mokytojuks

Perkant gaunasi jungtine nuosavybe norisi seneliu žeme valdyti vienam.

Yra atskirai tik spyruoklių

šitas pareigūnų reidas nedaro jiems garbės. Kai statutiniai protestuos prie seimo, galėsim parodyt išitą video.

Forma nžt puslapį, siunčiu reg laišku ir nereikia jokių el parašų. El paštu dar nesiunčiau, bet sako kad galima ir taip.

1. Dirbtinai 2014 m. Lietuvos statistikoje padidintas daugiamečių pievų plotas nuo 400 tūkst. ha iki 700
tūkst. ha turi būti spendžiamas pačiu aukščiausiu lygmeniu ir taip, kad žemės savininkams tai nebūtų
papildoma finansinė našta, o savo turimą turtą - žemę jie galėtų naudoti ekonomiškai naudingiausiu būdu.
2. Uždrausti pirkti ar tranzitu per Lietuvą vežti grūdus, pašarus, kurie gali būti rusiškos kilmės. Sukontroliuoti
situaciją, kad rusiški grūdai netaptų kitos šalies grūdais ir taip apeitų apribojimus.
3. Žemės paskirčių pakeitimai iš dirbamos žemės į šlapynę ar natūralią pievą turi būti pagrįsti ne įsakymais ar
įstatymais, o moksliniais tyrimais. Jei pakeistos žemės ūkio paskirties žemės specialiosios naudojimosi
sąlygos įtakoja žemės savininko esamus ir būsimus finansinius rodiklius, už įteisintus apribojimus būti
numatytas įstatymais atitinkamas valstybės atlygis.
4. Valstybės tarnybos, stebinčios bei reguliuojančios rinką, turi nuolat prižiūrėti ir tirti maisto kainų
grandinės dalyvius. Situacija, kai žaliavos gamintojas gauna neadekvačiai mažas pajamas už parduodamą
produkcijos žaliavą, o vartotojas atitinkamai keliskart permoka daugiau už tokį produktą lentynoje yra
netoleruotina.
5.
6. Ministerijos, priimdamos atitinkamus sprendimus, įsakymus privalo remtis Lietuvos mokslo įstaigų
rekomendacijomis, jų studijomis, kaštų ir naudos analizės skaičiavimais, poveikio ekonomikai vertinimu.
Eksperto statusas turi būti pripažįstamas Lietuvos mokslo bendruomenėje. Ministerijos privalo naudotis
mokslo įstaigų paslaugomis, o ne ieškoti tariamų ekspertų, kurie pateisintų priimamus valdžios
sprendimus.
7. Keisti mėšlo ir (ar) srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimus taip, kad jų įterpimo bei paskleidimo
terminai būtų nustatomi pagal gamtines sąlygas, o ne pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministrų įsakymuose
įtvirtintas konkrečias datas, kurios keičiantis klimatui realiai yra sunkiai pritaikomos.
8. Aplinkosauginiai projektai, turintys abejotiną reikšmę savo išsikeltiems tikslams pasiekti, turi būti
stabdomi. Jie gali būti vykdomi tik juos išbandžius gerokai mažesne apimtimi ir tik po plačios mokslo
bendruomenės diskusijos apie jų realią naudą.
9. Pakrančių apsaugos juostų išplėtimas ir veiklos apribojimai tose išplėstose zonose turi būti atšaukti. Kitu
atveju už įteisintus apribojimus turi būti numatytas įstatymais atitinkamas valstybės atlygis.
10. Atšaukti įstatymą, apribojantį greta vėjo jėgainių esančių žemės sklypų laisvą disponavimą. Vėjo jėgainių
statytojai, statydami vėjo jėgaines apriboja galimybes laisvai keisti žemės ūkio paskirties žemės paskirtį,
todėl žemės vertė drastiškai nukrenta. Toks turto nuvertėjimas turi būti kompensuojamas pačių vėjo
jėgainių statytojų pagal susitarimą su sklypų savininkais, o ne įstatymais.
11. Trąšų ir augalų apsaugos produktų duomenų deklaravimas turi būti peržiūrėtas. Situacija, kai kiekviena
valstybės įstaiga reikalauja atskiro deklaravimo yra netoleruotina. Ir toks neefektyvus ES lėšų
panaudojimas vis naujų sistemų kūrimui yra nepateisinamas. Lietuvoje sunaudojami trąšų ir augalų
apsaugos produktų kiekiai jau yra apskaitomi importuotojų bei gamintojų ir pateikiami tiek muitinės, tiek
Aplinkos apsaugos agentūros AIVIKS (integruotoji kompiuterizuota aplinkosaugos informacinė sistema)
sistemose. O tuos pačius duomenis žemdirbiui dar kartą atskirai pateikinėjant PPIS (Paraiškų priėmimo
informacinė sistema) sistemoje per tam tikrą laiką jau yra pertekliniai. Pagal ES teisyną užtenka, kad nuo
2026 m. žemdirbys tik elektroninėje formoje turėtų tręšiamųjų produktų duomenis, kad ir Excel
skaičiuoklės formatu, ir esant poreikiui juos pateiktų jį tikrinančiai įstaigai.
12. ŽŪM privalo prisiimti atsakomybę ir pripažinti, kad 2023 m. rudeniniai pasėlių deklaravimo rezultatai
nepasiekė Strateginiame plane keliamų tikslų ir yra tikra nesėkmė. Pavasarį, prieš pasėlių deklaravimą,
žemdirbiams už įsipareigojimus buvo žadamas vienoks atlygis, o atėjus rudeniui paaiškėjo, kad ŽŪM atlikti
skaičiavimai gerokai prasilenkė su realiais rezultatais ir žemdirbius pasiekia gerokai mažesnės išmokų
sumos. Tai yra netoleruotina, nes pats deklaravimas yra gerokai sudėtingesnis, reikalingų įgyvendinti ūkiui
įsipareigojimų yra daugiau, o už tai net nėra pagrįsto atlygio. Patikėję pavasariniais ŽŪM pažadais apie
išmokų dydžius tos pačios ŽŪM buvo apgauti.
13. Reikalaujame, kad suskystintoms naftos dujoms numatytas akcizas būtų ne didesnis nei besiribojančiose
kaimyninėse valstybėse. Drastiškai didinamas akcizas, visų pirma, paliečia gyventojus, neturinčius
galimybės kitokiu būdu gamintis maistą ar šildytis gyvenamuosius namus, didina ūkininkų išlaidas
džiovinant grūdus, didina maisto ir pašarų savikainą technologinėse gamybos grandinėse, kuriose
reikalingos dujos. Dažnu atveju propanui-butanui alternatyvų nėra arba jos dar gerokai brangesnės.
14. Stabdyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (NŽT) pertvarką, pagal kurią iki tol teiktos
NŽT rajoninių skyrių paslaugos perkeliamos į regioninius centrus. Taip sudėtingėja paslaugų prieinamumas
ir viskas daroma, jog reikalingos paslaugos tolinamos nuo žmogaus, vietoje to, kad jos būtų paprastesnės
ir patogesnės.
15. Panaikinti VĮ Registrų centro (RC) reikalavimą, kad nuomos sutartys būtų būtinai pateikiamos su žemės
sklypų planais. Tai perteklinis reikalavimas, skatinantis nuomos sandorius vykdyti neregistruojant jų RC.
16. Lietuva privalo prisidėti prie EK skirto 10,6 mln. Eur. finansavimo 200 proc. iš nacionalinio biudžeto, kaip
tą leidžia ES reglamentai. Pienininkystės ūkiai tiesiogiai prisideda išlaikant pievų plotus, tačiau pieno krizė
vis dar neišspręsta, ūkiai traukiasi iš gamybos. Per 11 mėn. pieno ūkiai prarado 171 mln. Eur. pajamų
lyginant su 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu.
17. Grąžinti Pereinamojo laikotarpio nacionalinę paramą (PLNP) pieno gamintojams peržiūrint ir atnaujinant
jos referencinius dydžius. Panaikinti paramą kuomet pieno ūkiai dėl sumažėjusių pajamų ir vis dar
besitęsiančios pieno krizė traukiasi iš gamybos yra nesusipratimas.

Klausimas ką laikai geriausia kaina, arba koks paties biudžetas. Pats turiu Rol/ex Taurus, lenkiškas, tačiau tvirtai sutvertas skutikas. Dabar jų labai daug gamintojų ir daug kainų yra pigūs jan-barela, bet kiek mačiau nelabai kaip pagamintas, kas turi jau sako, jog lankstosi, kaiščių skylės greit dyla ir t.t.

Tai tvarkoje 

Na ko ponas tamsta kimbate?

Su tokiom kainom laselines po javapjutes prireiks😀

Na hebra čia visai ne į temas. 
Norit išsiaiškint, aikit už kampo ir duokit vienas kitam į veidą.

Šoklys šendien siule po 0,99eur už 2000 litru

Aš tik už balkini

jei galvoji kad techninė apžiūra priduoda traktoriui gero stovio tai pradėk galvoti iš naujo. technikinė tai tik popierius kuri turint ramiau keliu važiuoti ir jo funkcijos tuom baigiasi......

Naftrus 1.05eu šiandien. 

Bus sudile šratai dentratyje yra pirkti visas komplektas pakeiti ir vel veikia 

Naftenas 1.14

šendien apsaga 1,19 eur siule

sito dar nezinau, bet nedarbinguma gavau geguze birzeli liepa, tai gavau 70% nuo minimalaus atlyginimo, o tada sako lauk kitu metu geguzes kai deklaruosi pajamas ir jeigu sumokesi daugiau nei minimalus atlyginimas perskaiciuos ismokas. 

Dar toli iki pradžios praeitų metų, po 670 kai pasieks, tada galima bus jau sakyti kad pasiekė praeitų metų kainą. 

Šiandien pranešė, kad rytoj atveža kurą ir kaina jau numetė jau iki 1,17€👍 ot čia tai firma netaip kai kitos.

naftenas 1,256 už 2,5 kubo

Tik ka pirkau Linas agro, 9,6 berods, saskaita dar atsius.

LA 9,5

Reik kad trasos būtų 2000 kuras 2 eurai. Chemije dviguba. O grūdai iki 200 eurų. Ką tada sneketum.

man pernai tokia istorija buvo greit isgriauze elevatoriaus zvaigzdute asis nieko o zvaigzdei kiausino formos skyle .