DDobilas

Dėl paukščių sluoksnio už NATURA2000 ribų, tai ŽŪM yra pateikusi prašymą Europos komisijai, kad tai išbrauktų iš valdymo reikalavimų ir paliktų tik kaip informacinio pobūdžio, norintiems dalyvauti programoje "paukščių apsauga".

Tebėra, tik reikia eiti ne į deklaruojamus plotus, o į "kontroliniai žemės sklypai" ( kur aprašyti pasikeitimus).

Suvesti duomenis apie panaudotas mineralines, organines trąšas ir mėšlą į PPIS reikės tręšiant virš 10 ha (dėl mėšlo suvedimo kol kas yra tik projektas). Suvedimo terminai skirtingi priklausomai nuo to, ar dalyvaujama ekoschemose ar ne. Suvesti duomenis apie panaudojimą reikės visais atvejais, nors ir neviršijama 210 vm azoto. Tręšimo planas pagal tręšiamųjų produktų aprašą reikalingas tik tiems laukams kuriems azoto vm daugiau nei 210 į vieną ha (sumuojasi kartu ir mėšlas). Pvz. viso tręšiama 21 ha mineralinėm trąšom, tačiau 1 ha patręšta 250vm, tai tam 1 ha reikalingas tręšimo planas. Tręšiant mėšlu virš 30 ha, reikalingas tręšimo planas pagal mėšlo aprašą visiems tręšiamiems laukams (kur tręšiama mėšlu), nors ir kartu su mineralinėm trąšom neviršijama 210 vm. Pagal mėšlo aprašą ir pagal tręšiamųjų produktų aprašą sudaryti tręšimo planai yra savo esme skirtingi.

PPIS sistema dėl DGP sluoksnio identifikavimo sukurta taip, kad ji visiškai neatsižvelgia į tai kas deklaruojama, o atsižvelgia tik į suarimo faktą. Sistemoje duomenys apie suarimo faktą dažniausiai atvaizduojami pavėluotai atsiliekant 1 metus. Sistema neatsižvelgia į tai, jei pieva buvo atnaujinta be arimo, t.y. pagal deklaravimo kodus. Tačiau jei 5-tais metais pieva buvo suarta, o 6 metais iš naujo pasėta pieva, tai 5 metų terminas DGP sluoksniui susidaryti prasideda skaičiuotis iš naujo, jei tik sistema per ortofotinę medžiagą "pamatė" suarimo faktą. Pvz. 10 metų deklaruojama DGP, 11-tais metais dalis lauko, kur gyvuliai buvo ištrypę, buvo lėkštėmis įdirbta ir iškarto pasėta žolė (ortofotinėje medžiagoje net traktorius lauke užfiksuotas), tai sekančiais metais tą dalį permetė į ariamos žemės sluoksnį ir tą dalį leido deklaruoti tik kaip GPŽ ir įtraukė į išartų pievų žemėlapį. Jei ortofoto būtų padaryta porą savaičių vėliau, kai žolė jau būtų sudygusi, tai tos išdirbtos vietos nebūtų "permetę" į ariamos žemės sluoksnį.

Jei pieva 5 metai GPŽ, tai 6 metais PPIS lauką greičiausiai įtrauks į DGP sluoksnį, tačiau javus bus leidžiama deklaruoti ir laukas nepateks tokiu atveju į atstatomus plotus, kadangi nė karto nebuvo deklaruotas DGP kodu. Pagrindinis kriterijus ne DGP sluoksnis, o tai, ar buvo deklaruota DGP kodu.

Pagal valdų registravimo taisykles, valdoje turi būti suvesta, ką realiai ūkininkas naudoja veikloje. Čia panašiai kaip statistika. Jei kažkas ir nebus suvesta už tai jokios atsakomybės nėra. Tačiau deklaruojant pasėlius NMA turi patikrinti teisėtą žemių valdymą. Pats paprasčiausias būdas yra sutikrinti su valdos duomenimis. Šiai dienai, jeigu valdoje yra suvesta bent 80% žemės sklypų(žodinis sprendimas, kad nereiktų dėl kelių arų papildomai siųsti užklausimų) , NMA kaip ir priima sprendimą, kad pareiškėjas teisėtai valdo savo visus sklypus. Jeigu yra mažiau, tai tada NMA, kad įsitikinti, kad visi sklypai yra teisėtai valdomi, paprašo jau 100% pateikti sklypų dokumentus arba atnaujinti valdą, kad 100% būtų teisėtas valdymas.

Sklypo paskirtis gali būti ir miško, tačiau reikia dar žiūrėti ir į miško kadastrą. Miško kadastre neįbraižytą plotą galima dirbti ir deklaruoti (miško paskirties keisti nereikia).

Yra tų niuansų (priklausomai kokios paskirties tai miškas ir kokie medžiai vyrauja), bet, kad pakeisti paskirtį iš miško paskirties į žemės ūkio paskirtį, valstybei turėsi sumokėti vidutiniškai apie 5000-10000 eurų už vieną ha arba kitoje vietoje dirbamoje žemėje įveisti 3 kartus didesnį plotą plius dokumentų tvarkymas.

Kažkaip yra bandymas kai kuriais klausimais prie kažko pritepti. Kad ir tas punktas, kad jau labai ūkininkai naudoja suskystintas naftos dujas grūdų džiovinimui. Kažkaip nepažįstu tokio nei vieno. Įdomu, ar kas nors iš ūkininkų naudoja tas SND džiovyklose.

Jeigu buvo išsarta iki 2023-04-17, tai galima toliau bet ką daryti, jokios sankcijos nebus. Jei po tos datos, tai galima, tačiau iki gruodžio 31d. vėl turi būti pasėta pieva. Kitu atvejus sankcija 1-3-5 % priklausomai nuo ploto.

Kas čia tokie planuotojai ir vienytojai? Kas organizatorius?

Kol kas neplanuoja, logiškiausia būtų MAJ ir DGJ ekoschemas sujungti į vieną ir plius leisti pasirinkti įsipareigojimų laikotarpį nuo 1 iki 5 metų. Toks siūlymas buvo pateiktas, gal susiprotės ŽŪM.

Kraštovaizdžio elementas (žolių juosta palei kanalą) negali sutapti su atkurtos pievos kodu ir kol kas ŽŪM to neplanuoja keisti.

Ministerija planuoja pakeisti taisykles, kad ekoschema "Daugiamečių žolių juosta" (DGJ) butų suderinta su pievos atkūrimo kodu. T.y. tame pačiame plote bus galima atkurti DGP, gauti papildomų pinigų (lygtai 160eurų) už DGJ ir plius tas plotas užsiskaitys kaip negamybinis, kurį taip pat galima ir numulčiuoti. DGJ laukas laukas gali būti deklaruotas ir prie kanalo, bet nebūtinai. DGJ planuoja padaryti 5 metų įsipareigojimus vietoj dabar buvusių 3 metų.

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/998f6af39c3d11e68adcda1bb2f432d1/mlRoPCgfTn Stoginė yra kitos paskirties inžinerinis nesudėtingas statinys. Stoginei nereikia nei statybos leidimo, nei pridavimo jei atitinka šiuos duomenis; 1) Leidimas reikalingas, jei statoma bet kokiam draustinyje (Narura2000 irgi įeina), mieste ar dujų apsaugos zonoje -200 m.; 2) Atstumas tarp atraminių konstrukcijų neturi viršyti 6,0 m; 3) Aukštis ne aukštesnis kaip 15 m ir K koficientas turi būti 10000<K>40000; K – statinio matmenų įvertinimo koeficientas, apskaičiuojamas pagal formulę: K = S × H3, čia: S – statinio išorinio kontūro vertikalios projekcijos į žemės ir (ar) vandens paviršių plotas, neįskaičiuojant šios projekcijos viduje esančių didesnių kaip 10 m2 laisvų (neužstatytų) žemės ir (ar) paviršiaus plotų; H – statinio aukštis, matuojamas nuo statiniu užstatyto žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki statinio aukščiausiojo (požeminiam statiniui – giliausio) laikančiųjų konstrukcijų taško (m);

Neperdirbtas ir mėšlas ir srutos nėra organinės trąšos. Be to, kad jos būtų trąšos kiekvienos maisto medžiagos turi būti ne mažiau kaip 1%, o to nėra. Niekur nėra reglamentuota, kad neperdirbtas mėšlas yra organinė trąša (nei tręšiamųjų produktų apraše, nei mėšlo tvarkymo apraše, nei tiesioginių išmokų taisyklėse). Duomenys apie mėšlą reikės suvesti nuo kitų metų, kai bus pakeistas mėšlo tvarkymo aprašas, kur tai ir bus numatyta (planuojama, kad bus privaloma tręšiantiems mėšlu virš 10 ha). https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/5f775de0735a11e99ceae2890faa4193/asr https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/2c672db081f911e98436e02a0124fc68/asr Klausimas pateiktas valstybinei augalininkystės tarnybai: Laba diena, Valstybės apsaugos tarnyba elektroniniu paštu iš [email protected] pateikė atsakymą, kad neperdirbtas galvijų mėšlas ir srutos nėra tręšiamieji produktai, tačiau nurodė, kad vadovaujantis Tręšiamųjų produktų naudojimo aprašu apie jų naudojimą (mėšlo ir srutų) reikia nurodyti Tręšiamųjų produktų naudojimo apskaitos žurnale PPIS. Anksčiau užduotame klausime buvo paklausta ar neperdirbtas mėšlas pagal teisinį reglamentavimą yra organinė trąša. Atsakyta buvo, kad mėšlas yra ne tręšiamasis produktas. Ne visai tiksliai buvo atsakyta, nes klausta buvo ar mėšlas yra organinė trąša, o ne ar mėšlas yra tręšiamasis produktas. P.S. Tikslus atsakymas reikalingas, nes NMA ir ŽŪM dirba asmenys, kurie nežino į kelias grupes išsiskaido tręšiamieji produktai ir, kad organinės trąšos yra viena iš tręšiamųjų produktų grupių. Tręšiamųjų produktų naudojimo aprašo 7p. nurodyta, kad „Žemės ūkio veiklos subjektas, tręšiantis mėšlu ir (ar) srutomis, turi laikytis Mėšlo ir srutų apraše nustatytų reikalavimų“, o 32p. nurodyta, kad „ Žemės ūkio veiklos subjektas, ne rečiau kaip du kartus – iki liepos 1 d. ir iki gruodžio 1 d., turi įvesti duomenis apie einamaisiais metais panaudotas mineralines (neorganines) ir (arba) organines trąšas, išskyrus neorganines antrinių augalų maisto medžiagų (kalcio, magnio, natrio, sieros) bei mikroelementines trąšas, Vertinant tręšiamųjų produktų naudojimo aprašo 7p. matyti, kad mėšlo naudojimo reglamentavimas nustatytas Mėšlo ir srutų apraše (ten nėra reglamentuota, kad mėšlas yra organinė trąša). Vertinant 32p. apie tai, kad PPIS reikia suvesti duomenis tik apie panaudotas mineralines ir organines trąšas, o jeigu mėšlas nėra organinė trąša, tai darytina išvada, kad tų duomenų suvesti nereikia. Prašau patikslinti atsakymą į šiuos klausimus: 1) Ar neperdirbtas galvijų mėšlas ir srutos yra organinės trąšos? 2) Ar 2023m. reikia Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (prisijungus adresu https://paseliai.vic.lt) suvesti duomenis apie panaudotą neperdirbtą mėšlą ir srutas tręšiant laukus? ATSAKYMAS AUGALININKYSTĖS TARNYBOS (gautas 2023m. lapkričio mėn.): Informuojame, kad remiantis Lietuvos Respublikos tręšiamųjų produktų įstatymu, neperdirbtas galvijų mėšlas ir srutos nėra priskiriami prie tręšiamųjų produktų, t.y. neperdirbtas galvijų mėšlas ir srutos nėra organinės trąšos. Duomenis apie panaudotą neperdirbtą galvijų mėšlą ir srutas tręšiant laukus, galite suvesti Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (adresu https://paseliai.vic.lt), tačiau pagal šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus, prievolės tam nėra. Informuojame, kad Žemės ūkio ministerija artimiausiu metu planuoja atnaujinti Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašą, kuriame šią prievolę numatys.

100% TAIP. Yra gauti oficialūs atsakymai iš augalų apsaugos tarnybos ir ŽUM (reikėjo ne vieną paklausimą padaryti, kol buvo gauti teisingi atsakymai), tačiau NMA kol kas informavo, kad apgailestauja, kad negali atsakyti į šį klausimą.

Iki 2005m. mėšlas buvo organinė trąša, tačiau vėliau pakeitė ir dabar organininė trąša yra tik perdirbtas paukščių ar galvijų mėšlas, o neperdirbtas nebėra.

Mėšlo nereikia, nes ten reikia suvesti tik apie panaudotas mineralines ir organines trąšas. Mėšlas pagal teisinį reglamentą ne organinė trąša. Nors ŽŪM aiškino visus metus, kad mėšlą taip pat reikia suvesti, tačiau kai ŽŪM perkeltine prasme buvo sumurdyta nosis į mėšlą, kaip žadėjo padaryti pranešimą, kad mėšlo kaip ir nereikėjo suvesti į PPIS sistemą.

Visiškai teisingai. Angarui (sandėliui) reikalingas sodybos parinkimo projektas, žemės tyrimai, toponuotrauka, statybos leidimas, techninė priežiūra, statybos draudimai, pridavimas. Šiai dienai visa tai manau kainuotų apie 6000-9000 eurų. Vena galimybė yra to išvengti, jei statoma stoginė ir, jei tai ne koks tai regioninis parkas ir pnš.. Stoginė gali būti ne tik prie pastato, bet kaip ir atskiras statinys, tačiau atstumas tarp kolonų negali būti didesnis kaip 6m., maksimalus aukštis 15m. Tačiau aukštis labai apriboja pastato plotą. Jei stoginė 12*24, tai pastato aukštis galėtų būti max. 5,17m., plius papildomos kolonos viduryje. Jei stoginės aukštis 8m., tai pastato plotas tik 78m2. Jei aukštis 4,5m., tai pastato plotas 438m2.. Stoginė gali turėti max 2 rimtas sienas, o likusios gali būti kaip ir užtraukiamas tentas. stoginė – žmonėms ar daiktams pridengti nuo kritulių ir saulės skirtas inžinerinis statinys, kurį sudaro stogas ant stulpų (gali būti su galinėmis sienomis ar be jų). Stoginė gali būti atskiras statinys ar kito statinio priestatas;

Šiais metais durpynus (patenkančius į durpių sluoksnį) dar galima arti. Draudimas įsigalioja nuo 2024m.

Neuždeklaravus posėlio ekoschemos (TO) ar posėlio pagal GAAB7 (PS) požymio, galima dabar raštu informuoti NMA, kad konkrečiam lauke bus sėjamas posėlis pagal GAAB7 ir tada užsiskaitys kaip posėlis (jei visos kitos sąlygos posėlio bus įvykdytos). Už tai, kad 2023m. rudenį bus pasėti kviečiai be posėlio jokio pažeidimo 2023m. nebus, tačiau pažeidimas bus pagal 2024m. deklaraciją, jei bus uždeklaruoti vėl žeminiai kviečiai ir jeigu nebus pakeistos dabar galiojančios taisyklės. 2024m. ministerija planuoja, kad bus patvirtintos tokios taisyklės, kad atsėliuoti bus galima iki 60 % nuo visų ariamos žemės laukų net ir nepasėjus posėlio.

Iš kur tokia informacija, kad baigėsi. Prieš 5 minutes pridaviau paraišką, tai be problemų užsiregistravo. Be to pagal taisykles NMA turi priimti sprendimą stabdyti rinkimą pasibaigus pinigams ir tuo atveju, jei šiandien visa suma bus išnaudota, tai realus sustabdymas įvyks tik rytoj 23:59val.. Tada ŽUM ir reikės galvoti iš kur pinigų paimti, nes visi pateikę iki sustabdymo bus lygiaverčiai.

Labai skirtingai tas lietus. Ūkio adresu Telšių raj. nuo pavasario pradžios darbų iki dabar tik 17mm (balandis ir gegužė iš viso 3mm, birželio 18d, -11mm, liepos 1d. 3mm).

Vien pasėjus neužsiskaitys. Turi būti pažymėta sistemoje, kad tai "posėlis" pagal ekoschemą, tada 8 savaitės išlaikymui. Jeigu PPIS sistemoje tai nebus pažymėta, tai neužsiskaitys, nors ir realiai pasėsi. Geriau deklaravimo metu bet kokiu atveju pažymėti, o vėliau esant reikalui atsisakyti. Nes kaip ir yra pažadėta, kad pasėlio kodus bus galima taisyti iki rugpjūčio 15d., tačiau tai lies ko gero tuo atveju, kai kai nebus prašoma pinigų. T.y. bus galima papildomai užsidėti tik posėlį kaip pagal GAAB 6 savaitėm po liepos 20. Dėl atsėliavimo pažadukai žada, kad taisys SP ir ko gero kitais metais bus galima atsėliuoti iki 35 % nuo visų pasėlių ir be posėlių (ne tik kukurūzus).