USD denominuotose rinkose;

  • kokybės (proteino) struktūros pokyčiai riboja aukštesnės premijos segmentą;

  • MENA rinkose – aštri kaininė konkurencija;

  • sumažėjęs Ukrainos tranzitas mažina dalį srautų.

Strateginės kryptys (viešai komunikuotinos)

  1. Diversifikacija į ES vidaus rinkas (Ispanija, Portugalija, Italija).

  2. Kokybės ir nišų pozicionavimas (specialty, aukštesnio proteino segmentai, atsekamumas).

  3. Perdirbimo plėtra (miltai, makaronai, biokuro kryptys) – mažina „žaliavos“ kainų svyravimų poveikį.

  4. Valiutos rizikos valdymas (EUR/USD) eksporto sandoriuose.

  5. Klaipėdos uosto pajėgumų optimizavimas ir alternatyvių srautų paieška.


VII. 2026 M. RIZIKŲ SCENARIJŲ MATRICA

Scenarijus Tikimybė Katalizatorius Galimas kainų efektas Strateginis atsakas Lietuvai
„Bazinis“ (kainų spaudimas) 50 % pasiūlos perteklius + lėta paklausa + stiprus EUR CBOT ~4,80–5,20; MATIF ~185–195 dalies apimčių kainos fiksavimas, fokusas ES vidaus rinkos
„Short-covering“ atšokimas 25 % geopolitika / orai + pozicijų dengimas greitas atšokimas per 1–2 mėn. išlaikyti dalį nefiksuotų apimčių, rizikos balansavimas
„La Niña“ poveikis 15 % sausra JAV pietinėse lygumose didesnė rizikos premija pavasarį–vasarą sezoniškumo išnaudojimas, aktyvesnis rizikos stebėjimas
„Kinijos pirkimai“ 10 % strateginiai rezervai staigesnis brangimas per 2–3 mėn. lankstumas kontraktuose ir greita reakcija

REZIUME IR IŠVADOS

Strateginė santrauka (3–5 punktai)

  • 2026 m. I pusmetį dominuoja pasiūlos perteklius: rekordinė produkcija ir augančios atsargos palaiko kainų spaudimą.

  • Pozicionavimo rizika išlieka padidėjusi: itin didelės „short“ pozicijos didina tikimybę staigesniems atšokimams, jei pasirodys reikšmingas katalizatorius (geopolitika, orų rizika, netikėti pirkimai).

  • Juodoji jūra ir Argentina išlaiko kainų spaudimą ES eksportui: jų kainodara ir logistika ypač svarbi MENA konkursuose.

  • Lietuvos konkurencingumui kritiški du veiksniai: EUR/USD dinamika ir Juodosios jūros kainų lygis.

  • Strategiškai tikslinga stiprinti atsparumą: diversifikacija į ES vidaus rinkas, perdirbimo plėtra ir valiutos rizikos valdymas.

Išvados

Trumpuoju laikotarpiu (2026 m. I pusmetis) rinką labiausiai veikia pasiūlos perteklius, todėl bendra kryptis išlieka spaudžiama žemyn. Vis dėlto, rinkos struktūra nėra vienareikšmė: ekstremalus fondų pozicionavimas, geopolitika ir klimato rizikos sukuria asimetrinę tikimybę staigesniems kainų šuoliams. Lietuvos kontekste tai reiškia, kad konkurencingumo išlaikymas reikalauja aktyvaus darbo su realizacijos kryptimis (ES vs. MENA), valiutos rizikos valdymo ir didesnės pridėtinės vertės sprendimų (perdirbimas, kokybės segmentai, atsekamumas).

Paskelbta
Prieš 16 valandų, Ignas Daktaras pranešimas:

Nu  gal  kas is savo patirtiegies pasakys.. kada geriausia  jau dairytis kainu fiksavimo?

Geras geras klausimas :) 

Sukurkite paskyrą arba prisijunkite

Rašyti gali tik prisijungę nariai

Sukurti paskyrą

Užsiregistruokite, tai užtruks tik akimirką!

Registruotis

Prisijungti

Jau turi paskyrą? Prisijunk!

Prisijungti



×
×
  • Create New...