jawax

1. Eini pirkt traktorių. vadybininkas sako kainą. Pagal ką žinai, kad čia žiauriai gera kaina ar kosmosas? Pagal praeitį. Ir vis tik gal yra tokia kainos riba už kurią traktorių tą pačią akimirką nupirktum. Tai kuo tuomet skiriasi grafikai?
2. Istorija kartojasi visada. Gal ne tais pačiais skaičiais, praktiškai VISADA ta pačia esme. Ir čia daugiau nėra ką diskutuot.
3. Kainą spėlioja vanga. Spekuliantai prognozuoja. Tokiu principu veikia volstryto makleriai, fondai ir t.t. Jei jie neprekiautų pelningai, nieks to nedarytų. Jie naudojasi rinkų silnumu BAIME ir GODUMU. GODUMAS jums neleido fiksuot pernai, o dabar žiūrit į krentančius grafikus ir pas jus pasiresškia BAIMĖ, tuoj nukris dar daugiau. Viskas jau susitaikykit, traukinys nuvažiavo, nebandykit jo prisivyti bėgte. Dabar reikia laukti kainos patvirtinimų ir tada priimti sprendimus - Lipti į kitą traukinį. O tam reikia bent kiek suprasti techninę analizę. Galit tai matyt, galit ne, market makeriai su malonumu susirinks jūsų pinigus.

Tai kad ji latviams parduoda, o muštuvis tik perveža, gauna iš latvių už paslaugą pagal tarpusavio susitarimą, bent jau taip iš pasisakymų supratau.

Su ekologija apskritai, reikia labai atsargiai vertinti bet kokią pasirodančią info, labai daug "fanatizmo" iš vienos pusės ir neišmanymo iš kitos. 

Jei vertinant info tik dokumentuose, tada tiesa, viskas priklauso kokie duomenys paimami ir kaip pateikiami. Viena pusė nori matyt taršą, kita pusė nenori.
Bet... vandens tarša maistmedžiagėmės dėl ūkinės veiklos akivaizdi. Turiu pavyzdį nuo vaikystės - vieta, kur į upę įteka upelis iš laukų(laukuose ištiesintas melioratorių). To intako baseine gyventojų vienetai, net 5 sodybų nėra, vien tik laukai, todėl gyventojų tarša minimali. Prieš 20 metų ta santaka buvo srauni, švari, tas ūpelis 3m pločio skaidraus vandens, o dabar net nebesimato vagos, žolės dvimetrinės,vanduo "filtruojasi" per jas, upėje intako vietoje susidarę žolių pusiasaliai ir tikrai ne dėl sanašų. 20 metų vien tik augalininkystės mūsų krašte tikrai prisidėjo prie vandens taršos.
Aš neneigiu taršos ir taip pat neneigiu kad mes prie to prisidėjom. Tarša blogai dviem aspektais - tiesioginiu, kaip žala gamtai ir netiesioginiu, kaip žala ūkininko finansams, nes tos išplautos trąšos kainuoja. 

Kam taip nusivertini... Vienas skaičiuoja, kitas ne. Gi rašiau, kad kalbu aplamai ir niekam asmeniškai netaikiau  
Vien keliu neapsiribokim, daug ką galima optimizuoti, pvz didesnė priekaba-mažiau reisų, ekstensyvi kultūra-mažiau važiavimų prižiurėt ir t.t
Įsivertint save nesunku - kiek su savo įgūdžiais gali uždirbt tą laiką skirdamas kitkam: dirbdamas samdomą darbą ar užsiimdadas kita veikla. Tada įvertini kiek kainuoja tavo darbo valanda. Dauguma nevertina savo darbo, laiko, supranta kad šiuo metu "uždirba" neadekvačiai mažai, lyginant su savo įgūdžiais, bet tikisi, kad ateityje bus geriau. Ta geresnės ateities viltis užkoduoja genuose, viskas gerai, jei dar bent oriai gyvent galima, tada pateisinama, nes ne viskas pinigais matuojama, veikla turi teikt dar ir džiaugsmą

Nesupykit, niekam asmeniškai netaikau, bet visiems reikėtų dalykiškiau bendraut, o ne jaustis įžeistais ir pažemintais. Kartais kritika naudinga, o diskusijose gimsta tiesa.
Tęsiant į temą: neaiškinkit kad kiekvienas skaičiuojat geriausius transporto judėjimo maršrutus, vertinat savo darbo valandas, detalizuojat menkiausias išlaidas ir pan. 
Turiu artimą grudų pirkimo vadybininką, bendrauja tiek su stambiais 1000ha+ ūkiais, tiek su smulkiais. Bendraujant su ūkininkais dažnai paklausia, ar jie žino savo užaugintų grūdų tonos savikainą, neprašo įvardint, tik taip pasidomi, ir visų nuostabai dauguma nežino. Pažiūrėję praėjusių metų buhalteriją tikrai kiekvienas rastų tos tonos savikainą (ir tai nevertinant savo sugaišto laiko jei ūkyje dirba tik vienas pats).
Kas iš to išplaukia? Atsakymas: jei darai kaip kolega @grazbek gamybinį planą, gali įvertint sprendimus realiu laiku, palygint juos su ankstesniais. O jei nedarai? Tada neskaičiuodamas tikrai "degini" pinigus. Kai reikia sprendimus priimt greitai, gali palyginti nebent su nuotrupom atmintyje, kurios kažin ar patikimos. Ar dauguma iš čia esančių žinome kiek, pvz,  iki birželio 19 mums kainavo konkrečios kultūros hektaras? Arba kokia šiuo metu žiemojančių kviečių hektaro savikaina? Ar ji didesnė nei pernykštė tokiu laiku?
Nieko pikto nenoriu pasakyt, bet mes dauguma tikrai per mažai skaičiuojame (jei visi skaičiavimai vien tik galvoje, dar abejoju ar 100% tikslūs). Kas valdo duomenis, tas valdo pasaulį.

@buster540 nebūtinai žemė nuosava. Padarai panaudos arba nuomos sutartis visam įgyvendinimo ir kontroles laikotarpiui (5-7metam) ir gali bandyt teikt paraišką.

Nesupykit, niekam asmeniškai netaikau, bet visiems reikėtų dalykiškiau bendraut, o ne jaustis įžeistais ir pažemintais. Kartais kritika naudinga, o diskusijose gimsta tiesa.
Tęsiant į temą: neaiškinkit kad kiekvienas skaičiuojat geriausius transporto judėjimo maršrutus, vertinat savo darbo valandas, detalizuojat menkiausias išlaidas ir pan. 
Turiu artimą grudų pirkimo vadybininką, bendrauja tiek su stambiais 1000ha+ ūkiais, tiek su smulkiais. Bendraujant su ūkininkais dažnai paklausia, ar jie žino savo užaugintų grūdų tonos savikainą, neprašo įvardint, tik taip pasidomi, ir visų nuostabai dauguma nežino. Pažiūrėję praėjusių metų buhalteriją tikrai kiekvienas rastų tos tonos savikainą (ir tai nevertinant savo sugaišto laiko jei ūkyje dirba tik vienas pats).
Kas iš to išplaukia? Atsakymas: jei darai kaip kolega @grazbek gamybinį planą, gali įvertint sprendimus realiu laiku, palygint juos su ankstesniais. O jei nedarai? Tada neskaičiuodamas tikrai "degini" pinigus. Kai reikia sprendimus priimt greitai, gali palyginti nebent su nuotrupom atmintyje, kurios kažin ar patikimos. Ar dauguma iš čia esančių žinome kiek, pvz,  iki birželio 19 mums kainavo konkrečios kultūros hektaras? Arba kokia šiuo metu žiemojančių kviečių hektaro savikaina? Ar ji didesnė nei pernykštė tokiu laiku?
Nieko pikto nenoriu pasakyt, bet mes dauguma tikrai per mažai skaičiuojame (jei visi skaičiavimai vien tik galvoje, dar abejoju ar 100% tikslūs). Kas valdo duomenis, tas valdo pasaulį.

Nesupykit, niekam asmeniškai netaikau, bet visiems reikėtų dalykiškiau bendraut, o ne jaustis įžeistais ir pažemintais. Kartais kritika naudinga, o diskusijose gimsta tiesa.
Tęsiant į temą: neaiškinkit kad kiekvienas skaičiuojat geriausius transporto judėjimo maršrutus, vertinat savo darbo valandas, detalizuojat menkiausias išlaidas ir pan. 
Turiu artimą grudų pirkimo vadybininką, bendrauja tiek su stambiais 1000ha+ ūkiais, tiek su smulkiais. Bendraujant su ūkininkais dažnai paklausia, ar jie žino savo užaugintų grūdų tonos savikainą, neprašo įvardint, tik taip pasidomi, ir visų nuostabai dauguma nežino. Pažiūrėję praėjusių metų buhalteriją tikrai kiekvienas rastų tos tonos savikainą (ir tai nevertinant savo sugaišto laiko jei ūkyje dirba tik vienas pats).
Kas iš to išplaukia? Atsakymas: jei darai kaip kolega @grazbek gamybinį planą, gali įvertint sprendimus realiu laiku, palygint juos su ankstesniais. O jei nedarai? Tada neskaičiuodamas tikrai "degini" pinigus. Kai reikia sprendimus priimt greitai, gali palyginti nebent su nuotrupom atmintyje, kurios kažin ar patikimos. Ar dauguma iš čia esančių žinome kiek, pvz,  iki birželio 19 mums kainavo konkrečios kultūros hektaras? Arba kokia šiuo metu žiemojančių kviečių hektaro savikaina? Ar ji didesnė nei pernykštė tokiu laiku?
Nieko pikto nenoriu pasakyt, bet mes dauguma tikrai per mažai skaičiuojame (jei visi skaičiavimai vien tik galvoje, dar abejoju ar 100% tikslūs). Kas valdo duomenis, tas valdo pasaulį.

Nesupykit, niekam asmeniškai netaikau, bet visiems reikėtų dalykiškiau bendraut, o ne jaustis įžeistais ir pažemintais. Kartais kritika naudinga, o diskusijose gimsta tiesa.
Tęsiant į temą: neaiškinkit kad kiekvienas skaičiuojat geriausius transporto judėjimo maršrutus, vertinat savo darbo valandas, detalizuojat menkiausias išlaidas ir pan. 
Turiu artimą grudų pirkimo vadybininką, bendrauja tiek su stambiais 1000ha+ ūkiais, tiek su smulkiais. Bendraujant su ūkininkais dažnai paklausia, ar jie žino savo užaugintų grūdų tonos savikainą, neprašo įvardint, tik taip pasidomi, ir visų nuostabai dauguma nežino. Pažiūrėję praėjusių metų buhalteriją tikrai kiekvienas rastų tos tonos savikainą (ir tai nevertinant savo sugaišto laiko jei ūkyje dirba tik vienas pats).
Kas iš to išplaukia? Atsakymas: jei darai kaip kolega @grazbek gamybinį planą, gali įvertint sprendimus realiu laiku, palygint juos su ankstesniais. O jei nedarai? Tada neskaičiuodamas tikrai "degini" pinigus. Kai reikia sprendimus priimt greitai, gali palyginti nebent su nuotrupom atmintyje, kurios kažin ar patikimos. Ar dauguma iš čia esančių žinome kiek, pvz,  iki birželio 19 mums kainavo konkrečios kultūros hektaras? Arba kokia šiuo metu žiemojančių kviečių hektaro savikaina? Ar ji didesnė nei pernykštė tokiu laiku?
Nieko pikto nenoriu pasakyt, bet mes dauguma tikrai per mažai skaičiuojame (jei visi skaičiavimai vien tik galvoje, dar abejoju ar 100% tikslūs). Kas valdo duomenis, tas valdo pasaulį.

Nereikia cia labai kreip demesio. Zmogus nori 1f kempo kuris virintu. Jam buvo pasiulyta jesic kaip optimaliausias variantas. Bet, kadangi jis per brangus zmogus pirks tai ka nusiziurejo ir gales mums atejas papasakoti kaip puikiai virina migas uz 200e. 

70 litrų. Va toks, piusi fitras https://www.fueltankshop.co.uk/piusi-clear-captor-particlewater-fuel-filter/p5123

Pirma: į bačka nesu lindęs, bet logiškai galvojant talpykloj išleidimas dugne, tai pirmiausia išleis sunkesnį (už dyzeliną) vandenį, o vėliau lengvesnį kurą (lyginant su vandeniu), todėl jei draugui leido likusį kurą, jam be vandens turėjo būt. Pataisykit, jei klystu.
Antra: blyn, pinigų dešimtim/šimtais tūkstančių traktoriui pakanka, o filtrui/vandens separatoriui 100 euru nelieka. Čia ne pamokslus varynėju, bet tokia realybė.

Pirma: į bačka nesu lindęs, bet logiškai galvojant talpykloj išleidimas dugne, tai pirmiausia išleis sunkesnį (už dyzeliną) vandenį, o vėliau lengvesnį kurą (lyginant su vandeniu), todėl jei draugui leido likusį kurą, jam be vandens turėjo būt. Pataisykit, jei klystu.
Antra: blyn, pinigų dešimtim/šimtais tūkstančių traktoriui pakanka, o filtrui/vandens separatoriui 100 euru nelieka. Čia ne pamokslus varynėju, bet tokia realybė.

Kažkas nerealaus ten. Tokį kiekį nuosavos žemės turinčius savininkus rajone galima ant rankos pirštų suskaičiuoti. Šiuo skelbimu galima suprast, kad bando iš nuomos uždirbt nei šiuo metu uždirba ją dirbdami/leisdami dirbt saviems. Viskas gerai, bet pasvarstykim, kas gali nuomotis iš jų šimtui metų? Net paėmus, kad nuomos kaina nekils, 100x250=25k. Už dvigubai mažesnę kainą galima visus sandorius permušt ir bent jau nuosavybė bus. Aišku kapitalo tam reikės ir bankai nefinansuos tokio pirkimo, todėl nuoma gali būti įdomi tiems, kas nori daug ir greitai dirbti žemę, bet neturi iš bitkoinų uždirbtų limonų. Bet vis tiek ne šimtui metų sutartį rašytis.
Žiurint paviršutiniškai, skelbima senai, tai arba pasiulymas nėra toks geras kaip atrodo(kitos bendrovės, užsienio kapitalas ir t.t. būtų jau suinvestavę), arba savininkas nenori išnuomot.
Ūkio nuoma gaunasi 350eu/ha.
 

Kalbant tik apie skaičius:
Pagal rastą info, 2016 splio 30 d. pasaulyje išgavo 82,59mln barelių naftos. Tada opec sutarė sumažinti gavybą 1,2mln barelių per dieną.
Dabar išgaunama apie 100mln barelių kasdien, opec žada mažint gavybą 1,4mln barelių/dieną.
Sumažinimas nei tada, nei dabar nėra drastiškas, bet dabar matosi išaugęs naftos poreikis, tad sunku prognozuot rinką.
Žiūrint iš savo varpinės, galėtu nafta krist toliau

Paskutinį dešimtmetį ko tai nematyti pas mus nei tų 20 cm, nei 5 cm sniego, 3 cm maksimum laikinai būna. Tai gi viską lemia temperatūra kuri pas jus žiemą gerokai aukštesnė nėr nei ką kalbėt. O drėgmės tiek ore tiek kritulių pavidalu gaunat užtektinai, skirtingai nei kitur kur orai labiau žemyniniai ir paskutiniu laiku vyrauja sausros išskyrus gal 2012 ir 2017 etai buvo drėgni, žodžiu kas 5 metus ir tendencija dar link sausėjimo ir karščio. Šiemet gegužė ir birželis beveik be kritulių. Liepa ir rugpiūtis arti normos. Rugsėjį 30 proc nuo daugiametės, spalį 70 proc nuo daugiametės, lapkritį kol kas gal tik 1 mm. Žodžiu nuo pavasario turim daugių daugiausiai pusę kritulių normos. Prūde vandens lygis per 25 metus žemiausiam lygį. Jei nepakils neturėsiu iš kur purkšti kitamet, reiks prūdą gilint. Visų sodybų aplink šuliniai tušti. Pas mane drenažo vamzdukas kuris įeina į prūdą sausas, nei lašo. Viską apsiariau tik su kurminimo pagalba. Medeliam kasiau duobes, giliau nei per štiką sausa kaip betonas.

Tokios koperacijos ne anksčiau tai vėliau laukia krachas, koperacija tai isivaizduočiau gal nebent jei keli ūkininkai sumestu savo žemes ir technika i krūva  nu tipo kažkas panašaus i bendrove ir samdytu koki vadova kuris vadovautu darbam pvz. ka, kiek ir ko sėt, kokia technika pirkti ir t.t. o pelna proporcingai už inešta turta dalintusi, žinoma kažkokia dali palikdami koperatyve., patys tuomet galėtu gulėt ant krosnies arba dirbti eiliniais samdomais darbininkais.

Nors diskusija atrodo chaotiška, bet ir čia galima rast gerų minčių.

Čia aš kategoriškai nesutinku. Ūkininkas prieš pradėdamas darbus pirmiausiai turi nusistatyti auginimo technologija, žemės darbų kaštus  ir žinoti jos savikainą. Turi žinoti ribinį derlingumą, ir parduodamos produkcijos kainą. ir tada nuspręsti ar jo verslo planas nėra per daug optimistiškas.  

Neatsakysiu už arciu555, bet jo požiūrį galima susidaryti is forumo postų. Tam požiūriui galima pritarti. Pas mus akcentuojamas ir vertinamas technikos parkas pagrinde, kuo daugiau naujos, tuo geriau. Gamintojai ir pardavėjai užkūrę atnaujinimo ratą: nuperki su paskola, praėjus 5m vėl eini į banką ir perki, po 5 vėl. Iš to daugiausiai uzdirba prekybininkai. Technika turi būti optimali pagal ūkį ir nebūtina retai naudojamą įrangą pirkt pačia moderniausią. Lenkai dirba pigia technika, gauna mažą gaminio savikainą, daugiau pelno gauna, kurį investuoja į ilgalaikį turtą(pastatus) ir naudoja savo gerbuviui kurti. Gali kieme turėt daug naujos technikos, pūdyt lauke visus metus, nes pastatam nepakanka ir mint bankų slenksčius kas 5 metus.

Neatsakysiu už arciu555, bet jo požiūrį galima susidaryti is forumo postų. Tam požiūriui galima pritarti. Pas mus akcentuojamas ir vertinamas technikos parkas pagrinde, kuo daugiau naujos, tuo geriau. Gamintojai ir pardavėjai užkūrę atnaujinimo ratą: nuperki su paskola, praėjus 5m vėl eini į banką ir perki, po 5 vėl. Iš to daugiausiai uzdirba prekybininkai. Technika turi būti optimali pagal ūkį ir nebūtina retai naudojamą įrangą pirkt pačia moderniausią. Lenkai dirba pigia technika, gauna mažą gaminio savikainą, daugiau pelno gauna, kurį investuoja į ilgalaikį turtą(pastatus) ir naudoja savo gerbuviui kurti. Gali kieme turėt daug naujos technikos, pūdyt lauke visus metus, nes pastatam nepakanka ir mint bankų slenksčius kas 5 metus.

Kas baisiausia patys juos užauginom pirkdami trašas, chemija ,parduodami grūdus. 

Įdėčiau skelbimą su kaina į vietinį laikraštį, tai tikrai susilaukčiau nepasitenkinimo iš kolegų ūkininkų ir tai yra suprantama, nes pas daugumą nuomos mokestis varijuoja ir nėra eur/ha vienodas. Lemia plotas, vieta, dirvožemis ir dar daug kitų aplinkybių, kurios aptariamos derybose.
Savininkai suinteresuoti gauti naudą, viskas gerai, bet bėda kad skelbime "mato" tik viršutinę kainos ribą ir tai naudos spaudžiant ūkininką.

Buvo premjeras prieš krizę. Jis ir tik jo vyriausybė yra atsakingi už krizės lygį šalyje, nes jo vyriausybė gavo perspėjimus, kad tokia krizė artinasi, buvo laiko kaupti rezervą ir ruoštis, bet ką jie padarė? Padidino pensijas, o tai dar labiau susilpnino ekonomiką ir nurengė valstybės finansus. Bet jie juk komunistai - po jų nors ir tvanas. Dar dabar prisimenu jų vyriausybės finansų ministro žodžiu - "ekonominės krizės nebus". Čia gal 2007m. Pasakyta. Jei ir čia atmintis šlubuoja, tai krizė buvo ir ją spręsti teko konservatoriams, o jie išspręndė, valstybė nebankrutavo, dabar ekonomika auga, atlyginimai kyla ir niekas tos skolos nejaučia, nebent tie, kurie susipykę su savim ir pasauliu. 
Tiesa, dar pamenu, kad Latvijoje buvo taip blogai per krizę, kad šalis svarstė apie bankrotą, o gal ir paskelbė bankrotą, nes tada gali skolintis ten tomis mažesnėmis palūkanomis, tik priedo gauni įsipareigojimus, suvaržo galimybes. Tik Lenkija pasirengė geriausiai tai krizei visoje Europoje. Aišku, gal buvo galima daryti kitaip, bet tik idiotas gali šiandien šaukti - reikėjo daryti kitaip. Viskas jau po fakto, o numatyti tada kaip viskas bus, negali joks žmogus, rizikuoji ir darai, tikėdamasis, kad bus gerai.