Jump to content

No-till


linas78s

Recommended Posts

Prieš 20 valandų, dumoju pranešimas:

Čia kalbate iš patirties ar "kaimynas pasakojo, kaip jo draugo draugui nepavyko" ? Atsakykit atvirai, kodėl reikia žeminti kitus ten, kur pats nei nosies įkišęs nebuvai?

Nežeminu tik juokingai atrodo kai žmonės madų vaikosi, paskui verkia kaip blogai tas no till l technologija gal ir gera bet ne visose žemėse. 

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 18 valandų, Mindzius pranešimas:

Kiek kartų nuo ligų purški pasėlius ir kiek kartų nuodyji juos (sliekus) chemija? :D

Pas mane arimas visur organikos įnešu su mėšlu  jo gauna daug, sliekiukai turi ko veikt per visą žiemą, gali art jų vistiek yra :)

Gal pas kitų kurie trešia su mineralinėm trašomi ir ardami humusinga procentą mažina, sliekus irgi nes paprasčiausiai jie nebeturi ko veikt ar salietra pradės jie skaidyt? :D

Reziume tokia daug žinau kurių dirvožemiai degraduoja,  organikos neužtenka nes visa organika tik ražiena ko pasekoje pila visokius preparatus kurie tik piniginę tuština humusas vistiek mažėja 

 

 

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 20 valandų, deivas pranešimas:

Ogurec gal plugo reikia, turiu 7 korpusų. Jau 5 metai kaip nereikia. Stovi rudyja. Metus paare naujas visai dar. 

No till ir strip till, i dirbima nesiruošiu gryzti. Viskas veikia. Reikia tik dirbti. Ir žinot kas yra SEJOMAINA. 

Mėšlas ir kompostas, bei kalkės naudojamos. 

Ne ačiū turiu savo, tik vienas klausimas kaip tu mėšlą įterpi į žemę jos nejudindamas? 

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

On 2022-12-31 at 14:38, Ogurec pranešimas:

Nežeminu tik juokingai atrodo kai žmonės madų vaikosi, paskui verkia kaip blogai tas no till l technologija gal ir gera bet ne visose žemėse. 

Kas čia verkia? Kieno ašaras matote?

Kokie motyvai dėl dirvožemio tinkamumo/netinkamumo notill? Iš savo patirties?

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš 43 minutes , dumoju pranešimas:

Kas čia verkia? Kieno ašaras matote?

Kokue motyvai dėl ddirvožemio tinkamumo/netinkamumo notill? Iš savo patirties?

Pažiūrėk Raseiniuose, Kaune, apie Vilnių no till rapsa ir pamatysi, dar vienas dalykas neišvengiamas žemės slėgimas kas atsilieps derliui 

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš valandą, Ogurec pranešimas:

Pažiūrėk Raseiniuose, Kaune, apie Vilnių no till rapsa ir pamatysi, dar vienas dalykas neišvengiamas žemės slėgimas kas atsilieps derliui 

Visko būna, visko yra visose technologijose. Meteorologinių sąlygų negalime kontroliuoti. Kodėl nekalbate apie tuos variantus, kurie šiemet į arimą, skutimą pasėję rapsą nesulaukė jo išlendančio persėjo į kviečius? Tokių variantų nenorėjot matyt? Kodėl nutylit? 

Kas dėl dirvos suslėgimo - dar vienas mitas. Vėl klausiu, ar iš patirties kalbate? Aš turiu patirtį ir man, žinokit, juokinga, o kartu ir pikta, kai kalbate apie tai kur Jūsų kompetencija pasibaigia ties teoriniais pasvarstymais, neturinčiais jokio praktinio pagrindimo.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Mūsų kraštuose matyt visai dar maža patirtis No till, nes diskutuojama apie No till probleminius aspektus, kurių nėra, o tikrųjų kažkaip nekelia niekas per daug. Dirvos suslėgimo tokios bėdos nėra ir nebus. Ji tik mažės, nes dirva natūraliai formuos savo struktūrą, paviršiuje pilna šiaudų, kurie supuvę formuos minkštą frakciją, kuri taps kaip varškė. Atsiras natūralių kanalų vandeniui nutekėti ir nebebus priplakimų dėl lietaus ir dėl sausros po lietų. Arimo pado neliks visai ir viską ką ten pasėsi, tas ten augs lengvai ir derlingai, nes viskas, kas pūva virsta trąša.

Dar žmonės sako neaugs, neišdygs. Jeigu žemė visiškas molis arba nualinta, šiaudai išvežami iš dirvos, taip ten turbūt nedygs, daigumas bus prastas. Suarus dygsta, nes dirva tampa pūri ir lengviau prieinamos maisto medžiagos, bet tai trunka trumpai dygimo metu, vėliau vis tiek turime suardytą dirvos struktūrą ir reikia tręšti ir gelbėti juos (čia kalbu apie labai nualintą dirvą). Todėl į No till pereiti reikia laipsniškai 5 metus pavarykit tik su skutikais ir tada bandykit.

Pernai mano laukuose sėtuose su Claydon rapsai atrodė tragiškai, dygo iki rugsėjo 20, o gal net ir vėliau kiti išlindo. buvo reti, nes buvo didelės liūtys sėjant, viską suplakė ir vaizdas buvo blogas. Kūliau 3t/ha. Jeigu taip blogai išdygę rapsai man duoda 3t/ha galime sėti tiesiogiai nieko nežiūrint. Šiemet išdygo daug geriau. Kodėl Rapsai tiesiogiai sėjami dygsta sunkiai? Prastas kontaktas su dirva ir blogoms sąlygoms esant dalis rapsų mano nuomone tiesiog išdžiūsta nesudygę. Bet trijų sezonų praktika rodė ir stulbinamų rezultatų rapsuose (pirmas Claydon sėjimas rapsų buvo nuostabus), derliai pas mane būna 4 gal kiek virš 4 tonų max. Jokio mažesnio derlingumo dėl to, kad sėju tiesiogiai nėra. Nei kviečiuose, nei miežuose, nei rapsuose, nei pupose, pernai pupos arti 6t/ha. Tais metais, kai man rapsai blogai dygo, visiems jie dygo blogai. Oro sąlygos, kaip ir visiems tą lemia. Kai pupos visiems (bent jau mano kaimynams) byrėjo 1t/ha, tai ir mano buvo taip pat blogai. O kviečius ir miežius sėti labai paprasta ir jie dygsta labai gerai. Gylio per didelio pasiekti su Claydon reikia ir mokėti, o ir to tolygumo gylio išlaikyti jis nelabai gali ir pasėja daugiau ar mažiau taip "gavos kaip gavos", bet dygsta labai gražiai ir vaizdas tikrai geras.

 

Sliekų dirvoje dabar milijonas, kur kasi su kastuvu, ten jų bus.

 

Tikrosios No till bėdos yra šiaudai. Sėja gali būti sunki. Ne todėl, kad sėjamąją kišą, o todėl, kad kupstų lieka ir reikia būti labai atsipūtusiam, kad taip ir palikti. Psichologiškai labai sunku. Bet palikau ir išdygo ir derlius ne kažkoks kitoks.

Kita bėda piktžolių kontrolė. Kartais nedrąsu dėl smilguolių ir avižų, nes viename kitame lauke turiu šią bėdą ir ją geriausiai sekasi spręsti tik pasėjus pupų. Visgi ilgalaikėje perspektyvoje kažkiek neramu, kaip ateityje seksis kovoti su ypač aršiomis piktžolėmis.  Tuo pačiu perėjus į No till padaugėja purškimų. Rapsą šiemet reiks tris kartus purkšti nuo kviečių/miežių pabirų, nes dirvos neari ir jos niekaip nesunyksta rapsuose. Šiemet du kartus purškiau rudenį ir dar kartą tą reiks daryti pavasarį. Taip pat bent jau šiaudams reikia bakterijų užpurkšti. Jos veikia ir labai palengvina sėja. Aišku galima to nedaryti, bet aš darau, tiesiog lengvesnė sėja. Taip, kad padaugėja purškimų. Po Claydono sėjamosios reikia voluoti dirvą tai irgi aspektas ir darbas, kurį reikia padaryti.

Ir toks pats esminis No till probleminis aspektas šliužai. Labai nesinori, kad jų atsirastų, tad jau turiu kuo barstyti ir tą darau profilaktiškai, bet tai nėra labai patogu, nes su trąšų barstytuvu tokių mažų kiekių nepabarstysi, kas yra mano galva didelė No till bėda, kurią reiks išspręsti.

 

Ką noriu pasakyti. No Till nėra taip drastiška, kaip gali atrodyti. Turint agronomą ar pačiam turint šių žinių galima ir trąšų kiekius sumažinti ir chemijos naudoti mažiau, bet tam yra pereinamasis laikotarpis. Reikia padirbėti su skutiku kelis metus, kad paviršiuje tos organikos kažkiek būtų, tada ir dygs ir ta pradžia nebus tokia sudėtinga. Daug darbų atkris, bet atsiras naujų, kuriuos galima daryti arba ne. Claydon aketėlės, net ir man pačiam kyla minčių ar jų reikia, nors naudoju. Ar reikia roundup prieš sėją rudenį. Jeigu tavo laukai neturi probleminių piktžolių, jo nereikia. Ar reikia voluoti po sėjos? Čia tik Claydon sėjamosioms aktualu, bet yra laukų, kurie ir nevoluoti liko ir jie išdygo (Claydon visai neturi volo ir ta vagelė tokia gan atvira lieka).  Ar reikia barstyti nuo šliužų, pirmus du metus tikrai, o toliau reikia žiūrėti. Ar reikia purkšti nuo pabirų tris kartus? Jeigu kombainas geras ir tų pabirų nėra daug galima tilpti ir į  du kartus, bet ir šitoje vietoje dar eksperimento stadija.

 

Toliau seka kiti klausimai ar reikia mažinti sėjos norma? Pats Claydon rekomenduoja kviečius sėti 150kg/ha norma. Ko dar nedariau, bet ateityje darysiu ir panašu, kad 200kg/ha tikrai yra maksimali norma kurios reikia taip sėjant. Kiek mažinti trąšų norma? Pernai metai parodė, kad smarkiai per tręšiame laukus, klausimas tik kiek galima trąšas sumažinti išlaikant derlių.

Dar ypač svarbūs momentai tampa "kaip suspėti į sėjos langą". Rapsams tai labai svarbu, kaip ir kviečiams, sėja reikia kiek ankstinti nei sėjant į artą žemę. Ir aišku sėjomaina. Pats Jeff Claydon, kai buvau jų pristatyme Kaune sakė, kad nelabai jie žiūri sėjomainos. Kviečiai tris metus iš eilės (Po Brexit'o matyt tai taps visiška norma) ir ten jie kulia savo 10-12t/ha. Bet mums visgi reiks įterpti daugiau augalų ir bent jau aš apsistojau ties pupomis, kviečiais, miežiais ir rapsais.

 

Pasėjus būna, kad laukas atrodo blogai. Rapsai tarsi nedygsta, tarsi tie tarpueiliai per dideli, kažkaip nesinori nei rodyt, nei pasakot, bet viskas užauga ir jau pavasarį nebus to skirtumo ir labai greit susilygina su paprastai setais pasėliais ir rezultatas ne prastesnis.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Claydonas strip tillas. Bandžiau. Labai kemša jei velėnos yra. Pavadinau kultivatoriumi dėl issejimo norageliu. 

Kaina didele, ir nelabai patiko seja. 

Daug pridarė guzu, sėkla netolygiai eina, paseja i puria dirva is kurios per keletą valandų dingsta drėgmė. 

Būtina voluoti. 

Is pliusu tai labai sparti seja. 

Del atseliavimo tai nereikia lyginti Anglijos ir Vokietijos žemių su mūsų.  Vokietijoje puikiai atseliuoja rapsus. Kai žemės balas toks ir dirvoje visko ko reikia lengva jiems kalbėt. 

 

 

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 10 valandų, deivas pranešimas:

Claydonas strip tillas. Bandžiau. Labai kemša jei velėnos yra. Pavadinau kultivatoriumi dėl issejimo norageliu. 

Kaina didele, ir nelabai patiko seja. 

Daug pridarė guzu, sėkla netolygiai eina, paseja i puria dirva is kurios per keletą valandų dingsta drėgmė. 

Būtina voluoti. 

Is pliusu tai labai sparti seja. 

Del atseliavimo tai nereikia lyginti Anglijos ir Vokietijos žemių su mūsų.  Vokietijoje puikiai atseliuoja rapsus. Kai žemės balas toks ir dirvoje visko ko reikia lengva jiems kalbėt. 

 

 

 

Na, o kaip derlius?

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 3 valandas, Sarunce1 pranešimas:

skusta abiejuose laukuose, tik viename tarpiniai paseti buvo ir ant ju seta. Viename vanduo stovi kitame ne, zeme molis.

92CC5306-3A56-41DD-B46E-6F4D8ABBD2EE.jpeg

03DBF10F-24ED-4213-987F-AFE276DC878D.jpeg

Čia ne notill, bet informacijos iš tokio palyginimo galima gauti daug. Augalų šaknys "purena" dirvožemį, suformuoja natūralius kapiliarus vandens pertekliaus sugėrimui, duoda deguonies mikroorganizmams organikos skaidymui. Aiškiai matosi, kur telkšo balos ten vyks denitrifikacijos procesas, (į orą paleidžiamas brangus azotas), dirvožemis neturėdamas struktūros kietės (sekančiam derliui darbas su grumstais), anaerobinės sąlygos tinkamos veistis patogenams.

  

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš 15 minutes , deivas pranešimas:

Kaip gamta duos. 

Jeigu dar nekūlei, tai dar neskubėk daryti išvadų. Tikrai atvirai sakau ir pats Jeff Claydon sakė, kažkaip išgyvenkite pirmus metus, neišsigąskite. Ir iš tiesų čia ir yra esminis dalykas. Čia negali būti pabandžiau sėjamąją ir nepatiko. Mano ūkyje yra pasėtas trečias derlius su Claydon ir viskas eina geryn. Nežinau ar pasiekė tave kalbos apie mano Claydon, nes pirmus metus turėjome daug bėdų su pačia sėjamąją ir jos kokybę ir labai aiškiai ir tikrai garsiai visur tai akcentavome, nes po brexit'o su tais anglais ir garantiniais yra beviltiška. Nekalbant apie kitus techninius trūkumus (kuriuos šioje temoje esu aprašęs labai detaliai gerokai seniau) pirmais metais labai lūžinėjo kaltai. Tie patys noragėliai, kurie daro vagą. Ir aš niekaip kitaip to negaliu paaiškinti kaip dirvos struktūra. Kol žemė buvo kieta pirmaisiais metais išklyšdavo arba visai nulūždavo tie kaltai, nebeskaičiuoju kiek jų pirkta buvo savomis lėšomis, kiek jų davė Dojus per garantinį (tikrai davė), bet pirmas sezonas buvo labai žlugdantis šiuo požiūriu. Kas pasikeitė antrą kart sėjant su šia sėjamąją aš niekaip kitaip paaiškinti negaliu, kaip tik pasikeitusia dirvos struktūra. Šios bėdos nebeliko. O dirva keičiasi. Tau turbūt labai nepatiko tas neužverstas griovelis po sėjos. Taip yra, nes dirva ne trapi. Bet sudygsta ir taip. Dirvai keičiantis viršutinis sluoksnis taps trapus ir tas savaiminis subyrėjimas to griovelio bus ir pas mane jau tai keičiasi į gerą. Du su pusę metų, sakyčiau nėra taip jau daug, po dešimties metų bus išvis tobula. O tas purios dirvos ruožas po kaltu yra erdvė šaknims keliauti. Faktiškai sėkla neguli tame griovelyje ir todėl tas sėjimo noragėlis toks įdomus V formos žiūrinčio į priekį. Sėklą padedama ant kietos žemės, aišku nori nenori jos patenka ir į griovelio vietą, bet iš principo griovelis skirtas šaknims, o grūdas guli ant šlaito. Tokia ta idėja, skamba ir atrodo keistai, bet rezultatas tikrai geras. Sakyčiau sėjimo dalis yra protingai sugalvota. Bet aišku tu teisus voluoti reikia, bet irgi tą rekomenduoja daryti kitą dieną, kad žemė apdžiūtų ir gražiai prisispaustų. Nors ir pernai ir šiemet vienas kitas laukas mažesnis liko nevoluotas dėl darbų gausybės ir išdygo ten irgi. Faktiškai kviečiai patys paskutiniai sėti liko nevoluoti ir išdygo. Ir išdygs, kur jie dėsis? jie pasėti ir po žeme. Man pačiam tai tokie laukai patys įdomiausi stebėti kaip jie auga. Ir laikui bėgant tas dirvos trapumas darosi vis geresnis ir griovelio užvertimas savaime įvyksta.

 

O dėl šiaudų jeigu kombaino smulkintuvas prastas, tai vienintelė išeitis purkšti bakterijas. Jos veikia.

Claydon sėjamosios kokybė neatitinka kainos ir dabar jaučiu išvis ten kosmosas turėtų būti, o ne kaina. Bet agronominiu požiūriu ten viskas padaryta labai gerai. Aš pats Claydono labiau norėjau dėl mažesnių darbo kaštų, kuro ir darbo, technikos tiek nereikia. ir tas tiesa, kuro susitaupo daug. Didieji traktoriai beliko tik grūdams vežti. Bet vis dėlto dirva labai keičiasi ir kai man agronomas aiškino, kad mažinsim trąšas, mažinsim sėjos normą - netikėjau tuo. Bet dirva keičiasi ir tai tampa akivaizdu. Agronomas liepė visų tręšimų normas mažinti per pusę. Aš neišdrįsau, biški daugiau barsčiau, juolab, kad buvo likučių senom kainom pirktų trąšų, bet mažinau normą ir kitais metais mažinsiu jau tikrai tiek, kiek jis lieps. Derliai - kviečiai virš 7 tonų, miežiai 7 nesiekė, bet  į tą pusę. Rapsai 3 tonos (po labai prasto dygimo), pupos arti 6 tonų, bet čia toks gal kažkiek laimės dalykas su pupomis.

Kitoks darbas su Claydon'u ir yra tų niuansų kiek tik nori, bet mintys, kad grįžti atgal ir ypač arti... Ir ariant reikia laikas nuo laiko Roundup naudoti ir ariant reikia purkšti nuo pabirų, ir ariant kai kurie žmonės voluoja, bent jau aš esu turėjęs bėdų, kad paprasta sėjamoji prastai sėja, nes po skutimo šiaudų nepavyksta pakankamai įterpti, yra buvę, kad po žalinimo su Vaderstad Spirit kviečiai prastai dygo. 

 

Vienintelis tikras tiesioginės sėjos aspektas ir problema yra šliužai.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš 34 minutes , Špyžius pranešimas:

Jeigu dar nekūlei, tai dar neskubėk daryti išvadų. Tikrai atvirai sakau ir pats Jeff Claydon sakė, kažkaip išgyvenkite pirmus metus, neišsigąskite. Ir iš tiesų čia ir yra esminis dalykas. Čia negali būti pabandžiau sėjamąją ir nepatiko. Mano ūkyje yra pasėtas trečias derlius su Claydon ir viskas eina geryn. Nežinau ar pasiekė tave kalbos apie mano Claydon, nes pirmus metus turėjome daug bėdų su pačia sėjamąją ir jos kokybę ir labai aiškiai ir tikrai garsiai visur tai akcentavome, nes po brexit'o su tais anglais ir garantiniais yra beviltiška. Nekalbant apie kitus techninius trūkumus (kuriuos šioje temoje esu aprašęs labai detaliai gerokai seniau) pirmais metais labai lūžinėjo kaltai. Tie patys noragėliai, kurie daro vagą. Ir aš niekaip kitaip to negaliu paaiškinti kaip dirvos struktūra. Kol žemė buvo kieta pirmaisiais metais išklyšdavo arba visai nulūždavo tie kaltai, nebeskaičiuoju kiek jų pirkta buvo savomis lėšomis, kiek jų davė Dojus per garantinį (tikrai davė), bet pirmas sezonas buvo labai žlugdantis šiuo požiūriu. Kas pasikeitė antrą kart sėjant su šia sėjamąją aš niekaip kitaip paaiškinti negaliu, kaip tik pasikeitusia dirvos struktūra. Šios bėdos nebeliko. O dirva keičiasi. Tau turbūt labai nepatiko tas neužverstas griovelis po sėjos. Taip yra, nes dirva ne trapi. Bet sudygsta ir taip. Dirvai keičiantis viršutinis sluoksnis taps trapus ir tas savaiminis subyrėjimas to griovelio bus ir pas mane jau tai keičiasi į gerą. Du su pusę metų, sakyčiau nėra taip jau daug, po dešimties metų bus išvis tobula. O tas purios dirvos ruožas po kaltu yra erdvė šaknims keliauti. Faktiškai sėkla neguli tame griovelyje ir todėl tas sėjimo noragėlis toks įdomus V formos žiūrinčio į priekį. Sėklą padedama ant kietos žemės, aišku nori nenori jos patenka ir į griovelio vietą, bet iš principo griovelis skirtas šaknims, o grūdas guli ant šlaito. Tokia ta idėja, skamba ir atrodo keistai, bet rezultatas tikrai geras. Sakyčiau sėjimo dalis yra protingai sugalvota. Bet aišku tu teisus voluoti reikia, bet irgi tą rekomenduoja daryti kitą dieną, kad žemė apdžiūtų ir gražiai prisispaustų. Nors ir pernai ir šiemet vienas kitas laukas mažesnis liko nevoluotas dėl darbų gausybės ir išdygo ten irgi. Faktiškai kviečiai patys paskutiniai sėti liko nevoluoti ir išdygo. Ir išdygs, kur jie dėsis? jie pasėti ir po žeme. Man pačiam tai tokie laukai patys įdomiausi stebėti kaip jie auga. Ir laikui bėgant tas dirvos trapumas darosi vis geresnis ir griovelio užvertimas savaime įvyksta.

 

O dėl šiaudų jeigu kombaino smulkintuvas prastas, tai vienintelė išeitis purkšti bakterijas. Jos veikia.

Claydon sėjamosios kokybė neatitinka kainos ir dabar jaučiu išvis ten kosmosas turėtų būti, o ne kaina. Bet agronominiu požiūriu ten viskas padaryta labai gerai. Aš pats Claydono labiau norėjau dėl mažesnių darbo kaštų, kuro ir darbo, technikos tiek nereikia. ir tas tiesa, kuro susitaupo daug. Didieji traktoriai beliko tik grūdams vežti. Bet vis dėlto dirva labai keičiasi ir kai man agronomas aiškino, kad mažinsim trąšas, mažinsim sėjos normą - netikėjau tuo. Bet dirva keičiasi ir tai tampa akivaizdu. Agronomas liepė visų tręšimų normas mažinti per pusę. Aš neišdrįsau, biški daugiau barsčiau, juolab, kad buvo likučių senom kainom pirktų trąšų, bet mažinau normą ir kitais metais mažinsiu jau tikrai tiek, kiek jis lieps. Derliai - kviečiai virš 7 tonų, miežiai 7 nesiekė, bet  į tą pusę. Rapsai 3 tonos (po labai prasto dygimo), pupos arti 6 tonų, bet čia toks gal kažkiek laimės dalykas su pupomis.

Kitoks darbas su Claydon'u ir yra tų niuansų kiek tik nori, bet mintys, kad grįžti atgal ir ypač arti... Ir ariant reikia laikas nuo laiko Roundup naudoti ir ariant reikia purkšti nuo pabirų, ir ariant kai kurie žmonės voluoja, bent jau aš esu turėjęs bėdų, kad paprasta sėjamoji prastai sėja, nes po skutimo šiaudų nepavyksta pakankamai įterpti, yra buvę, kad po žalinimo su Vaderstad Spirit kviečiai prastai dygo. 

 

Vienintelis tikras tiesioginės sėjos aspektas ir problema yra šliužai.

Nera temos apie strip-tilla ? , Ar galvoji , kad jei seji tiesiogiai purendamas 20 cm tai jau no-tiil?

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 2 valandas, Špyžius pranešimas:

Jeigu dar nekūlei, tai dar neskubėk daryti išvadų. Tikrai atvirai sakau ir pats Jeff Claydon sakė, kažkaip išgyvenkite pirmus metus, neišsigąskite. Ir iš tiesų čia ir yra esminis dalykas. Čia negali būti pabandžiau sėjamąją ir nepatiko. Mano ūkyje yra pasėtas trečias derlius su Claydon ir viskas eina geryn. Nežinau ar pasiekė tave kalbos apie mano Claydon, nes pirmus metus turėjome daug bėdų su pačia sėjamąją ir jos kokybę ir labai aiškiai ir tikrai garsiai visur tai akcentavome, nes po brexit'o su tais anglais ir garantiniais yra beviltiška. Nekalbant apie kitus techninius trūkumus (kuriuos šioje temoje esu aprašęs labai detaliai gerokai seniau) pirmais metais labai lūžinėjo kaltai. Tie patys noragėliai, kurie daro vagą. Ir aš niekaip kitaip to negaliu paaiškinti kaip dirvos struktūra. Kol žemė buvo kieta pirmaisiais metais išklyšdavo arba visai nulūždavo tie kaltai, nebeskaičiuoju kiek jų pirkta buvo savomis lėšomis, kiek jų davė Dojus per garantinį (tikrai davė), bet pirmas sezonas buvo labai žlugdantis šiuo požiūriu. Kas pasikeitė antrą kart sėjant su šia sėjamąją aš niekaip kitaip paaiškinti negaliu, kaip tik pasikeitusia dirvos struktūra. Šios bėdos nebeliko. O dirva keičiasi. Tau turbūt labai nepatiko tas neužverstas griovelis po sėjos. Taip yra, nes dirva ne trapi. Bet sudygsta ir taip. Dirvai keičiantis viršutinis sluoksnis taps trapus ir tas savaiminis subyrėjimas to griovelio bus ir pas mane jau tai keičiasi į gerą. Du su pusę metų, sakyčiau nėra taip jau daug, po dešimties metų bus išvis tobula. O tas purios dirvos ruožas po kaltu yra erdvė šaknims keliauti. Faktiškai sėkla neguli tame griovelyje ir todėl tas sėjimo noragėlis toks įdomus V formos žiūrinčio į priekį. Sėklą padedama ant kietos žemės, aišku nori nenori jos patenka ir į griovelio vietą, bet iš principo griovelis skirtas šaknims, o grūdas guli ant šlaito. Tokia ta idėja, skamba ir atrodo keistai, bet rezultatas tikrai geras. Sakyčiau sėjimo dalis yra protingai sugalvota. Bet aišku tu teisus voluoti reikia, bet irgi tą rekomenduoja daryti kitą dieną, kad žemė apdžiūtų ir gražiai prisispaustų. Nors ir pernai ir šiemet vienas kitas laukas mažesnis liko nevoluotas dėl darbų gausybės ir išdygo ten irgi. Faktiškai kviečiai patys paskutiniai sėti liko nevoluoti ir išdygo. Ir išdygs, kur jie dėsis? jie pasėti ir po žeme. Man pačiam tai tokie laukai patys įdomiausi stebėti kaip jie auga. Ir laikui bėgant tas dirvos trapumas darosi vis geresnis ir griovelio užvertimas savaime įvyksta.

 

O dėl šiaudų jeigu kombaino smulkintuvas prastas, tai vienintelė išeitis purkšti bakterijas. Jos veikia.

Claydon sėjamosios kokybė neatitinka kainos ir dabar jaučiu išvis ten kosmosas turėtų būti, o ne kaina. Bet agronominiu požiūriu ten viskas padaryta labai gerai. Aš pats Claydono labiau norėjau dėl mažesnių darbo kaštų, kuro ir darbo, technikos tiek nereikia. ir tas tiesa, kuro susitaupo daug. Didieji traktoriai beliko tik grūdams vežti. Bet vis dėlto dirva labai keičiasi ir kai man agronomas aiškino, kad mažinsim trąšas, mažinsim sėjos normą - netikėjau tuo. Bet dirva keičiasi ir tai tampa akivaizdu. Agronomas liepė visų tręšimų normas mažinti per pusę. Aš neišdrįsau, biški daugiau barsčiau, juolab, kad buvo likučių senom kainom pirktų trąšų, bet mažinau normą ir kitais metais mažinsiu jau tikrai tiek, kiek jis lieps. Derliai - kviečiai virš 7 tonų, miežiai 7 nesiekė, bet  į tą pusę. Rapsai 3 tonos (po labai prasto dygimo), pupos arti 6 tonų, bet čia toks gal kažkiek laimės dalykas su pupomis.

Kitoks darbas su Claydon'u ir yra tų niuansų kiek tik nori, bet mintys, kad grįžti atgal ir ypač arti... Ir ariant reikia laikas nuo laiko Roundup naudoti ir ariant reikia purkšti nuo pabirų, ir ariant kai kurie žmonės voluoja, bent jau aš esu turėjęs bėdų, kad paprasta sėjamoji prastai sėja, nes po skutimo šiaudų nepavyksta pakankamai įterpti, yra buvę, kad po žalinimo su Vaderstad Spirit kviečiai prastai dygo. 

 

Vienintelis tikras tiesioginės sėjos aspektas ir problema yra šliužai.

Kiek isbandei sejamuju tiesioginiu? 

Pats turiu 5 metai farmeto strip till, sejau kelis metus avataru, laumetriu rapsa, norėjau pirkt claydon pabandžiau, buvau nuvykes pas latvius novago pažiūrėt, taip pat žiūrėjau weaving seja. Dabar atvažiuos rudenį mzuri. Pavasarį sesiu avataru. 

Vienu žodžiu. Pabandyta belekiek, o rezultatai vistiek nuo gamtos. 

Sliuzu  pas save nematau. Kaimyno lauka paėmiau ten ariama jau 10 metų. Pasejau tiesiogiai ten sliuzu pilna. Pushektari suėdė. Kame problema? 

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 1 valandų, deivas pranešimas:

 

Vienu žodžiu. Pabandyta belekiek, o rezultatai vistiek nuo gamtos. 

Sliuzu  pas save nematau. Kaimyno lauka paėmiau ten ariama jau 10 metų. Pasejau tiesiogiai ten sliuzu pilna. Pushektari suėdė. Kame problema? 

Palaukės,pagrioviai, drėgnos vietos, grumstai,akmenys, plačialapiai augalai-manau pagrindiniai faktoriai jiems veistis

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Sukurkite paskyrą arba prisijunkite

Rašyti gali tik prisijungę nariai

Sukurti paskyrą

Užsiregistruokite, tai užtruks tik akimirką!

Registruotis

Prisijungti

Jau turi paskyrą? Prisijunk!

Prisijungti



×
×
  • Create New...