Jump to content

Žalinimo programa.Kokia jūsų nuomonė apie šį išmislą?


valstietis

Recommended Posts

prieš 12 minutes , Gintas. pranešimas:

Na nežinau ar tikrai taip sunku persiorientuoti. Kaip suprantu esat augalininkystės ūkis tai sakykim pradėti auginti mėsinius galvijus nėra taip sunku. Tarkim reikės jums atstatyti pievą tai jau pašaro per vasarą yra. Galima pirkti veršelius paauginti per vasarą ir parduoti rudenį, galima suręsti pašiūrę ir auginti netik per vasarą tik reikės tada ir pasiruošti pašarų kas jau kainuos daugiau. Tačiau esmė, kad jūs prie augalininkystės pridėję gyvulius galėsit sunaudoti tarkim sudygusius javus, nekondicinius ankštinius ir pan. Tai ir yra žaliojo kurso pagrindinė mintis. Tarkim Lenkijoje absoliuti dauguma augalininkystės ūkių iki +- 150ha  šalia tų pačių kviečių, rapsų, miežių augina kelis hektarus daržovių bulvių, burokėlių, svogūnų, morkų ir pan. Taip turi darbo visus metus plius nė nereikia sakyti, kad pelningumas iš hektaro visai kitas. Todėl kai lygina Lietuvos pelningumą iš hektaro mes taip tragiškai atrodom, nes pas mus tiesiog augina javus ir tuo pasibaigia ūkio veikla. Rizikos nėra skaidomos todėl kai derlius sumažėja visi pradeda "bėdavotis" kaip negerai kaip skriaudžia gamta. O ką padarei, kad užsidirbtum daugiau tada man kyla klausimas ? Netaikau to tiesiogiai jums, nes nežinau jūsų realios situacijos kalbu apie visą Lietuvos žemės ūkį. Kur labai norima susilyginti su kaimynais, tačiau yra dirbama žymiai mažiau. 

ačiū kolega už pastebėjimus, bet nepažystu nei vieno kuris turėjo augalininkystę ir perėjo į gyvulininkystę, greičiau atvirkščiai 

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 1 valandų, Gintas. pranešimas:

Na nežinau ar tikrai taip sunku persiorientuoti. Kaip suprantu esat augalininkystės ūkis tai sakykim pradėti auginti mėsinius galvijus nėra taip sunku. Tarkim reikės jums atstatyti pievą tai jau pašaro per vasarą yra. Galima pirkti veršelius paauginti per vasarą ir parduoti rudenį, galima suręsti pašiūrę ir auginti netik per vasarą tik reikės tada ir pasiruošti pašarų kas jau kainuos daugiau. Tačiau esmė, kad jūs prie augalininkystės pridėję gyvulius galėsit sunaudoti tarkim sudygusius javus, nekondicinius ankštinius ir pan. Tai ir yra žaliojo kurso pagrindinė mintis. Tarkim Lenkijoje absoliuti dauguma augalininkystės ūkių iki +- 150ha  šalia tų pačių kviečių, rapsų, miežių augina kelis hektarus daržovių bulvių, burokėlių, svogūnų, morkų ir pan. Taip turi darbo visus metus plius nė nereikia sakyti, kad pelningumas iš hektaro visai kitas. Todėl kai lygina Lietuvos pelningumą iš hektaro mes taip tragiškai atrodom, nes pas mus tiesiog augina javus ir tuo pasibaigia ūkio veikla. Rizikos nėra skaidomos todėl kai derlius sumažėja visi pradeda "bėdavotis" kaip negerai kaip skriaudžia gamta. O ką padarei, kad užsidirbtum daugiau tada man kyla klausimas ? Netaikau to tiesiogiai jums, nes nežinau jūsų realios situacijos kalbu apie visą Lietuvos žemės ūkį. Kur labai norima susilyginti su kaimynais, tačiau yra dirbama žymiai mažiau. 

Prieš10- 20 metų tas modelis veikė ir Lietuvoje, šią dieną daržovių realizacija nedidelių kiekių problematiška- turgus beveik numiręs kaip rinka,prekybcentrems neįdomus ,perdirbimo irgi ne kažką...o dar corona maitinimo įstaigas uždarė...

We can all,but may almost nothing

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

 

Prieš 1 valandų, ceck pranešimas:

ačiū kolega už pastebėjimus, bet nepažystu nei vieno kuris turėjo augalininkystę ir perėjo į gyvulininkystę, greičiau atvirkščiai 

Laba diena, malonu susipazinti. 

Na tiksliau perejimui liko dar 2-3 metai. Liks koks 75-100 ha grudiniu - meslui "pakavot" ir siaudam pasirinkt bei grudams pasarui.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš 52 minutes , PArty pranešimas:

Prieš10- 20 metų tas modelis veikė ir Lietuvoje, šią dieną daržovių realizacija nedidelių kiekių problematiška- turgus beveik numiręs kaip rinka,prekybcentrems neįdomus ,perdirbimo irgi ne kažką...o dar corona maitinimo įstaigas uždarė...

We can all,but may almost nothing

Gal geriau lietuviskai rasyt reikejo.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš 4 minutes , UK. POVILAS pranešimas:

Gal kas žinot  kurie metai bus atskaitos taškas atkuriant dgp? 

Lietuvos atskaitos taškas yra 2015m., tačiau nuo 2023m. atskaitos taškas bus 2018m., o kas dar blogiau yra.. Nes jei lygint su 2018m., tai šiai dienai jau trūksta 150000 ha pievų (218m. buvo deklaruotas pievų padidėjimas).

Daugiausiai išarusių pagal rajonus dešimtukas lyginant su 2015m. referenciniu rodikliu mažėjančia tvarka: Pakruojis, Kėdainiai, Radviliškis, Birštonas, Šakiai, Pasvalys, Biržai, Šalčininkai, Šiauliai, Joniškis.     

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Pagal dabartinę tvarką nesvarbu kas deklaravo, lauko lygmeniu atkūrimas turėjo būti (kas suarė per 2 paskutinius metus). Bet tai nevisai teisinga, nes ataskaitiniai metai tai 2015m. Pvz. Telšių raj. lyginant 2021m su 2015m. DGP yra lygiai toks pats plotas (pora ha netgi daugiau), tačiau lyginant paskutinius 2 metus (2019m. su 2021m.) yra išarta apie 2000 ha. Pagal rodiklį kaip ir nereiktų atstatyti. 

     Todėl ta tvarka ir bus keičiama. Vieną iš būdų ministerija sugalvojo (planai dar tik), kad prie visų kanalų įrengti privalomai (per GAAB) juostas virš 3 metrų (gal iki 10 metrų), kurias reikės deklaruoti kaip DGP ir jas išlaikyti.   

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

    Taip pat ministerijai yra teikti siūlymai skirti paramą per ekoschemas už gyvulių ganymą ir ploto padidinimą tvarte, bet kol kas sunkiai einasi.

     Šiaip tai galėtų leisti Ekologiniams dalyvauti ekoschemose (pvz. ekstensyvus gyvulių ganymas). Tokiu kodu uždeklaravus, kad ir pirmametę pievą, ji automatiškai patampa pieva virš 5 metų. Manyčiau tarp ekologų tai būtų populiari priemonė ir smarkiai išspręstų tą problemą. Nes didelė tikimybė, kad pievų atstatymas palies ir ekologus, nes naujajame reglamente dėl GAAbų ekologai yra atleidžiami tik nuo pasėlių įvairinimo. 

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš 7 minutes , Bulvinykas pranešimas:

Jokių problemų pasėt tuos 10 metrų aplink kanalus, bet mulčiuot tai neleis kaip suprantu. Ką daryt su ta žole tada? Deklaruot reiks su visu kanalu? O kanalą tai galima mulčiuot? Kiek Lietuvoje ūkių, ypač smulkesnių, turi techniką kanalų priežiūrai? 

Trimeris brangiai nekainuoja.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš 7 minutes , Bulvinykas pranešimas:

Jokių problemų pasėt tuos 10 metrų aplink kanalus, bet mulčiuot tai neleis kaip suprantu. Ką daryt su ta žole tada? Deklaruot reiks su visu kanalu? O kanalą tai galima mulčiuot? Kiek Lietuvoje ūkių, ypač smulkesnių, turi techniką kanalų priežiūrai? 

Ministerijos planuose mulčiavimas tokiose juostose bus galimas. Ir dabar iki kažkiek tai procentų yra leidžiamas mučiavimas.   

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Dėl palaukių, tai ir dabar buvo galima rinktis žalinimui vietoj juodo pūdymo - palaukes. Nuo 1m. iki 20 m. pločio, tačiau jos deklaruodavosi kaip pievos iki 5 metų ir jose buvo galima, kad ir šiais metais mulčiuoti. Tai buvo savanoriška priemonė, kad atitikti žalinimą. 

   Dabar nori padaryti privalomą, ir pieva būtų DGP, o ne GPŽ. 

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš 19 minutes , Remse pranešimas:

Trimeris brangiai nekainuoja.

Pabandyk stačius griovio krantus su tuo trimeriu pašienaut.  Kelis kilometrus. Liksi be kojų garantuotai. 

Jei galima mulčiuot, tai tada mažai problemų. Žinoma tai bus ne tik negautos pajamos, bet ir papildomos investicijos technikai,  amortizacija ir deginamas kuras tuščiai. Normaliai.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Sukurkite paskyrą arba prisijunkite

Rašyti gali tik prisijungę nariai

Sukurti paskyrą

Užsiregistruokite, tai užtruks tik akimirką!

Registruotis

Prisijungti

Jau turi paskyrą? Prisijunk!

Prisijungti



×
×
  • Create New...