DDobilas

Aplinkos apsaugos agentūra yra paskelbusi informacinio pobūdžio skaičiuoklę (nurodo,kad neatsako už rezultatus), kuria naudojantis galima apskaičiuoti PADKM sertifikato kiekius, kuriuos dar pačiam reikia padauginti iš ATL sertifikato kainos. Parengta informacinė PADKM sertifikatų skaičiuoklė - Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija Pasirinkus Uzbekisaną ir amonio salietra, skaičiuoklė paskaičiuoja PDKM sertifikato kainą už 2026m. 1,95, o už 2034- 2,70. Įvertnus, kad šiuo metu ATL sertifikato kaina yra apie 70 eurų už toną, tai kaip ir gaunasi, kad už 2026m. šiai dienai PADKM mokestis gali būti 136,50 eurų/ 1t amonio salietrai iš Uzbekistano, o 2034m -189 eurai. Skaičiavimai yra atlikti naudojant numatytąsias vertes. Taikant ne numatytąsias emisijų vertes, o faktines vertes, apskaičiuotas CBAM mokestis amonio salietrai gali mažėti iki apie 80 eurų už 1t. už 2026m. (LGAA komunikavo, kad numatytosios vertės yra apie 60eurų didesnės už faktines vertes). Tai tiesa gaunasi kažku per vidurį.

Kaip matau LGAA skaidrių formulėje tas 2,5 proc. yra įvertintas ir jis skliaustų viduryje, tačiau, kažkaip skaitant reglamentus atrodo, kad tai turėtų būti už skliaustų sandaugoje. Esmė ar 2026m. pats galutinis CBAM turėtų būti daugintinas iš 2,5 proc, ar tuo procentu mažinamas amonio nirato etaloninis dydis? Nes jeigu LGAA nurodyta formulė teisinga, tai 2034m. CBAM amonio salietrai turėtų būti 219,16 eur/1t??? Tai ar tikrai jau 2026m. CBAM mokestis amonio salietrai yra 158,39eur/1t (kai CO2 kaina yra 81,26 eurai/1t)

Citata iš 2023 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/959, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų sistemą Sąjungoje, ir Sprendimas (ES) 2015/1814 dėl Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos rinkos stabilumo rezervo sukūrimo ir veikimo (Tekstas svarbus EEE), paaiškinanti CBAM (PADKM) mokesčio tarifo kaitą atvirkštine tvarką ir EU ETS tiesioginę nemokamų leidimų naikinimo tvarką: "b) įterpiama ši dalis: "1a. Taikant Reglamentą (ES) 2023/956, to reglamento I priede išvardytų prekių gamybai nemokami apyvartiniai taršos leidimai nesuteikiami. Nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, pirmaisiais Reglamento (ES) 2023/956 taikymo metais to reglamento I priede išvardytų prekių gamybai nemokami apyvartiniai taršos leidimai suteikiami mažesniais kiekiais. Taikomas koeficientas, kuriuo mažinamas nemokamų apyvartinių taršos leidimų kiekis toms prekėms gaminti (PADKM koeficientas). PADKM koeficientas laikotarpiu nuo to reglamento įsigaliojimo iki 2025 m. pabaigos yra lygus 100 % ir, atsižvelgiant į to reglamento 36 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytas nuostatas, 2026 m. yra lygus 97,5 %, 2027 m. – 95 %, 2028 m. – 90 %, 2029 m. – 77,5 %, 51,5 % 2030 m., 39 % 2031 m., 26,5 % 2032 m. ir 14 % 2033 m. Nuo 2034 m. PADKM koeficientas netaikomas."

Grūdų asociacija skleisdama iškraipytą informaciją dėl CBAM padarė ūkininkams meškos paslaugą. LGAA teigia, kad jau šiandien CBAM mokestis amonio salietrai iš Uzbekistano yra 150-160 eurų. Realiai toks mokestis teoriškai bus 2034m., jei nepasikeis CO2 kaina. Tai firmoms yra pasiteisinimas didinti trąšų kainas tipo ir dėl CBAM įtakos, nors realai CBAM įtaka šiais metais trąšoms yra nuo 1 iki 4 eurų už toną priklausomai nuo trąšų rūšies. CBAM yra surištas atvirkštine proporcija su nemokamais taršos leidimais ES pramonei, t.y. nemokama taršos leidimų dalis ES pramonei mažėja nuo 100 %, skirtumas iki pilnos kainos tampa tokiu pačiu CBAM mokesčiu: pvz., 2026 m. ES pramonė dar gauna 97,5 % taršos leidimų nemokamai, tad importui taikomas tik 2,5 % (100 - 97,5) CBAM mokestis). (aukščiau paminėtos pilnos CBAM kainos 150-160 eurų). 2027m. cbam mokestis 5 proc, o nemokami taršos leidimai ES - 95 proc. Ir taip toliai iki 2034m. Kai kurios šalys jau dabar turi dioksido apmokestinimo sistemas, o dauguma trečiųjų šalių (tame tarpe ir Uzbekistanas ir Egiptas) planuoja įsivesti, nacionalines anglies dioksido apmokestinimo sistemas, kad tas CO2 mokestis būtų mokamas ne ES, o toje šalyje, kuri eksportuoja, nes mokant CBAM mokestį ES, iš sumokamos sumos galima išminusuoti eksporto šalyje sumokėtą mokestį. Pvz. Jei Uzbekistano įmonė sumokės CO2 mokestį 150 eurų/1t., Uzbekistane, o CBAM mokestis ES irgi bus 150 eurų, tai Lietuvos importuotoja sumokės 0 mokestį (bet nuo to prekė pigesne netaps ES panaikinus CBAM mokestį, o Uzbekistanui savo šalyje nepanaikinus CO2 mokesčio).

Pagal Lietuvos teisinį reglamentavimą mėšlas nėra organinė trąša. Granuliuota organinė trąša gali būti pagaminta iš mėšlo, bet ji nėra traktuojama kaip mėšlas. Ji yra tręšiamasis produktas.

Jeigu vertinti tik NMA pusę, tai šiandien nėra jokių apribojimų, galima, kad ir 1000t. v.m. ant vieno ha ištręšti ir nebus jokios sankcijos, jei tuo pačiu tame pačiame lauke nebus panaudota mėšlo. Realiai yra tokios ribos ir sankcijos: 1) Vien naudojant mėšlą, tai max 170 V.M. azoto; Panaudojimą privaloma pateikti tik PPIS lauko lygmeniu. 2) naudojant nors 1 kg. mėšlo, tai maksimalios iš trąšų azoto, fosforo, kalio trąšų normoms pagrįsti yra privaloma sudaryti tręšimo planą ir patręšti taip kaip yra nurodyta tręšimo plane. Viršijus tręšimo plane nurodytą trąšų normą, ar neturint tręšimo plano, bus pritaikyta sankcija; Tręšimo plane nurodytos tręšimo normos negali viršyti maksimalių. 3) Tręšiant laukus vien tik trąšomis, jokių apribojimų nėra, tręšimo plano sudaryti nereikia. Apie panaudojimą galima pildyti ir PPIS ir savo popieriniame žurnale, padarant vieną įrašą kiek iš viso sunaudojo ūkis trąšų per metus nenurodant nei konkrečių kultūrų, nei laukų. NMA atsakymas:

Kiekvieną įstatymą turi lydėti poįstatyminiai įsakymai, taisyklės ir panašiai. Atsakomybė baudos, sankcijos atsiranda kai kažkokia tai nuostata perkeliama į administracinį kodeksą, baudžiamąjį kodeksą, valdymo reikalavimus ar GAAB, tiesioginių išmokų taisykles ir panašiai, kur konkrečiai yra įvardinta, kas bus, jei bus ne taip padaryta. Pvz. Mėšlo aprašas. Numatyta, kad technika turi būti tvarkinga, tai tas perkelta į administracinį kodeksą, gali bausti policija. Apraše numatyta, kad žiemą negalima tręšti mėšlu. Tai perketa į Valdymo reikalavimus. Valdymo reikalavimuose taip pat numatyta, kad ūkiams iki 10 ha negalioja nei valdymo reikalavimai. Tai tokiam ūkiui nusispjaut ir ant valdymo reikalavimų ir ant GAAB, gali daryti ką nori, jokia sankcija skirta nebus, nors pats aprašas draudžia kaip ir visiems tręšti žiemą.

Ūkininkai deklaruodami pasėlius įsipareigoja laikytis tiesioginių išmokų taisyklių, GAAB ir valdymo reikalavimų. Nei mėšlo aprašo, nei tręšiamųjų produktų aprašo, nei specialiųjų žemės sąlygų ūkininkai neįsipareigoja tiesiogiai laikytis, kol atitinkamos nuostatos nėra perkeliamos į GAAB ir Valdymo reikalavimus visa ar dalimi apimties. Specialiosios sąlygos numato, kad apsauginėse upių zonose galima naudoti 80 kg. azoto ir 15 fosforo, tačiau ta nuostata nėra perkelta į kompleksinės paramos reikalavimus, todėl viršijus tai už tai sankcijos nėra taikomos. Gal būt aplinkos apsauga ir galėtų kokią tai baudą išrašyti pagal ATPK, bet abejoju.

Sankcijos bus taikomos tik už laiku nesuvestus duomenis į žurnalą, bet ne už viršytas normas (jei tame pačiame lauke nebuvo panaudotas nors 1kg. mėšlas).

Tos tręšimo normos mažiausia problema. Kažkaip manau, kad nė vienas skaičiuojantis pinigus ūkininkas tokių normų nepasiekia. Po pakeitimo skaičiuojasi ne metinis trąšų kiekis, o pagal augalą. Pvz. pavasarį galima tame pačiame lauke pupoms iki 40 v.m.N, o rudenį pasėtiems kviečiams per jų auginimo ciklą (ruduo-pavasaris-vasara) 210. v.m.N. Be to jeigu norima viršyti rekomenduojamas normas, galima pasidaryti tręšimo planą ir taip įrodyti, kad reikia tręšti didesnėmis normomis, nei rekomenduojamomis. Realiai planuojant gauti iki 4 tonų pupų derlių tręšimo planų sudarymo metodikos apskaičiuoja, kad reikia naudoti 0 v.m.N. Planuojant gauti 6t. -12v.m.N. Pagrindinė esmė, kad ir viršijus normas, jokios atsakomybės kol kas nėra. Galima sutręšti, kad ir 1000 t. salietros 1 ha už tai VAT gali tik surašyti nurodymą pasitaisyti, o NMA to dalyko nekontroliuoja. NMA kontroliuoja tik tai, kas surašyta Valdymo reikalavimuose ar GAAB. Planuojamuose keisti Valdymo reikalavimuose už pertręšimą mineralinėmis trąšomis numatyta atsakomybė tik tuo atveju, jei tame pačiame lauke bus patręšta nors 1 kg. mėšlo. Tik tokiu atveju jei bus patręštas nors 1kg. mėšlo ir papildomai trąšų, bus privalomas ir tręšimo planas ir privalomumas neviršyti normų. Eilini kartą ŽŪM skandina gyvulininkus visus reikalavimus perkeldama tik ant gyvulininkų pečių.

Dėl paukščių sluoksnio už NATURA2000 ribų, tai ŽŪM yra pateikusi prašymą Europos komisijai, kad tai išbrauktų iš valdymo reikalavimų ir paliktų tik kaip informacinio pobūdžio, norintiems dalyvauti programoje "paukščių apsauga".

Tebėra, tik reikia eiti ne į deklaruojamus plotus, o į "kontroliniai žemės sklypai" ( kur aprašyti pasikeitimus).

Suvesti duomenis apie panaudotas mineralines, organines trąšas ir mėšlą į PPIS reikės tręšiant virš 10 ha (dėl mėšlo suvedimo kol kas yra tik projektas). Suvedimo terminai skirtingi priklausomai nuo to, ar dalyvaujama ekoschemose ar ne. Suvesti duomenis apie panaudojimą reikės visais atvejais, nors ir neviršijama 210 vm azoto. Tręšimo planas pagal tręšiamųjų produktų aprašą reikalingas tik tiems laukams kuriems azoto vm daugiau nei 210 į vieną ha (sumuojasi kartu ir mėšlas). Pvz. viso tręšiama 21 ha mineralinėm trąšom, tačiau 1 ha patręšta 250vm, tai tam 1 ha reikalingas tręšimo planas. Tręšiant mėšlu virš 30 ha, reikalingas tręšimo planas pagal mėšlo aprašą visiems tręšiamiems laukams (kur tręšiama mėšlu), nors ir kartu su mineralinėm trąšom neviršijama 210 vm. Pagal mėšlo aprašą ir pagal tręšiamųjų produktų aprašą sudaryti tręšimo planai yra savo esme skirtingi.

PPIS sistema dėl DGP sluoksnio identifikavimo sukurta taip, kad ji visiškai neatsižvelgia į tai kas deklaruojama, o atsižvelgia tik į suarimo faktą. Sistemoje duomenys apie suarimo faktą dažniausiai atvaizduojami pavėluotai atsiliekant 1 metus. Sistema neatsižvelgia į tai, jei pieva buvo atnaujinta be arimo, t.y. pagal deklaravimo kodus. Tačiau jei 5-tais metais pieva buvo suarta, o 6 metais iš naujo pasėta pieva, tai 5 metų terminas DGP sluoksniui susidaryti prasideda skaičiuotis iš naujo, jei tik sistema per ortofotinę medžiagą "pamatė" suarimo faktą. Pvz. 10 metų deklaruojama DGP, 11-tais metais dalis lauko, kur gyvuliai buvo ištrypę, buvo lėkštėmis įdirbta ir iškarto pasėta žolė (ortofotinėje medžiagoje net traktorius lauke užfiksuotas), tai sekančiais metais tą dalį permetė į ariamos žemės sluoksnį ir tą dalį leido deklaruoti tik kaip GPŽ ir įtraukė į išartų pievų žemėlapį. Jei ortofoto būtų padaryta porą savaičių vėliau, kai žolė jau būtų sudygusi, tai tos išdirbtos vietos nebūtų "permetę" į ariamos žemės sluoksnį.

Jei pieva 5 metai GPŽ, tai 6 metais PPIS lauką greičiausiai įtrauks į DGP sluoksnį, tačiau javus bus leidžiama deklaruoti ir laukas nepateks tokiu atveju į atstatomus plotus, kadangi nė karto nebuvo deklaruotas DGP kodu. Pagrindinis kriterijus ne DGP sluoksnis, o tai, ar buvo deklaruota DGP kodu.

Pagal valdų registravimo taisykles, valdoje turi būti suvesta, ką realiai ūkininkas naudoja veikloje. Čia panašiai kaip statistika. Jei kažkas ir nebus suvesta už tai jokios atsakomybės nėra. Tačiau deklaruojant pasėlius NMA turi patikrinti teisėtą žemių valdymą. Pats paprasčiausias būdas yra sutikrinti su valdos duomenimis. Šiai dienai, jeigu valdoje yra suvesta bent 80% žemės sklypų(žodinis sprendimas, kad nereiktų dėl kelių arų papildomai siųsti užklausimų) , NMA kaip ir priima sprendimą, kad pareiškėjas teisėtai valdo savo visus sklypus. Jeigu yra mažiau, tai tada NMA, kad įsitikinti, kad visi sklypai yra teisėtai valdomi, paprašo jau 100% pateikti sklypų dokumentus arba atnaujinti valdą, kad 100% būtų teisėtas valdymas.

Sklypo paskirtis gali būti ir miško, tačiau reikia dar žiūrėti ir į miško kadastrą. Miško kadastre neįbraižytą plotą galima dirbti ir deklaruoti (miško paskirties keisti nereikia).

Yra tų niuansų (priklausomai kokios paskirties tai miškas ir kokie medžiai vyrauja), bet, kad pakeisti paskirtį iš miško paskirties į žemės ūkio paskirtį, valstybei turėsi sumokėti vidutiniškai apie 5000-10000 eurų už vieną ha arba kitoje vietoje dirbamoje žemėje įveisti 3 kartus didesnį plotą plius dokumentų tvarkymas.

Kažkaip yra bandymas kai kuriais klausimais prie kažko pritepti. Kad ir tas punktas, kad jau labai ūkininkai naudoja suskystintas naftos dujas grūdų džiovinimui. Kažkaip nepažįstu tokio nei vieno. Įdomu, ar kas nors iš ūkininkų naudoja tas SND džiovyklose.

Jeigu buvo išsarta iki 2023-04-17, tai galima toliau bet ką daryti, jokios sankcijos nebus. Jei po tos datos, tai galima, tačiau iki gruodžio 31d. vėl turi būti pasėta pieva. Kitu atvejus sankcija 1-3-5 % priklausomai nuo ploto.

Kas čia tokie planuotojai ir vienytojai? Kas organizatorius?

Kol kas neplanuoja, logiškiausia būtų MAJ ir DGJ ekoschemas sujungti į vieną ir plius leisti pasirinkti įsipareigojimų laikotarpį nuo 1 iki 5 metų. Toks siūlymas buvo pateiktas, gal susiprotės ŽŪM.

Kraštovaizdžio elementas (žolių juosta palei kanalą) negali sutapti su atkurtos pievos kodu ir kol kas ŽŪM to neplanuoja keisti.

Ministerija planuoja pakeisti taisykles, kad ekoschema "Daugiamečių žolių juosta" (DGJ) butų suderinta su pievos atkūrimo kodu. T.y. tame pačiame plote bus galima atkurti DGP, gauti papildomų pinigų (lygtai 160eurų) už DGJ ir plius tas plotas užsiskaitys kaip negamybinis, kurį taip pat galima ir numulčiuoti. DGJ laukas laukas gali būti deklaruotas ir prie kanalo, bet nebūtinai. DGJ planuoja padaryti 5 metų įsipareigojimus vietoj dabar buvusių 3 metų.

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/998f6af39c3d11e68adcda1bb2f432d1/mlRoPCgfTn Stoginė yra kitos paskirties inžinerinis nesudėtingas statinys. Stoginei nereikia nei statybos leidimo, nei pridavimo jei atitinka šiuos duomenis; 1) Leidimas reikalingas, jei statoma bet kokiam draustinyje (Narura2000 irgi įeina), mieste ar dujų apsaugos zonoje -200 m.; 2) Atstumas tarp atraminių konstrukcijų neturi viršyti 6,0 m; 3) Aukštis ne aukštesnis kaip 15 m ir K koficientas turi būti 10000<K>40000; K – statinio matmenų įvertinimo koeficientas, apskaičiuojamas pagal formulę: K = S × H3, čia: S – statinio išorinio kontūro vertikalios projekcijos į žemės ir (ar) vandens paviršių plotas, neįskaičiuojant šios projekcijos viduje esančių didesnių kaip 10 m2 laisvų (neužstatytų) žemės ir (ar) paviršiaus plotų; H – statinio aukštis, matuojamas nuo statiniu užstatyto žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki statinio aukščiausiojo (požeminiam statiniui – giliausio) laikančiųjų konstrukcijų taško (m);