Jump to content

Žinom ar nežinom, bet pasiginčyt smagu. Čia apie elektrą.


toredo

Recommended Posts

elektronai klausimas kiek itampos ,,nuima"diodu tiltelis nerandu formules nors uzsimusk

Čia nereikia formulių.Priklauso nuo diodų.Germanio diodų įtampos kritimas 0,3...0,6 v,kremnio 0,8...1,2.

Nu elektronas pavarei :) :) Germanio diodai beveik nebenaudojami, faktiskai visa elektronika silicio pagrindu (kremn - rusiskai). O galios diodai buna is sprincipo 2 rusiu: paprasti ir shottky tipo. Vat sie ir pasizymi mazu itampos kritimu - apie 0.4V, dideliu sroves pralaidumu santykinai mazame korpuse ir didele greitaveika. Tad daznaiusiai sutinkami impulsiniuose maitinimo saltiniuose. Parastam diodui itrampos kritimas apie 1.2V.

Itampos kritimas truputi kinta nuo tekancios sroves ir diodo temperaturos. O dabar atsakymas apie diodu tilteli. Kadangi srove visuomet keliauja per 2 diodus, tai itampos kritima reik daugint is 2 :)

Klysti ponas,germanio diodai radioelektronikoje(magnetinio lauko indikatoriai ,detektoriai,ir kita itin jautri radio priėmimo aparatūra ir k.t.) dar naudojami gan plačiai ,kadangi šie diodai turi mažą talpą ir mažą tiesioginės įtampos kritimą.Griūtiniai dreifiniai diodai gaminami pagrinde iš germanio.Aišku prie akumuliatorių pakrovėjui jų nereikia.Norėčiau pažiūrėti užvedėją ar suvirinimo aparatą(ne impulsinį) su šotkos diodais :D:D:D Ir kiek tai kainuotų :D

Dar egzistuoja tokie inversiniai diodai kuriu itampos kritimas galima sakyti artimas nuliui, bet maksimasli itampa maziau kaip 1v.

Ir ką tu čia mano parašyme pamatei keisto?Kad silici kremniu pavadinau(iš įpratimo,nes man ne 18 o 50 metų) ir parašiau,kadkremnio(atsiprašau silicio)diodų įtampos kritimas 0,.8-1,2 Volto,ką pats ir patvirtinai:`` Parastam diodui itrampos kritimas apie 1.2V.``

Taipirnesuprataukur aščia juodai pavariau į pievas :D:icon-rolleyes:

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

  • Atsakymai 301
  • Sukurta
  • Paskutinis įrašas

Daugiausiai įrašų parašė

Daugiausiai įrašų parašė

Paskelbtos nuotraukos

Tekant U laidininku,nesant apkrovos "tuščiaja eiga",yra prarandama dalis įtampos,R nugalėti.

35kvadratų aliumininio laido kilometras turi apie 1,5omo varžą.

Trafas duoda 240V.

Klausimas;

Kokia įtampa bus kitam gale oro linijos,tarp fazės ir nulio.

Leonas irgi kietai. Nuo kada itampa teka? Ir juo labiau tuscia eiga?

Itampa dalykas toks. Ji yra tam tikro dydzio arba jos nera. Niekur neteka, nes to daryti nemoka.

O srove tai dalykas kuris sugeba teket. Jei laido galai atviri tai ne kokia srove neteka, nes grandine nesujungta ir nera per kur teket.

Kapsukui: Kino teatruose siais laikais sviesos gesinomos tiristoriniais (simistoriniais) keitikliais. Jie ekonomiskesni, nes nekaista kaip reostatas.

elektronui: tiristorinis manau butu visai neblogas budas akumo krovimo srovei reguliuot. Tai daug paprasciau realizuoti nei impulsini maitinimo saltini.

Malonu kad tu čiamus tamsuolius apšvieti teorijos,tikblogaikad kimbi prie žodžių.

bereikalo ``užvažiavai``ant Leono dėl srovės tekėjimo.

Primenu pačiam kad :Elektros srovė tai yra kryptingas elektronų judėjimas :icon-exclaim: O judėjimas ar tekėjimas,tai leonui spręsti ir nematau čia jo pasakyme kokios nesąmonės-gramatika ir tiek.

Toliau tu Leonui įrodinėji ,kad tušia eiga niekur neteka.Klysti teka ir net 50 kartų per sekundę pirmyn ir atgal(kintama 50Hz tinklo srovė).O apie srovės nutekėjimą irgi nieko nerašai. :icon-wink:

``elektronui: tiristorinis manau butu visai neblogas budas akumo krovimo srovei reguliuot.``

O mano pakrovėjas ir reguliuojamas galingo teristoriaus pagalba :icon-wink: ,Kur tu pas mane radai kad kitaip ,ar apie impulsinį pakrovėją? :D Aišku tam reikia truputį galingesnio transformatoriaus.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

elektronai kokia tavo nuomone kurie varikliai ilgiau laiko 950 ar 1500apsuku turintys?

Manau jau atsakė į šį klausimą,jei iš šių dviejų rinktis.O jei turi 3000 apsukų tai per ``škyvą``išlėtinęs iki 1500 apsukų ant pjūklo veleno,turėsi galingumo atsargą.

bet man atrodo tie varikliai kurie yra 3000apsuku turi plonesnes apvijas ir greiciau sudega, nes ant zeimerio kokie 4m. ir viskas sudega.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

elektronai kokia tavo nuomone kurie varikliai ilgiau laiko 950 ar 1500apsuku turintys?

Manau jau atsakė į šį klausimą,jei iš šių dviejų rinktis.O jei turi 3000 apsukų tai per ``škyvą``išlėtinęs iki 1500 apsukų ant pjūklo veleno,turėsi galingumo atsargą.

bet man atrodo tie varikliai kurie yra 3000apsuku turi plonesnes apvijas ir greiciau sudega, nes ant zeimerio kokie 4m. ir viskas sudega.

Va tą ir norėjau pasakyti kad pvz. 2 kilovatų 1500 apsukų variklį ,pakeitus 2 kW 3000 apsukų varikliu, ir ant pjūklo veleno uždėjus škyvą dvigubai didesnio diametro negu variklio,turėsi beveik dvigubai didesnį galingumą ant pjūklo ir užspaudus storesniu pagaliu,variklis kais dvigubai mažiau.

O tu jungi į vienfazę ar trifazę srovę?O įtampą tarp įžeminimo ir fazių matavai?Matai kartais koks elektrikas prijungia ant vienos fazės pusę kaimo(o dar kas ``rugį``ant 5-7 kilovatų aparato,varo) ir todėl pasmilksta varikliukai dirbdami sunkiu režimu,beveik ant dviejų fazių.O šiaip daugiausiai sudega kai variklis nedidelio galingumo, o škyvas ant variklio 2-3 kartus didesnis negu ant pjūklo veleno(kaip obliarkai) :icon-eek: ,tai tik biškį paspaudus pagalį variklis tuojau kaista,o atvėsimui nėra laiko,nes tokiu perdavimo santykiu dirba ir taip sunkiu režimu.Pas mane ~ 3 Kw variklis pajungtas su kondensatoriais į vienfazę srovę ir ant jo škyvas beveik trigubai mažesnis negu ant pjūklo,tai ir paspaudus normaliau,nesustoja o korpusas baigia supūti,nes jau jam kokie 25 meteliai.Tik kas rudenį išėmęs variklio rotorių,įkišu į statorių 150W lempą ir išdžiovinu apvijas,bei ištepu guolius kryžmių tepalu.Jei netepsi nevažiosi :icon-wink: ,o pastovią drėgmę,negendant ,atlaiko tik moterys :D:icon-wink:

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

as galvoju reikia deti kuo daugiau kilovatu turinti varikli.tik va svoris didelis. o elektros vienodai ima ar 5kw ar 15kilovatu. 15 kw jis lengvai sukasi ir elektros skaiciukas letai sukasi. O 5kw el. variklis pastoviai suka greitai skaiciuka.Pavyzdziui turiu 18kw. varikli tai kai jis visai tuscias eina visai vos tik sukasi skaiciukas. Taigi jei yra galimybe reik deti kuo galingesni varikli. O elektros sunaudojimas priklauso kaip dusinsi varikli o ne kiek kw turi variklis.Ar ne?

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Čia tikrai vaikučiams-oro kondicionavimas ir šildymas 50% ,vandens šildymas 20% .Elektra :icon-eek::icon-eek::icon-eek: pas mus...:laughing-rofl::laughing-rofl::laughing-rofl:

na mum tai atrodo juokinga, bet ten pavaizduotas naudojimas jungtinei karalystej, o ten zmones labai idomus :D vien tik ju isradimas: kriaukle su dviem atskirais ciaupais vienas saltam kitas karstam vandeniui ko vertas :icon-evil:

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Na apie variklius. KAip minejau, egzistuoja toks koeficeintas cosF, parodantis faziu skirtuma tarp itampos ir sroves. Kuo maziau apkrautas variklis, tuo mazesnis sis koeficientas. O praktiskai reiskia tai, jog srove teka, o galingumas negeneruojamas. Arba linija apkrauta, nors galingumas sunaudojamas nedidelis. Todel visur reikia stengtis variklius naudoti tokius, kokie reikalingi pagal galinguma. Ta problema sprendzia cosF koregavimo irenginiai (siandien dienai dazniausiai kondensatoriu blokai, nors vis dar kartais ir asinchroniniai varikliai).

O gateris tuos 4 kW sunaudoja nuostoliams pavarose kompensuoti. Bet realiai gi niekas ir nezino kokie gi nuostoliai. Nedaug elektriku turi prietaisus, galincius ivertinti realiai naudojama galinguma. Su varikliais dar buan ir taip, jog laikui begant del kintamos sroves keliamu vibraciju prasitrina apvijiniu laidu izoliacija, tada uzsitrumpina ir dega. Ir reikia pervyniot.. Be to gerai pervyniotas variklis, kuriam lako nepagaileta, gali tarnaut ilgiau uz gamyklini.

Elektronui: apie shottky diodus. Siandien dienai elektronika pakankamai pigi. Nuorioda, 20A diodas kainuoja tik 3.5lt, ir tai labai brangiai perkant:

http://www.lemona.lt/index.php?page=item&i_id=37358

Ir tai tikrai nebrangu. Reikia sroves daugiau? Lygiagretinam :) Turiu toki suvirinimo aparate vilniuje gaminta (vingis atrodo parasyta), bet deja jau su trafu prakaltu, tai jame uzlygiagretinta gal po 10 diodu automobilinio generatoriaus, kiekvienas 40A. Nzn kiek kainuoja, jei is vis dar galima gaut, budavo tokie rusiski KD2997 markes, mazuciame korpuse 30A. Iki 15A ir be ausinimo laisvai tempia.

Be to visi impulsiniai (inverteriniai) suvirinimo aparatai turi shottky diodus srovei lyginti, nes iprastu veikimo daznis (juo lab galingesniu) nesiekia ir 10000Hz, kuomet impulsiniame suvirinimo aparate visai neidomu naudot mazesni nei 50000Hz dazni. Tad be ju veikimas neisivaiduojamas. Siap jau shottky diodai visai nebrangu, tik reikia didesniu kiekiu uzsipirkt.

Apie Kintamos sroves tekejima kuomet linija atvira: Elektronas teisus, ji teka, bet labai jau maza, beveik neismatuojama. Ir jos tekejima lemia savitoji laido talpa, kuri, kaip atskiram kunui, labai labai maza. Pvz: R=1 m spindulio rutulio talpa lygi 111 pF, Žemės rutulio (R=6400 km) – C=711000 uF

O Pats idomumas su tiristoriais terlintis yra kuomet juos sudedi vietoj diodu i tilteli. Galingu ne taip brangiai fabioloj pirkt buna, tik visu neispirk, nes mum stakliu valdymams nebebus sudet ka :) :)

Germanio diodu jau turbut neteko man savo gyvenime didesnes galios matyt. O aukstadazniai visokie tai manau atskira tema, kurioje ne pats pasigincyt nebegaletau :)

Ir kiek foto maciau noretusi Jusu gaminiuose geresnes surinkimo kulturos gaminio viduje...

O shemute ta gal is Radio zurnalo naudoji su tiristorium ar sava kokia?

Uz U ir itampa leono atsiprasyt reik, nes jis turejo minty U formos laidininka, o mum, kaip fizikam, U is karto itampa reiskia :) :) Bet del itampos tai visur 240V bus. PAskolinciau ir gera laido spule, lai pats pasimatuoja ir isitikina :)

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Marazui.Manau į paprastą pakrovėją(50 Hz maitinimas) dėti šotkos diodus ,tai tas pats, kas į ``zaporožietį``lėktuvo variklį.Tarp kitko,suvirinimo inverteriuose 10 khz dažniai ,kaip tu rašai,tai sena praeitis(nebent elektrinėse meškerėse,gaminamuose namudininikų autogeneratoriaus pagrindu ,o ne TL 494 mikroschemos),nes gabaritų mažinimo tikslu,konveruojama 50-100 khz dažniais.

``marazas`:Elektronui: apie shottky diodus. Siandien dienai elektronika pakankamai pigi. Nuorioda, 20A diodas kainuoja tik 3.5lt, ir tai labai brangiai perkant``

Jo ``nebrangiai ``kai reikia du diodus po 300 A gauti-30 diodų apie 90 litų...

Iš praktikos galiu pasakyti kad identiškų diodų(tos pačios markės)kaip ir tranzistorių būna vienetai ir juos jungti krūvomis į grupes yra nesąmonė-visada atsiras vienas kitas,kurį prakals,ypač tas liečia užvedimo aparatuose ir svarkėse(tavo minimoje ,Vilniaus``Vingio``svarkėje matyt trafas dėl to ir``užsilenkė``).

Paprastai dedami tokio galingumo kokių reikia.O iš mašinų generatorių išėmus perkaitusius diodus ir dėti žmogui į naują aparatą ,reiškia jį mulkinti ir susiknisti savo vardą.

Na tiristorius į diodinį tiltelį tegul pradedantys mokinukai eksperimentams deda,kaip mes darėme jaunystėje,kai tiristorių iš Tauragės skaičiavimo mašinų gamyklos,pilnas kišenes nešdavomės už vynelio butelį(tarp kitko esame``prie ruso``kelis pakrovėjus su tiristoriais tiltelyje,tai dirba iki šiol-``tik``30 metukų. :) Nematau ten nieko sudėtingo ir neveikiančio,reikia tik atkreipti dėmesį į tiristoriaus valdymą).

Darant labai jautrius prietaisus,pasiklausymo ir video stebėjimo įrangai ieškoti,germanio diodai pasaka.

Kalbant apie surinkimo kultūrą gaminio viduje,reikia matyti PARDUOTĄ GAMINĮ ,o ne eksperimentinį stendą,kur viskas keičiama kas pusvalandį :D

Žinai per 35 metus darbo su elektronika(ne elektros varikliais)jau išaugau iš tų kelnių kai reikėjo schemų iš radio žurnalo,o dirbant laive ir išplaukus toli nuo kranto,niekas ``radio``žurnalo neatneš,kad galėtumei ką nors sutaisyti ar patobulinti.Teko įprasti be žurnalų-iš galvios,nes ji ne vien maisto kramtymui skirta.Manau sutiksi su šia mintimi. :icon-wink: Antra labai vykusių(vienetinių) konstrukcijų niekas nepuola į radio žurnalus talpinti,taip kaip ir ``laisvos energijos``(free energy)generatorių,nors jie egzistuoja. :icon-wink: .

Baik tu tą Leoną su laidininkais kankinti.Čia jūs kaip dėl Nobelio premijos,elektros energijos perdavimo dideliais atstumais, srityje,kariaujate.O Leonas iš praktikos žmogus pasikaustęs.

Teko Klaipėdos ``Baltijos``laivų statykloje dirbti su brigadininku teoretiku,kuris nemokėjo pajungti reversinio variklio,o baigęs``aukštąją``...Algas mokėjo skaičiuoti,alų gerti ir kabelio ilgį sandėlyje išmatuoti,o va kabelio kvadratūrą reikalingam aparatui,pliekdavo su skaičiavimo mašinėle,ar iš užrašų knygelės,kur seni automatikai jokiomis lentelėmis ir skaičiavimo mašinėlėmis nesinaudojo ir kokiai reikalingai valdymo schemutei sumesti,va mes iš jų o ne iš brigadininko ir mokinomės,atlikdami praktiką.Per 20 metų TV ir radio konstrukcijų taisymo, stengiausi juos taisyti be schemų.O jų ne visada ir būdavo.O kaip pradėjo iš vokiečių visą aparatūrą vežti,apie kokias schemas gali būti kalba :) -nesugebi netaisyk.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

kaip manote koks elektrinis variklis ilgiau laiko 1500 apsuku ir 950 apsuku. Desiu i zeimeri nes sudege nors visai lengvas malkas jam tereikejo pjauti. Man atrodo pas letaeigius yra storesnes apvijos.

malkom pjauti reik nedidesniu nei1000 apsuku.čia turėjau minti pjuklo apsukas o ne motoro.

jei piela metrine - uztenka. jei 70cm reik 1500.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Sukurkite paskyrą arba prisijunkite

Rašyti gali tik prisijungę nariai

Sukurti paskyrą

Užsiregistruokite, tai užtruks tik akimirką!

Registruotis

Prisijungti

Jau turi paskyrą? Prisijunk!

Prisijungti



×
×
  • Create New...