Jump to content

Sejamoji su lokaliu tresimu


Vaidass

Recommended Posts

Teigiama, kad lokaliai sutaupoma 20-30 proc. trąšų. Bet jau nepatariama naudoti lok. daugiau nei 200 kg, nes atseit jei drėgna gali apdegint ir šiaip apsunkina šaknų kvėpavimą, kai daug veiklios prie šaknų. Tai beriant po kokį 150 kg išeitų sutaupoma apie 40 kg trąšų, arba 70 Lt/1ha. Bet yra ir minusų. Sėjant su trąšom manojoj horsch sėklos tik 5 ha, be trąšų jau gali apsėt 13 ha vienu užpylimu. Mažiau kebelio ir išlaidų sėjant ir spartesnė sėja. Laiku pasėjus didesnis derlius. Įvertinti pinigine išraiška sunku, bet suvėlinus sėją gali ir tų 70 Lt/ha nelikti ir dar daugiau nuostolio būti. Su barstykle visgi tręšimas spartus. Aš naudoju įvairiai-tiek su lokaliniu tiek ir be pagal situaciją.

cia truputi maisai du terminus, lokalus tresimas buna tarp eiluciu, ten galima pilti ir 400kg ir lokalus su sekla, vadinama startinem trasom, cia daug nepaduosi, musa per daiguma, degina saknis, ziurint kokia trasa.

Surask man trąšas kur būtų parašyta, kad lokaliai tręšti po 400 kg. :icon-exclaim: 8*22*27 aiškiai rašo nuo 50 iki 150 kg lokaliai, o ta nesamonė su sėkla sėti tai suvis kvailių išmislas. Sėdavo kaimynas su ruska tai vis apdegindavo. Nėr ko klausyti ką sapalioja vadybininkai norėdami iškišti sėjamas su lokaliu, mane irgi taip pat ikalbėjo. Geriau paklausk mokslininkų, nei vienas nepatars daugiau 200 kg lokaliai, o kokį 100-150 kg. Ne mano čia išgalvota. :icon-rolleyes:

del ruskos klysti labai. as vienam miezius su 160kg/ha salietros sejau. ir viskas ciki.

uosvis sejo n metu su trasom, pats sejau kelis metus - jokiu bedu del nudeginimo nebuvo :):)

yra keli zmones, kuriem nereik lokalios. vieni turi bogbala su vaziuokle, i kuri telpa 3t, kitas turi prikabinama 5t. vat jiem tikrai nereik. dar rokiski bendrove rauch i kuri 3t telpa.

padaryk bandyma lauke vienam, tresk lokaliai, ir pakrikai. lauksim rezultatu. as is karto galiu statyt uz trasas, iterptas lokaliai.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Nieko čia pats neprieksperimentuosi, nes skirtumo didelio nebus reikės su bezmėnų svėrioti. :lol: Dar prieš 18 metų skersai lauko sėjau giliau trąšas, o išilgai sėjau, nes kažkokioj knygoj paskaičiau, kad derlius 3 % didesnis būna, o ar buvo ar ne, velnias žino tik vargo daugiau ir išlaidų tai tikrai. Šiaip atseit lokalus tręšimas tarp eilučių derlių didina iki 6%. Bet čia normaliom sąlygom. Ne sausra, ne liūtis ir kt. Realiai gal ir dadėtų pora cnt/ha derliaus, jei nesusivėluoja sėja. Jei susivėlina gali būt ir be naudos.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Teigiama, kad lokaliai sutaupoma 20-30 proc. trąšų. Bet jau nepatariama naudoti lok. daugiau nei 200 kg, nes atseit jei drėgna gali apdegint ir šiaip apsunkina šaknų kvėpavimą, kai daug veiklios prie šaknų. Tai beriant po kokį 150 kg išeitų sutaupoma apie 40 kg trąšų, arba 70 Lt/1ha. Bet yra ir minusų. Sėjant su trąšom manojoj horsch sėklos tik 5 ha, be trąšų jau gali apsėt 13 ha vienu užpylimu. Mažiau kebelio ir išlaidų sėjant ir spartesnė sėja. Laiku pasėjus didesnis derlius. Įvertinti pinigine išraiška sunku, bet suvėlinus sėją gali ir tų 70 Lt/ha nelikti ir dar daugiau nuostolio būti. Su barstykle visgi tręšimas spartus. Aš naudoju įvairiai-tiek su lokaliniu tiek ir be pagal situaciją.

cia truputi maisai du terminus, lokalus tresimas buna tarp eiluciu, ten galima pilti ir 400kg ir lokalus su sekla, vadinama startinem trasom, cia daug nepaduosi, musa per daiguma, degina saknis, ziurint kokia trasa.

Surask man trąšas kur būtų parašyta, kad lokaliai tręšti po 400 kg. :icon-exclaim: 8*22*27 aiškiai rašo nuo 50 iki 150 kg lokaliai, o ta nesamonė su sėkla sėti tai suvis kvailių išmislas. Sėdavo kaimynas su ruska tai vis apdegindavo. Nėr ko klausyti ką sapalioja vadybininkai norėdami iškišti sėjamas su lokaliu, mane irgi taip pat ikalbėjo. Geriau paklausk mokslininkų, nei vienas nepatars daugiau 200 kg lokaliai, o kokį 100-150 kg. Ne mano čia išgalvota. :icon-rolleyes:

kitus kvailindamas, pats gudresnis nepasidarysi.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

idomu butu sutikti mokslininka kuris butu ben t ie tolo mates sejamaja su lokaliiu treshimu, dar idomiau butu sutikti mokslininka kuris butu savo kailiu isbandes ekonomini efektyvuma lokalaus treshimo ir atvrishkshiai. zodziu nederkime vieni kitu kolegos, o mokslininkas ir lieka tik mokslininkas, jis duona sau uzdirba kurdamasnaudingas sau intrigas, o zemdirbys tu intrigu gausybeje turi rasti teisybe

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

padesiu suskaiciuot, nors nesu lokalios gerbejas

tarkim - 30% trashu ir plius 6 %derliaus su maziau trashu, dabar jau kitokie skaiciai gaunasi sutinki?

pabreshiu dar karta, man asmenishkai lokalus treshimas biriomis nepriimtinas, turiu kitokiu planu

Čia truputį netaip supratai. Sutaupoma IKI 30% trąšų (gali būt ir 10%) gauti tam pačiam derliui. Arba prie to paties trąšų kiekio lokaliai gausi IKI 6% didesnį derlių. Aišku prie dabartinių trąšų ir grūdų kainų tai jau skirtumas yra, bet kiek prarandam per sėjos sulėtėjimą sunku įvertint. Sėju ir matyt sėsiu dalį trąšų lokaliai, apie 150 kg/ha, bet kitą dalį sėju pakrikai, nes taip sparčiau, per dieną galiu išbarstyti per 20 t laisvai.
Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

  • po 4 mėnesių...
as taip pat uz lokalu tresima

kazkokiu bandymu atlikes nesu, bet manau jog turint rimtesne sejama sejos laiko tikrai susitaupo. koks skirtumas - pilt i sejama trasas ar i barstykle? tik su barstykle papildomai lakstyt nebereik.

Del laiko tai sejant su trasom maziau uzsipila seklos ir dazniau stoti reikia, taip pat papildomai diskai terpia trasas (bent pas vederi) del to leciau vaziuojasi

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

as taip pat uz lokalu tresima

kazkokiu bandymu atlikes nesu, bet manau jog turint rimtesne sejama sejos laiko tikrai susitaupo. koks skirtumas - pilt i sejama trasas ar i barstykle? tik su barstykle papildomai lakstyt nebereik.

Del laiko tai sejant su trasom maziau uzsipila seklos ir dazniau stoti reikia, taip pat papildomai diskai terpia trasas (bent pas vederi) del to leciau vaziuojasi

Na ir aš šioj temoj vasarą labiau gyniau kitą nuomonę, bet dabar kai kainos nebežmoniškos trąšų, jau nuomonė keičias. :icon-rolleyes:
Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

o man ne kiek nesikeicia, as manau kad su sekla reikia tik startinio fosforo, gaila, kad negaliu sio manymo pagrysti savo paties praktika, bet as sutinku kad tai tikslinga, o visa kita tai laiko shvaistymas,kabini purkshtuva supili 5 tonas npk skystimo ir pirmyn, atleiskit uz nekuklu klausima, kiek is jusu turite toki treshtuva kad tilptu bent 2 tonos, o purkshtuvu minimum po 2 kubus vazineja pilni laukai, taigi jums sprest kas tiksliau kas greiciau ir kas pigiau, as jau senokai apsisprendziau

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

o man ne kiek nesikeicia, as manau kad su sekla reikia tik startinio fosforo, gaila, kad negaliu sio manymo pagrysti savo paties praktika, bet as sutinku kad tai tikslinga, o visa kita tai laiko shvaistymas,kabini purkshtuva supili 5 tonas npk skystimo ir pirmyn, atleiskit uz nekuklu klausima, kiek is jusu turite toki treshtuva kad tilptu bent 2 tonos, o purkshtuvu minimum po 2 kubus vazineja pilni laukai, taigi jums sprest kas tiksliau kas greiciau ir kas pigiau, as jau senokai apsisprendziau

bet pinigais suskaiciavus skystos NPK ne ka pigiau nei granuliuotos. Nors mano galva tonos granuliavimas turetu apie 400lt siandien kainuot. Kuomet mokiausi, tam tikromis aplinkybemis buvo aiskinamas visas trasu gamybos procesas ir kiek kas kainuoja. tai 2002 metais granuliavimas buvo vertinamas 200lt/t, tuormet kas ir salietros tonos kaina skyresi kazkur 100lt, gal siek tiek ir daugiau.

tad sitoj vietoj as izvelgiu trasu gamintoju smarku lupikavima, bandant ukininkus itikinti jog skystos trasos ekonimiskai efektyvesnes. Kitas minusas - talpyklos, transportavimas, uzpylimas. Vienaip ar kitaip tai brangu.... nzn kokio ploto ukio reikia kad tokios investicijos pradetu atsipirkinet. Bent jau ukiam iki 100ha tuo uzsiimt nelabai efektyvu manau....

ir dar visada kyla dvejoniu - ar parduodamas tikrai tos koncentracijos trirpalas :)

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

o man ne kiek nesikeicia, as manau kad su sekla reikia tik startinio fosforo, gaila, kad negaliu sio manymo pagrysti savo paties praktika, bet as sutinku kad tai tikslinga, o visa kita tai laiko shvaistymas,kabini purkshtuva supili 5 tonas npk skystimo ir pirmyn, atleiskit uz nekuklu klausima, kiek is jusu turite toki treshtuva kad tilptu bent 2 tonos, o purkshtuvu minimum po 2 kubus vazineja pilni laukai, taigi jums sprest kas tiksliau kas greiciau ir kas pigiau, as jau senokai apsisprendziau

Voras skystom turi būti minimum + 12 laipsnių šilumos ,kitaip jos sustingsta .Rudenį tai didelė rizika

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

na man tai grazu kai rashot kokioje temperaturoje jos kristalizuojasi kada rizika kada ne, kokio ukio reikia kad atsipirktu, smagau kai zinote geriau nei as, nors naudot jas pradejau jau turedamas 40 ha zemes, jau nepamenu kada prakaitavau del treshimo darbu, zodziu pabandykit tada diskutuokit, kad neverta arba kad sushala ir tt

nepershu bet savo pozicija ginsiu ir toliau

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

na man tai grazu kai rashot kokioje temperaturoje jos kristalizuojasi kada rizika kada ne, kokio ukio reikia kad atsipirktu, smagau kai zinote geriau nei as, nors naudot jas pradejau jau turedamas 40 ha zemes, jau nepamenu kada prakaitavau del treshimo darbu, zodziu pabandykit tada diskutuokit, kad neverta arba kad sushala ir tt

nepershu bet savo pozicija ginsiu ir toliau

Kalba eina apie NPK,o ne KAS .NPK prie + 10 purkštuvu trašiniais purkštukais neišlaistai taip kad gali gint dar kiek nori .Rimtas ūkininkas kai užčirškino firma tiekėja savo transportu atsiėmė visus drebučius.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

kazin kaip cia buvo, kad is mane neatsieme, turbut ne toks jau ir rimtas ukininkas, nors vadybininkas buvo net atvaziaves paziuret kaip purshkiasi nakti pavasari, buvo gal tik plius 3, tiesa kristalizuotis tikrai pradeda, bet nieko panashaus i drebucius, npk per ziema namie neislaikysi, nebent patalpas su statinem apshildysi, bet pavasari kai jau tik -5 jas gali vezti i talpyklas jos jau takios. o kai tik temperatura pakyla virs 10 statineje per kelias para sushyla ir gali be problemu dirbti

anksciau taip, npk tikrai buvo nepatogios darbui, nes kristalizuodavosi jau prie +3 laipsniu bet gi ir gamintojai progresuoja taigi reikia sekti pokycius asortimente tada nereiks rekt kad shudas

antra vertus nematu del ko gincytis, jei tamstai nepatinka tai nenaudok, bet nesakyk kad shudas ok ? ;)

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Voras, nusigraibyk voratinklius arba reikia pas okulistą :D Aš niekur neminėjau kad šūdas ,bet....Kaimynas šį rudenį prie + 8-10 per dieną "patrešė "20 ha .Pavaževus 20 metrų visi filtrai užkišti .Išmetė filtrus ,užšala purkštukai .Taip kad problema .Kai temperatūra pakilo iki +15 viskas liuks .Nenaudoju NPK bet kai pasibaigė birios buvo mintis padaryt eksperimentą (ačiū Dievui nepadarėm) tik paskaičiavus veiklią medžiagą atšoko noras dar kartą papildomai važinėt po lauką.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

neskaicuokite tas plikas veikliases medziagas o ziurekite poveiki Pvz nupurskus su skitom trasom ir dametus mikriku augalas atsigauna ant akiu matosi kad jis gerai jauciasi ir galma tiketis geresnio derliaus Nevies azotu fosforu ir kaliu augalas gyvena Nezinau is kur jis gauna tu medziagu taciau po skistu trasu augalai pradeda sparciai augti Gal cia tik suzadinamas augalo apetitas ir jis pradeda is zemes viska siurbti

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Sukurkite paskyrą arba prisijunkite

Rašyti gali tik prisijungę nariai

Sukurti paskyrą

Užsiregistruokite, tai užtruks tik akimirką!

Registruotis

Prisijungti

Jau turi paskyrą? Prisijunk!

Prisijungti



×
×
  • Create New...