Jump to content

Žinom ar nežinom, bet pasiginčyt smagu. Čia apie elektrą.


toredo

Recommended Posts

turiu senu akumuliatoriu ar imanoma juos dar atgaivint?

Jeigu jie neperšaldyti(ledas suardo sekcijas)stovi apie metus-pusantrų be darbo ir dar rodo nors 6-9 voltus aišku galima gaivinti.Vieną stovėjusį du metus ir rodžiusį 9 voltus atsigaivinau ir jis metai kaip tarnauja nepaverstas į šviną.90 procentų akumuliatorių gedimo priežastis sulfatacija,o sulfatus daugumoje atvejų jau eina ištirpdyti elektros impulsais.Pas rusus yra ir specialus skystis,bet tenai daug darbo su elektrolito ir distiliuoto vandens pilstymu ,bei perkerovinėjimu.Jei ``sustreikavusius``akumuliatorius,taip greitai į šviną mestų ir geležinkelininkai,tai jie turėtų šimtatūkstantinius nuostuolius.Bet jie``atgaivina``.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

  • Atsakymai 301
  • Sukurta
  • Paskutinis įrašas

Daugiausiai įrašų parašė

Daugiausiai įrašų parašė

Paskelbtos nuotraukos

radau toki idomu straipsniuka(gal jau ir matete) pasirodo pofik koks tas generatorius, dedi toki akumuliatoriu koks telpa i deti :icon-rolleyes:http://put.lt/auto/elek/akum_talpa.htm

Geras straipsniukas,parašytas diplominiam darbui iš knygučių parenkant formules,bet kai bebūtų keista teorija laaaabai dažnai neatitinka praktikos. :icon-wink:

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Arunas7.Traktoriaus užvedėjui reikia 150 ar daugiau amperų kinietiškos ,lenkiškos,ar itališkos(tokios dabar prekyboje ir gerai dega :) )sudegusios arba veikiančios svarkės transformatoriaus.Galima ir bet kokios vienfazės -dvifazės,svarkikės(vien trifazės rusiškos gramozdiškos vyniojant ir sueina masė brangaus storo varinio laido).Keturių arba dviejų(tada dvigubai daugiau vijų laido),diodų nemažiau kaip 200 amperų,na ir aišku dėžės.Ir LABAI GERO start kabelio,kaip rusiškos svarkės laidas kad būdavo.Nes jei bus per plonas start kabelis,labai daug įtampos kris laide ir iki starterio daeis 9-10 voltų.Na ir viskas.

Nu man atrodo ELEKTRONAI kazka ne taip kalbi. Rasai kai kad kuo ilgesnis start kabelis nuo transformatoriaus iki starterio, tuo labiau krenta itampa arba kuo plonesnis irgi krenta itampa. Itampa nesikeis nei nuo storio , nei nuo ilgio kabelio. Tik kris srove (tai yra amperai).

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Arunas7.Traktoriaus užvedėjui reikia 150 ar daugiau amperų kinietiškos ,lenkiškos,ar itališkos(tokios dabar prekyboje ir gerai dega :) )sudegusios arba veikiančios svarkės transformatoriaus.Galima ir bet kokios vienfazės -dvifazės,svarkikės(vien trifazės rusiškos gramozdiškos vyniojant ir sueina masė brangaus storo varinio laido).Keturių arba dviejų(tada dvigubai daugiau vijų laido),diodų nemažiau kaip 200 amperų,na ir aišku dėžės.Ir LABAI GERO start kabelio,kaip rusiškos svarkės laidas kad būdavo.Nes jei bus per plonas start kabelis,labai daug įtampos kris laide ir iki starterio daeis 9-10 voltų.Na ir viskas.

Nu man atrodo ELEKTRONAI kazka ne taip kalbi. Rasai kai kad kuo ilgesnis start kabelis nuo transformatoriaus iki starterio, tuo labiau krenta itampa arba kuo plonesnis irgi krenta itampa. Itampa nesikeis nei nuo storio , nei nuo ilgio kabelio. Tik kris srove (tai yra amperai).

Ar zinai Omo desni?

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Arunas7.Traktoriaus užvedėjui reikia 150 ar daugiau amperų kinietiškos ,lenkiškos,ar itališkos(tokios dabar prekyboje ir gerai dega :) )sudegusios arba veikiančios svarkės transformatoriaus.Galima ir bet kokios vienfazės -dvifazės,svarkikės(vien trifazės rusiškos gramozdiškos vyniojant ir sueina masė brangaus storo varinio laido).Keturių arba dviejų(tada dvigubai daugiau vijų laido),diodų nemažiau kaip 200 amperų,na ir aišku dėžės.Ir LABAI GERO start kabelio,kaip rusiškos svarkės laidas kad būdavo.Nes jei bus per plonas start kabelis,labai daug įtampos kris laide ir iki starterio daeis 9-10 voltų.Na ir viskas.

Nu man atrodo ELEKTRONAI kazka ne taip kalbi. Rasai kai kad kuo ilgesnis start kabelis nuo transformatoriaus iki starterio, tuo labiau krenta itampa arba kuo plonesnis irgi krenta itampa. Itampa nesikeis nei nuo storio , nei nuo ilgio kabelio. Tik kris srove (tai yra amperai).

Ar zinai Omo desni?

o jo ir zinot nereikia. krenta amperai, o ne voltai.

sroves stiprumas lygus itampai padalintai is varzos. kuo ilgesnis laidas, tuo didesne varza.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

o jo ir zinot nereikia. krenta amperai, o ne voltai.

sroves stiprumas lygus itampai padalintai is varzos. kuo ilgesnis laidas, tuo didesne varza.

nu tamstos gabumais ir minties eiga as jau nebesistebiu.... itampa krenta o srovė mazėja . Gal visdelto pasiskaitik tu ta dėsni o poto pabandyk suprast ka jis reiskia... /\ U fizikoje zymimas ITAMPOS KRITIMAS

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

o jo ir zinot nereikia. krenta amperai, o ne voltai.

sroves stiprumas lygus itampai padalintai is varzos. kuo ilgesnis laidas, tuo didesne varza.

nu tamstos gabumais ir minties eiga as jau nebesistebiu.... itampa krenta o srovė mazėja . Gal visdelto pasiskaitik tu ta dėsni o poto pabandyk suprast ka jis reiskia... /\ U fizikoje zymimas ITAMPOS KRITIMAS

Dziedai tu pats pasiskaityk juk sako kad varzai didejant itampa nekrenta, o srove krenta.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

o jo ir zinot nereikia. krenta amperai, o ne voltai.

sroves stiprumas lygus itampai padalintai is varzos. kuo ilgesnis laidas, tuo didesne varza.

nu tamstos gabumais ir minties eiga as jau nebesistebiu.... itampa krenta o srovė mazėja . Gal visdelto pasiskaitik tu ta dėsni o poto pabandyk suprast ka jis reiskia... /\ U fizikoje zymimas ITAMPOS KRITIMAS

mars i mokykla mokytis fizikos, vaiki.

itampa lygi sroves stiprumo ir varzos sandaugai. sroves stiprumas lygus itampa padalinus is varzos.

Omo dėsnis grandinės daliai

Ryšį tarp elektros srovę apibūdinančių dydžių ir jos priežasties nusako nuolatinės srovės dėsniai. Vienas iš jų yra Omo dėsnis grandinės daliai.1827 m. vokiečių fizikas Georgas Omas (1787-1854) bandymais įrodė, kad laidininku tekančios srovės stipris yra tiesiog proporcingas prijungtai įtampai:

I = gU.

Proporcingumo koeficientas g šioje formulėje vadinamas laidininko elektriniu laidumu.

Atvirkščias laidumui dydis vadinamas laidininko varža. Taigi Omo dėsnį galime užrašyti:

.

Srovės stipris laidininke yra tiesiog proporcingas to laidininko įtampai ir atvirkščiai proporcingas to laidininko varžai.

Omo dėsnio grafinis vaizdas

Srovės stipris kiekviename laidininke - kietame, skystame ir dujiniame - priklauso nuo sudaryto potencialų skirtumo (įtampos). Srovės stiprio priklausomybės nuo įtampos grafikas vadinamas laidininko voltamperine charakteristika. Ji nustatoma matuojant srovės stiprį laidininke, kai įtampos vertės yra įvairios. Visų metalinių laidininkų voltamperinės charakteristikos yra tiesės, einančios per koordinačių pradžią (1 pav.), kuo mažesnė laidininko varža, tuo stipresnė srovė, tuo stačiau kyla aukštyn jo voltamperinė charakteristika.

Omo dėsnis galioja metalams, elektrolitams, jei jie yra ne ekstremaliose sąlygose. Ekstremalios sąlygos: labai aukšta arba labai žema temperatūra, didelis slėgis ir kt. Omo dėsnis negalioja dujoms, elektroninėms lempoms. Nevisuomet Omo dėsnis galioja ir puslaidininkiams.

Laidininkų varža

Varža vadinama medžiagos savybė priešintis elektros srovei. Nuo šio dydžio priklauso srovės stipris laidininke, esant tam tikrai įtampai. Varža, kaip fizikinis dydis, išreiškiama, remiantis Omo dėsniu, laidininko įtampos ir laidininku tekančios srovės stiprio santykiu:

Reikia pabrėžti, kad ši apibrėžimo formulė – ne dėsnis. Ir pagal Omo dėsnį varža nepriklauso nei nuo laidininko įtampos, nei nuo juo tekančios srovės stiprio, tik nusakoma įtampos ir srovės stiprio santykiu. Formaliai varžą galime apibrėžti taip: laidininko varža vadiname fizikinį dydį skaitine verte lygų to laidininko įtampai, kai juo teka vienetinė srovė. Varžos matavimo vienetas yra omas (Ω): 1 Ω = 1 V / 1 A.

Varža priklauso nuo laidininko medžiagos ir jo geometrinių matmenų. Laidininkas, kurio ilgis ℓ ir pastovus skerspjūvio plotas S, varža

čia ρ - dydis, priklausantis nuo medžiagos rūšies ir jos būsenos. Dydis ρ vadinamas savitąją laidininko varža. Savitosios varžos skaitinė vertė lygi laidininko - kubo, kurio briauna 1 m, - varžai, kai srovė išilgai normalės nukreipta į dvi priešingas kubo sienas.

Savitosios varžos matavimo vienetas yra [ρ] = 1 ? ? m.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

cia vienas tamstos pasisakimas

o jo ir zinot nereikia. krenta amperai, o ne voltai.

cia kitas pasisakymas

tuo stačiau kyla aukštyn jo voltamperinė charakteristika.

vienoj vietoj sneki kad amperai kila krenta kitoj kad voltai kila krenta

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Sukurkite paskyrą arba prisijunkite

Rašyti gali tik prisijungę nariai

Sukurti paskyrą

Užsiregistruokite, tai užtruks tik akimirką!

Registruotis

Prisijungti

Jau turi paskyrą? Prisijunk!

Prisijungti



×
×
  • Create New...