Špyžius

Čia yra tik per kėlinėjimas iš vienų metų į kitus. Tavo gaspadinė tavęs neapgauna, tik gal tu labai apsidžiagei, kad pelno mokesčio šiemet nebus, bet, kad kitais metais jis bus už abu metus ir nebeišklausei. Jeigu grūdų nepardavei jie yra rodomi kaip atsargos, tad taip ir yra - grūdų nepardavei pelno mokestis mažas, nes to pelno daug nėra, bet jeigu grūdus parduosi pavasarį, o naują derlių rudenį, tai ojojoi koks bus pelno mokestis 2024 metų gegužę, nes tu faktiškai du derlius parduosi tais pačiais metais. Neverta įį šituos dalykus labai gilintis, vistiek matematika liks ta pati, čia labiau pinigų srautų dalykas, o ne realus pelno mokesčio mažinimas, jeigu grūdus parduosi pavasari birželį reiks mokėti PVM, o bent jau aš įpratęs birželį gauti PVM, o ne jį mokėti, be to jeigu naujo derliaus grūdus parduosi dar iki rudens tai irgi PVM mokėsi ir gruodį, o pavasarį pelno mokestį už du derlius. Šitokie dalykai gaunasi, nes ūkininkų "metai" ir kalendoriniai metai nesutampa. Jeigu mūsų balansai prasidėtų liepos 1 viskas būtų daug maž teisinga visada.

Jeigu dar nekūlei, tai dar neskubėk daryti išvadų. Tikrai atvirai sakau ir pats Jeff Claydon sakė, kažkaip išgyvenkite pirmus metus, neišsigąskite. Ir iš tiesų čia ir yra esminis dalykas. Čia negali būti pabandžiau sėjamąją ir nepatiko. Mano ūkyje yra pasėtas trečias derlius su Claydon ir viskas eina geryn. Nežinau ar pasiekė tave kalbos apie mano Claydon, nes pirmus metus turėjome daug bėdų su pačia sėjamąją ir jos kokybę ir labai aiškiai ir tikrai garsiai visur tai akcentavome, nes po brexit'o su tais anglais ir garantiniais yra beviltiška. Nekalbant apie kitus techninius trūkumus (kuriuos šioje temoje esu aprašęs labai detaliai gerokai seniau) pirmais metais labai lūžinėjo kaltai. Tie patys noragėliai, kurie daro vagą. Ir aš niekaip kitaip to negaliu paaiškinti kaip dirvos struktūra. Kol žemė buvo kieta pirmaisiais metais išklyšdavo arba visai nulūždavo tie kaltai, nebeskaičiuoju kiek jų pirkta buvo savomis lėšomis, kiek jų davė Dojus per garantinį (tikrai davė), bet pirmas sezonas buvo labai žlugdantis šiuo požiūriu. Kas pasikeitė antrą kart sėjant su šia sėjamąją aš niekaip kitaip paaiškinti negaliu, kaip tik pasikeitusia dirvos struktūra. Šios bėdos nebeliko. O dirva keičiasi. Tau turbūt labai nepatiko tas neužverstas griovelis po sėjos. Taip yra, nes dirva ne trapi. Bet sudygsta ir taip. Dirvai keičiantis viršutinis sluoksnis taps trapus ir tas savaiminis subyrėjimas to griovelio bus ir pas mane jau tai keičiasi į gerą. Du su pusę metų, sakyčiau nėra taip jau daug, po dešimties metų bus išvis tobula. O tas purios dirvos ruožas po kaltu yra erdvė šaknims keliauti. Faktiškai sėkla neguli tame griovelyje ir todėl tas sėjimo noragėlis toks įdomus V formos žiūrinčio į priekį. Sėklą padedama ant kietos žemės, aišku nori nenori jos patenka ir į griovelio vietą, bet iš principo griovelis skirtas šaknims, o grūdas guli ant šlaito. Tokia ta idėja, skamba ir atrodo keistai, bet rezultatas tikrai geras. Sakyčiau sėjimo dalis yra protingai sugalvota. Bet aišku tu teisus voluoti reikia, bet irgi tą rekomenduoja daryti kitą dieną, kad žemė apdžiūtų ir gražiai prisispaustų. Nors ir pernai ir šiemet vienas kitas laukas mažesnis liko nevoluotas dėl darbų gausybės ir išdygo ten irgi. Faktiškai kviečiai patys paskutiniai sėti liko nevoluoti ir išdygo. Ir išdygs, kur jie dėsis? jie pasėti ir po žeme. Man pačiam tai tokie laukai patys įdomiausi stebėti kaip jie auga. Ir laikui bėgant tas dirvos trapumas darosi vis geresnis ir griovelio užvertimas savaime įvyksta. O dėl šiaudų jeigu kombaino smulkintuvas prastas, tai vienintelė išeitis purkšti bakterijas. Jos veikia. Claydon sėjamosios kokybė neatitinka kainos ir dabar jaučiu išvis ten kosmosas turėtų būti, o ne kaina. Bet agronominiu požiūriu ten viskas padaryta labai gerai. Aš pats Claydono labiau norėjau dėl mažesnių darbo kaštų, kuro ir darbo, technikos tiek nereikia. ir tas tiesa, kuro susitaupo daug. Didieji traktoriai beliko tik grūdams vežti. Bet vis dėlto dirva labai keičiasi ir kai man agronomas aiškino, kad mažinsim trąšas, mažinsim sėjos normą - netikėjau tuo. Bet dirva keičiasi ir tai tampa akivaizdu. Agronomas liepė visų tręšimų normas mažinti per pusę. Aš neišdrįsau, biški daugiau barsčiau, juolab, kad buvo likučių senom kainom pirktų trąšų, bet mažinau normą ir kitais metais mažinsiu jau tikrai tiek, kiek jis lieps. Derliai - kviečiai virš 7 tonų, miežiai 7 nesiekė, bet į tą pusę. Rapsai 3 tonos (po labai prasto dygimo), pupos arti 6 tonų, bet čia toks gal kažkiek laimės dalykas su pupomis. Kitoks darbas su Claydon'u ir yra tų niuansų kiek tik nori, bet mintys, kad grįžti atgal ir ypač arti... Ir ariant reikia laikas nuo laiko Roundup naudoti ir ariant reikia purkšti nuo pabirų, ir ariant kai kurie žmonės voluoja, bent jau aš esu turėjęs bėdų, kad paprasta sėjamoji prastai sėja, nes po skutimo šiaudų nepavyksta pakankamai įterpti, yra buvę, kad po žalinimo su Vaderstad Spirit kviečiai prastai dygo. Vienintelis tikras tiesioginės sėjos aspektas ir problema yra šliužai.

Na, o kaip derlius?

Mūsų kraštuose matyt visai dar maža patirtis No till, nes diskutuojama apie No till probleminius aspektus, kurių nėra, o tikrųjų kažkaip nekelia niekas per daug. Dirvos suslėgimo tokios bėdos nėra ir nebus. Ji tik mažės, nes dirva natūraliai formuos savo struktūrą, paviršiuje pilna šiaudų, kurie supuvę formuos minkštą frakciją, kuri taps kaip varškė. Atsiras natūralių kanalų vandeniui nutekėti ir nebebus priplakimų dėl lietaus ir dėl sausros po lietų. Arimo pado neliks visai ir viską ką ten pasėsi, tas ten augs lengvai ir derlingai, nes viskas, kas pūva virsta trąša. Dar žmonės sako neaugs, neišdygs. Jeigu žemė visiškas molis arba nualinta, šiaudai išvežami iš dirvos, taip ten turbūt nedygs, daigumas bus prastas. Suarus dygsta, nes dirva tampa pūri ir lengviau prieinamos maisto medžiagos, bet tai trunka trumpai dygimo metu, vėliau vis tiek turime suardytą dirvos struktūrą ir reikia tręšti ir gelbėti juos (čia kalbu apie labai nualintą dirvą). Todėl į No till pereiti reikia laipsniškai 5 metus pavarykit tik su skutikais ir tada bandykit. Pernai mano laukuose sėtuose su Claydon rapsai atrodė tragiškai, dygo iki rugsėjo 20, o gal net ir vėliau kiti išlindo. buvo reti, nes buvo didelės liūtys sėjant, viską suplakė ir vaizdas buvo blogas. Kūliau 3t/ha. Jeigu taip blogai išdygę rapsai man duoda 3t/ha galime sėti tiesiogiai nieko nežiūrint. Šiemet išdygo daug geriau. Kodėl Rapsai tiesiogiai sėjami dygsta sunkiai? Prastas kontaktas su dirva ir blogoms sąlygoms esant dalis rapsų mano nuomone tiesiog išdžiūsta nesudygę. Bet trijų sezonų praktika rodė ir stulbinamų rezultatų rapsuose (pirmas Claydon sėjimas rapsų buvo nuostabus), derliai pas mane būna 4 gal kiek virš 4 tonų max. Jokio mažesnio derlingumo dėl to, kad sėju tiesiogiai nėra. Nei kviečiuose, nei miežuose, nei rapsuose, nei pupose, pernai pupos arti 6t/ha. Tais metais, kai man rapsai blogai dygo, visiems jie dygo blogai. Oro sąlygos, kaip ir visiems tą lemia. Kai pupos visiems (bent jau mano kaimynams) byrėjo 1t/ha, tai ir mano buvo taip pat blogai. O kviečius ir miežius sėti labai paprasta ir jie dygsta labai gerai. Gylio per didelio pasiekti su Claydon reikia ir mokėti, o ir to tolygumo gylio išlaikyti jis nelabai gali ir pasėja daugiau ar mažiau taip "gavos kaip gavos", bet dygsta labai gražiai ir vaizdas tikrai geras. Sliekų dirvoje dabar milijonas, kur kasi su kastuvu, ten jų bus. Tikrosios No till bėdos yra šiaudai. Sėja gali būti sunki. Ne todėl, kad sėjamąją kišą, o todėl, kad kupstų lieka ir reikia būti labai atsipūtusiam, kad taip ir palikti. Psichologiškai labai sunku. Bet palikau ir išdygo ir derlius ne kažkoks kitoks. Kita bėda piktžolių kontrolė. Kartais nedrąsu dėl smilguolių ir avižų, nes viename kitame lauke turiu šią bėdą ir ją geriausiai sekasi spręsti tik pasėjus pupų. Visgi ilgalaikėje perspektyvoje kažkiek neramu, kaip ateityje seksis kovoti su ypač aršiomis piktžolėmis. Tuo pačiu perėjus į No till padaugėja purškimų. Rapsą šiemet reiks tris kartus purkšti nuo kviečių/miežių pabirų, nes dirvos neari ir jos niekaip nesunyksta rapsuose. Šiemet du kartus purškiau rudenį ir dar kartą tą reiks daryti pavasarį. Taip pat bent jau šiaudams reikia bakterijų užpurkšti. Jos veikia ir labai palengvina sėja. Aišku galima to nedaryti, bet aš darau, tiesiog lengvesnė sėja. Taip, kad padaugėja purškimų. Po Claydono sėjamosios reikia voluoti dirvą tai irgi aspektas ir darbas, kurį reikia padaryti. Ir toks pats esminis No till probleminis aspektas šliužai. Labai nesinori, kad jų atsirastų, tad jau turiu kuo barstyti ir tą darau profilaktiškai, bet tai nėra labai patogu, nes su trąšų barstytuvu tokių mažų kiekių nepabarstysi, kas yra mano galva didelė No till bėda, kurią reiks išspręsti. Ką noriu pasakyti. No Till nėra taip drastiška, kaip gali atrodyti. Turint agronomą ar pačiam turint šių žinių galima ir trąšų kiekius sumažinti ir chemijos naudoti mažiau, bet tam yra pereinamasis laikotarpis. Reikia padirbėti su skutiku kelis metus, kad paviršiuje tos organikos kažkiek būtų, tada ir dygs ir ta pradžia nebus tokia sudėtinga. Daug darbų atkris, bet atsiras naujų, kuriuos galima daryti arba ne. Claydon aketėlės, net ir man pačiam kyla minčių ar jų reikia, nors naudoju. Ar reikia roundup prieš sėją rudenį. Jeigu tavo laukai neturi probleminių piktžolių, jo nereikia. Ar reikia voluoti po sėjos? Čia tik Claydon sėjamosioms aktualu, bet yra laukų, kurie ir nevoluoti liko ir jie išdygo (Claydon visai neturi volo ir ta vagelė tokia gan atvira lieka). Ar reikia barstyti nuo šliužų, pirmus du metus tikrai, o toliau reikia žiūrėti. Ar reikia purkšti nuo pabirų tris kartus? Jeigu kombainas geras ir tų pabirų nėra daug galima tilpti ir į du kartus, bet ir šitoje vietoje dar eksperimento stadija. Toliau seka kiti klausimai ar reikia mažinti sėjos norma? Pats Claydon rekomenduoja kviečius sėti 150kg/ha norma. Ko dar nedariau, bet ateityje darysiu ir panašu, kad 200kg/ha tikrai yra maksimali norma kurios reikia taip sėjant. Kiek mažinti trąšų norma? Pernai metai parodė, kad smarkiai per tręšiame laukus, klausimas tik kiek galima trąšas sumažinti išlaikant derlių. Dar ypač svarbūs momentai tampa "kaip suspėti į sėjos langą". Rapsams tai labai svarbu, kaip ir kviečiams, sėja reikia kiek ankstinti nei sėjant į artą žemę. Ir aišku sėjomaina. Pats Jeff Claydon, kai buvau jų pristatyme Kaune sakė, kad nelabai jie žiūri sėjomainos. Kviečiai tris metus iš eilės (Po Brexit'o matyt tai taps visiška norma) ir ten jie kulia savo 10-12t/ha. Bet mums visgi reiks įterpti daugiau augalų ir bent jau aš apsistojau ties pupomis, kviečiais, miežiais ir rapsais. Pasėjus būna, kad laukas atrodo blogai. Rapsai tarsi nedygsta, tarsi tie tarpueiliai per dideli, kažkaip nesinori nei rodyt, nei pasakot, bet viskas užauga ir jau pavasarį nebus to skirtumo ir labai greit susilygina su paprastai setais pasėliais ir rezultatas ne prastesnis.

Na Valtra t191 2011 metų stovi paprastos hidroporos, tai kažko komentuoti negaliu. 10 metų patirtis su šia Valtra - jos turi tik vieną bėdą greičių dėžes.

Kai Ukrainos karas baigsis šiaip ar taip kainos grįš į 200e/t lygi. Nes dabartinės kainos siejamos su sumažėjusiu grūdų kiekiu rinkoje, jei kiekis atsistatys kainos irgi grįš į natūralų rinkos lygį. Šiemet metai buvo labai geri, rapso kainos po 700 dar nėra buvę ir kažin ar bebus, tikrai užsidirbome šiemet rekordinius pajamų kiekius (aišku sąnaudos irgi rekordinės), dabar svarbu pasinaudoti šia situacija išlipti iš skolų jei tokių turime ir per daug nesvajoti apie tokių kainų stabilumą. Mane daug labiau neramina situacija su trąšomis. Panašu, kad grūdų kainos grįš į prieškarinį lygį, bet trąšoms nepingant gali susidaryti tokia situacija kur tikrai pradės nebesueiti galai, to bijau labiausiai.

Mes purškiam Pantera ir tą darom atskirai nuo herbicido. Dažniausiai reikia dviejų kartų pabiroms naikinti.

Pasako tai, kad traktorius daug galingesnis už Belarusą.

Turim laukų gerokai toliau nuo namų ir buvo susiklosčiusi jau prieš kokius 5 metus tokia situacija, kad 6430 tempė devintonę ir iš galo prikabinta šešetonė priekabas pilnas grūdų. 25 tono gryno krovinio + prastos senos sunkiai riedančios priekabos ir ant asfalto pavyko įsigazuoti iki 37km/h (Maksimalus greitis 40). Nesakau, kad protinga taip važiuoti ir suprantu, kad galop šį traktorių užpjautum jeigu visą sezoną taip dirbtum, tačiau faktas lieka faktu, kad šis traktorius kiek užrašyta tiek ir turi arklio galių (115) ir tikrai pagal galią su Belarusų jo niekaip nepalyginsi, tai visiškai kita galios klasė.

6430 turim du traktorius, tai labai kantrūs, patvarūs ir galingi traktoriai. Tik vienas be priekinio tilto amortizacijos, tai labai jau krato.

Neparašiau, kad purkštuvo plotis 24 metrai, kas yra palyginti nedaug, tad ir gaila su platesnėmis traktoriaus padangomis važiuoti technologinėse vėžėse. Ar nebus didelio derliaus praradimo taip išminant?

Kokio pločio padangas naudojate purkšdami ir barstydami trąšas? Nuo senų laikų kai purkšdavo ir barstydavo belarusai technologinės yra 185cm (nuo vieno traktoriaus rato centro iki kito), o galinis ratas yra 42cm pločio. Kyla minčių dėl savaeigio purkštuvo, ten tarpvežės 225cm (retais atvejais būna 185), tuo pačiu barstytuvą turime kiek didesnį nei traktoriaus pajėgumai, tad būtų galima barstyti su kokiu 150ag traktoriumi, tačiau tada jau padanga būna 65cm ir pan. Didelis traktorius, platūs ir ratai. Kaip suderinti šitą reikalą, kad rimtas barstytuvas labai išmins plačias technologines, o rimtas savaeigis išvis per platus ir netelpa į paprastas technologines. Kokie realūs pavyzdžiai jūsų ūkiuose kaip sprendžiate šią problemą, kad mažiau išminti?

John Deere taip pabrango gan stipriai, bet kitų gamintojų traktoriai ne taip baisiai kainuoja.

Lizingo ir 7 metai yra labai ilgas laikas. Prieš metus pirkau kombainą šešiems metams. Labai nedrąsu buvo pirkti tokiam ilgam laikui tokiais neramiais laikais, bet žinant kaip greitai viskas brangsta manau, kad tada priėmiau gerą sprendimą. Iš tiesų man banko atstovas buvo užsiminęs apie 10 metų lizingą kombainui, bet aš greitai atmečiau tą idėją, nes pats dvejojau ties 5 ir -7 metais. Visi matome kiek tų skolų turime, kokios daugmaž pajamas kasmet gauname ir tą lizingo įmokos dydį sudėlioti nėra labai sunku (kurį galime sau leisti). Šis sezonas mano akimis buvo geras ir derliaus ir kainų prasme. Kažkiek buvo trąšų sandėlyje dar iš tų pigių laikų, tad šis derlius užaugintas vidutine kaina ir parduodamas brangiai. Bandau dabar iš šito didesnio kainų skirtumo padengti rudeninius pirkimus trąšų ir chemijos, nes įprastai tai ką pirkdavau rudenį atidėdavau metams apmokėjimą (derlius sumoka už savo užauginimui naudotas trąšas, chemiją). Reikia vieną kart išlipti iš skolų ir dabar yra bene vienintelė reali proga tą padaryti.

Turim Valtra T191 2011 metų ir šiemet nusipirko brolis Valtra S371. Kiek supratau S Valtros yra praktiškai perdažyti MF, tai tas turbūt gerai ir dar tikrai pigiai pagal tokius arklius traktorius. Gražus, stilingas, viduje labai jauku, traukia puikiai. Mes realiai tik sėjimui pirkom tą traktorių, tai pilnai tikiu, kad ilgai ir gražiai tarnaus. O dėl T191, tai čia jau sunkiau pasakyti ar vertas dėmesio traktorius. Šiaip traktorius puikus, labai taupus kuro požiūriu, labai minkštas, labai greitas, hidro kablys labai patogus ir gerai tarnauja su vienu dideliu bet.... Kaip supratau praktiškai visoms Valtroms su mechanine greičių dėžę pereina greičių dėžės ir būtent kas 4 000 moto valandų. Mums taip buvo, remontas tada kainavo berods 12 000 €. Dabar jau beveik 8 000 moto valandų ir jokio kito rimto gedimo nebuvo ir ta greičių dėžė po remonto gerai veikia iki šiol, bet su kuo pakalbi, kas 4 000 moto valandų subyra šitos greičių dėžės...

Geri traktoriai, minusas matyt tas, kad didelę kainą išlaiko, sunku nupirkti. Gali sumokėti didelę sumą ir gaut prastai išlaikytą traktorių. i

Ką reiškia turi būti jeigu jų nėra? O dėl roundap'o tai aišku gali ne visus laukus purkšti, mes rapsų nedepoliuojam jeigu tai turi galvoje, bet piktžoles stengiamės sunaikinti išsivalyti laukus.

Naudojam, tik šiemet buvo trumpas tarpas tarp kūlimo ir sėjos, tad mažai kas sudygo. Šiaip akėjant po porą kartų būtų geresnis rezultatas dažniausiai nerandam pajėgumų antrą kart akėti, tiesiog per daug darbų ir per mažai laiko.

Taip Claydonui tai beveik privaloma, nes pati sėjamoji neturi jokio volo ir rekomenduoja voluoti atskirai, bet kitoms tiesiogionėms sėjamosioms mano supratimu nėra būtina.

Ne technologinėms nieko nedarom, sėjam ir tiek, nėra didelė bėda jos, nes dabar traktorių turim su automatiniu vairavimu tai jos daugmaž visada bus ten pat. Bet ir šiaip kažkokios bėdos nebuvo ir neturint automatinio vairavimo. Taip skutiko tas privalumas, kad sudaigina pabiras, būtent tame ir yra didžiausia tiesioginės sėjos bėda (na dar šliužai, nors pas mus dar nebuvo). Nesinori žudyti sliekų, ir vartyti žemės, tad tenka purkšti.

Perskaičiau puslapį atgal šios diskusijos ir įdomių pastebėjimų kilo. Visų pirma daug kalbate apie skutimą prieš sėją. Sakyčiau dingsta prasmė pirkti tiesiogines sėjamąsias jeigu dirbama senais metodais. Mano laukuose sėja Claydon, tad ten technologija kiek kitokia nei focus, ten eina noragas beveik kaip normaliam noraginiam skutike ir po to sėja. Netgi ta sėjamoji vadinas Claydon 4.8 Hybrid, kas reiškia, kad tai hibridinė sėjamoji, noraginis skutikas + sėjimo aparatas. Kas liečia šiaudus tai prieš perkant sėjamąją reikia turėti kombainą su daug peiliukų smulkintuve. Mes dabar turime tris kombainus, tai Claas su 80 peiliukų (tikslaus skaičiau nebeatsimenu) ir du John Deere rotorinis su 102 peiliukais ir kratiklinis su 108 peiliukais. Ir yra didelis skirtumas, kur pravažiuota Claas ir kur pravažiuota John Deere kombainų. Po John Deere sėja didesne dalimi atvejų labai lengva, tačiau Claas praktiškai reikėtų atsisakyti prie tokios technologijos, tiesiog reikia susmulkinti tuos šiaudus ir viskas bus gerai. Mes kuliam kuo žemiau, kaip jau išeina kombaininkams, bet kartais atrodo, kad ir aukščiau nukūlus būna visai gerai sėti, tai didelio skirtumo neturi. Dar šiaudų liekanoms naikinti naudojam bakterijas (nors ten grybai iš tiesų) Pernai naudojom Bio Energy Ruinex, šiemet Biomas Organic. Veikia jie abu panašiai ir gerai, esminis dalykas po nukūlimo ir nupurškimo turi praeiti idealiu atveju mėnesis, tada viskas būna labai gerai. Šiaudai sunyksta tampa trapūs. Mes rapsą sėjame po žieminių miežių, tad mėnesis po kūlimo ir būna iki sėjos, o rudeninei sėjai irgi praeina mėnesis nuo kūlimo, tad bakterijos suveikia. Nežinau kaip su diskinėmis tiesioginės sėjos sėjamosiomis, bet Claydon įvairias klimpimo, kombainų buksavimo bėdas išsprendžia pats. Tarkim vakar sėjau, privažiavau vietą kur traktorius buvo įvažiavęs į drėgnesnę vietą ir ten kokių 30cm gylio provėžos, tad išjungiau sėjimo aparatą ir pradraskiau tą vietą "sėdamas" kelis kartus ir žemė beveik kaip arta (nepamirškime ten noragas stovi), tada vėl įsijungiu sėjimą ir pabaigiu sėti. Šitos technologijos minusas, kad riekia daug roundup ir daug panteros (miežių pabiroms naikinti rapsuose). Žemė neskusta, tad pabirų ten būna daug ir realiai rudenį bent du kartus pantera reikia purkšti, o roundapu purškiame visus laukus po nukūlimo. Daug kam tiesioginė sėja yra naujiena, bet nepamirškime ko mes siekiame. Šiaudų iš lauko išvežti nėra jokios logikos (nebent šiaudai karvėms ir paskui grįžta mėšlo pavidalu). Skusti irgi nėra jokios prasmės. Mano laukuose dar tik antri metai sėta tiesiogiai, bet dirva daug minkštesnė, sliekų pilna, drėgmė visa lieka dirvoje, viskas dygsta lengvai, o ateityje žemė tik gerės, nes organika pūna ir lieka dirvoje, kas virsta į trąšas ir kuriasi derlingas sluoksnis.

Ai, kad kartais lyt nepradėtų, geras oras tai ir varo visi.

Na aš iš Pakruojo rajono, tai pas mus rapsams drėgmės užtenka tikrai dygsta daug geriau nei pernai, nors yra vienas laukas, kur pakėlė suspausta ir nekoks vaizdas ten, bet jau poroje laukų purškiau augimo reguliatoriumi. Ką noriu pasakyti, pernai ir mūsų ir kaimynų laukuose rapsas labai sunkiai dygo, bet kažkaip rugsėjo viduryje jų tarsi daugiau atsirado ir tikrai tie plotai nebuvo idealūs, bet 3 tonas kūlėm iš hektaro. Nemanau, kad verta rapsą išarti.

5,7t/ha

Šiandien kūlėm pupas 14,7 drėgmė .