Jump to content

zieminis rapsas


Algis...

Recommended Posts

Prieš 6 valandas, vrimvydas pranešimas:

Nerandu nuorodu bet esme tame kad pas mus perplonas derlingas sluoksnis ir susiformaves is ledynmecio sanasu ir tt . Kas liecia klimata tai mes turime maza sumine saules ir silumos kieki palanku augalam ir liekanu skaidimui . Notil labiau tinkamas Ukrainoje del dirvos ar Kanadoje del klimato . Pas mus tik kaip kompromisas . Pvz Anglijoje notill visai netinka .

O ne atvirkščiai, kuo plonesnis derlingas sluoksnis, tuo arimas labiau jį alina, o kuo storesnis, tu jį gali arti ir pusė metro gyliu, neišversi nederlingos žemės ?

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 3 valandas, AG Paulius pranešimas:

vrimvydas iš dalies yra teisus dėl to kad mūsų dirvožemiai yra vieni jauniausių lyginant su Europos, Kanados ar jav. dirvožemiai. Dirvodarinės uolienos mineralizacijos laipsnis arba kitaip tariant sudūlėjimas veikiant laikui čia jau yra specifika kuo vieni dirvožemiai skiraisi nuo kitų. Taip pat nereiktų pamiršti ir klimato sąlygų. Pertėkliniai krituriai arba nuolatinis kritulių trūkumas. 

Dėl šių įpatybių dažniausiai ir yra pasirenkama vienokia arba veiklos technologija.

Tačiau noriu pabrėžti kad šiandien technologijos (Not till - strip till ir t.t) propagavimas nėra panacėja kuri išgelbės pasaulį, nuo dirvožemio nenualinimo.  Tai taichnologija atėjusi iš tų kraštų kur ūkinikavimo rizika yra žymiai didesnė nei Lietuvoje, naudodami šias technologijas ūkinikai pirmiausia stengiasi suvaldyti veiklos kaštus, ir su minimaliomis investicijomis vykdyti ūkinę veiklą ir nesistengia dėl maksimalaus derliaus. :) 

 

 

Screen Shot 2021-10-09 at 22.57.45.png

Nesupyk, bet kalbi kaip miesto žmogus absoliučiai nesigaudantis ta tema, bet bandantis kažką protingai pasakyti :) 

Skaičiuoti, planuoti, modeliuoti techninius klausimus, inovacijas pilnai sutinku, kad esi stipriai pažengęs  :)

Dirvožemyje vyksta procesai, labai sudėtingi, o mes juos galime stimuliuoti į gerąją pusę arba į blogąją ir kiekvienas tai darome savo ūkiuose vieni ilgiau kiti trumpiau. Špyžius parašė puikų pavyzdį iš savo asmeninės patirties, o ne iš kažkur ten toli toli, kaip skiriasi tos pačios žemės derlingumas dėl skirtingo jos naudojimo. Kiekvienas galime rasti panašių pavyzdžių savo kaimynystėje.

Mitų mitas yra, kad negalima taikyti no till čia, o galima ten kažkur. Pateikit įrodymų, kad negalima. Kodėl nesiremiat mokslu? 

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 1 valandų, vrimvydas pranešimas:

Musu salygomis nera butinumo pastoviai tureti zeme uzdengta augalinemis liekanomis . Noreciau paklausti kodel ukis taiko notill technologija . 

Ne man jus mokinti. Žinių bagažą tikrai turite. Bet, manau, puikiai suprantate, kad nėra nieko geriau už kuo pastovesnį drėgmės ir temperatūros režimą dirvoje.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš 5 minutes , dumoju pranešimas:

Ne man jus mokinti. Žinių bagažą tikrai turite. Bet, manau, puikiai suprantate, kad nėra nieko geriau už kuo pastovesnį drėgmės ir temperatūros režimą dirvoje.

Sutinku bet visa tai turi savo kaina ir reikia skaicuoti ar to tikrai reikia maksimum ir kokius praradimus turim . Smartill yra balansas .

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš 54 minutes , Zvanas pranešimas:

Nesupyk, bet kalbi kaip miesto žmogus absoliučiai nesigaudantis ta tema, bet bandantis kažką protingai pasakyti :) 

Skaičiuoti, planuoti, modeliuoti techninius klausimus, inovacijas pilnai sutinku, kad esi stipriai pažengęs  :)

Dirvožemyje vyksta procesai, labai sudėtingi, o mes juos galime stimuliuoti į gerąją pusę arba į blogąją ir kiekvienas tai darome savo ūkiuose vieni ilgiau kiti trumpiau. Špyžius parašė puikų pavyzdį iš savo asmeninės patirties, o ne iš kažkur ten toli toli, kaip skiriasi tos pačios žemės derlingumas dėl skirtingo jos naudojimo. Kiekvienas galime rasti panašių pavyzdžių savo kaimynystėje.

Mitų mitas yra, kad negalima taikyti no till čia, o galima ten kažkur. Pateikit įrodymų, kad negalima. Kodėl nesiremiat mokslu? 

Skaitinejau svedu agronomu studijas . Jie dare daug metu bandimus . Isvada -notill ju salygomis nepasiteisina . Strip till parode geriausia finansini efekta . Lieka pagalvoti ka reikia isiklausyti Ukraina su savo klimatu ir specifine dirva , Kanada kur dideli plotai ir reikia viska speti laiku ir yra ekstremaliu oro salygu   ar svedu kurie labiau atitinka musu salygas . Beje nors ir Lietuva maza yra vietu kur notill tikrai pasiteisintu . 

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 2 valandas, Zvanas pranešimas:

Nesupyk, bet kalbi kaip miesto žmogus absoliučiai nesigaudantis ta tema, bet bandantis kažką protingai pasakyti :) 

Skaičiuoti, planuoti, modeliuoti techninius klausimus, inovacijas pilnai sutinku, kad esi stipriai pažengęs  :)

Dirvožemyje vyksta procesai, labai sudėtingi, o mes juos galime stimuliuoti į gerąją pusę arba į blogąją ir kiekvienas tai darome savo ūkiuose vieni ilgiau kiti trumpiau. Špyžius parašė puikų pavyzdį iš savo asmeninės patirties, o ne iš kažkur ten toli toli, kaip skiriasi tos pačios žemės derlingumas dėl skirtingo jos naudojimo. Kiekvienas galime rasti panašių pavyzdžių savo kaimynystėje.

Mitų mitas yra, kad negalima taikyti no till čia, o galima ten kažkur. Pateikit įrodymų, kad negalima. Kodėl nesiremiat moksl

zvanai - aš ir nesakiau kad no till yra blogai. Aš sakiau kad tai nėra panacėja. Nes iš principo reikia kalbėti apie dar aukštesnius technologinius sprendimus, kaip daugianariai pasėliai, rugių volavimas, ir isėjimas į juos ir t.t. Čia daugiau detalių yra nei sejamoji kuri atlieka no till funkcija. Dar yra toks terminas kaip organinės anglis ekvilibriumas, kaip tavo paviršutinis sluoksnis prikaupia tiek organinės anglies kad jos galimybės kaupti toliau tada mažėja. Ir tada žemės vienkartinis suarimas tik pagerina dirvožemio struktūra ir praskiedžia angli armens sluoksnyje.  

Apie žemės ūkį šiek tiek žinau. 

IMG_20211010_175018.jpg

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 1 valandų, AG Paulius pranešimas:

zvanai - aš ir nesakiau kad no till yra blogai. Aš sakiau kad tai nėra panacėja. Nes iš principo reikia kalbėti apie dar aukštesnius technologinius sprendimus, kaip daugianariai pasėliai, rugių volavimas, ir isėjimas į juos ir t.t. Čia daugiau detalių yra nei sejamoji kuri atlieka no till funkcija. Dar yra toks terminas kaip organinės anglis ekvilibriumas, kaip tavo paviršutinis sluoksnis prikaupia tiek organinės anglies kad jos galimybės kaupti toliau tada mažėja. Ir tada žemės vienkartinis suarimas tik pagerina dirvožemio struktūra ir praskiedžia angli armens sluoksnyje.  

Apie žemės ūkį šiek tiek žinau. 

IMG_20211010_175018.jpg

O kas yra panacėja? Tai gal plūgų gamintojus atstovauji? :D  Kokia riba yra humuso kiekio dirvožemyje pagal tą ekvilibibiriumą? Kaip ten toli toli susidarė metras ir daugiau juodžemio? Nejaugi plūgas jau milijonus metų buvo naudojamas?  Ar aplamai žinai kas tai dirvos struktūra? Kas įvyksta kai žemė apverčiama? 

Man labai daug klausimų iškyla, nepyk :) 

 

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš 14 minutes , JCB pranešimas:

Jo, von iš čia. 

O į temą, notill rapsas pasėtas mažutėlis šiai dienai. Nors arimuose, kur sunki žemė, ten irgi iki 10cm.

Kaimyno su juostine fokusu sejo tai nesudygo net o dar vieno seta buvo su avataru tai ten vaizdas kaip arimas bet rapsas dar tik poros lapeliu vos juda

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 6 valandas, vrimvydas pranešimas:

Musu salygomis nera butinumo pastoviai tureti zeme uzdengta augalinemis liekanomis . Noreciau paklausti kodel ukis taiko notill technologija . 

Su šituo teiginiu  nelabai sutinku. Pastoviai uždengta žemė augalinėmis liekanomis tai mūsų mulčas.

Su sumo juostinę sėja kas matė tarpueilius galvojo kad su no till pasėta o ne noragu. Gražu žiurėt i šiaudais uždengta ir užplakimo riziką mažinančia technologija

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

bet rapsą sėt juostine į aukštą ražieną irgi nepatariu, kažkaip gal mažiau saulės jis gauna, bet akivaizdžiai mažesnis už tą, kuris kokioj technologinėj ar sumintoj galulaukėje plikas..  aišku reikia gal kulti gerokai žemiau, bet ne visada pavyksta.

Bet kuriuo atveju, nesigailiu visiškai kol kas, kad taip sėjau. Herbicidų neprireikė, kur neglyfosinta tik nuo pabirų, kur glyfosinta, net nuo pabirų nepurškiau. Sėja 08.25

20211007_141537.jpg

20211002_190941(1).jpg

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 11 valandų, Vilius pranešimas:

Su šituo teiginiu  nelabai sutinku. Pastoviai uždengta žemė augalinėmis liekanomis tai mūsų mulčas.

Su sumo juostinę sėja kas matė tarpueilius galvojo kad su no till pasėta o ne noragu. Gražu žiurėt i šiaudais uždengta ir užplakimo riziką mažinančia technologija

Ka ir norejau pasakyti kad musu gamtinem salygom nera butinumo tureti ant pavirsiaus vien angalines liekanas nes neturime super ekstremaliu kaitru ar liuciu . O mulcas tai galima tureti ir 3cm  liekanu ir zemiu misinuka . Su vienu momentu sutinku kad priverstinai suaktivinus augaliu liekanu irima yra perkraunama tuo procesu zeme ...

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš 7 minutes , vrimvydas pranešimas:

Ka ir norejau pasakyti kad musu gamtinem salygom nera butinumo tureti ant pavirsiaus vien angalines liekanas nes neturime super ekstremaliu kaitru ar liuciu . O mulcas tai galima tureti ir 3cm  liekanu ir zemiu misinuka . Su vienu momentu sutinku kad priverstinai suaktivinus augaliu liekanu irima yra perkraunama tuo procesu zeme ...

Mūsų gamtinės salygos dar blogesnės, nei kituos regionuos.  Nebeturime pastovumo. Turime arba mėnesį alinančios kaitros, arba besitesiančius lietus. Orų reiškiniai praktiškai kraštutinumai,  nežinome ko tykėtis sekantį sezoną. Kai tuo tarpu žemyninėj dalį, kaitra ir sausra įsišaknijusi nuo seno.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš 16 minutes , min-de pranešimas:

Mūsų gamtinės salygos dar blogesnės, nei kituos regionuos.  Nebeturime pastovumo. Turime arba mėnesį alinančios kaitros, arba besitesiančius lietus. Orų reiškiniai praktiškai kraštutinumai,  nežinome ko tykėtis sekantį sezoną. Kai tuo tarpu žemyninėj dalį, kaitra ir sausra įsišaknijusi nuo seno.

Patikek mes dar Dievo uzanti , bet situacija blogeja . Kai pasieksim Balkanu klimato grimasas tikrai turesim kazko imtis . Reikia nusitekti kad bus blogiau ir tam reikia ruostis . Kiek supratau dauguma forumieciu tai ir daro yik sprendimai skiriasi priklausomai nuo ukio .

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš 27 minutes , linas78s pranešimas:

Nes paaukoji 2/3 tų liekanų į orą.

IMG_20210124_195943.jpg

O palikus paviršiuje kažkas pasikeičia, ar rezultatas tas pats, tik laiko atžvilgiu tai trunka ilgiau? Momentinis anglies išskyrimas didesnis, bet ta patį šiaudų kiekį “suvirškinus” bendra anglies išeiga turėtų būti tokia pat.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš 15 minutes , min-de pranešimas:

O palikus paviršiuje kažkas pasikeičia, ar rezultatas tas pats, tik laiko atžvilgiu tai trunka ilgiau? Momentinis anglies išskyrimas didesnis, bet ta patį šiaudų kiekį “suvirškinus” bendra anglies išeiga turėtų būti tokia pat.

Ir taip ir ne . Cia labiau vaizduojama apie gilu iterpima . As kalbu apie vertical till .  Ir butinai imetu azoto jis paspartina procesa ir pavirsta augaliniu . 

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Sveiki ieškau patarimo, nes neturiu dar daug patirties su rapsu. Ar dar verta purkšti Juventus tokiam rapsui, kai kasdien šalnos o ir šilumos apie 10 rodo prognozes ? Dabar 5 lapelių setas 25 ir 29 rugpjūčio dienomis. Pasėlis nėra tankus svarstau gal bent dėl ligų profilaktikos nupurkšti, bet rapsas šituose laukuose niekad nėra augintas tai kaip ir nėra jų. Tai nežinau verta dar ar ne.DSC_0367.thumb.JPG.ab56ebf327cf5fd089310374ce40324e.JPG

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Sukurkite paskyrą arba prisijunkite

Rašyti gali tik prisijungę nariai

Sukurti paskyrą

Užsiregistruokite, tai užtruks tik akimirką!

Registruotis

Prisijungti

Jau turi paskyrą? Prisijunk!

Prisijungti



×
×
  • Create New...