Jump to content

Sejamoji su lokaliu tresimu


Vaidass

Recommended Posts

sprendziau ir as tokia dilema pliusai tame kad geriau panauduojamos trasos greiciau pradedajas issavinti ugalas augalai nejaucia badokol susiranda trasureikia maziau padargu yra universaliau minusai reikalingas galigesnis traktorius susiformuoja mazesne saknu sistema labaiu suminama dirva

susideliojau pliusus ir minusus ir pasirinkau su lokaliu seip paliginus paselius su kaimynais maniskiai seti su lokale veslesni taciau jei nebus letaus jie gali pradeti skursti nes saknis dauk mazesnes

o taip pamascius jei niekas nepirktu be lokalaus tai ju ir negamintu

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Vokiečiai galvoja taip,ir manau kad gal teisingai.Visos maisto medžiagos jau seniai prieš sėjant turi būti dirvoje,pavirtę į augalams prieinamą formą.Išskyrus azotą.Apie jį jau kita kalba,ir gana subtili.

Tai padiskutuokim kaip ir kada augalui visos maisto medžiagos jau senai prieš sėja būna pateiktos.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Aš asmeniškai prieš žieminių sėją išbarstau apie 150 azofoskos, tik augalams atsigavus pavasarį dar duodu apie 350 startinės azofoskos po 2 sav. 200 salietros dar po 3 sav. mikro elementai per lapus šiais metais bandžiau plonvit javams +magnio chelatas + 15 kg/ha karbamido + kai kuriems laukam panaudojau augimo reguliatorių stabilaną dar po savaitės 200 kg/ha salietros po javų žydėjimo išpurškiu 20 kg/ ha karbamido.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Aš asmeniškai prieš žieminių sėją išbarstau apie 150 azofoskos, tik augalams atsigavus pavasarį dar duodu apie 350 startinės azofoskos po 2 sav. 200 salietros dar po 3 sav. mikro elementai per lapus šiais metais bandžiau plonvit javams +magnio chelatas + 15 kg/ha karbamido + kai kuriems laukam panaudojau augimo reguliatorių stabilaną dar po savaitės 200 kg/ha salietros po javų žydėjimo išpurškiu 20 kg/ ha karbamido.

Oho, nemazai duodi javams, o tai po kiek kuli?

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Aš asmeniškai prieš žieminių sėją išbarstau apie 150 azofoskos, tik augalams atsigavus pavasarį dar duodu apie 350 startinės azofoskos po 2 sav. 200 salietros dar po 3 sav. mikro elementai per lapus šiais metais bandžiau plonvit javams +magnio chelatas + 15 kg/ha karbamido + kai kuriems laukam panaudojau augimo reguliatorių stabilaną dar po savaitės 200 kg/ha salietros po javų žydėjimo išpurškiu 20 kg/ ha karbamido.

Oho, nemazai duodi javams, o tai po kiek kuli?

Pagal kitus rajonus mano derlius nėra stebuklingas vidutiniškai kviečių apie 6 t/ha bet mano visos žemės priskirtos prie mažai nepalankių ūkininkauti vietovių ir apskritai galvoju atsisakyti auginti kviečius galvoju apie kvietrugius su jais kur kas viskas paprasčiau :)

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

neturiu neturejau ir speju kad neturesiu sejamosios su lokaliniu, mano manymu, kad jei seti tai seti, o jei treshti tai treshti, esu 100% isitikines kad 10 dienu sejos velavimas duoda 5 kartus didesni nuostoli nei 20 dienu treshimo velavimas, kalbu apie npk. kas nesutinka te mane pataiso

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

su trasom daug sunkiau jas uzpylineti .nei i barstykle.pliusas tame ,kad visas laukas atrodo vienodas nuo pat pradziu .jei barstai su netolygiai trasas isberiancia barstykle skirtumas iskart matosi .minusas kad reikia galingesnio traktoro ir kad su trasom pasesi mazesni plota nei su paprasta (dazniau reikia uzpylineti)tai tiek .

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

as siuo klausimu esu daug atlikes bandymu ir analiziu, nemazai yra moksliniu straipsniu. daug i diskusijas nesileisiu tik paminesiu kelis pliusus ir minusus. pagrindinis pliusas yra trasu ekonomija apie 30% tresiant lokaliai, lauko paselio tolygumas. Del ko nenaudoja , arba mazai populiarios tos sejamos yra vokieciuose, olanduose ir kai kuriose kitose europos salyse. jie turi didziausia problema su lauku pertresimu, pas juos PK virsija 7-9 kartus visas normas, tai kam dar lokaliai trest? Tokios technologijos trukumai: turi turet brangias sejamas, geras, kokybiskas trasas, reikalingi galingi traktoriai tom sejamom traukt. cia paminejau kelis niuansus, siaip tema labai ilga ir idomi..........

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Teigiama, kad lokaliai sutaupoma 20-30 proc. trąšų. Bet jau nepatariama naudoti lok. daugiau nei 200 kg, nes atseit jei drėgna gali apdegint ir šiaip apsunkina šaknų kvėpavimą, kai daug veiklios prie šaknų. Tai beriant po kokį 150 kg išeitų sutaupoma apie 40 kg trąšų, arba 70 Lt/1ha. Bet yra ir minusų. Sėjant su trąšom manojoj horsch sėklos tik 5 ha, be trąšų jau gali apsėt 13 ha vienu užpylimu. Mažiau kebelio ir išlaidų sėjant ir spartesnė sėja. Laiku pasėjus didesnis derlius. Įvertinti pinigine išraiška sunku, bet suvėlinus sėją gali ir tų 70 Lt/ha nelikti ir dar daugiau nuostolio būti. Su barstykle visgi tręšimas spartus. Aš naudoju įvairiai-tiek su lokaliniu tiek ir be pagal situaciją.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

neturiu neturejau ir speju kad neturesiu sejamosios su lokaliniu, mano manymu, kad jei seti tai seti, o jei treshti tai treshti, esu 100% isitikines kad 10 dienu sejos velavimas duoda 5 kartus didesni nuostoli nei 20 dienu treshimo velavimas, kalbu apie npk. kas nesutinka te mane pataiso

pasirodo ne vienas ash taip manau

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Teigiama, kad lokaliai sutaupoma 20-30 proc. trąšų. Bet jau nepatariama naudoti lok. daugiau nei 200 kg, nes atseit jei drėgna gali apdegint ir šiaip apsunkina šaknų kvėpavimą, kai daug veiklios prie šaknų. Tai beriant po kokį 150 kg išeitų sutaupoma apie 40 kg trąšų, arba 70 Lt/1ha. Bet yra ir minusų. Sėjant su trąšom manojoj horsch sėklos tik 5 ha, be trąšų jau gali apsėt 13 ha vienu užpylimu. Mažiau kebelio ir išlaidų sėjant ir spartesnė sėja. Laiku pasėjus didesnis derlius. Įvertinti pinigine išraiška sunku, bet suvėlinus sėją gali ir tų 70 Lt/ha nelikti ir dar daugiau nuostolio būti. Su barstykle visgi tręšimas spartus. Aš naudoju įvairiai-tiek su lokaliniu tiek ir be pagal situaciją.

cia truputi maisai du terminus, lokalus tresimas buna tarp eiluciu, ten galima pilti ir 400kg ir lokalus su sekla, vadinama startinem trasom, cia daug nepaduosi, musa per daiguma, degina saknis, ziurint kokia trasa.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Teigiama, kad lokaliai sutaupoma 20-30 proc. trąšų. Bet jau nepatariama naudoti lok. daugiau nei 200 kg, nes atseit jei drėgna gali apdegint ir šiaip apsunkina šaknų kvėpavimą, kai daug veiklios prie šaknų. Tai beriant po kokį 150 kg išeitų sutaupoma apie 40 kg trąšų, arba 70 Lt/1ha. Bet yra ir minusų. Sėjant su trąšom manojoj horsch sėklos tik 5 ha, be trąšų jau gali apsėt 13 ha vienu užpylimu. Mažiau kebelio ir išlaidų sėjant ir spartesnė sėja. Laiku pasėjus didesnis derlius. Įvertinti pinigine išraiška sunku, bet suvėlinus sėją gali ir tų 70 Lt/ha nelikti ir dar daugiau nuostolio būti. Su barstykle visgi tręšimas spartus. Aš naudoju įvairiai-tiek su lokaliniu tiek ir be pagal situaciją.

cia truputi maisai du terminus, lokalus tresimas buna tarp eiluciu, ten galima pilti ir 400kg ir lokalus su sekla, vadinama startinem trasom, cia daug nepaduosi, musa per daiguma, degina saknis, ziurint kokia trasa.

Surask man trąšas kur būtų parašyta, kad lokaliai tręšti po 400 kg. :icon-exclaim: 8*22*27 aiškiai rašo nuo 50 iki 150 kg lokaliai, o ta nesamonė su sėkla sėti tai suvis kvailių išmislas. Sėdavo kaimynas su ruska tai vis apdegindavo. Nėr ko klausyti ką sapalioja vadybininkai norėdami iškišti sėjamas su lokaliu, mane irgi taip pat ikalbėjo. Geriau paklausk mokslininkų, nei vienas nepatars daugiau 200 kg lokaliai, o kokį 100-150 kg. Ne mano čia išgalvota. :icon-rolleyes:
Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Sukurkite paskyrą arba prisijunkite

Rašyti gali tik prisijungę nariai

Sukurti paskyrą

Užsiregistruokite, tai užtruks tik akimirką!

Registruotis

Prisijungti

Jau turi paskyrą? Prisijunk!

Prisijungti
×
×
  • Create New...