Vaidass Paskelbta Gegužės 11, 2008 Pranešti Dalintis Paskelbta Gegužės 11, 2008 Sveiki kolegos norejau paklausti:ar duoda naudos lokalus tresimas?Ar tai tik mitas?Renkuosi sejamaja tai iskilo klausimas ar imti su lokaliu ir brangesne ar be ir pigesne. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
vrimvydas Paskelbta Gegužės 11, 2008 Pranešti Dalintis Paskelbta Gegužės 11, 2008 sprendziau ir as tokia dilema pliusai tame kad geriau panauduojamos trasos greiciau pradedajas issavinti ugalas augalai nejaucia badokol susiranda trasureikia maziau padargu yra universaliau minusai reikalingas galigesnis traktorius susiformuoja mazesne saknu sistema labaiu suminama dirva susideliojau pliusus ir minusus ir pasirinkau su lokaliu seip paliginus paselius su kaimynais maniskiai seti su lokale veslesni taciau jei nebus letaus jie gali pradeti skursti nes saknis dauk mazesnes o taip pamascius jei niekas nepirktu be lokalaus tai ju ir negamintu Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Domkratas Paskelbta Gegužės 11, 2008 Pranešti Dalintis Paskelbta Gegužės 11, 2008 bet lokalinis tresimas pas mumis ateina is skandinavijos. Pvz vokietijoje jis nera populiarus. Apskritai ten toks vederstadas nelabai zinomas Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
valstietis Paskelbta Gegužės 11, 2008 Pranešti Dalintis Paskelbta Gegužės 11, 2008 Vokiečiai galvoja taip,ir manau kad gal teisingai.Visos maisto medžiagos jau seniai prieš sėjant turi būti dirvoje,pavirtę į augalams prieinamą formą.Išskyrus azotą.Apie jį jau kita kalba,ir gana subtili. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Mindaugas Paskelbta Gegužės 11, 2008 Pranešti Dalintis Paskelbta Gegužės 11, 2008 Vokiečiai galvoja taip,ir manau kad gal teisingai.Visos maisto medžiagos jau seniai prieš sėjant turi būti dirvoje,pavirtę į augalams prieinamą formą.Išskyrus azotą.Apie jį jau kita kalba,ir gana subtili. Tai padiskutuokim kaip ir kada augalui visos maisto medžiagos jau senai prieš sėja būna pateiktos. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Mindaugas Paskelbta Gegužės 11, 2008 Pranešti Dalintis Paskelbta Gegužės 11, 2008 Aš asmeniškai prieš žieminių sėją išbarstau apie 150 azofoskos, tik augalams atsigavus pavasarį dar duodu apie 350 startinės azofoskos po 2 sav. 200 salietros dar po 3 sav. mikro elementai per lapus šiais metais bandžiau plonvit javams +magnio chelatas + 15 kg/ha karbamido + kai kuriems laukam panaudojau augimo reguliatorių stabilaną dar po savaitės 200 kg/ha salietros po javų žydėjimo išpurškiu 20 kg/ ha karbamido. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
kazkass Paskelbta Gegužės 11, 2008 Pranešti Dalintis Paskelbta Gegužės 11, 2008 Aš asmeniškai prieš žieminių sėją išbarstau apie 150 azofoskos, tik augalams atsigavus pavasarį dar duodu apie 350 startinės azofoskos po 2 sav. 200 salietros dar po 3 sav. mikro elementai per lapus šiais metais bandžiau plonvit javams +magnio chelatas + 15 kg/ha karbamido + kai kuriems laukam panaudojau augimo reguliatorių stabilaną dar po savaitės 200 kg/ha salietros po javų žydėjimo išpurškiu 20 kg/ ha karbamido. Oho, nemazai duodi javams, o tai po kiek kuli? Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Mindaugas Paskelbta Gegužės 11, 2008 Pranešti Dalintis Paskelbta Gegužės 11, 2008 Aš asmeniškai prieš žieminių sėją išbarstau apie 150 azofoskos, tik augalams atsigavus pavasarį dar duodu apie 350 startinės azofoskos po 2 sav. 200 salietros dar po 3 sav. mikro elementai per lapus šiais metais bandžiau plonvit javams +magnio chelatas + 15 kg/ha karbamido + kai kuriems laukam panaudojau augimo reguliatorių stabilaną dar po savaitės 200 kg/ha salietros po javų žydėjimo išpurškiu 20 kg/ ha karbamido. Oho, nemazai duodi javams, o tai po kiek kuli? Pagal kitus rajonus mano derlius nėra stebuklingas vidutiniškai kviečių apie 6 t/ha bet mano visos žemės priskirtos prie mažai nepalankių ūkininkauti vietovių ir apskritai galvoju atsisakyti auginti kviečius galvoju apie kvietrugius su jais kur kas viskas paprasčiau Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
valstietis Paskelbta Gegužės 12, 2008 Pranešti Dalintis Paskelbta Gegužės 12, 2008 Tiek to ir diskutavimo,tikriausiai visi žino,kad P ir K iš dirvos beveik neišsiplauna.Taigi juos galima kaupt kaip banke.O į augalams prieinamą formą jie pavirsta toli gražu neiškart. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Vaidass Paskelbta Gegužės 12, 2008 Temos autorius Pranešti Dalintis Paskelbta Gegužės 12, 2008 Aisku kad niekas neaisku. Taip kiek zmoniu tiek nuomoniu.Gal kas bandet puse lauko lokaliai tresti ir puse su barstykle ar jauciasi skirtumas ar ne. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
voras Paskelbta Gegužės 12, 2008 Pranešti Dalintis Paskelbta Gegužės 12, 2008 neturiu neturejau ir speju kad neturesiu sejamosios su lokaliniu, mano manymu, kad jei seti tai seti, o jei treshti tai treshti, esu 100% isitikines kad 10 dienu sejos velavimas duoda 5 kartus didesni nuostoli nei 20 dienu treshimo velavimas, kalbu apie npk. kas nesutinka te mane pataiso Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
sigis Paskelbta Gegužės 12, 2008 Pranešti Dalintis Paskelbta Gegužės 12, 2008 Darbas žymiai greičiau organizuojamas be lokalinio tręšimo, su barstykle... Labai abejoju, ar duotų efektą lokalinis tręšimas. Nors, kaip skaičiau forume, tręšiant lokaliai, taip pat yra privalumai... ir trūkumai... Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
1221 Paskelbta Gegužės 12, 2008 Pranešti Dalintis Paskelbta Gegužės 12, 2008 su trasom daug sunkiau jas uzpylineti .nei i barstykle.pliusas tame ,kad visas laukas atrodo vienodas nuo pat pradziu .jei barstai su netolygiai trasas isberiancia barstykle skirtumas iskart matosi .minusas kad reikia galingesnio traktoro ir kad su trasom pasesi mazesni plota nei su paprasta (dazniau reikia uzpylineti)tai tiek . Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
sigis Paskelbta Gegužės 12, 2008 Pranešti Dalintis Paskelbta Gegužės 12, 2008 Bogballe gana tolygiai išbarsto... Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Ukius_bulvinskis Paskelbta Gegužės 12, 2008 Pranešti Dalintis Paskelbta Gegužės 12, 2008 Jei sausa (kaip siemet) lokaliai patresus gali neisisavinti tu trasu, todel visada reik atiduot ir pakrikai (didziaja dali) o jei nori tai lokaliai dar "deserto" duoti kad geriau augtu, bet vien lokaliai tresti tia tikrai nerizikuociau. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
arimas Paskelbta Gegužės 12, 2008 Pranešti Dalintis Paskelbta Gegužės 12, 2008 Jei sausa (kaip siemet) lokaliai patresus gali neisisavinti tu trasu, todel visada reik atiduot ir pakrikai (didziaja dali) o jei nori tai lokaliai dar "deserto" duoti kad geriau augtu, bet vien lokaliai tresti tia tikrai nerizikuociau. mano nuomone esi apsoliuciai neteisus siuo teiginiu. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
arimas Paskelbta Gegužės 12, 2008 Pranešti Dalintis Paskelbta Gegužės 12, 2008 as siuo klausimu esu daug atlikes bandymu ir analiziu, nemazai yra moksliniu straipsniu. daug i diskusijas nesileisiu tik paminesiu kelis pliusus ir minusus. pagrindinis pliusas yra trasu ekonomija apie 30% tresiant lokaliai, lauko paselio tolygumas. Del ko nenaudoja , arba mazai populiarios tos sejamos yra vokieciuose, olanduose ir kai kuriose kitose europos salyse. jie turi didziausia problema su lauku pertresimu, pas juos PK virsija 7-9 kartus visas normas, tai kam dar lokaliai trest? Tokios technologijos trukumai: turi turet brangias sejamas, geras, kokybiskas trasas, reikalingi galingi traktoriai tom sejamom traukt. cia paminejau kelis niuansus, siaip tema labai ilga ir idomi.......... Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
sigis Paskelbta Gegužės 12, 2008 Pranešti Dalintis Paskelbta Gegužės 12, 2008 Mes esame eksperimento stadijoje sėjame trąšas ir lokaliai, ir prieš sėją... Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
swe Paskelbta Gegužės 13, 2008 Pranešti Dalintis Paskelbta Gegužės 13, 2008 bet sakykim lokaliai tresiant nebereikia vieno tresimo, pvz mes tresiam po 200kg/ha lokaliai trasos pvz. amofosas, arba kokios 6-20-30. kadangi mes daugiau kompleksiniu kaip ir neduodam tai mum susitaupo nemazai laiko. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Vaidass Paskelbta Gegužės 13, 2008 Temos autorius Pranešti Dalintis Paskelbta Gegužės 13, 2008 Situacija po truputi aiskeja jau baigiu apsispresti tu ha tai pas mane ne taip jau ir daug jauciu imsiu su lokaliu aciu jums uz imfo.Tema isties idomi ir aktuali manau ne vien man. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
drapox Paskelbta Gegužės 18, 2008 Pranešti Dalintis Paskelbta Gegužės 18, 2008 Teigiama, kad lokaliai sutaupoma 20-30 proc. trąšų. Bet jau nepatariama naudoti lok. daugiau nei 200 kg, nes atseit jei drėgna gali apdegint ir šiaip apsunkina šaknų kvėpavimą, kai daug veiklios prie šaknų. Tai beriant po kokį 150 kg išeitų sutaupoma apie 40 kg trąšų, arba 70 Lt/1ha. Bet yra ir minusų. Sėjant su trąšom manojoj horsch sėklos tik 5 ha, be trąšų jau gali apsėt 13 ha vienu užpylimu. Mažiau kebelio ir išlaidų sėjant ir spartesnė sėja. Laiku pasėjus didesnis derlius. Įvertinti pinigine išraiška sunku, bet suvėlinus sėją gali ir tų 70 Lt/ha nelikti ir dar daugiau nuostolio būti. Su barstykle visgi tręšimas spartus. Aš naudoju įvairiai-tiek su lokaliniu tiek ir be pagal situaciją. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
voras Paskelbta Gegužės 18, 2008 Pranešti Dalintis Paskelbta Gegužės 18, 2008 neturiu neturejau ir speju kad neturesiu sejamosios su lokaliniu, mano manymu, kad jei seti tai seti, o jei treshti tai treshti, esu 100% isitikines kad 10 dienu sejos velavimas duoda 5 kartus didesni nuostoli nei 20 dienu treshimo velavimas, kalbu apie npk. kas nesutinka te mane pataiso pasirodo ne vienas ash taip manau Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
arimas Paskelbta Gegužės 19, 2008 Pranešti Dalintis Paskelbta Gegužės 19, 2008 Teigiama, kad lokaliai sutaupoma 20-30 proc. trąšų. Bet jau nepatariama naudoti lok. daugiau nei 200 kg, nes atseit jei drėgna gali apdegint ir šiaip apsunkina šaknų kvėpavimą, kai daug veiklios prie šaknų. Tai beriant po kokį 150 kg išeitų sutaupoma apie 40 kg trąšų, arba 70 Lt/1ha. Bet yra ir minusų. Sėjant su trąšom manojoj horsch sėklos tik 5 ha, be trąšų jau gali apsėt 13 ha vienu užpylimu. Mažiau kebelio ir išlaidų sėjant ir spartesnė sėja. Laiku pasėjus didesnis derlius. Įvertinti pinigine išraiška sunku, bet suvėlinus sėją gali ir tų 70 Lt/ha nelikti ir dar daugiau nuostolio būti. Su barstykle visgi tręšimas spartus. Aš naudoju įvairiai-tiek su lokaliniu tiek ir be pagal situaciją. cia truputi maisai du terminus, lokalus tresimas buna tarp eiluciu, ten galima pilti ir 400kg ir lokalus su sekla, vadinama startinem trasom, cia daug nepaduosi, musa per daiguma, degina saknis, ziurint kokia trasa. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
M&M Paskelbta Gegužės 19, 2008 Pranešti Dalintis Paskelbta Gegužės 19, 2008 niekas dar nepaminejo tokio dalyko kad nuo trasu sejamoji rudija, kalbant apie ju kainas tai nera pigus daiktas, tai kodel ji pudyti trasomis??? Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
drapox Paskelbta Gegužės 19, 2008 Pranešti Dalintis Paskelbta Gegužės 19, 2008 Teigiama, kad lokaliai sutaupoma 20-30 proc. trąšų. Bet jau nepatariama naudoti lok. daugiau nei 200 kg, nes atseit jei drėgna gali apdegint ir šiaip apsunkina šaknų kvėpavimą, kai daug veiklios prie šaknų. Tai beriant po kokį 150 kg išeitų sutaupoma apie 40 kg trąšų, arba 70 Lt/1ha. Bet yra ir minusų. Sėjant su trąšom manojoj horsch sėklos tik 5 ha, be trąšų jau gali apsėt 13 ha vienu užpylimu. Mažiau kebelio ir išlaidų sėjant ir spartesnė sėja. Laiku pasėjus didesnis derlius. Įvertinti pinigine išraiška sunku, bet suvėlinus sėją gali ir tų 70 Lt/ha nelikti ir dar daugiau nuostolio būti. Su barstykle visgi tręšimas spartus. Aš naudoju įvairiai-tiek su lokaliniu tiek ir be pagal situaciją. cia truputi maisai du terminus, lokalus tresimas buna tarp eiluciu, ten galima pilti ir 400kg ir lokalus su sekla, vadinama startinem trasom, cia daug nepaduosi, musa per daiguma, degina saknis, ziurint kokia trasa. Surask man trąšas kur būtų parašyta, kad lokaliai tręšti po 400 kg. 8*22*27 aiškiai rašo nuo 50 iki 150 kg lokaliai, o ta nesamonė su sėkla sėti tai suvis kvailių išmislas. Sėdavo kaimynas su ruska tai vis apdegindavo. Nėr ko klausyti ką sapalioja vadybininkai norėdami iškišti sėjamas su lokaliu, mane irgi taip pat ikalbėjo. Geriau paklausk mokslininkų, nei vienas nepatars daugiau 200 kg lokaliai, o kokį 100-150 kg. Ne mano čia išgalvota. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Recommended Posts
Sukurkite paskyrą arba prisijunkite
Rašyti gali tik prisijungę nariai
Sukurti paskyrą
Užsiregistruokite, tai užtruks tik akimirką!
RegistruotisPrisijungti
Jau turi paskyrą? Prisijunk!
Prisijungti