pobisky

Saulėj perkaitai? Jei žmonės renkasi ankstyvas veisles, sėja laiku - tai kokia problema, jei jau nukulta. Kokiu būdu tau susišvietė, kad jie tai daro ant durniaus? Jei Ada šiandien drėgmė 23-25 iš atskirų laukų, tai ką kalbėti apie kitas veisles. Jei žmonės nenaudojo fungicidų ir kt dalykėlių prailginančių augalo gyvenimėlį, tai kaip kitaip pavadinti, jei ne auginimu ant durniaus, gal pasiseks. Nu ir pasisekė. Bet tik šymet. Kvieciai Maxi derlius ne maziau 7,5t/ha,dregnumas 11.8%-13.6%, 1 klase , truksta glitumo. Speciailiai nenaudoti strobilurinai, kad anksciau eitu kulti. Kulta 28-29 liepos.

Rusijos Žemės ūkio ministerija grūdų derliaus prognozę dėl sausrų sumažino 5,9%, praneša "Bloomberg". Nuolat peržiūrima prognozė sumažinta nuo 85 iki 80 mln. tonų, teigiama paskelbtame pranešime. Plačiau: http://vz.lt/article/2012/7/18/rusija-s ... z210bAavym

Kadangi savaitgalį pranašauja net pūgą, tai KASą gal išpuršiu po pūgų .

Po išskirtinai rekordinio grūdų derliaus Kazachstanas peržiūri grūdų politikos gaires. Praėjusiais metais prikūlus 27 mln. tonų grūdų, šalis susidūrė su jų transportavimo ir sandėliavimo problemomis, rašo „Top agrar". Siekdama apsidrausti nuo panašių būsimojo derliaus „staigmenų", Kazachstano žemės ūkio ministerija šiemet planuoja riboti grūdų gamybą iki 16-16,5 mln. tonų. Teigiama, esą toks kiekis visiškai tenkintų vidaus rinkos poreikius ir leistų eksportuoti apie 6 mln. tonų grūdų. Naująja „grūdų politika" planuojama perskirstyti žemės plotų paskirtį. Kviečiams skirtas plotas gali būti sumažintas iki 50-60 proc., o likusias žemes planuojama skirti ankštiniams, aliejiniams ar pašariniams augalams.

Biržoje vyksta techninė korekcija po staigaus kilimo.

Manau žaliavų biržoje investuotojų nėra ten tik spekuliuojama. Todėl ten pagrinde galioja tik TA.

Pas mane jau 2 savaitės praėjo. Vabaliukų tik vienas kitas matyti.

Jo. Kas čia gero, kad rapsai brangūs?

Tarp kitko naftos kaina taip ir neatšoko, po tariamos reakcijos į antį.

AB „Lifosos“ neaudituotas praėjusių metų grynasis pelnas siekė 240,61 mln. Lt, nurodoma per "Nasdaq OMX Vilnius" biržą paskelbtoje įmonės finansinėje atskaitomybėje. http://vz.lt/straipsnis/2011/02/14/Lifo ... =1#comment P.S. didžiausias grynasis pelnas per visą Lifosos istoriją. Kada ūkininkai supras, kad jų pelnus susirenka trąšų gamintojai?

Засуха в Китае может привести к росту цен на мировом рынке зерна (видео) http://www.kazakh-zerno.kz/index.php?op ... &Itemid=75

Tu gal prieš tokias nesąmones rašydamas pasižiūrėk kokios tendencijos naftos ir USD kainose.

Skaitau ir nesuprantu? Ūkininkaujat manau jau ne keletą metų, o trąšas ir chemiją dar vis į kreditą imat. Kur jūsų apyvartnės lėšos?

Kadangi matosi, kad grūdai juda link elevatorių, o kainos ir toliau kyla, tai teks dar palūkėti su pardavimu.

Американцы остались без запасов зерна Ежемесячный отчет МСХ США о кукурузе. Переходящий запас рекордно низкое Австралия: Урожай зависит от прогноза погоды. Собранно всего 4,4 млн. тонн пшеницы, остальное находится на полях или под водой http://kazakh-zerno.kz/index.php

Vištoms teks lesti braziliškus kukurūzus Kiaulių ir paukščių augintojai, teigiantys, kad pašarai jiems tampa nebeįkandami, suskubo rašyti raštus Žemės ūkio ministerijai, prašydami pagalbos. Jie ieško pigesnių gaminių Lenkijoje, derasi su Brazilija, kad į tėvynę galėtų gabenti kukurūzų ir jais iš dalies keisti kviečius. „Pašarus perkame Lenkijoje. Ten pigiau nei Lietuvoje, nes su mūsų ūkininkais dirbti tampa per daug sunku“, – vertina Kęstutis Vaicekauskas, laikinasis ŽŪB „Nematekas“ generalinis direktorius. Jis pasakoja, kad per mėnesį superka 2.500–3.000 t grūdų. Bendrovė pašarus gamina pati, tačiau dėl skirtingų žaliavų kainų jau 3 kompleksuose kiaulės šeriamos lenkiška produkcija – patiems gaminti neapsimoka. Pono Vaicekausko skaičiavimu, tona iš lietuviškų grūdų pagamintų pašarų kainuoja apie 900 Lt, iš Lenkijos atvežtų iki komplekso vartų – 800 Lt. Padėtį komplikuoja tai, kad kiaulių ir paukščių supirkimo kainos nebrangsta taip, kaip grūdai. Karolis Šimas, UAB „Agrokoncerno grūdai“ generalinis direktorius, sako, kad šiandien Lietuvoje pašarinių ir maistinių grūdų kainos beveik nesiskiria, nes javų trūksta. Per porą pastarųjų mėnesių buvo iššluoti eksportuotojų aruodai, o pašariniai grūdai buvo išvežti vasaros pabaigoje. Juos pirko prancūzai, mat savo maistinius kviečius jie eksportavo, o pramonei tiekė pašarinius. Suklaidino statistika „Manau, suklydo mūsų statistika ir derliaus nuostoliai, paliginti su 2009 m., buvo ne 20%, bet dar didesni nei prognozuota. Be to, netikėtai daug javų perdirbo mūsų vietos gamintojai“, – apie tai, kas vyksta rinkoje, pasakoja p. Šimas. Jo teigimu, net ir tie ūkininkai, kurių sandėliuose dar yra grūdų, atsisako juos parduoti. Visi laukia kainų kilimo. Nors pasaulyje pašarinių grūdų yra, tačiau jų pirkti galima tokiose šalyse kaip Australija, tačiau iš šios šalies grūdų gabenti neapsimoka. „Suskaičiavome, kad sausį dėl pašarų kainų mūsų paukštynai patirs 1 mln. Lt nuostolį. Amortizuoti brangusių grūdų neturime kuo“, – šiurpsta Tautvydas Barštys, „KG group“ (KG) generalinis direktorius. Jis nurodo, kad kviečius mėgina keisti iš Rumunijos įvežamais kukurūzais. Deramasi ir su brazilais, kad iš ten būtų galima gabenti kukurūzus. „Žvalgėmės į Lenkiją, tačiau dėl logistikos vežti pašarų neapsimoka. Neišgelbės ir kukurūzai, nes juos gabenti brangu ir jie pašarų neatpigins“, – skaičiuoja p. Barštys. Mėsa pinga „Pernai pašariniai grūdai brango nuo 360 Lt/t iki 800 Lt/t. Bėda, kad mėsa atpigo – vokiečiai išparduoda savo mėsą, o su jais negalime konkuruoti“, – aiškina p. Barštys. Jo prognozėmis, smulkiųjų augintojų ir ūkininkų laukia bankrotas. KG buvo sudariusi sutartis su ūkininkais, kurie augino paukščius. Žmonės jau pareiškė norą „praleisti“ šiuos metus, nes uždarbio nebus. „Paukštynuose dar turime lietuviškų lesalų. Investavome į malūną, gamybos linijas ir turime dirbti. Jei mūsų šalyje grūdų kainos ir toliau nekris, stabdysime šias linijas ir duosime importinių lesalų,“ – mato išeitį p. Vaicekauskas. Raštas valdžiai „Grūdų trūksta. Laimei mes dar turime derliaus, kurį pirkome rugiapjūtės metu. Blogiausia, kad šiandien nėra jokios statistikos, ar ūkininkai javų iš viso dar turi“, – piktinasi Kasparas Jurevičius, UAB „Dainiai“ direktorius. Jis liūdnai juokauja, kad uždirbti iš kiaulininkystės nebeišeina ir galbūt pavasarį kiaules teks ginti į laukus pasiganyti. Verslininko skaičiavimu, 4 Lt/kg (tokia šiuo metu supirkimo kaina) duoda tik nuostolius, nes savikaina viršija 5 Lt/kg. „Dainiai“ pašarų iš užsienio neveža – negali iš karto pirkti tokių kiekių, kad importas apsimokėtų. Bendrovės vadovas tik viliasi, kad jei KG atsiplukdys kukurūzų, jų pirks, nes taip būtų pigiau. „Nežinau, ką daryti. Ministrui rašom raštą ir prašome pagalbos. Tikimės, kad pašarų brangimą bus galima kompensuoti per kokias nors paramos formas“, – guodžiasi Algis Baravykas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius. _____________________________________________________________________________ Казахстан: Очень трудно отгружать зерно, особенно тогда, когда его нет http://kazakh-zerno.kz/index.php?option ... fromfeed=1

Jei tik kainai stebėti tai tiks ši demo versija. http://www.dnbnord.lt/lt/privatiems-kli ... platforma/

Linas rus salietra 995+PVM atsiskaitant per 15d. 1085+PVM su atidėjimu. Kaina galioja nuo 12.23

AB "Linas Agro" 2010 m. derliaus supirkimo kainos 2010 12 21 Ekstra800 1 klasė750 2 klasė 730 3 klasė 700 4 klasė680 10 12 22 Ekstra 820 1 klasė 800 2 klasė 780 3 klasė 760 4 klasė740 Kas čia per kainos šuolis? Laivas atplaukė?

Grūdų supirkėjai sako, kad jiems jau nusibodo ūkininkų nepatikimumas ir ateinančiais metais nebebus tradicinių prekinių kreditų, už kuriuos žemdirbiai atsiskaitydavo grūdais. Ūkininkams, kuriems reikės trąšų ir chemikalų, siūloma kreiptis nebe į įmones, o tiesiai į bankus. Nuo vasario mėnesio pradės veikti ir informacinė sistema, kurioje bendrovės keisis informacija apie nepatikimus kreditų gavėjus ir partnerius. „Praradome pasitikėjimą ūkininkais, todėl toliau dirbti tradiciškai, kai suteikdavome prekinius kreditus, nebenorime. Net praėjusią savaitę, kai kainos pakilo tik keliasdešimt Lt/t, žemdirbiai nebevežė grūdų pagal pasirašytas sutartis, nes kitiems juos galėjo parduoti keliais litais brangiau“, – piktinasi Robertas Lapinskas, UAB „Agrorodeo“ generalinis direktorius. Bendrovė yra padavusi į teismą keliasdešimt ūkininkų, reikalaudama kompensuoti nuostolius. Su dauguma kitų pavyko susitarti geruoju. Vadovas pastebi, kad žemdirbiai tiesiog tempia laiką, nes žino, kad teismo procesai tęsis bent porą metų. „Agrorodeo“ sunkiausia su stambiais ūkininkais, kurie taip elgiasi sąmoningai. „Man keista, kad šių pokyčių kol kas nemato mūsų valdžios institucijos, nes jos jau šiandien turi prie vieno stalo sodinti įmones, ūkininkus ir bankus. Kitaip mūsų žemės ūkio laukia sunkumai“, – dėsto Ramūnas Karbauskis, UAB „Agrokoncernas“ prezidentas. Schema paseno Beveik 20 m. ūkininkai trąšas, chemikalus ir sėklas gauna iš įmonių, kurios ima bankų kreditus tam, kad galėtų žemdirbiams patiekti prekes. Tradiciškai atsiskaitoma nuėmus derlių ir jį pridavus prekinius kreditus suteikusiai bendrovei. „Bankai iš mūsų paima visus įmanomus garantus ir esame užstatę viską, ką turime. Savo ruožtu, gauti garantų iš ūkininkų negalime. Riziką galėtų sumažinti paskolų draudimas, tačiau jo nėra. Toliau dirbti vieni prisiimdami riziką nenorime“, – apie pokyčius aiškina p. Karbauskis, teigiantis, jog pačiam „Agrokoncernui“ bankai kreditavimo nemažina. Bendrovė auga, tuo pačiu didėja ir klientų skaičius, tačiau prekinių kreditų bus išduodama mažiau nei augs bendrovė. Naujame nemokių ūkininkų apskaitos projekte „Agrokoncernas“ dalyvaus. „Ūkininkai, net seni mūsų klientai, atvirai sako, kad dabar jiems svarbiausia išgyventi. Dėl to jie laužo sutartis visiškai nesirūpindami, kaip bus jų partneriams. Mes negalime nevykdyti įsipareigojimų ar nemokėti baudų biržos partneriams, nes žaibiškai būtume įtraukti į juoduosius sąrašus ir mūsų veikla baigtųsi“, – pastebi p. Lapinskas ir sako, jog šie metai leis atsirinkti patikimus partnerius. Nuostoliai neaiškūs Kol kas neaišku, kokie gali būti įmonių nuostoliai dėl grūdų pardavimo sutarčių nesilaikymo. Neoficialiai kalbama, kad bendrovių praradimai gali siekti 250 mln. Lt. Patys ūkininkai dėl pokyčių ir bendrovių nuostolių galvos nesuka. „Kol kas netikim kalbom, kad prekiniai kreditai baigsis ar jų ženkliai sumažės. Įmonės suinteresuotos, kad žemdirbiai būtų prie jų „pririšti“, nes nori bendrauti su nuolatiniais tiekėjais“, – viliasi Bronius Markauskas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas, neslepiantis, kad kai kurie ūkininkai buvo linkę piktnaudžiauti sistema, kai žmogus galėjo imti kreditan techniką ir chemikalus iš kelių įmonių rizikuodamas, kad derliaus neužteks padengti skoloms. Dėl to kai kurie rinkos dalyviai, pavyzdžiui, degalų pardavėjai jau dalyvauja sistemoje, kurioje keičiasi informacija apie nepatikimus pirkėjus. „Ūkininkai – vieni patikimiausių partnerių ir degalus kreditan duosime. Taip dirbome ir šiais metais, dyzeliną jiems parduodame atsižvelgdami į kiekvieno finansines galimybes“, – dėsto Ivanas Paleičikas, „Lukoil Baltija“ generalinis direktorius, juokaujantis, kad šiandien žemdirbiai kur kas patikimesni už transporto įmones. Vadovas neslepia, kad po šios sistemos įdiegimo nemokių klientų sumažėjo. Bankai laukia kąsnio „Šiemet pamatėme, kad didžiosios su žemės ūkiu susijos įmonės mažina prekinių kreditų kiekį ir tokiam posūkiui rengiamės. Kuriame ir naujus produktus, skirtus ūkininkams“, – apie strategiją pasakoja Evaldas Ruzgys, DnB NORD banko produktų plėtros departamento vadovas, manantis, kad tai natūralūs pokyčiai. DnB NORD banko atstovas teigia, jog bankai pasiryžę padengti kelių šimtų milijonų litų „skylę“ rinkoje – kiek tiksliai pinigų reikės, nežino niekas. Kita vertus, ūkininkams, kurių kredito istorija „neblizga“, gauti pinigų sėjai bus sunkiau nei iki šiol. Be to, skolintis iš tiekėjo buvo paprasta, iš banko tai užtruks ilgiau. „Ūkininkai jau sausį turėtų domėtis, kaip gauti paskolas pavasario sėjai, nes patys procesai bus ilgesni nei imant prekinį kreditą iš tiekėjo“, – dėlioja p. Ruzgys. Ponas Markauskas nemato bėdos, kad pinigus teks imti iš bankų: „Nors bankai deklaruoja, kad ūkininkai – patikimiausi klientai, tačiau sąlygos gauti paskolai juose sudėtingesnės nei įmonėse. Visgi mes skatiname augintojus apyvartines lėšas imti iš kreditinių institucijų, ne iš prekybininkų, nes taip žmogus neprisiriša prie konkrečios įmonės. Mano nuomone, tai teisingas kelias.“ Šokinėjančios grūdų kainos pakeitė prekybininkų bei ūkininkų santykių landšaftą – įmonės, iki šiol žemdirbiams mielai dalijusios prekinius kreditus, pradėjusios patirti nuostolius, nusprendė atsisakyti šios veiklos ir ūkininkus siunčia į bankų skyrius. VŽ komentarai Evaldas Ruzgys, DnB NORD banko produktų plėtros departamento vadovas: „Šiemet pamatėme, kad didžiosios su žemės ūkiu susijos įmonės mažina prekinių kreditų kiekį ir tokiam posūkiui rengiamės. Kuriame naujus produktus, skirtus ūkininkams.“ Bronius Markauskas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas: „Kol kas netikim kalbom, kad prekiniai kreditai baigsis ar jų ženkliai sumažės. Įmonės suinteresuotos, kad žemdirbiai būtų prie jų „pririšti“, nes nori bendrauti su nuolatiniais tiekėjais.“ Robertas Lapinskas, UAB „Agrorodeo“ generalinis direktorius: „Praradome pasitikėjimą ūkininkais ir toliau dirbti tradiciškai, kai duodavome prekinius kreditus, nebenorime. Net praėjusią savaitę, kai kainos pakilo tik keliasdešimt Lt/t, žemdirbiai nebevežė grūdų pagal pasirašytas sutartis, nes galėjo kitiems juos parduoti keliais litais brangiau.“ VŽ info: 1 mlrd. Lt – tokia mažiausia buvo grūdų supirkėjų išduodamų prekinių kreditų rinka. Įmonėms mažinant kreditavimą, ji gali kristi 30–40%. 300 Lt/t – tokią vidutinę baudą biržos dalyviams moka grūdus perkančios bendrovės, kai ūkininkai neatveža sutartyse numatytų grūdų kiekių. 300 mln. Lt – tokios, preliminariais vertinimais, pradelstos ūkininkų skolos grūdais ir technika prekiaujančioms bendrovėms. VŽ skaičius: 8.000–10.000 tiek ūkininkų iš maždaug 120.000, prognozuojama, pateks į nesilaikančių finansinių įsipareigojimų sąrašą. Šaltinis: UAB „Creditinfo Lietuva“ (stulpai, lentelė) Grūdinių kultūrų derlius Lietuvoje, mln. t Užauginta Eksportuota 2005 m. 2,8 1 2006 m. 1,9 0,74 2007 m. 3 0,72 2008 m. 3,4 1,6 2009 m. 3,8 1,8 2010 m. 3,2 1,7* * eksporto prognozė Šaltiniai: Statistikos departamentas, Žemės ūkio rūmai Kreivė Kviečių kainos Paryžiaus „NYSE Liffe“ biržoje*, EUR už toną 2010 01 01 143,5 2010 01 29 137,25 2010 02 26 135 2010 03 31 132,5 2010 04 30 140,5 2010 05 31 142,75 2010 06 30 147,75 2010 07 30 196,75 2010 08 31 223,25 2010 09 30 207,25 2010 10 29 223,25 2010 11 30 224 2010 12 17 233,75 * vieno mėnesio ateities sandoriuose Šaltinis: Bloomberg BOX Andrius Bogdanovičius, UAB „Creditinfo Lietuva“ generalinis direktorius Prie naujosios ūkininkų kreditingumo stebėjimo sistemos jau prisijungė 16 didžiausių sektoriaus įmonių, kurios keisis informacija apie skolininkus. Tikimės, kad ateityje ateis ir daugiau prekinius kreditus teikiančių įmonių. Bendrovių vadovai mato, jog kai kurie ūkininkai sąmoningai laksto tarp tiekėjų ir prisiskolina neįvertindami savo galimybių. Pasitaiko ir sukčiavimo atvejų. Iki sunkmečio buvo aiški tendencija, kad net jei porą metų derlius prastesnis, trečiais metais žemdirbys užaugindavo tiek, kad galėdavo padengti visus įsipareigojimus. Šiandien ši schema nebeveikia. Turto areštų žemės ūkio sektoriuje daugėja, mokėti pagal įsipareigojimus vėluoja iki 20% ūkininkų. Prognozuojame, kad į skolininkų registrą pateks 8.000–10.000 iš maždaug 120.000 ūkininkų.

Mano nuomone dar anksti fiksuoti.

Aukso vertės žodžiai.

Rekomenduoju nafik ir pirkt ir parduot.Patenkintas? Pasuk savo "šarus". Neprivalau "sukramtyt" ir tau "sušert". Pateikiau info ir viskas. O jei neturi ką parašyt(pirkt ar parduoti) tai patylėk, protingesnis atrodysi.

Per artimiausius mėnesius investicijos į metalus ir žemės ūkio žaliavas gali atnešti nemažai pelno, prognozuoja Deutsche Bank banko globalaus žaliavų rinkos padalinio vadovas Michael Lewis. Savo prognozę jis pagrindžia tuo, kad doleris ir toliau turėtų silpnėti, be to didėja minėtų žaliavų paklausa. Jis atkreipia dėmesį, kad daugelis žemės ūkio žaliavų, kaip pavyzdžiui kukurūzai, soja ir kviečiai, nepaisant to, kad šiais metais pastebimai pabrango, ir toliau vis dar yra pigios. Michael Lewis mano, kad nors auksas pasiekė savo naują visų laikų rekordą, šis vertingasis metalas ir toliau turi didelį potencialą brangti dar labiau. Šiais metais žaliavos brangsta todėl, kad padidėjo jų paklausa Amerikoje, bei taip pat ūgtelėjo paklausa Kinijoje, kuri yra didžiausia metalų vartotoja pasaulyje. Varis, kuris plačiai yra naudojamas pramonėje, pastarosiomis dienomis pasiekė savo visų laikų kainos rekordą. Tuo tarpu žemės ūkio žaliavų kainos šoktelėjo todėl, kad padidėjo paklausa šioms žaliavoms, be to šiais metais buvo sulauktas prastesnis daugelio žemės ūkio žaliavų derlius. „Šiuo metu saugiausia būti investavus į metalus ir žemės ūkio žaliavas“ – atkreipia dėmesį Deutsche Bank banko globalaus žaliavų rinkos padalinio vadovas Michael Lewis. Šiais metais aukso kaina jau spėjo šoktelėti apie trisdešimt procentų, ir tai gali būti jau dešimti metai iš eilės, kuomet brangsta šis vertingasis metalas. Lapkričio devintą dieną aukso kaina šoktelėjo iki istorinio savo rekordo, t.y. iki 1424,60 dolerių už uncij

„Ketvirtadienį pasirašiau vyriausybės nutarimą pratęsti grūdų eksporto moratoriumą iki 2011 metų liepos 1 dienos", - per susitikimą žemės ūkio klausimais Rostove prie Dono sakė Rusijos premjeras.