Jump to content

Recommended Posts

Paskelbta

Ta pačia tema – mano ūkio rapsų statistika per paskutinius kelerius metus (knistis į ankstesnius metus pagailėjau laiko ). Kombainas tas pats, valomosios neturiu.

vintas_grafikas_su_prierasu.png

Paskelbta
Prieš 21 valandas, DZIUFAS pranešimas:

Kaip pas jus šiemet su fuzarium?

Pati pirma priekaba 5,4proc, antra priekaba 2,9 proc ir sakė jei atvesiu dar tokiu, važiuosiu su pilna namo. Toliau buvo 2 proc ir kitą dieną iki 1proc. 
vizualiai matėsi, kad yra pažeistų baltų grūdų. Ir iš rankos patrynus matėsi. 
kur daugiausia rado fuzarium, laukas 30 proc gulėjo.

veisle bright, fungicidinai nenaudoti 

Paskelbta
Prieš 2 valandas, Juodas pranešimas:

Pati pirma priekaba 5,4proc, antra priekaba 2,9 proc ir sakė jei atvesiu dar tokiu, važiuosiu su pilna namo. Toliau buvo 2 proc ir kitą dieną iki 1proc. 
vizualiai matėsi, kad yra pažeistų baltų grūdų. Ir iš rankos patrynus matėsi. 
kur daugiausia rado fuzarium, laukas 30 proc gulėjo.

veisle bright, fungicidinai nenaudoti 

Kiek už 5,4% nuoskaita? 

Paskelbta
Prieš 1 valandų, Ukius_bulvinskis pranešimas:

Kiek už 5,4% nuoskaita? 

25 eur/t lyg 

prieš valandą, UkininkasA pranešimas:

O neina padidinus nuostolius padaryti, kad ispustu juos ant lauko, nes pazeisti susitrauke ir lengvesni grudai?

Turėtų prasipūsti. Pirmi metai kai tiek fuzarium randa. Tik jau kai prisikuli, nebeisvalysi. 

Paskelbta
Prieš 7 valandas, UkininkasA pranešimas:

O neina padidinus nuostolius padaryti, kad ispustu juos ant lauko, nes pazeisti susitrauke ir lengvesni grudai?

Galma bet tai užkratas ir turesi idirbi ateičiai.  Kiek domėjausi rekomenduoja net šiaudus isvezti . Aisku jei pas kaimynus progresija tai tesiog teks susitaikyti nes vaistu nera jei palankios salygos . Dalykai gelbėja biologija , bet problema  nesprendzia . Turim bauda kaip ir su rapsu . Tai intensyvios augalinigistes rykštė.  Tai grybas ir ar tu nori ji pasisemti. . Švedai net nenaudoja savo grudu nes jie toksinai.  

Paskelbta
prieš 18 minutes , kestoxs pranešimas:

Man tai grūdinių priemaišų daug randa, dvi mašinos po 5% ir viena 7%, nelabai suprantu smulkūs  grūdai čia? Nuoskaitų lyg nėra. Kol sąskaitos negavau nežinau 

Tikriausiai smulkūs arba skaldukai.

 

IMG_1983.jpeg

Paskelbta
prieš 39 minutes , Andrius13 pranešimas:

Tikriausiai smulkūs arba skaldukai.

 

IMG_1983.jpeg

Jau geriau smulkiu tiek nei 3.5 % fuzariumo. Pas mane priešingai 0.9 smulkiu ir 3.5 fuzariumo , toks jausmas ,kad smulkius priskiria fuzariumui..

Paskelbta
Prieš 8 valandas, Mantas2342 pranešimas:

Jau geriau smulkiu tiek nei 3.5 % fuzariumo. Pas mane priešingai 0.9 smulkiu ir 3.5 fuzariumo , toks jausmas ,kad smulkius priskiria fuzariumui..

Pabale ir pilki pagrinde fuzarium. Raudonų beveik nėra šiemet. Fenomen nuvezus kibiriuka agrokoncernas rado 2,6 proc po kombaino. Atraction 1,6 proc. Dar viską valysim nes smulkiu grūdų yra. Pasikels truputi saiko svoris, kažkiek fuzarioze atsivalys. 2,6 mm apatinis šietas ir ciklonas max. Tikimės bent kažkiek pagelbės. 

Paskelbta
prieš valandą, Duncia pranešimas:

Pabale ir pilki pagrinde fuzarium. Raudonų beveik nėra šiemet. Fenomen nuvezus kibiriuka agrokoncernas rado 2,6 proc po kombaino. Atraction 1,6 proc. Dar viską valysim nes smulkiu grūdų yra. Pasikels truputi saiko svoris, kažkiek fuzarioze atsivalys. 2,6 mm apatinis šietas ir ciklonas max. Tikimės bent kažkiek pagelbės. 

Kažkiek atsivalys, aš kiek įmanoma bandau per kombainą, nes neturiu normalios valomosios.

Paskelbta
Prieš 11 valandų, Andrius13 pranešimas:

Tikriausiai smulkūs arba skaldukai.

 

IMG_1983.jpeg

Bet pagal šitą lentelę fuzarioze eina į tą patį pas tave. Aš pas save nematau išskaidyto, Balticagro kažkaip nerodo. 

Paskelbta

 

Mano nuomone, vertinant maistinių kviečių kokybę per daug reikšmės suteikiama vizualiai nustatomam fuzariozės pažeistų grūdų kiekiui, nors esminė rizika žmogaus ir gyvūnų sveikatai yra ne pats negražiai atrodantis grūdas, o Fusarium grybų gaminami mikotoksinai, pirmiausia DON (deoksinivalenolis).

Čia matau esminę problemą: 1 % fuzariozės pažeistų grūdų nėra tas pats, kas DON koncentracija grūduose.

Tai du skirtingi dalykai, nustatomi skirtingais metodais. Fuzariozės pažeistų grūdų kiekis gali būti nustatomas vizualiai ir išreiškiamas procentais, o DON kiekis nustatomas atliekant tyrimą ir išreiškiamas µg/kg arba mg/kg.

Vadinasi, iš to, kad kviečių mėginyje randame 1 % vizualiai fuzariozės pažeistų grūdų, negalime automatiškai pasakyti, kokia yra DON koncentracija visoje grūdų partijoje. Vienoje partijoje ji gali būti maža, kitoje – gerokai didesnė.

Todėl man kyla paprastas klausimas: jeigu reali grėsmė yra DON ir kiti mikotoksinai, kodėl grūdų tinkamumas maistui turėtų būti sprendžiamas pirmiausia pagal vizualiai pažeistų grūdų procentą, o ne pagal laboratorijoje nustatytą faktinę mikotoksinų koncentraciją?

Šis klausimas tampa dar aktualesnis kalbant apie ekologinę žemdirbystę. Ekologiniuose ūkiuose sintetinių fungicidų naudojimas yra ribojamas, todėl Fusarium ir kitų grybinių ligų rizika turi būti valdoma sėjomaina, veislių pasirinkimu, žemės dirbimu, augalinių liekanų tvarkymu ir kitomis agronominėmis priemonėmis. Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas vizualiai pažeistas grūdas automatiškai turi pavojingą DON koncentraciją.

Jeigu vizualų pažeidimą tiesiogiai prilygintume toksikologinei rizikai, kiltų klausimas, kaip tuomet rinkoje sėkmingai realizuojami ekologiški maistiniai grūdai, kurių auginimo technologijoje nėra įprastos sintetinių fungicidų apsaugos.

Mano nuomone, čia ir yra silpnoji dabartinio vertinimo vieta.

Aš nesakau, kad fuzariozės pažeistų grūdų nereikia vertinti. Priešingai – tai labai svarbus signalas, kad partijoje gali būti padidėjusi mikotoksinų rizika. Tačiau rizikos indikatorius ir faktinis laboratorinis rezultatas nėra tas pats dalykas.

Jeigu vizualiai randamas didesnis fuzariozės pažeistų grūdų kiekis, logiška būtų atlikti DON tyrimą ir sprendimą dėl grūdų tinkamumo priimti remiantis faktine toksino koncentracija.

Pašarinių grūdų atveju situacija dar kitokia, nes DON rizika priklauso ir nuo to, kokios rūšies gyvūnams pašaras skirtas. Skirtingų gyvūnų jautrumas mikotoksinams nėra vienodas, todėl vienas universalus skaičius ne visada tinkamai apibūdina realią riziką.

Todėl mano pozicija paprasta: grūdų kokybę turėtume vertinti remdamiesi realia rizika ir išmatuojamais rodikliais. Vizualinis fuzariozės pažeidimas gali būti puikus signalas papildomam tyrimui, tačiau galutinį atsakymą apie mikotoksinų riziką turėtų duoti laboratorinis tyrimas.

Ir čia norėčiau išgirsti grūdų augintojų, supirkėjų bei laboratorijų specialistų nuomonę: ar tikrai pagrįsta atmesti maistinių kviečių partiją vien dėl nustatyto fuzariozės pažeistų grūdų procento, jeigu laboratorinis DON tyrimas rodo, kad mikotoksino koncentracija neviršija leistinų ribų?

Paskelbta

Žiūrint iš gyvulių šėriko pozicijos mikologinis užterštumas (o fuzarium yra grybas, užterštumas mikologinis) nereiškia (arba ne kiekvieną kartą reiškia) užterštumą toksinais. Toksinai atsiranda per laiką, nes yra grybų gyvybinės veiklos produktai, atsirandantys saugojimo tam tikromis sąlygomis metu. Taigi, šviežiai nupjauti grūdai gali būti mikologiškai užteršti, bet nebus toksiški, nebent buvo labai sunkios augimo sąlygos ilgą laiką (didelė drėgmė, žema temperatūra), javai anksti apaugo "grybais" ir jie suspėjo produkuoti toksinus.

Paskelbta
prieš 49 minutes , AG Paulius pranešimas:

 

Mano nuomone, vertinant maistinių kviečių kokybę per daug reikšmės suteikiama vizualiai nustatomam fuzariozės pažeistų grūdų kiekiui, nors esminė rizika žmogaus ir gyvūnų sveikatai yra ne pats negražiai atrodantis grūdas, o Fusarium grybų gaminami mikotoksinai, pirmiausia DON (deoksinivalenolis).

Čia matau esminę problemą: 1 % fuzariozės pažeistų grūdų nėra tas pats, kas DON koncentracija grūduose.

Tai du skirtingi dalykai, nustatomi skirtingais metodais. Fuzariozės pažeistų grūdų kiekis gali būti nustatomas vizualiai ir išreiškiamas procentais, o DON kiekis nustatomas atliekant tyrimą ir išreiškiamas µg/kg arba mg/kg.

Vadinasi, iš to, kad kviečių mėginyje randame 1 % vizualiai fuzariozės pažeistų grūdų, negalime automatiškai pasakyti, kokia yra DON koncentracija visoje grūdų partijoje. Vienoje partijoje ji gali būti maža, kitoje – gerokai didesnė.

Todėl man kyla paprastas klausimas: jeigu reali grėsmė yra DON ir kiti mikotoksinai, kodėl grūdų tinkamumas maistui turėtų būti sprendžiamas pirmiausia pagal vizualiai pažeistų grūdų procentą, o ne pagal laboratorijoje nustatytą faktinę mikotoksinų koncentraciją?

Šis klausimas tampa dar aktualesnis kalbant apie ekologinę žemdirbystę. Ekologiniuose ūkiuose sintetinių fungicidų naudojimas yra ribojamas, todėl Fusarium ir kitų grybinių ligų rizika turi būti valdoma sėjomaina, veislių pasirinkimu, žemės dirbimu, augalinių liekanų tvarkymu ir kitomis agronominėmis priemonėmis. Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas vizualiai pažeistas grūdas automatiškai turi pavojingą DON koncentraciją.

Jeigu vizualų pažeidimą tiesiogiai prilygintume toksikologinei rizikai, kiltų klausimas, kaip tuomet rinkoje sėkmingai realizuojami ekologiški maistiniai grūdai, kurių auginimo technologijoje nėra įprastos sintetinių fungicidų apsaugos.

Mano nuomone, čia ir yra silpnoji dabartinio vertinimo vieta.

Aš nesakau, kad fuzariozės pažeistų grūdų nereikia vertinti. Priešingai – tai labai svarbus signalas, kad partijoje gali būti padidėjusi mikotoksinų rizika. Tačiau rizikos indikatorius ir faktinis laboratorinis rezultatas nėra tas pats dalykas.

Jeigu vizualiai randamas didesnis fuzariozės pažeistų grūdų kiekis, logiška būtų atlikti DON tyrimą ir sprendimą dėl grūdų tinkamumo priimti remiantis faktine toksino koncentracija.

Pašarinių grūdų atveju situacija dar kitokia, nes DON rizika priklauso ir nuo to, kokios rūšies gyvūnams pašaras skirtas. Skirtingų gyvūnų jautrumas mikotoksinams nėra vienodas, todėl vienas universalus skaičius ne visada tinkamai apibūdina realią riziką.

Todėl mano pozicija paprasta: grūdų kokybę turėtume vertinti remdamiesi realia rizika ir išmatuojamais rodikliais. Vizualinis fuzariozės pažeidimas gali būti puikus signalas papildomam tyrimui, tačiau galutinį atsakymą apie mikotoksinų riziką turėtų duoti laboratorinis tyrimas.

Ir čia norėčiau išgirsti grūdų augintojų, supirkėjų bei laboratorijų specialistų nuomonę: ar tikrai pagrįsta atmesti maistinių kviečių partiją vien dėl nustatyto fuzariozės pažeistų grūdų procento, jeigu laboratorinis DON tyrimas rodo, kad mikotoksino koncentracija neviršija leistinų ribų?

Pernai turėjau reikalų su fuzarioze taip pat. Tai kiek man aiškino mikotoksinu tyrimas ganėtinai brangus. Tai kiekvienai mašinai nepridarys

Sukurkite paskyrą arba prisijunkite

Rašyti gali tik prisijungę nariai

Sukurti paskyrą

Užsiregistruokite, tai užtruks tik akimirką!

Registruotis

Prisijungti

Jau turi paskyrą? Prisijunk!

Prisijungti



×
×
  • Create New...