Pienmėgys

Nei velnio... Aukštaitė teisingai padarė, jei pirko tikrai genetiškai vertingą bandos pakaitalą.  Jos investicija ne vienai gyvulių kartai. Nes melš ne tik jas pačias, bet ir jų dukras, ir dukrų dukras. Vien bulių sėkla gerinant, bandos gerinimo (primilžių didinimo) procesas truks daug ilgiau.  Įsivaizduokit, laikot karves, šeriat jas gerai, laukiat pajamų iš pieno, o jos lašinius augina ir problemas pačios sau didina..  Geriau jau painvestuoti iš kart ir gauti pajamas iš to, iš ko tikiesi.... Iš Rietavo pajamų negaunam.

Nei velnio... Aukštaitė teisingai padarė, jei pirko tikrai genetiškai vertingą bandos pakaitalą.  Jos investicija ne vienai gyvulių kartai. Nes melš ne tik jas pačias, bet ir jų dukras, ir dukrų dukras. Vien bulių sėkla gerinant, bandos gerinimo (primilžių didinimo) procesas truks daug ilgiau.  Įsivaizduokit, laikot karves, šeriat jas gerai, laukiat pajamų iš pieno, o jos lašinius augina ir problemas pačios sau didina..  Geriau jau painvestuoti iš kart ir gauti pajamas iš to, iš ko tikiesi.... Iš Rietavo pajamų negaunam.

Nei velnio... Aukštaitė teisingai padarė, jei pirko tikrai genetiškai vertingą bandos pakaitalą.  Jos investicija ne vienai gyvulių kartai. Nes melš ne tik jas pačias, bet ir jų dukras, ir dukrų dukras. Vien bulių sėkla gerinant, bandos gerinimo (primilžių didinimo) procesas truks daug ilgiau.  Įsivaizduokit, laikot karves, šeriat jas gerai, laukiat pajamų iš pieno, o jos lašinius augina ir problemas pačios sau didina..  Geriau jau painvestuoti iš kart ir gauti pajamas iš to, iš ko tikiesi.... Iš Rietavo pajamų negaunam.

O ko čia tą SM mokytis???  Pasiimat kiek įmanoma vienodesnį siloso pavyzdį, sakykim 1 kg (buitinės graminės svarstyklės kaip tik) kišat tą pavyzdį į grybų džiovyklę 60 laipsnių temperatūroje maždaug dviem parom. Po to laiko ištraukiat, pasveriat vėl ir maždaug žinot, kiek pašaras turi SM (sausos medžiagos) Maždaug todėl, kad  su vandeniu išgaruos ir fermentaciniai spiritai, amoniakai ir laisvos riebalų rūgštys, kuriuos tikros laboratorijos turėtų įvertinti kaip sausas medžiagas. Na, bet buitiniam tikslumui tiks..
Bet ką geriau šerti sumaišytą.

Jei nuo kalcio atsikėlė, reiškia eilinė parezė (hypokalcemija) buvo... Ir vaistų pirkimas čia jūsų patirčiai nieko nepadės... Mokykitės šerti ėringas mamas teisingai, nes kitaip problema kartosis..

Man ta mantra - nyksta kaimas, jį reikia remti, jau iki gyvo kaulo dasiėdė. Ką jūs norit remt? Gyvenančius kaime? Dėl ko? Jei tavo ūkis natūrinis, eik dirbt. Jei  jis negeneruoja pakankamai pajamų - eik dirbt. Kur problema? Labai lengva suskaičiuot, kad jei turi 100 ha ir augini javus, tai dirbt turi vienas kad užsidirbtum sau algą. Matematika yra labai paprasta šitoj vietoj.

Nu blyn, išmokit pagaliau rašyt žodį buHalteris, o ne buCHalteris. 
 

O tu pabandyk mokyt matematikos klasę, kur  30 ar daugiau galvų, šešiais lygiais, nes čia ne senovės Sparta, yra visokių vaikų. Galima aišku vienu lygiu, kaip dalis ir daro, kaip tėvas gabaus vaiko sutiksi su vidutiniu mokymo lygiu? O jei tavo vaikas nu akivaizdu nebus matematikas, bet galbūt bus achuenas tekintojas ir jam tereikia nedaug, bet tam nėra laiko ir jis "skęsta". Kaip mokyt muzikos, jei nėra reikalingų knygų? Ir jei tau rūpi ką darai, siuntiesi, verti, spausdini, ruošiesi... Popieriai, popieriai, ataskaitos. Kursai, atsiskaitymai, pasitarimai po mokslo metų ir prieš juos, kai aptariamas kiekvienas vaikas mokykloje, kur jų arti 1,5 tūks. Žėk tų ilgų atostogų teliko mėnuo ir savaitė kita. Mokytojai pochuistai gal ir neblogai gyvena, bet tie kas stengiasi, atsidavę vaikams... jiems sunku dėl daugelio dalykų. Ir kai pirmą šalies vidaus politikos vadą ima už sprando ir baksnoja nosį į problemą, "Sauliau, va čia problema, užpypino negyvai, padėk, daryk, gana pliurpt ir tautinius kostiumus siūt" ...atsakymas, čia ne prie manęs ta nesąmonė padaryta, čia Tapino valdžios perversmas/pakeitimas, čia priešiškos valstybės spec. tarnybų įsikišimas, gal net marsiečiai... reikėjo savavališkai įsibraut į ministeriją su termosais ir miegmaišiais, ne tam, kad būtu sukurtas kažkoks proveržis sistemoje, po kurio net Balbieriškio vidurinė užaugintų Eloną Muską, bet tik tam kad susitartų dėl atlyginimo atskaičiavimo formulės... Tokios mintys va mintys pas "perversmininkus", tik paskutinis sakinys  mano. 

Bandau dar kartą aprašyti tai, apie ką esu ne kartą čia rašęs. Pakartosiu tingintintiems ieškoti po forumą.
Mes šeriame, deja, ne karvę. Mes šeriame pas karvę prieskrandyje gyvenančius mikrobus. Jų priekrandyje (apie 200 litrų talpa) gyvena nuo 300 iki 600 RŪŠIŲ .Kubiniame mililitre prieskrandžio skysčių randama apie 5 milijardai mikroorganizmų Jie perdirba daugumą į prieskrandį patekusio pašaro (apie 75 proc) ir perdirbdami išskiria pieno gamybai reikalingą energiją laisvųjų riebalų rūgščių pavidalu. Jiems pasidauginus karvė juos suvalgo (iki 2,5 kg mikrobinės masės per dieną) Taip karvė gauna labai baltymingą ir labai jai tinkantį pašarą (apie 80 procentų baltymingumo puikiai įsisavinamas pašaras) Taip pat prieskrandyje gyvena apie du šimtai rūšių pirmuonių (infuzorijų), reguliuojančių mikrobų populiaciją (gruobuonys) kažkiek mielių kultūrų ir grybų..  Visa šita ekosistema labai jautri ir pastoviai keičiasi priklausomai nuo esamos aplinkos sąlygų ir gaunamų maisto medžiagų. Tai yra kai kurios rūšys pasikeitus sąlygoms miršta, įsivyrauja kitos rūšys. Mirdami mikrobai išskiria endotoksinus, per prieskrandžio sieneles patenkančius į kraujotaką, veikia karvės sveikatą ir imunitetą. Trumpai tiek teorijos..
Dabar praktika. Jei karvė pastoviai šeriama vienodai ir tolygiai, gerai sumaišytu, su pakankamai atrajojimui ląstelienos pašaru, ji priekrandyje užaugina didžiulį kiekį mikrobų, kurie augdami išskiria reikalingą energija acto, sviesto, ir propiono rūgščių pavidalu (acto ir sviesto rūgštys tešmenyje virsta į pieno riebalus, propiono rūštis į laktozę kuri lemia pieno kiekį) ir toliau patiekia karvei reikalingas amino rūgštis kūno ir pieno baltymų gamybai.
Jei karvė vakare šeriama vienu pašaru, ryte kitu, kas trečią dieną dar kitu, turint pinigų dar kažkuo, pas karvę mikrobų rūšys tai mirs išskirdamos endotoksinus ir veikdamos karvės sveikatą, tai bandys vėl užaugti ir pasidauginti.. Pilno reikiamo mikrobų nei rūšių, nei kiekio nebus.. Karvė nepagamins nei reikiamo kiekio energijos, nei baltymų , ir dar pastoviai bus veikiama mirštančių mikrobų išskiriamų endotoksinų. Todėl nesvarbu, ką sakė senoliai, kiekvieno ūkininko rūpestis turėtų būti šerti kuo tolygiau ir vienodžiau, gerai sumaišytu pašaru, kurio ji negalėtų išrūšiuoti..
Na va, tiek trumpai fiziologijos... Aš čia dar nepaliečiau problemų, kai dėl netolygaus šėrimo kyla acidozės pavojai, ar dėl netinkamo ir nepakankamo šėrimo po apsiveršiavimo karvės suserga ketoze... Taip pat kanopų, sanarių problemų  neminėjau..

Aš vis susiduriu su žmonėmis, kurie už Ramūną bei švarkelį ir tuo pat metu dideli anūko, senelio ir aišku Andriaus, kuris Kubilius, nemylėtojai... Chronologiškai pirmas buvo senelis, tas kur patriarchas. Tai va griovė jis kolūkius, žemes kilnojo ir kitus "zbitkus" darė. Tuo metu Karbauskis, kuris ne Ramūnas, įkūrė "ūkį". O Ramas į prezidentus to ūkio, kiek vėliau seimūnas, po metų pirmininkas, dar po metų ūkininkas ...wau, prezidentas-pirmininkas-ūkininkas, trys viename vienu metu  Darbštus kaip Naisių bitutės, 2006-iems jau žėk 11k ha, kur 3k. nuosavos, ir yra.  Maladec pasakytu jam oligarchas, kuris Arkadijus, bet Ramas jo nei nežino.
Visą tą laiką keitėsi veidai už "vairo"...nuo Gedimino, kuris indėlius iš banko ima iki Rolkos, kuris bais tvarką mėgst, nuo Algirdo, kuris upę tvenkęs iki Gedimino, kuris ...Kirkils, o tada pasirodė fizikas, kuris Andrius, su Krize (pavardė redakcijai žinoma) parankėn. Dirbo Andrius dienų dienas, sprendimus priimdavo nakčia, kenkė kaip galėjo, o Krizė jam padėjo. Visiem pakenkė, už ką ir gavo kelialapį į tolimą erotinę kelionę. Po šiai dienai negrįžo. Andriaus kontūzitas Ramas po šiai dienai, net nežino kiek ha ir turi kiek neturi... Dėl tų kur dar neturi, viena viltis - anukas, tas kur patriarcho, gal ateis prie "vairo", gal pakenks, kaip Andrius, tas kuris fizikas... 
Sorry už lyriką. Nesusikurkim sau naisių...pfu blt ... dievų!  

Žinoma mes gi nesugebam atsirinkti, tik tamsta čia šviesuolis, atėjai pamokyt, kaip su kaimynus puldinėjančia, visam pasauliui atominiais pelenais grasinančia ir koksą vyriausybiniais lėktuvais gabenačia valdžia, reikia kalbėtis. Dar kokių protingų patarimų turėsite?

Tai žinoma, kad tik tamtos nuomonė asmeninė, o mūsų paveikta propagandistų. Toliau galima jau ir nebetęsti.

Kaip moku, taip ir pasakoju... Kai yra ūpo. Kai nėra, nutylu, kolegos patys aiškinasi... 

Gerai įsisavina... Jei tik sutraiškyti įmanoma- traiškykit... Tarp kitko, ir žirnių ir pupų labai vertingas krakmolas, labai tolygiai skylantis... Ko nepasakysi apie baltymus...

Kaip moku, taip ir pasakoju... Kai yra ūpo. Kai nėra, nutylu, kolegos patys aiškinasi... 

Kaip moku, taip ir pasakoju... Kai yra ūpo. Kai nėra, nutylu, kolegos patys aiškinasi... 

Kaip moku, taip ir pasakoju... Kai yra ūpo. Kai nėra, nutylu, kolegos patys aiškinasi... 

Miežiai.... visai panašiai gaunasi...  tik krakmolo žymiai mažiau.. Miežiuose  truputį virš 50 proc, kukurūzuose - virš 70..
Už tai baltymų miežiuose virš 12 proc, kukurūzuose apie 9..

Kolegos, jūs ką, karvės nematę??? Čia dėl postų apie kukurūzus ir šiaudus....
Iš šiaudų jokios naudos, jei kitaip sugebat sureguliuoti atrajojimui reikalingos efektyvios ląstelienos kiekį... Kas kartais gali būti sunkiai įvykdoma..
Ir iš kukurūzų nieko gero, jei su kitais grūdais tokia pat kaina galit patiekti tokį pat kiekį krakmolo iš kitų grūdų...  Dar ir to krakmolo skaidymosi greitis (energijos patiekimo) turi būti toks pat..

Bandau dar kartą aprašyti tai, apie ką esu ne kartą čia rašęs. Pakartosiu tingintintiems ieškoti po forumą.
Mes šeriame, deja, ne karvę. Mes šeriame pas karvę prieskrandyje gyvenančius mikrobus. Jų priekrandyje (apie 200 litrų talpa) gyvena nuo 300 iki 600 RŪŠIŲ .Kubiniame mililitre prieskrandžio skysčių randama apie 5 milijardai mikroorganizmų Jie perdirba daugumą į prieskrandį patekusio pašaro (apie 75 proc) ir perdirbdami išskiria pieno gamybai reikalingą energiją laisvųjų riebalų rūgščių pavidalu. Jiems pasidauginus karvė juos suvalgo (iki 2,5 kg mikrobinės masės per dieną) Taip karvė gauna labai baltymingą ir labai jai tinkantį pašarą (apie 80 procentų baltymingumo puikiai įsisavinamas pašaras) Taip pat prieskrandyje gyvena apie du šimtai rūšių pirmuonių (infuzorijų), reguliuojančių mikrobų populiaciją (gruobuonys) kažkiek mielių kultūrų ir grybų..  Visa šita ekosistema labai jautri ir pastoviai keičiasi priklausomai nuo esamos aplinkos sąlygų ir gaunamų maisto medžiagų. Tai yra kai kurios rūšys pasikeitus sąlygoms miršta, įsivyrauja kitos rūšys. Mirdami mikrobai išskiria endotoksinus, per prieskrandžio sieneles patenkančius į kraujotaką, veikia karvės sveikatą ir imunitetą. Trumpai tiek teorijos..
Dabar praktika. Jei karvė pastoviai šeriama vienodai ir tolygiai, gerai sumaišytu, su pakankamai atrajojimui ląstelienos pašaru, ji priekrandyje užaugina didžiulį kiekį mikrobų, kurie augdami išskiria reikalingą energija acto, sviesto, ir propiono rūgščių pavidalu (acto ir sviesto rūgštys tešmenyje virsta į pieno riebalus, propiono rūštis į laktozę kuri lemia pieno kiekį) ir toliau patiekia karvei reikalingas amino rūgštis kūno ir pieno baltymų gamybai.
Jei karvė vakare šeriama vienu pašaru, ryte kitu, kas trečią dieną dar kitu, turint pinigų dar kažkuo, pas karvę mikrobų rūšys tai mirs išskirdamos endotoksinus ir veikdamos karvės sveikatą, tai bandys vėl užaugti ir pasidauginti.. Pilno reikiamo mikrobų nei rūšių, nei kiekio nebus.. Karvė nepagamins nei reikiamo kiekio energijos, nei baltymų , ir dar pastoviai bus veikiama mirštančių mikrobų išskiriamų endotoksinų. Todėl nesvarbu, ką sakė senoliai, kiekvieno ūkininko rūpestis turėtų būti šerti kuo tolygiau ir vienodžiau, gerai sumaišytu pašaru, kurio ji negalėtų išrūšiuoti..
Na va, tiek trumpai fiziologijos... Aš čia dar nepaliečiau problemų, kai dėl netolygaus šėrimo kyla acidozės pavojai, ar dėl netinkamo ir nepakankamo šėrimo po apsiveršiavimo karvės suserga ketoze... Taip pat kanopų, sanarių problemų  neminėjau..

Bandau dar kartą aprašyti tai, apie ką esu ne kartą čia rašęs. Pakartosiu tingintintiems ieškoti po forumą.
Mes šeriame, deja, ne karvę. Mes šeriame pas karvę prieskrandyje gyvenančius mikrobus. Jų priekrandyje (apie 200 litrų talpa) gyvena nuo 300 iki 600 RŪŠIŲ .Kubiniame mililitre prieskrandžio skysčių randama apie 5 milijardai mikroorganizmų Jie perdirba daugumą į prieskrandį patekusio pašaro (apie 75 proc) ir perdirbdami išskiria pieno gamybai reikalingą energiją laisvųjų riebalų rūgščių pavidalu. Jiems pasidauginus karvė juos suvalgo (iki 2,5 kg mikrobinės masės per dieną) Taip karvė gauna labai baltymingą ir labai jai tinkantį pašarą (apie 80 procentų baltymingumo puikiai įsisavinamas pašaras) Taip pat prieskrandyje gyvena apie du šimtai rūšių pirmuonių (infuzorijų), reguliuojančių mikrobų populiaciją (gruobuonys) kažkiek mielių kultūrų ir grybų..  Visa šita ekosistema labai jautri ir pastoviai keičiasi priklausomai nuo esamos aplinkos sąlygų ir gaunamų maisto medžiagų. Tai yra kai kurios rūšys pasikeitus sąlygoms miršta, įsivyrauja kitos rūšys. Mirdami mikrobai išskiria endotoksinus, per prieskrandžio sieneles patenkančius į kraujotaką, veikia karvės sveikatą ir imunitetą. Trumpai tiek teorijos..
Dabar praktika. Jei karvė pastoviai šeriama vienodai ir tolygiai, gerai sumaišytu, su pakankamai atrajojimui ląstelienos pašaru, ji priekrandyje užaugina didžiulį kiekį mikrobų, kurie augdami išskiria reikalingą energija acto, sviesto, ir propiono rūgščių pavidalu (acto ir sviesto rūgštys tešmenyje virsta į pieno riebalus, propiono rūštis į laktozę kuri lemia pieno kiekį) ir toliau patiekia karvei reikalingas amino rūgštis kūno ir pieno baltymų gamybai.
Jei karvė vakare šeriama vienu pašaru, ryte kitu, kas trečią dieną dar kitu, turint pinigų dar kažkuo, pas karvę mikrobų rūšys tai mirs išskirdamos endotoksinus ir veikdamos karvės sveikatą, tai bandys vėl užaugti ir pasidauginti.. Pilno reikiamo mikrobų nei rūšių, nei kiekio nebus.. Karvė nepagamins nei reikiamo kiekio energijos, nei baltymų , ir dar pastoviai bus veikiama mirštančių mikrobų išskiriamų endotoksinų. Todėl nesvarbu, ką sakė senoliai, kiekvieno ūkininko rūpestis turėtų būti šerti kuo tolygiau ir vienodžiau, gerai sumaišytu pašaru, kurio ji negalėtų išrūšiuoti..
Na va, tiek trumpai fiziologijos... Aš čia dar nepaliečiau problemų, kai dėl netolygaus šėrimo kyla acidozės pavojai, ar dėl netinkamo ir nepakankamo šėrimo po apsiveršiavimo karvės suserga ketoze... Taip pat kanopų, sanarių problemų  neminėjau..

Bandau dar kartą aprašyti tai, apie ką esu ne kartą čia rašęs. Pakartosiu tingintintiems ieškoti po forumą.
Mes šeriame, deja, ne karvę. Mes šeriame pas karvę prieskrandyje gyvenančius mikrobus. Jų priekrandyje (apie 200 litrų talpa) gyvena nuo 300 iki 600 RŪŠIŲ .Kubiniame mililitre prieskrandžio skysčių randama apie 5 milijardai mikroorganizmų Jie perdirba daugumą į prieskrandį patekusio pašaro (apie 75 proc) ir perdirbdami išskiria pieno gamybai reikalingą energiją laisvųjų riebalų rūgščių pavidalu. Jiems pasidauginus karvė juos suvalgo (iki 2,5 kg mikrobinės masės per dieną) Taip karvė gauna labai baltymingą ir labai jai tinkantį pašarą (apie 80 procentų baltymingumo puikiai įsisavinamas pašaras) Taip pat prieskrandyje gyvena apie du šimtai rūšių pirmuonių (infuzorijų), reguliuojančių mikrobų populiaciją (gruobuonys) kažkiek mielių kultūrų ir grybų..  Visa šita ekosistema labai jautri ir pastoviai keičiasi priklausomai nuo esamos aplinkos sąlygų ir gaunamų maisto medžiagų. Tai yra kai kurios rūšys pasikeitus sąlygoms miršta, įsivyrauja kitos rūšys. Mirdami mikrobai išskiria endotoksinus, per prieskrandžio sieneles patenkančius į kraujotaką, veikia karvės sveikatą ir imunitetą. Trumpai tiek teorijos..
Dabar praktika. Jei karvė pastoviai šeriama vienodai ir tolygiai, gerai sumaišytu, su pakankamai atrajojimui ląstelienos pašaru, ji priekrandyje užaugina didžiulį kiekį mikrobų, kurie augdami išskiria reikalingą energija acto, sviesto, ir propiono rūgščių pavidalu (acto ir sviesto rūgštys tešmenyje virsta į pieno riebalus, propiono rūštis į laktozę kuri lemia pieno kiekį) ir toliau patiekia karvei reikalingas amino rūgštis kūno ir pieno baltymų gamybai.
Jei karvė vakare šeriama vienu pašaru, ryte kitu, kas trečią dieną dar kitu, turint pinigų dar kažkuo, pas karvę mikrobų rūšys tai mirs išskirdamos endotoksinus ir veikdamos karvės sveikatą, tai bandys vėl užaugti ir pasidauginti.. Pilno reikiamo mikrobų nei rūšių, nei kiekio nebus.. Karvė nepagamins nei reikiamo kiekio energijos, nei baltymų , ir dar pastoviai bus veikiama mirštančių mikrobų išskiriamų endotoksinų. Todėl nesvarbu, ką sakė senoliai, kiekvieno ūkininko rūpestis turėtų būti šerti kuo tolygiau ir vienodžiau, gerai sumaišytu pašaru, kurio ji negalėtų išrūšiuoti..
Na va, tiek trumpai fiziologijos... Aš čia dar nepaliečiau problemų, kai dėl netolygaus šėrimo kyla acidozės pavojai, ar dėl netinkamo ir nepakankamo šėrimo po apsiveršiavimo karvės suserga ketoze... Taip pat kanopų, sanarių problemų  neminėjau..

Bandau dar kartą aprašyti tai, apie ką esu ne kartą čia rašęs. Pakartosiu tingintintiems ieškoti po forumą.
Mes šeriame, deja, ne karvę. Mes šeriame pas karvę prieskrandyje gyvenančius mikrobus. Jų priekrandyje (apie 200 litrų talpa) gyvena nuo 300 iki 600 RŪŠIŲ .Kubiniame mililitre prieskrandžio skysčių randama apie 5 milijardai mikroorganizmų Jie perdirba daugumą į prieskrandį patekusio pašaro (apie 75 proc) ir perdirbdami išskiria pieno gamybai reikalingą energiją laisvųjų riebalų rūgščių pavidalu. Jiems pasidauginus karvė juos suvalgo (iki 2,5 kg mikrobinės masės per dieną) Taip karvė gauna labai baltymingą ir labai jai tinkantį pašarą (apie 80 procentų baltymingumo puikiai įsisavinamas pašaras) Taip pat prieskrandyje gyvena apie du šimtai rūšių pirmuonių (infuzorijų), reguliuojančių mikrobų populiaciją (gruobuonys) kažkiek mielių kultūrų ir grybų..  Visa šita ekosistema labai jautri ir pastoviai keičiasi priklausomai nuo esamos aplinkos sąlygų ir gaunamų maisto medžiagų. Tai yra kai kurios rūšys pasikeitus sąlygoms miršta, įsivyrauja kitos rūšys. Mirdami mikrobai išskiria endotoksinus, per prieskrandžio sieneles patenkančius į kraujotaką, veikia karvės sveikatą ir imunitetą. Trumpai tiek teorijos..
Dabar praktika. Jei karvė pastoviai šeriama vienodai ir tolygiai, gerai sumaišytu, su pakankamai atrajojimui ląstelienos pašaru, ji priekrandyje užaugina didžiulį kiekį mikrobų, kurie augdami išskiria reikalingą energija acto, sviesto, ir propiono rūgščių pavidalu (acto ir sviesto rūgštys tešmenyje virsta į pieno riebalus, propiono rūštis į laktozę kuri lemia pieno kiekį) ir toliau patiekia karvei reikalingas amino rūgštis kūno ir pieno baltymų gamybai.
Jei karvė vakare šeriama vienu pašaru, ryte kitu, kas trečią dieną dar kitu, turint pinigų dar kažkuo, pas karvę mikrobų rūšys tai mirs išskirdamos endotoksinus ir veikdamos karvės sveikatą, tai bandys vėl užaugti ir pasidauginti.. Pilno reikiamo mikrobų nei rūšių, nei kiekio nebus.. Karvė nepagamins nei reikiamo kiekio energijos, nei baltymų , ir dar pastoviai bus veikiama mirštančių mikrobų išskiriamų endotoksinų. Todėl nesvarbu, ką sakė senoliai, kiekvieno ūkininko rūpestis turėtų būti šerti kuo tolygiau ir vienodžiau, gerai sumaišytu pašaru, kurio ji negalėtų išrūšiuoti..
Na va, tiek trumpai fiziologijos... Aš čia dar nepaliečiau problemų, kai dėl netolygaus šėrimo kyla acidozės pavojai, ar dėl netinkamo ir nepakankamo šėrimo po apsiveršiavimo karvės suserga ketoze... Taip pat kanopų, sanarių problemų  neminėjau..

Bandau dar kartą aprašyti tai, apie ką esu ne kartą čia rašęs. Pakartosiu tingintintiems ieškoti po forumą.
Mes šeriame, deja, ne karvę. Mes šeriame pas karvę prieskrandyje gyvenančius mikrobus. Jų priekrandyje (apie 200 litrų talpa) gyvena nuo 300 iki 600 RŪŠIŲ .Kubiniame mililitre prieskrandžio skysčių randama apie 5 milijardai mikroorganizmų Jie perdirba daugumą į prieskrandį patekusio pašaro (apie 75 proc) ir perdirbdami išskiria pieno gamybai reikalingą energiją laisvųjų riebalų rūgščių pavidalu. Jiems pasidauginus karvė juos suvalgo (iki 2,5 kg mikrobinės masės per dieną) Taip karvė gauna labai baltymingą ir labai jai tinkantį pašarą (apie 80 procentų baltymingumo puikiai įsisavinamas pašaras) Taip pat prieskrandyje gyvena apie du šimtai rūšių pirmuonių (infuzorijų), reguliuojančių mikrobų populiaciją (gruobuonys) kažkiek mielių kultūrų ir grybų..  Visa šita ekosistema labai jautri ir pastoviai keičiasi priklausomai nuo esamos aplinkos sąlygų ir gaunamų maisto medžiagų. Tai yra kai kurios rūšys pasikeitus sąlygoms miršta, įsivyrauja kitos rūšys. Mirdami mikrobai išskiria endotoksinus, per prieskrandžio sieneles patenkančius į kraujotaką, veikia karvės sveikatą ir imunitetą. Trumpai tiek teorijos..
Dabar praktika. Jei karvė pastoviai šeriama vienodai ir tolygiai, gerai sumaišytu, su pakankamai atrajojimui ląstelienos pašaru, ji priekrandyje užaugina didžiulį kiekį mikrobų, kurie augdami išskiria reikalingą energija acto, sviesto, ir propiono rūgščių pavidalu (acto ir sviesto rūgštys tešmenyje virsta į pieno riebalus, propiono rūštis į laktozę kuri lemia pieno kiekį) ir toliau patiekia karvei reikalingas amino rūgštis kūno ir pieno baltymų gamybai.
Jei karvė vakare šeriama vienu pašaru, ryte kitu, kas trečią dieną dar kitu, turint pinigų dar kažkuo, pas karvę mikrobų rūšys tai mirs išskirdamos endotoksinus ir veikdamos karvės sveikatą, tai bandys vėl užaugti ir pasidauginti.. Pilno reikiamo mikrobų nei rūšių, nei kiekio nebus.. Karvė nepagamins nei reikiamo kiekio energijos, nei baltymų , ir dar pastoviai bus veikiama mirštančių mikrobų išskiriamų endotoksinų. Todėl nesvarbu, ką sakė senoliai, kiekvieno ūkininko rūpestis turėtų būti šerti kuo tolygiau ir vienodžiau, gerai sumaišytu pašaru, kurio ji negalėtų išrūšiuoti..
Na va, tiek trumpai fiziologijos... Aš čia dar nepaliečiau problemų, kai dėl netolygaus šėrimo kyla acidozės pavojai, ar dėl netinkamo ir nepakankamo šėrimo po apsiveršiavimo karvės suserga ketoze... Taip pat kanopų, sanarių problemų  neminėjau..

Bandau dar kartą aprašyti tai, apie ką esu ne kartą čia rašęs. Pakartosiu tingintintiems ieškoti po forumą.
Mes šeriame, deja, ne karvę. Mes šeriame pas karvę prieskrandyje gyvenančius mikrobus. Jų priekrandyje (apie 200 litrų talpa) gyvena nuo 300 iki 600 RŪŠIŲ .Kubiniame mililitre prieskrandžio skysčių randama apie 5 milijardai mikroorganizmų Jie perdirba daugumą į prieskrandį patekusio pašaro (apie 75 proc) ir perdirbdami išskiria pieno gamybai reikalingą energiją laisvųjų riebalų rūgščių pavidalu. Jiems pasidauginus karvė juos suvalgo (iki 2,5 kg mikrobinės masės per dieną) Taip karvė gauna labai baltymingą ir labai jai tinkantį pašarą (apie 80 procentų baltymingumo puikiai įsisavinamas pašaras) Taip pat prieskrandyje gyvena apie du šimtai rūšių pirmuonių (infuzorijų), reguliuojančių mikrobų populiaciją (gruobuonys) kažkiek mielių kultūrų ir grybų..  Visa šita ekosistema labai jautri ir pastoviai keičiasi priklausomai nuo esamos aplinkos sąlygų ir gaunamų maisto medžiagų. Tai yra kai kurios rūšys pasikeitus sąlygoms miršta, įsivyrauja kitos rūšys. Mirdami mikrobai išskiria endotoksinus, per prieskrandžio sieneles patenkančius į kraujotaką, veikia karvės sveikatą ir imunitetą. Trumpai tiek teorijos..
Dabar praktika. Jei karvė pastoviai šeriama vienodai ir tolygiai, gerai sumaišytu, su pakankamai atrajojimui ląstelienos pašaru, ji priekrandyje užaugina didžiulį kiekį mikrobų, kurie augdami išskiria reikalingą energija acto, sviesto, ir propiono rūgščių pavidalu (acto ir sviesto rūgštys tešmenyje virsta į pieno riebalus, propiono rūštis į laktozę kuri lemia pieno kiekį) ir toliau patiekia karvei reikalingas amino rūgštis kūno ir pieno baltymų gamybai.
Jei karvė vakare šeriama vienu pašaru, ryte kitu, kas trečią dieną dar kitu, turint pinigų dar kažkuo, pas karvę mikrobų rūšys tai mirs išskirdamos endotoksinus ir veikdamos karvės sveikatą, tai bandys vėl užaugti ir pasidauginti.. Pilno reikiamo mikrobų nei rūšių, nei kiekio nebus.. Karvė nepagamins nei reikiamo kiekio energijos, nei baltymų , ir dar pastoviai bus veikiama mirštančių mikrobų išskiriamų endotoksinų. Todėl nesvarbu, ką sakė senoliai, kiekvieno ūkininko rūpestis turėtų būti šerti kuo tolygiau ir vienodžiau, gerai sumaišytu pašaru, kurio ji negalėtų išrūšiuoti..
Na va, tiek trumpai fiziologijos... Aš čia dar nepaliečiau problemų, kai dėl netolygaus šėrimo kyla acidozės pavojai, ar dėl netinkamo ir nepakankamo šėrimo po apsiveršiavimo karvės suserga ketoze... Taip pat kanopų, sanarių problemų  neminėjau..