Derliaus nuėmimo dienoraštis

[AG Paulius]

Prieš 1 valandų, vrimvydas pranešimas:

Tada kazka gudrauja . Kiek sukaupi per penkis metus nes dazniau neapsimoka del sertifikavomo islaidu ir gaves sertifikata su ju pagalba parduodi rinkoje .  

Anglies kreditai: verslas, pagrįstas tikėjimu

Anglies kaupimo programos šiandien pristatomos kaip naujas pajamų šaltinis ūkininkams: keiti praktikas, kaupi anglį dirvoje, gauni kreditus, kreditai virsta eurais. Pirmieji pinigai Lietuvos ūkininkus jau pasiekė – tai faktas, ir jį reikia pripažinti. Tačiau programų rengėjų pristatymuose girdime tik vieną istorijos pusę. Verta atvirai pažiūrėti į kitą.

Ką iš tikrųjų parduodame

Parduodamas ne produktas, kurį galima pasverti ar išpilti į sunkvežimį. Parduodamas skaičiavimas – modelio prielaida, kad dirvoje per metus susikaupė tona CO2. Dirvožemio anglies matavimas yra netikslus iš prigimties: rezultatas priklauso nuo mėginių ėmimo vietų, gylio, metodikos ir, svarbiausia, nuo modelio, kurį pasirinko pati programa. Ūkininkas to skaičiavimo patikrinti negali. Pirkėjas – irgi. Visa grandinė laikosi ant tikėjimo, kad sertifikuotojo modelis teisingas.

Precedentas jau yra. 2023 m. nepriklausomi tyrimai parodė, kad didžioji dalis miškų apsaugos (REDD+) kreditų, sertifikuotų pagal tą patį Verra standartą, realaus CO2 sumažinimo neatspindėjo. Tų kreditų kainos sugriuvo, o pirkėjai iš rinkos pasitraukė. Niekas negarantuoja, kad dirvožemio kreditų metodologijos analogiško patikrinimo neišvengs. Jei mokslas vieną dieną pasakys, kad modeliai anglį pervertino – nuvertės ir kreditai, kuriuos ūkininkai „uždirbo".

Kur asimetrija

Atkreipkite dėmesį, kaip pasiskirsto rizika ir įsipareigojimai. Ūkininkas pasirašo 5–10 metų sutartį, įsipareigoja išlaikyti praktikas ir atsako už „pastovumą" – suarus lauką, kreditai anuliuojami. Programos operatorius tuo tarpu pasiima reikšmingą kredito vertės dalį už tarpininkavimą, jokių ilgalaikių garantijų ūkininkui neduodamas: jei operatorius bankrutuos, pakeis sąlygas ar rinka subliūkš, įsipareigojimai liks ūkininkui, o rizika – irgi jam.

Tai ta pati struktūra, kurią žemės ūkyje matome visur: gamintojas prisiima gamybos riziką, tarpininkas – maržą. Tik šį kartą prekė dar ir nematoma.

Paklausa – geros valios klausimas

Grūdus žmonės valgys visada. Anglies kreditus korporacijos perka savanoriškai – reputacijai ir klimato ataskaitoms. Tokia paklausa svyruoja kartu su ekonomika ir mada: šiandien „Thermo Fisher" perka, rytoj biudžetai karpomi ir rinka stovi. Savanoriška rinka nelikvidi, kainos neskaidrios, o pardavimo momentą renkasi ne ūkininkas.

Yra ir šviesesnė kryptis – ES CRCF reglamentas, kuris turėtų sukurti valstybiškai pripažintą sertifikavimą ir rinką padaryti skaidresnę. Bet ir čia kol kas tik metodologijos ir pažadai: sistema realiai startuos ne anksčiau 2027 m., ir kaip ji veiks – dar vienas tikėjimo klausimas.

Kaip į tai žiūrėti blaiviai

Nesakau, kad dalyvauti neverta. Sakau, kad dalyvauti reikia teisingais motyvais. Neariminė žemdirbystė, tarpiniai pasėliai, sėjomaina – šios praktikos turi apsimokėti pačios: mažesnės sąnaudos, geresnė dirvožemio būklė, stabilesnis derlius. Jei taip yra jūsų ūkyje – kreditai tampa premija, kurios nuvertėjimas nieko nesugriaus. Bet statyti ūkio finansus ant kreditų pajamų arba keisti technologiją vien dėl jų – tas pats, kas planuoti biudžetą pagal loterijos bilietą.

Ir prieš pasirašant – skaityti sutartį taip, tarsi programa po penkerių metų neegzistuos: kas tada lieka jums? Jei atsakymas „įsipareigojimai be pajamų" – derėtis arba nedalyvauti.

Anglies rinka gali tapti rimtu sektoriumi. Bet šiandien tai rinka, kurioje prekė yra pažadas, kaina – susitarimas, o garantija – tikėjimas. Ūkininkas, kuris tai supranta, gali joje dalyvauti saugiai. Ūkininkas, kuris patikėjo pristatymo skaidrėmis – rizikuoja dar kartą sumokėti už svetimą verslo planą.

[vrimvydas]

prieš 26 minutes , AG Paulius pranešimas:

Anglies kreditai: verslas, pagrįstas tikėjimu

Anglies kaupimo programos šiandien pristatomos kaip naujas pajamų šaltinis ūkininkams: keiti praktikas, kaupi anglį dirvoje, gauni kreditus, kreditai virsta eurais. Pirmieji pinigai Lietuvos ūkininkus jau pasiekė – tai faktas, ir jį reikia pripažinti. Tačiau programų rengėjų pristatymuose girdime tik vieną istorijos pusę. Verta atvirai pažiūrėti į kitą.

Ką iš tikrųjų parduodame

Parduodamas ne produktas, kurį galima pasverti ar išpilti į sunkvežimį. Parduodamas skaičiavimas – modelio prielaida, kad dirvoje per metus susikaupė tona CO2. Dirvožemio anglies matavimas yra netikslus iš prigimties: rezultatas priklauso nuo mėginių ėmimo vietų, gylio, metodikos ir, svarbiausia, nuo modelio, kurį pasirinko pati programa. Ūkininkas to skaičiavimo patikrinti negali. Pirkėjas – irgi. Visa grandinė laikosi ant tikėjimo, kad sertifikuotojo modelis teisingas.

Precedentas jau yra. 2023 m. nepriklausomi tyrimai parodė, kad didžioji dalis miškų apsaugos (REDD+) kreditų, sertifikuotų pagal tą patį Verra standartą, realaus CO2 sumažinimo neatspindėjo. Tų kreditų kainos sugriuvo, o pirkėjai iš rinkos pasitraukė. Niekas negarantuoja, kad dirvožemio kreditų metodologijos analogiško patikrinimo neišvengs. Jei mokslas vieną dieną pasakys, kad modeliai anglį pervertino – nuvertės ir kreditai, kuriuos ūkininkai „uždirbo".

Kur asimetrija

Atkreipkite dėmesį, kaip pasiskirsto rizika ir įsipareigojimai. Ūkininkas pasirašo 5–10 metų sutartį, įsipareigoja išlaikyti praktikas ir atsako už „pastovumą" – suarus lauką, kreditai anuliuojami. Programos operatorius tuo tarpu pasiima reikšmingą kredito vertės dalį už tarpininkavimą, jokių ilgalaikių garantijų ūkininkui neduodamas: jei operatorius bankrutuos, pakeis sąlygas ar rinka subliūkš, įsipareigojimai liks ūkininkui, o rizika – irgi jam.

Tai ta pati struktūra, kurią žemės ūkyje matome visur: gamintojas prisiima gamybos riziką, tarpininkas – maržą. Tik šį kartą prekė dar ir nematoma.

Paklausa – geros valios klausimas

Grūdus žmonės valgys visada. Anglies kreditus korporacijos perka savanoriškai – reputacijai ir klimato ataskaitoms. Tokia paklausa svyruoja kartu su ekonomika ir mada: šiandien „Thermo Fisher" perka, rytoj biudžetai karpomi ir rinka stovi. Savanoriška rinka nelikvidi, kainos neskaidrios, o pardavimo momentą renkasi ne ūkininkas.

Yra ir šviesesnė kryptis – ES CRCF reglamentas, kuris turėtų sukurti valstybiškai pripažintą sertifikavimą ir rinką padaryti skaidresnę. Bet ir čia kol kas tik metodologijos ir pažadai: sistema realiai startuos ne anksčiau 2027 m., ir kaip ji veiks – dar vienas tikėjimo klausimas.

Kaip į tai žiūrėti blaiviai

Nesakau, kad dalyvauti neverta. Sakau, kad dalyvauti reikia teisingais motyvais. Neariminė žemdirbystė, tarpiniai pasėliai, sėjomaina – šios praktikos turi apsimokėti pačios: mažesnės sąnaudos, geresnė dirvožemio būklė, stabilesnis derlius. Jei taip yra jūsų ūkyje – kreditai tampa premija, kurios nuvertėjimas nieko nesugriaus. Bet statyti ūkio finansus ant kreditų pajamų arba keisti technologiją vien dėl jų – tas pats, kas planuoti biudžetą pagal loterijos bilietą.

Ir prieš pasirašant – skaityti sutartį taip, tarsi programa po penkerių metų neegzistuos: kas tada lieka jums? Jei atsakymas „įsipareigojimai be pajamų" – derėtis arba nedalyvauti.

Anglies rinka gali tapti rimtu sektoriumi. Bet šiandien tai rinka, kurioje prekė yra pažadas, kaina – susitarimas, o garantija – tikėjimas. Ūkininkas, kuris tai supranta, gali joje dalyvauti saugiai. Ūkininkas, kuris patikėjo pristatymo skaidrėmis – rizikuoja dar kartą sumokėti už svetimą verslo planą.

Man 60 000€ kisenes nepleso . Dar mane ismoke kaip ekonomiskai  ukininkauti. Daridamas tapati ir investaves pora valandu ataskaitom per penkis metus galiu sau lesti daugiau nei pesimistai . Nereikia buti  Šiauciunu . 

[AG Paulius]

prieš 7 minutes , vrimvydas pranešimas:

Man 60 000€ kisenes nepleso . Dar mane ismoke kaip ekonomiskai  ukininkauti. Daridamas tapati ir investaves pora valandu ataskaitom per penkis metus galiu sau lesti daugiau nei pesimistai . 

O kas pirko tavo sertifikatus tikiuosi nėra paslaptis ? 

 

[vrimvydas]

prieš 13 minutes , AG Paulius pranešimas:

O kas pirko tavo sertifikatus tikiuosi nėra paslaptis ? 

 

Google , Amazon ir kazkokia picu kepimo firma Italijoje kuri parduoda piza be co2 pedsako. Jie duoda geriausei uz sertifikuota sertifikata . Yra ir smulkesniu kurie parduoda zalia energija . Cia kaip ir su bitkoinu as nelabai suprantu kaip tai veikia , bet rezultatas yra saskaitoje . Yra birza kurioje gali prekiauti . Aisku tai daro Insoilas. As tik pasakau ar tenkina kaina . Jei atvirai tai pardaviau tik 25000 ir nokinu kaina ir gal islosiu . Siem metam netiktu pinigu uzteks kelionem . 

[AG Paulius]

prieš 51 minutes , vrimvydas pranešimas:

Google , Amazon ir kazkokia picu kepimo firma Italijoje kuri parduoda piza be co2 pedsako. Jie duoda geriausei uz sertifikuota sertifikata . Yra ir smulkesniu kurie parduoda zalia energija . Cia kaip ir su bitkoinu as nelabai suprantu kaip tai veikia , bet rezultatas yra saskaitoje . Yra birza kurioje gali prekiauti . Aisku tai daro Insoilas. As tik pasakau ar tenkina kaina . Jei atvirai tai pardaviau tik 25000 ir nokinu kaina ir gal islosiu . Siem metam netiktu pinigu uzteks kelionem . 

Agreena tą patį darė avansu "paradvinėjo kreditus" o dabar buksuoja. 

[vrimvydas]

prieš 21 minutes , AG Paulius pranešimas:

Agreena tą patį darė avansu "paradvinėjo kreditus" o dabar buksuoja. 

Daugkas kabinosi i versliuka nuo scanagros iki dojas . Visa esme kas sertifikoja kreditus . Nuo to priklauso ju kaina birzoje . Insolas samdo firma su reputacija . Gali tu ir pac sertifikuoti tik tavo sertifikas netures svorio birzoje . Kaip sakiau as dar nelabai suprantu kaip tai veikia bet pinigai realus . Tu vis mane oponuoji bet patikek kad kai kalbiesi su Eutopos ukininkai jie kalba ne apie tonas ar veikles medziagas nes tai jau suzlugusi komercija o apie kur investuoti . Anglies kaupimas , furos , keliu ir misku prieziura ir tt . Gerai kad kazkada pasistaciau vejo jiegaine ir dabar nuomoju statybine technika poligonu staybom . Visi taip daro Europos ukininkai iki 500ha .

[Mantas2342]

Kažkaip tylu šitoj temoje, arba visi doroja rapsą arba dar nokina. Tai kokia ta situacija pas kolegas?

[Duncia]

prieš 8 minutes , Mantas2342 pranešimas:

Kažkaip tylu šitoj temoje, arba visi doroja rapsą arba dar nokina. Tai kokia ta situacija pas kolegas?

Rapsas gal tik kitos savaitės 2 pusėj, ankstyvesni kvž irgi ti į pabaigą kitos savaites tikriausiai

[Mantas2342]

prieš 2 minutes , Duncia pranešimas:

Rapsas gal tik kitos savaitės 2 pusėj, ankstyvesni kvž irgi ti į pabaigą kitos savaites tikriausiai

Pas mane patį irgi panašiai, kviečiai dar nokime, o rapsams irgi trūksta dar kokiu 5d nokimo.

[AGROMAN]

Doroja glifosuotus kiek mačiau.

Nes kitiems dar saulės reik...

[Bauer]

Pilnu tempu aplink kulia visi neglifosuotus. Kuliasi 9-13 drėgmės, priklauso ar kulėjas turi džiovyklą ar ne

[AGROMAN]

prieš valandą, Bauer pranešimas:

Pilnu tempu aplink kulia visi neglifosuotus. Kuliasi 9-13 drėgmės, priklauso ar kulėjas turi džiovyklą ar ne

kantrybės neturi

[Lukitas777]

Glifosuota nebuvo

Redaguota Liepos 26 Lukitas777

[dariius 30]

Situacija skirtinga, pas mane kloniai zaliutukai nuo mases net suvirte ydomu ka kombainas parodys.

[axe]

prieš 30 minutes , dariius 30 pranešimas:

Situacija skirtinga, pas mane kloniai zaliutukai nuo mases net suvirte ydomu ka kombainas parodys.

Neglifosuoji tokiu?

[JCB]

Fenomenas gula, 14% kombainas rodo, tonų apie 7-8. 

[dariius 30]

prieš valandą, axe pranešimas:

Neglifosuoji tokiu?

bandau tik gaila kalniuku kur nukepinti jau traktorius nubarsto

[grumas]

Prieš 9 valandas, Mantas2342 pranešimas:

Kažkaip tylu šitoj temoje, arba visi doroja rapsą arba dar nokina. Tai kokia ta situacija pas kolegas?

Penktadienį, bandysim startuot, excited dominator.

dk excentric dar gal už savaitės

[yogop]

Nukūliau  Dominator  

Derlius 3.6tha įskaitomo. Vienas laukas suėstas verticiliozės kitas sveikas, derlius tokspat. Drėgmė 5.5-12 

[Juozukas]

Prieš 17 valandų, AGROMAN pranešimas:

kantrybės neturi

Kad per labas rytas sake sestadieni lietus ateina, tai tokia ir kantrybe.

[Plūgiokas]

On 2026-07-26 at 15:38, Bauer pranešimas:

Pilnu tempu aplink kulia visi neglifosuotus. Kuliasi 9-13 drėgmės, priklauso ar kulėjas turi džiovyklą ar ne

Kiek žalių anksčių per "ŠIKNĄ" eina?

[niino]

Kuris dirbimas labiau rapsui apsimoka. Seklus skutimas ir noraginis, seklus del siaudu/pabiru ir strip till ar arimas?

[Juodas]

prieš 22 minutes , niino pranešimas:

Kuris dirbimas labiau rapsui apsimoka. Seklus skutimas ir noraginis, seklus del siaudu/pabiru ir strip till ar arimas?

Žiūrint kas per dirvožemis ir kokios piktžolės vyrauja ir didžiausios problemos.
Jei dirvožemis sunkus, suarus, galimai molis išdžius ir nesudygs rapsai. 
jei dirvožemis lengvas, tai ariant, skutant ar sėjant strip till, rezultatas bus panašus ir susitaupys daug laiko 

[niino]

Galvojau eksperimenta daryt. Laukas ziem mieziu 24ha ir salia pieva 30 ha. Nuo vieno galo skutimai, toliau strip till vien ir toliau arimas, nes pieva ariam  taip ar taip. Bet kur skutimai/arimai dirvini naudosi rapsui. O kur tiesiogiai jau kita chemija pirkt reiktu, jug dirvinis neims ? Pries viska glifosatas aisku dar.

[Witalikas]

prieš valandą, niino pranešimas:

Galvojau eksperimenta daryt. Laukas ziem mieziu 24ha ir salia pieva 30 ha. Nuo vieno galo skutimai, toliau strip till vien ir toliau arimas, nes pieva ariam  taip ar taip. Bet kur skutimai/arimai dirvini naudosi rapsui. O kur tiesiogiai jau kita chemija pirkt reiktu, jug dirvinis neims ? Pries viska glifosatas aisku dar.

Expermentas tik razienoi, pavyktu. Arimas skutimas ir stip-till. Vienodos salygos butu.

Naudoju dirvini, nemciau skirtumo del veikimo. Stipt-till ar tradiciniam. Zinoma dregme svarbus faktorius