Verslo sinergija ūkyje.

[stapcius]

prieš 2 minutes , AG Paulius pranešimas:

Pagrinde kiek mačiau tai garstyčios, ir ridikai. Tačiau spėju, kad gali būti naudojami ir kiti augalai. Pagal logiką jie mėgsta naudoti augalų mišinius pagal skirtingą šaknų sistemą. 

Taip misiniai efektyviau, geriau uzpildo saknim dirvozemi. Pasirodo ir vokieciai nebijo rapso sejomainoj naudot bastutiniu kaip cover crop 

 

[AG Paulius]

prieš 1 minutę , Virgis. pranešimas:

Kodėl jūs sakote kad tai mažesnės sąnaudos. Man suarti ir iškultivuoti ir pasėti yra mažesnės sąnaudos, nei min du kartus skųsti, išbarstyti posėlį ir dar su freza sėjamaja sėti. O sėjomaina rūpi, nes kiek matau pas mus, tai dėl sėjomainos skurdumo ūkiuose neina atsisakyti plūgo.

Ekologiniu ir ekonominiu požiūriu aš dryščiau stirpiai abejoti Jūsų teiginiu. 

Technologinė prasmė. 

Po derliaus nuėmimo, reikia suskusti dirvą dėl pabirų, piktžolių sėklų sudaiginimo ir dirvožemio drėgmės išsaugojimo. Skutimo metu išbarstomi tarpiniai pasėliai. Sudygus tarpiniams pasėlias prieš rudens sėja reikia bent kartą dar suskusti ir tada galima sėti su freza. laukas bus pasėtas ganėtinai kokybiškai. Jei laukas paliekamas pavasariui niekas jame nedaroma o laukui išdžiuvus iki dirvožemio brandos, galima su freza sėti tiesiai, laukas ir sėjos kokybė bus perfekto. Abiem atvėjais nejudinas dirvožemis nesugadinama kapiliarų sistema, ir kaupiama organika iki 10 gylio sluoksnyje. Po keletos metų rezultatai kalbės už save, dirvožemis bus gyvas ir augalai daug geriau augs. Tokia ta agronominė logika, ir čia ekonominės prasmės yra daug daugiau. 

[AG Paulius]

prieš 5 minutes , stapcius pranešimas:

Taip misiniai efektyviau, geriau uzpildo saknim dirvozemi. Pasirodo ir vokieciai nebijo rapso sejomainoj naudot bastutiniu kaip cover crop 

 

Ne visi bastutiniai serga tomis pačiomis ligomis. Kiekvienas augalas turis savo fiziologinį imunitetą. Tokia kaip garstyčia ji dezinfekuoja dirvožemį dėl savo savybės iš šankų išleidžiant spec. rugštį. 

[AG Paulius]

Trečias klausimas, dėl ko Vokietijoje populiaru sėti skirtingų savybių augalų mišinius ? Kokia prasmė ? 

[stapcius]

prieš 5 minutes , AG Paulius pranešimas:

Trečias klausimas, dėl ko Vokietijoje populiaru sėti skirtingų savybių augalų mišinius ? Kokia prasmė ? 

Del tinkamo azoto ir anglies santykio ?

[dvidas]

prieš 50 minutes , AG Paulius pranešimas:

Ekologiniu ir ekonominiu požiūriu aš dryščiau stirpiai abejoti Jūsų teiginiu. 

Technologinė prasmė. 

Po derliaus nuėmimo, reikia suskusti dirvą dėl pabirų, piktžolių sėklų sudaiginimo ir dirvožemio drėgmės išsaugojimo. Skutimo metu išbarstomi tarpiniai pasėliai. Sudygus tarpiniams pasėlias prieš rudens sėja reikia bent kartą dar suskusti ir tada galima sėti su freza. laukas bus pasėtas ganėtinai kokybiškai. Jei laukas paliekamas pavasariui niekas jame nedaroma o laukui išdžiuvus iki dirvožemio brandos, galima su freza sėti tiesiai, laukas ir sėjos kokybė bus perfekto. Abiem atvėjais nejudinas dirvožemis nesugadinama kapiliarų sistema, ir kaupiama organika iki 10 gylio sluoksnyje. Po keletos metų rezultatai kalbės už save, dirvožemis bus gyvas ir augalai daug geriau augs. Tokia ta agronominė logika, ir čia ekonominės prasmės yra daug daugiau. 

but idomu pamatyt kiek ilgai akmenei setum su freza

[sole]

Sėt su freza, tarpinius įdirbti su freza. Gal dar kažką padaryt kad garantuotai sliekų neliktų laukuose ir vaidint kad labai rūpinamės dirvožemiu. Dar galima sulėksčiuot po kūlimo irgi variantas kad sliekų sumažint.

[caper]

 

Prieš 8 valandų, sole pranešimas:

Sėt su freza, tarpinius įdirbti su freza. Gal dar kažką padaryt kad garantuotai sliekų neliktų laukuose ir vaidint kad labai rūpinamės dirvožemiu. Dar galima sulėksčiuot po kūlimo irgi variantas kad sliekų sumažint.

Ir dar kas iš zemes strukturos liks po tiek dirbimo su freza?

[AG Paulius]

Prieš 14 valandų, AG Paulius pranešimas:

Trečias klausimas, dėl ko Vokietijoje populiaru sėti skirtingų savybių augalų mišinius ? Kokia prasmė ? 

Kol kas labai mažai, norinčių pasisakyti į šį klausimą 

[lunacy]

prieš 12 minutes , AG Paulius pranešimas:

Kol kas labai mažai, norinčių pasisakyti į šį klausimą 

Man tai labiau įdomu ką @sole ironizuodamas norėjo tuom pasakyt ir koks jo pasiūlymas būtų mažam ūkiui.

Kalbant apie cover cropu mišinius radau straipsnį, pagal kurį yra dvi hipotezės. Mišinio atžvilgiu duodama mažiau biomasės, bet visgi bio įvairovė pagerina našumą ir daug kitų privalumų. Geriau patiems pasiskaityt plačiau.

http://csanr.wsu.edu/cover-crop-monoculture-not-mixture/

 

[PArty]

Prieš 14 valandų, AG Paulius pranešimas:

Trečias klausimas, dėl ko Vokietijoje populiaru sėti skirtingų savybių augalų mišinius ? Kokia prasmė ? 

 Augalų Sinergija

[AG Paulius]

prieš valandą, lunacy pranešimas:

Man tai labiau įdomu ką @sole ironizuodamas norėjo tuom pasakyt ir koks jo pasiūlymas būtų mažam ūkiui.

Kalbant apie cover cropu mišinius radau straipsnį, pagal kurį yra dvi hipotezės. Mišinio atžvilgiu duodama mažiau biomasės, bet visgi bio įvairovė pagerina našumą ir daug kitų privalumų. Geriau patiems pasiskaityt plačiau.

http://csanr.wsu.edu/cover-crop-monoculture-not-mixture/

 

Geras straipsnis ačiū už pasidalinimą. 

[AG Paulius]

Prieš 14 valandų, sole pranešimas:

Sėt su freza, tarpinius įdirbti su freza. Gal dar kažką padaryt kad garantuotai sliekų neliktų laukuose ir vaidint kad labai rūpinamės dirvožemiu. Dar galima sulėksčiuot po kūlimo irgi variantas kad sliekų sumažint.

Jei mokėtumete susikaičiuoti, darbų sąnaudas ir suprastumėte kiek sliekų prarandate ardami žemę, tokiu kvailų klausimu neuzdavinetumete. Moksliniais tyrimais yra nustatyta kad bearimineje technologijoje sliekų yra apie 40 - 50 procentų daugiau ir jų masės kiekis žymiai didesnis.

Greičiausia susimąstysite kodėl? 

Bearimineje technologijoje sliekai gyvena giliau nei 10 cm. Ir dirbdami dirvožemį freza ar lėkštemis mes jų sunaikinami žymiai mažiau nei ardami. 

Ar esate pastebėję kai verčiate vaga kiek paukščiu skrenda iš paskos ir renka viskas kas gyva. Ar žinote kad plugu pjaudami ir trupindami sukietiejusius žemės gabalus sutraukome sliekus, kiek dar jų sunaikinami kultivuodami ir mindami dirvožemį su technika. Net nekalbu apie tą procenta kuris uždusta taip ir nespėjęs išlysti iš blogai išdirbos žemės. Plugas ardamas sutankina ir užgelažina dirvos padą per kurį sliekai išgiliau nebegali išlysti. 

Tikiuosi atsakiau į Jūsų klausimą. 

[AG Paulius]

Prieš 6 valandų, caper pranešimas:

 

Ir dar kas iš zemes strukturos liks po tiek dirbimo su freza?

Tikriausiai esate girdėję tokia agronomine taisyklę,  kad sėkla reikia padėti kietai ir užkloti minkštai. Žemės struktūra priklauso nuo agregatų esančių dirvožemyje, vyraujančios dirvodarines uolienos frakcijos, organinių medžiagų ir mikroorganizmų. Frezuodami taip mes stipriai sumaišome dirvožemį tačiau tame sluoksnyje padidinamas organikos kiekis kuris leidžia dirvožemiui amortizuoti, sugerti drėgmė,  dėl geresnio santykio deguonies ir vandens aktyviau veikia mikroorganizmai. Taip pat neisgarinamas vanduo iš gilesniu dirvožemio sluoksnių. 

[sole]

Prieš 1 valandą, AG Paulius pranešimas:

Jei mokėtumete susikaičiuoti, darbų sąnaudas ir suprastumėte kiek sliekų prarandate ardami žemę, tokiu kvailų klausimu neuzdavinetumete. Moksliniais tyrimais yra nustatyta kad bearimineje technologijoje sliekų yra apie 40 - 50 procentų daugiau ir jų masės kiekis žymiai didesnis.

Tamsta jei išmoktumėt skaityti tai suprastumėt kad apie arimą aš net neužsiminiau, nebent jūs galvojate kad taikant beariminę technologiją būtina sėti su freza.

[u.k aurimas]

Prieš 20 valandų, AG Paulius pranešimas:

Mėšlą reikia pirmiausiai perpūdyti, iki kol susimineralizuos organika šiaudai ir šienas, kuris spėju kartu ateina su galvijų mėšlu. 

Kai mėšlas bus perpūdytas sumažės mėšlo kiekis, jis bus koncentruotesnis ir reikės iškratyti daug mažesnį kiekį. Be to jo paskleidimas bus žymiai tikslesnis ir efektyvesnis. Po iškratymo tereikės minimalaus žemės dirbimo ir mėšlas bus įterptas. 

Spėju, kad jei tokius klausimus užduodate tai mėšlą iš po žiemos arba vasaros vežate ir kratote kaip papuola, gabalais, kuriuos užariate ir ten kur iškrito didesnis gabalas augalai putoja 

As kratau mesla 2 kart metuose, : 1 per zieme ant razienu suvezu kaupa, ji pavasari iskratau su gerai dirbanciu meslo kratytuvu, kuris nepalieka jokiu guzu ir panasiai, apariu ir esu patenkintas rezultatu.  2, kratau rudeni, is tvarto teisiai vezamu mesla ant razienu, apariu ir esu patenkintas rezultatu.  Pagal logika taip butu pasaka, kad meslas 2 ar daugiau metu galetu mineralizuotis, BET musu gamtos apsauga ir NMA, laukuose suveztose kruvose to daryti neleidizia, o statyti meslide, nu niekaip finansiskai neapsimoka. 

[AG Paulius]

prieš valandą, sole pranešimas:

Tamsta jei išmoktumėt skaityti tai suprastumėt kad apie arimą aš net neužsiminiau, nebent jūs galvojate kad taikant beariminę technologiją būtina sėti su freza.

Aš kalbu apie galimybes ir sanaudų mažinimą, mažiesiems ūkiams, jei pameni pačia pradžia nuo ko viskas prasidėjo buvo užduotas klausimas kaip reikia įterpti mėšla be plūgų ir lėkščių.

Tačiau labai būtų įdomu išgirsti ir tavo pasiūlymus, Atmetant lėkštes, skutikus, plūgus ir frezas. Pasiūlyk variantus kurie būtų tausojantys gamtą ir ekonomiškai naudingi. 

[AG Paulius]

Prieš 1 valandą, sole pranešimas:

Tamsta jei išmoktumėt skaityti tai suprastumėt kad apie arimą aš net neužsiminiau, nebent jūs galvojate kad taikant beariminę technologiją būtina sėti su freza.

Nemanau kad mes šiuo klausimu esame protingesni už vokiečius. Jei pasaulyje tai yra taikoma, manau yra ir ne vienas pagrindimas kodėl taip reikia. 

[AG Paulius]

prieš 19 minutes , u.k aurimas pranešimas:

As kratau mesla 2 kart metuose, : 1 per zieme ant razienu suvezu kaupa, ji pavasari iskratau su gerai dirbanciu meslo kratytuvu, kuris nepalieka jokiu guzu ir panasiai, apariu ir esu patenkintas rezultatu.  2, kratau rudeni, is tvarto teisiai vezamu mesla ant razienu, apariu ir esu patenkintas rezultatu.  Pagal logika taip butu pasaka, kad meslas 2 ar daugiau metu galetu mineralizuotis, BET musu gamtos apsauga ir NMA, laukuose suveztose kruvose to daryti neleidizia, o statyti meslide, nu niekaip finansiskai neapsimoka. 

Aišku kad šis mėšlas yra žalias. Technologiškai jį reikia perpūdyti ir tik tada vežti į laukus. Bent jau tą sukauptą per žiemą mėšlą reikia vežti į rietuves laukuose per vasarą papūdytą kratyti tik rudenį. Aplinkosauginiai reikalavimai leidžia mėšlą kaupti laukuose iki 6 mėn. 

Darbų atžvilgiu tau atrodo kad viską ką darai tai yra puiku. Bet jei pažiūrėtume per kitą prizme, matytume kad darbas atliekamas dėl darbo, ir tik žmogus susikuria daugiau tam tikrų problemų, visoje gamybinėje grandinėje. 

[u.k aurimas]

taip iki 6 men galiu laikyt, o as mesla turiu vezt gruodi, vasari kova, tai man iki rugepjutes niekada nesigauna islaikyt, nes pastoviai turiu patikra aplinkosaugininku, del kaimynu skundu del rietuviu, nes mat jiems smirda. 

[AG Paulius]

prieš 3 minutes , u.k aurimas pranešimas:

taip iki 6 men galiu laikyt, o as mesla turiu vezt gruodi, vasari kova, tai man iki rugepjutes niekada nesigauna islaikyt, nes pastoviai turiu patikra aplinkosaugininku, del kaimynu skundu del rietuviu, nes mat jiems smirda. 

Komentarų daugiau šiuo klausimu kaip ir neturiu. Suprantu problemos esmę. 

[u.k aurimas]

prieš 1 minutę , AG Paulius pranešimas:

Komentarų daugiau šiuo klausimu kaip ir neturiu. Suprantu problemos esmę. 

o man kilo vienas klausimas, del meslo apipurskimo azota sutraukianciom bakterijom, kiek tai duotu naudos ?

[AG Paulius]

prieš 23 minutes , u.k aurimas pranešimas:

o man kilo vienas klausimas, del meslo apipurskimo azota sutraukianciom bakterijom, kiek tai duotu naudos ?

Na konkrečiai iš patirties tikrai negaliu pasakyti nes dar nebuvau susidūręs su tuo. Esu kalbėjęs su vadybininkais kurie siūlo bakterijas, probiotikus mešlui, sako kad nuima kvapą, suriša azota, gal būt čia ir yra tiesos. 

[AG Paulius]

Prieš 21 valandų, AG Paulius pranešimas:

Trečias klausimas, dėl ko Vokietijoje populiaru sėti skirtingų savybių augalų mišinius ? Kokia prasmė ? 

Ok db. pakomentuosiu kaip aš galvoju atsakydamas į trečia klausimą  Visas stebūklas skirtingų augalų mišiniuose, šaknų sistemos. Kiekvienas augalas turi skirtingą  šaknų sistemą, liemeninės, kuokštinės, siūlinės, ropinės. Pagal augalų tipą šaknys pagrinde plinta horizontaliai arba vertikaliai.  Ne visais atvėjais mums turi rūpėti augalų antžeminė dalis nes ji yra sultingoji dalis kuri savyje turi labai daug vandens, o sausųjų medžiagų mažai. Skirtingai nei antžeminė dalis, šaknys turi daug daugiau sausujų medžiagų. 

Šaknys netik kaupia organiką, cukrų, ir kitas aminorugštis, jos atlieka ir dirvožemio purenimo funkcija. Žuvusios augalų šaknys sudaro mikro kapiliarų ir ertmių tinklą, kuriuo iš dirvožemio lengviau išeina CO2 ir geriau vyksta deguonies asimiliacija, pagerėja vandens laidumas ir kapiliarais lengviau pakyla gruntinis vanduo, užmaitindamas sausros metu vargstančius augalus. 

Taip pat tokių augalių kaip grikiai, garstyčios, ridikai, šaknys pakelia išsiplovusias maisto medžiagas iš gilesnių dirvožemio sluoksnių ir žuve jas palieka paviršiuje. 

ir t.t. 

Ardami sunaikinate iki 30 cm šaknų sistemos padarytą kapiliarų sistemą, frezuodami iki 10 - 15 cm. pagalvokite kur daugiau gyvens sliekų ir dirva bus biologiškai aktyvesnė. 

[AG Paulius]

Prieš 20 valandų, dvidas pranešimas:

but idomu pamatyt kiek ilgai akmenei setum su freza