gbandinis

dirvožemio tyrimai

221 pranešimai šioje temoje

2 valandas ago , Vilius said:

Žirniai pupos žalios trašos iš kart po kombaino. Viskas yra aprašyta forume ;)

Bet tai yra ne dirvožemio tyrimai 

Zinau kad nelabai i tema. Bet turiu 9ha lauka kuriam matamai kazko truksta. Tyrimai nedaryti.tai nz ka daryti ar seti zirnius ar pudymuoti

 

Share this post


Link to post
Share on other sites

Niekas taip greit zemes neatgaivina kaip juodas pudimas.

Tiesa sideratu niekad nebandziau, bet manau, kad ir jie nusileis juodam pudimui todel, kad siltuoju metu laiku dirvozemio skaidytojai turi sociai laiko perdirbti visas augalines liekanas nusistoja mikrofloros pusiausvyra ir tt.

Pudima palikti prabanga, bet sekanciais metais tikrai atiduos su kaupu.

Share this post


Link to post
Share on other sites
5 minutes ago, voras said:

Niekas taip greit zemes neatgaivina kaip juodas pudimas.

Tiesa sideratu niekad nebandziau, bet manau, kad ir jie nusileis juodam pudimui todel, kad siltuoju metu laiku dirvozemio skaidytojai turi sociai laiko perdirbti visas augalines liekanas nusistoja mikrofloros pusiausvyra ir tt.

Pudima palikti prabanga, bet sekanciais metais tikrai atiduos su kaupu.

pritariu,bet yra vienas bet... jei zeme rugsti,nepadeda ir pudymai :)

Share this post


Link to post
Share on other sites
10 minutes ago, voras said:

Niekas taip greit zemes neatgaivina kaip juodas pudimas.

Tiesa sideratu niekad nebandziau, bet manau, kad ir jie nusileis juodam pudimui todel, kad siltuoju metu laiku dirvozemio skaidytojai turi sociai laiko perdirbti visas augalines liekanas nusistoja mikrofloros pusiausvyra ir tt.

Pudima palikti prabanga, bet sekanciais metais tikrai atiduos su kaupu.

Ekologiniai ūkiai nepritartu. Tik žaliasis pūdimas. Nuo pavasario iki rugsėjo galima užauginti 2-3 kartus žalios masės. O čia dirva skaitau tikrai atgaivinama. Bet jei ten prastai auga per metus nieko neatstatysi ;) 

Share this post


Link to post
Share on other sites

Ne tik ekologai, mokslininkai.nepritartų. Atstatant pusiausvyrą reikia gry ienos ne vien bakterijų o jiems reikia cukrų kuriuos augalai gamina lapuose ir per šaknis siunčia simbiotiniams grybams. Na ir žinoma augalų įvairovė į sveikatą dirvožemio organizmų įvairovei. Žodžiu daug kalbos o reziume geriau nelaikyti žemės plikos.

Share this post


Link to post
Share on other sites

Kalbu apie efekta trumpuoju laikotarpiu, nereiketu svajot uzsiaugint humuso per metus.

Nekalbu apie radiacija, vandens ir vejo erozija. Kalbu kaip maksimaliai gret ir maksimaliai pigiai gauti norima efekta. Kazkaip nesijauciu daras kazka blogo kad tureciau jaust didesne atsakomybe ateities kartoms nei jauciu dabar.

Mes kardinaliai skiriames tuo jog tu visad ziuri i perspektyva ilguoju laikotarpiu, o as sakau nafik. Gyvent reik dabar, o ne kada nors

U.K Aurimas tai mėgsta

Share this post


Link to post
Share on other sites
7 minutes ago, min-de said:

Kaip pasikeite fosforo ir kalio kiekis, sejomaina, tuo metu buvusiu augalu derlius ir tresimas P, K trasomis. Pilnai pakanka vieno lauko duomenu :)

Po pirmo tyrimo matesi fosforo trukumas 60-120,kalio kaip ir normaliai buvo,todel 3 metus tresima kaliu pamazinau,fosforo padidinau.Pakartojus tyrima, ryskiu pasikeitimu nepastebejau bet derlius padidejo.Pagrinde kvieciai,rapsai, pupos.Pinigeliai pasitaupe nes kaliu tresiau minimaliai,vienus metus isvis netresiau,derlius nesumazejo.PH kaip buvo taip ir liko 7,3-7,5 Humusas kai kur pagerejo,kai kur liko tas pats.

Share this post


Link to post
Share on other sites

Sukurkite paskyrą arba prisijunkite

Rašyti gali tik prisijungę nariai

Sukurti paskyrą

Užsiregistruokite, tai užtruks tik akimirką!


Registruotis

Prisijungti

Jau turi paskyrą? Prisijunk!


Prisijungti