Jump to content

Grūdų kainos?


Jenisej

Recommended Posts

Trasu kaina tao jo nereali lyginant su siu dienu :) siaip as galvoju,kad reikia visaip parduot ir is anksto, ir nuo kombaino, ir ziema, ir dar pavasariop galima, taip butu islaikomas vidurkis ir kiekvienais metais gali gauti panasiai taip darydamas, o bandyt vaikytis tas kainas tai kaip loterijoj zaisti. Arba reikia uzset visus laukus vien rapsai pvz ir vsio- arba bus lb gerai arba atvirksciai :)

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Amerikos ūkininkai planuoja padidinti auginamų sojų plotus, bei sumažinti javų auginimo plotus, taip bandydami sumažinti veiklos išlaidas dėl mažėjančios žemės ūkio produkcijos paklausos, o tuo pačiu ir šios produkcijos kainų. Žemės ūkis tai specifinė veiklos sritis ir ūkininkai negali kaip kokie metalų ar naftos išgavėjai sumažinti savo produkcijos gavybą taip paprastai.

Prognozuojama, kad žemės plotas, kuriose auginamos sojos, šiais metais padidės 4,5 procentais iki rekordinio dydžio, tuo tarpu javais užsietų laukų plotas turėtų smukti 1,5 procentais. Manoma, kad dėl kilusios ekonomikos recesijos bei sumažėjusios paklausos, naminių gyvulių, pienininkystės verslo atstovai, bei etanolio gamintojai sumažins jiems reikalingų grūdų pirkimus, tad grūdų atsargos kovą turėtų pasiekti didžiausią lygį per pastaruosius du dešimtmečius.

„Šiuo metu pasaulyje yra pagaminama daugiau žemės ūkio produkcijos nei yra šiai produkcijai paklausa, žinoma atmetus galimus neįprasto oro padarinius, kurie gali sumažinti pasiūla“ – pastebi žemės ūkio produkcijos rinkos analitikas Jim Gerlach.

Sojų kaina rinkoje atsiskaitant grynaisiais gali smukti dar net 28 procentais žemiau 650 dolerių už šimtą bušelių, t.y. pirmą kart nuo 2007 metų balandžio. Tuo tarpu javų kaina gali nusmukti dar bet 31 procentu iki žemiau nei 250 dolerių už šimtą bušelių, t.y. iki žemiausio lygio nuo pat 2006 metų spalio, prognozuoja Bill Gary, prekiaujanti grūdinėmis kultūromis biržoje nuo pat 1961 metų. Vien nuo šių metų pradžios sojos spėjo atpigti daugiau nei šešiais procentais, tuo tarpu javų kaina smuko virš keturių procentų.

„Dabartinė ekonomikos recesija tęsis kur kas ilgiau, nei buvusi 1970 metais. Visa tai sumažins paklausa žaliavoms. Aš nematau galimybei susidaryti „bulių“ rinkai žaliavų rinkoje per artimiausius kelis metus“ – prideda Bill Gary.

Sumažėjusi grūdų kaina rinkoje be abejonės sumažins ir Amerikos fermerių pelnus, po dviejų iš eilės buvusių rekordiškai pelningų metų. Mažėjantys ūkininkų pelnai reiškia, kad jie galės mažiau įsigyti naujų sėklų, traktorių bei trąšų.

„Ūkininkų pelnai turi kristi. Rinkai dabar nereikia tiek daug tiekiamų javų, kviečių, avižų, rugių, sojų, ryžių. Nes smukus paklausai, turi adekvačiai mažėti ir pasiūla“ – teigia „Wells Fargo & Co.“ ekonomistas žemės ūkio srityje Michael Swanson.

Ūkininkai planuoja šiais metais pasėti daugiau sojų, nes jų auginimo savikaina yra bene trečdaliu mažesnė nei javų. Tai turėtų būti pirmas kartas, kai sojų auginimo žemės plotai Amerikoje viršys pagal didėjimą javų auginimo plotus. Sojų auginimo plotai turėtų padidėti nuo 75.72 iki 79.11 kvadratinių milijonų metrų.

Sojų auginimo padidinimas bus atliktas javų sąskaita. Javų auginimo žemės plotai prognozuojama kad smuktels nuo 86 iki 84.7 kvadratinių milijonų metrų. Šios grūdinės kultūros atsargos kovo mėnesį pasiekė aukščiausią lygį per pastaruosius dvidešimt metų.

Prognozuojama, kad šiais metais javų auginimo kaštai turėtų padidėti vidutiniškai 34 procentais. Į minimus grūdų auginimo kaštus įeina išlaidos degalams, sėkloms, trąšoms, pesticidams, darbo ir kitos išlaidos.

Tuo tarpu sojų auginimo kaštai prognozuojama, kad augs vidutiniškai 19 procentų.

Vienas Amerikos ūkininkas Patrick Solon, auginantis javus bei sojas, prisipažino, kad remiantis jo atliktais skaičiavimais, grūdų auginimo kaštai jam asmeniškai turėtų išaugti ketvirtadaliu. Na o javais apsėto žemės ploto kiekį jis planuoja sumažinti apie keturiolika procentų.

„Mano pelnas be abejonės šiais metais smuks, todėl aš praėjusių metų pelną planuoju pasilikti“ – atvyrauja ūkininkas.

Tačiau kai kurie žemės ūkio matematiniai rodikliai šiuo metu vis dar rodo, kad ūkininkams reikėtų daugiau sėti javų nei sojų. Kai kurie analitikai spėja, kad ilgalaikėje perspektyvoje grūdų kainos turėtų kilti, nes pasiūla turėtų smukti sparčiau nei paklausa, nes ūkininkams šiuo metu tampa sunkiau įsigyti trąšų, o dėl to gali sumažėti grūdų derlingumas.

Palyginus su kitom žaliavom, grūdinės kultūros šiuo metu atrodo kur kas prasčiau. Naftos kaina nuo metų pradžios jau spėjo pakilti daugiau nei dvidešimt procentų, vario – trisdešimt procentų, daugelis kitų metalų taip pat rodė augimus. Tuo tarpu daugelio grūdinių ir gyvulinių produktų kainos smuko nuo metų pradžios. Nuo praėjusių metų vasarą pasiektų kainų rekordų daugelis grūdinių kultūrų jau spėjo atpigti daugiau nei keturiasdešimt procentų.

Reaguodami į augančias žemės ūkio produkcijos kainas praėjusiais metais, ūkininkai pasėjo daugiau javų, kviečių, avižų, sojų, ryžių ir kitų kultūrų, todėl buvo pasiektas rekordinis derlius, na o antroje metų pusėje prasidėjęs ekonomikos nuosmukis gerokai padidino esamas žemės ūkio produkcijos atsargas.

Tiek naftos, tiek metalų išgavėjams yra gerokai lengviau apriboti savo išgaunamos produkcijos pasiūlą, kadangi metalų išgavėjai gali uždaryti kasyklas, na o naftos išgavėjai pristabdyti naftos gavybą, tuo tarpu ūkininkams savo auginamos produkcijos pasiūlą sumažinti nėra taip lengva ir tam reikia daugiau laiko, nes tiesiog jie negali palikti ilgą laiką nesėjamų bei neapdirbamų žemių. Prognozuojama, kad grūdų kiekis ateityje turėtų smukti, dėl sumažėsiančio jų auginimo.

„Yra labai didelis skirtumas tarp atsigaminančių, tokių kaip grūdinės kultūros, gyvulininkystės ir kitų žemės ūkio rūšių bei neatsigaminančių žaliavų, tokių kaip nafta, energija ar metalai. Ūkininkams yra žymiai sunkiau sumažinti jų tiekiamos produkcijos pasiūla lyginant su naftos ar metalų išgavėjais, todėl susidaro tam tikras laiko tarpas, kol žemės ūkio produkcijos pasiūla susibalansuoja su esančia paklausa rinkoje“ – primena žemės ūkio produkcijos rinkos ekspertas.

Labiausiai grūdų paklausą smuko sumažėję užsakymai iš gyvulininkystės sektoriaus bei etanolio gamintojų, kuriuos ištiko problemos, kuomet naftos kaina smuko nuo rekordinių aukštumų pasiektų praėjusių metų vasarą.

Apie 49 procentai visų Amerikoje užauginamų grūdų yra naudojami gyvulių pašarams. Tuo tarpu tiek paukščių, tiek galvijų, kiaulių ir kitų gyvulių augintojai sumažino auginamų gyvulių skaičių iki rekordinio nuo pat 1973 metų lygio dėl smukusios paklausos produkcijai. Pieninių karvių skaičius taip pat mažinamas, dėl smarkiai kritusių pieno kainų.

Paruošta pagal užsienio žiniasklaidą.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Kažką prognuozuoti šiuo met tikrai sudėtinga, bet gamtos siurprizai turi gan didelę įtaką ypač augalininkystėje. Jei kas nepastebėjote mano pateiktame straipsnyje šios nuorodos, tai ten yra gan idomių vaizdelių , jei galima taip išsireikšti :) , apie sausras įvairiuose pasaulio regionuose.

http://www.marketskeptics.com/2009/02/v ... world.html

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Na matot, iš esmės tai abu straipsniai apie ta patį. Paklausa niekur nedingsta, tiesiog padaugęs žmoniu už skurdo ribos kurie negalės įpirkti jokio maisto. Bus dar daugiau žmonių gyvenančių iš mažiau nei 1$ per dieną, automatiškai mažiau $ ūkininkui.

Kek supratau tai Efrendo nuorodoje antiglobalistu puslapis. Jie dabar labai pergyvena del skurdo ir bado pasaulyje, kai visi užsieme ekonomikos gaivinimu niekam nerupi alkana Afrika. Pradės rūpėti tada, kai ta alkana afrika su pagaliais pajudės į Europa maisto ieskot.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Na matot, iš esmės tai abu straipsniai apie ta patį. Paklausa niekur nedingsta, tiesiog padaugęs žmoniu už skurdo ribos kurie negalės įpirkti jokio maisto. Bus dar daugiau žmonių gyvenančių iš mažiau nei 1$ per dieną, automatiškai mažiau $ ūkininkui.

Kek supratau tai Efrendo nuorodoje antiglobalistu puslapis. Jie dabar labai pergyvena del skurdo ir bado pasaulyje, kai visi užsieme ekonomikos gaivinimu niekam nerupi alkana Afrika. Pradės rūpėti tada, kai ta alkana afrika su pagaliais pajudės į Europa maisto ieskot.

Gerai jeigu tik su pagaliais :icon-confused: .

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Na matot, iš esmės tai abu straipsniai apie ta patį. Paklausa niekur nedingsta, tiesiog padaugęs žmoniu už skurdo ribos kurie negalės įpirkti jokio maisto. Bus dar daugiau žmonių gyvenančių iš mažiau nei 1$ per dieną, automatiškai mažiau $ ūkininkui.

Kek supratau tai Efrendo nuorodoje antiglobalistu puslapis. Jie dabar labai pergyvena del skurdo ir bado pasaulyje, kai visi užsieme ekonomikos gaivinimu niekam nerupi alkana Afrika. Pradės rūpėti tada, kai ta alkana afrika su pagaliais pajudės į Europa maisto ieskot.

Gerai jeigu tik su pagaliais :icon-confused: .

gerai jeigu tik ieskot :D

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Gal kas turite informacijos del ko brangsta rapsai, soja, nors teigiama, kad sojos plotai dides? O kvieciai priesingai - pinga, nors plotai mazeja... Kur logika?

Soją dabar vėl fondai perka smarkiai (tikisi kinam iškišt ateitį) , plius nei vienai metais plotų prognozės nesutapo su realiai pasėtais plotais, visa tai tik žaidimas. O kviečių yra sočiai atsargų šiam momentui, gal šių metų derlius ir bus mažesnis, bet tai didelės įtakos nedaro kainai. Tiesa pašalo kviečiai smarkiai JAV keliose valstijose, bet tikslųs nuostoliai dar neaiškųs. O Lietuvoj kvietukai kiek mačiau tai neblogai atrodo, bent jau tie, kurie ne šiandien tręšti.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

  • po 2 savaičių...
Prie to pačio pamastymui apie galimas ateities kainas http://www.marketskeptics.com/2009/02/2 ... rophe.html

O kažin kaip Lietuvėlėj? Kaip ir sausra nusimato. Ką manot, ką šiemet kulsim pašariaka ar mažai, bet extros?

kokia cia sausra, kol kas dar nieks nezino kaip cia bus... kol kas tai sutina neblogai, bet reik tiketis kad uzlis... :icon-confused:

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

mano manymu nereiketu skubeti sudarineti tu isankstiniu sutarciu, todel kad manau kainos maistiniu grudu nebetureku kazka kristi, plius negalima atmesti devalvacijos galimybes, tokiu atveju musu grudus isveztu parduotu uz eurus ar dolerius ir kainos turetu siek tiek kilti. Sudarineti gal nebent rapsams jei virs 900 siulo plius jei kaip cia kazkas minejo is anksto puse duoda.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Svečias
This topic is now closed to further replies.



×
×
  • Create New...