Šilauogės

[vk_]

Prieš 4 valandų, ekologas pranešimas:

o kokia kai sausmedziu 

Ką sakai?

[ekologas]

prieš 50 minutes , vk_ pranešimas:

Ką sakai?

kokia kaina

[Majus]

On 2018-03-01 at 10:58, vk_ pranešimas:

Didele dalimi pritariu. Pas mane nėra kurklių, bet yra grambuolių. Beje, neseniai sužinojau, kad ne visos tos didelės baltos lervos yra grambuoliai, dalis jų yra bronzinio vabalo lervos, kurios minta tik negyva pūvančia organika ir todėl negraužia augalų šaknų, o gyvena, pavyzdžiui, komposto krūvose, kuriose padeda perdirbti kompostą. O aš jas rasdavau komposto krūvoje ir laikydavau grambuoliais bei be reikalo traiškydavau. Va filmukas, kaip atskirti karkvabalio ir bronzinio vabalų lervas:

 

Jeigu duobės šonai bus atskirti plėvele o karkvabalis padės ten 50 kiaušinių, tai turbūt bus nelabai gerai. Gal vasarą kai jie skraido duobės viršų uždengti kažkuo, kad neįlystu į vidų. Ar aš jau čia perlenkiu

[vk_]

Youtubėj mačiau daug kartų rodant, kad karkvabalio lervos suėdė jaunus tik pasodintus krūmelius, bet nepamenu, kad kur būtų rodę, kad tos lervos labai kenktų suaugusiems krūmams.

Pas mane tikrai natūraliai yra karkvabalio lervų, gal net nemažai, jos pagraužia mums bulves, braškes, bet didesniems augalams lygtai žalos nepastebim.

Todėl tikiuosi, kad šilauogėms parengtoje tranšėjoje iš pradžių karkvabalio lervų nebus ir jos greitai neatropos dėl atskyrimo, o vėliau, kai jau krūmeliai bus prigiję ir paaugę, tada jau lervos didesnės žalos nepadarys.

Lig šiol augindamas šilauoges dar nesusidūriau su karkvabalių lervų žala.

Dar viena įdomi mintis yra, kad sveiki stiprūs augalai gali patys gintis nuo kenkėjų. O per mikorizę iš grybienos gynybai augalai gali net gauti medžiagų, panašių į antibiotikus.

Todėl mano strategija bus sudaryti geras sąlygas augti augalams ir mikorizei, nenaudoti chemikalų, kad susidarytų natūralus balansas. Tegu sau truputį būna lervų, jos neturėtų daryti rimtesnės žalos, kol nebus pažeistas balansas ir jų neprivis per daug.

[vk_]

Nuosekliai ir aiškiai – ką reikia žinoti, kad turėtumėte daug šilauogių 

Rūta ANTANAITIENĖ

Jau kelerius metus šilauogės – geidžiamiausias augalas iš viso sodo asortimento. Ir iš tiesų sunku ginčytis. Juk jeigu šilauogei sode patiks, ji augs ir derės 25–40 metų. Taigi dar kartą prisiminkime, nuo ko priklauso žydėjimo intensyvumas ir derėjimas. Apie tai pasakoja bendrovės „Jūsų sodui“ direktorius, sodininkas Petras Basalykas, ne pirmus metus auginantis kelis hektarus šilauogių.

Augimas, vystymasis ir žydėjimas

Tai vasaržaliai krūmai šakotais, stačiais ar kiek išlinkusiais stiebais. Stiebai išauga iš krūmo pagrindo kaip šakninės atžalos ar krūmą formuojantys ūgliai.

Pirmaisiais metais tokia atžala sparčiai auga ir pasiekia pusę ar net daugiau suaugusio krūmo aukščio. Kitais metais ji storėja ir išsišakoja. Senesnių krūmų jauni stiebai neilgi. Šakos išauga iš pumpurų, susiformavusių praėjusių metų vasarą arba iš senesnių miegančiųjų pumpurų. Šilauogių ūgliai skiriasi spalva, tai ypač matyti žiemą.

Generatyviniai pumpurai formuojasi vienmečių ūglių viršūnėse. Pavasariop juos nesunku atskirti nuo vegetatyvinių pumpurų. Šakų ilgis priklauso nuo veislės, auginimo būdo, tręšimo ir genėjimo. Ant pernykščių stiebų prieaugio ir šakų formuojasi žiediniai pumpurai, nuo jų gausumo priklausys uogų derlius, todėl svarbu, kad vasarą augalams netrūktų drėgmės.

Pavasarį, balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje, pirmiausia pradeda augti šakos ir intensyviai auga maždaug tris savaites. Gegužės pabaigoje iš požeminių pumpurų pradeda augti krūmą formuojantys stiebai, jie smarkiai auga apie mėnesį.

Birželio pabaigoje–liepos pradžioje tiek šakų, tiek stiebų augimas sulėtėja ar 1–2 savaites visai sustoja. Po 7–10 dienų pertraukos, nelygu oras, prasideda vasaros (antrinis) augimas. Stiebai auga lėtai iki pat rudens, kartais nespėja sumedėti (nepertręškime azoto trąšomis) ir todėl žiemą apšąla. Sodinių šilauogių lapai trumpakočiai, kiekvienos veislės šiek tiek skiriasi atspalviu, forma, pakraščio dantytumu, dydžiu, spalva rudenį. Pavasarį lapai pradeda skleistis balandžio trečią ar gegužės pirmą dešimtadienį. Kai sužaliuoja lapai, beveik tuo pačiu metu išsprogsta ir žiediniai pumpurai su 3–15 žiedų, sukrautų į tankias kekes.

Žiedai ąsotėlio ar varpelio pavidalo, balti, žalsvai ar rausvai balti, sudaryti iš penkių suaugusių vainiklapių. Taurelė taip pat suaugusi iš penkių nedidelių taurėlapių. Žydėti pradeda gegužės pirmąją pusę ir žydi 2–3 savaites. Pirmiausia žiedynai pražysta krūmo viršūnėje, paskui – apačioje. Žiedus apdulkina bitės, kamanės ir kiti vabzdžiai. Prasiskleidęs žiedas gali būti apdulkintas per 3–5 dienas, o netrukus ima formuotis uogos.

Genėjimas

 Genėjimas padeda reguliuoti krūmo augimą ir tankumą, užtikrina nuolatinį kokybišką uogų derlių. Lietuvoje šilauoges reikėtų genėti anksti pavasarį, nuo kovo iki balandžio pabaigos. Pakirpti tik pasodinus, kaip kitus vaismedžius, šilauogių nereikia. Sodinukų žiedinius pumpurus reikia nuskabyti, kad visos maisto medžiagos būtų skirtos naujiems stiebams ir šakelėms, taip pat ir kitais metais patartina augalams neleisti žydėti. Jauni uogakrūmiai paprastai negenimi, po dvejų metų galima pašalinti prie žemės nulinkusias šakas. Tik po penkerių augimo metų galima pirmą kartą šviesinti. Dalis ūglių pašalinama, kad likę būtų tvirtesni. Paliekami tvirčiausi, nelinkstantys į vidų ir nesikryžiuojantys tarpusavyje. Po septynerių metų reikia dar kartą šviesinti, pašalinti senas šakas, kurios menkiausiai dera. Nugenėtų krūmų derlius sumažėja, bet po dvejų metų būna didesnis.

Laistymas

Sodinės šilauogės mėgsta drėgmę, tiesa, užmirkimo nepakenčia. Dirva turi būti drėgna, bet neužpelkėjusi, geros aeracijos. Jau įsitikinau, kad mūsų krašte pavasarį ar vasarą ilgiau trunkanti sausra sutrikdo krūmo augimą, pakenkia derliaus kokybei. Drėgmės trūkumas ypač nepageidaujamas pasodinus krūmelius, vėliau – uogų užuomazgų formavimosi ir nokimo metu. Per sausras nelaistomame šilauogyne uogos smulkėja, praranda prekinę išvaizdą, tampa neskanios.

Lietuvos mokslininkų duomenimis, sodinėms šilauogėms per savaitę reikia vidutiniškai 25–50 mm kritulių. Todėl įrengiant šilauogių plantaciją, laistymo įrenginiai būtini. Versliniame ir sodininkų mėgėjų uogyne patartina įrengti lašelinę (prie kiekvieno vaiskrūmio) ir antžeminę (2,5–3 m aukštyje) laistymo sistemas. Lašelinė laistymo sistema palaisto kiekvieną krūmą atskirai, taip sunaudojama mažiau vandens, o augalų šaknims pakanka drėgmės. Antžemine (iš viršaus) laistymo sistema augalai laistomi prieš šalnas ir papildomai per didžiąsias sausras, kai dirvoje pritrūksta drėgmės. Jei vanduo kalkingas, prieš laistymą ar tręšimą būtina jį parūgštinti iki pH 4,8–5,5.

Tręšimas

Šilauoges pakanka tręšti tik tris kartus: gegužės pradžioje – 0,1 proc. kompleksinių trąšų su mikroelementais rausvo „Nutrifol“ (N:P:K) tirpalu, o gegužės viduryje ir birželio mėnesį – 0,1 proc. amonio sulfato tirpalu, kurio pH 4,2–4,5. Šilauogės tręšiamos labai mažomis trąšų dozėmis ir retai. Galima naudoti specialiai šilauogėms skirtas trąšas. Bet kokių trąšų perteklius stabdo augimą ir vystymąsi. Rudenį jau nederėtų tręšti azotu, nes augalai turi nustoti augti, nebeleisti naujų ūglių, o lapai įgyti raudoną spalvą. Žali augalai gali neatlaikyti žiemos šalčių. Pertręšimas skatina ir grybinių ligų atsiradimą.

Kamanės plantacijoje

Kad gautume didesnį šilauogių uogų derlių, prieš pat žydėjimą uogyne statomi aviliai su bitėmis ar kamanėmis. Nors šilauogės yra savidulkiai augalai, kamanės derlių pagausina 12–15 proc., nes išauga daugiau sėklų, uogos būna stambesnės ir geresnės kokybės. 1 ha plantacijos reikia 3–4 avilių (viename būna po 200 kamanių, o bičių – kur kas daugiau). Jei aviliukai mažesni, pavyzdžiui, po 60–80 kamanių, tuomet jų reikės 4–5. Šilauogyne galima sudaryti sąlygas kamanėms veistis natūraliai. Laukines kamanes privilioja anksti žydinčios gėlės (snieguolės, krokai). Gamtoje kamanėms kenkia laukų graužikai, kurie išardo po žeme esančius jų lizdus. Kamanės darbuojasi ir vėsiomis, lietingomis dienomis, net po šalnų, esant 0 oC temperatūrai. Bitės darbščios tik ramiu ir šiltu oru, kai temperatūra siekia 12–14 oC. Daugelis šilauogių veislių savidulkės, tačiau kai kurios veislės po kryžminio apdulkinimo sunokina gausesnį derlių, uogos užmezga daugiau sėklų ir pasunkėja.

[vk_]

Paskutinis žiemos pasispardymas. 

[vk_]

Neliūdim (graži muzika): 

 

[vk_]

Beveik atėjo pavasaris. 

Pasibaigus šalčiams ir nutirpus sniegui yra pats geriausias metų laikas šilauogių genėjimui. Kaip jas reikia genėti yra aprašyta čia.

Jei kas žiemą dengėte augalus eglišakėmis, tai neišmeskite jų – jos puikiausiai tinka šilauogėms. Sodinant galima eglišakes užkasti, o jei augalai jau pasodinti, tai tiesiog galima eglišakes sudėti ant žemės paviršiaus aplink šilauoges, po poros mėnesių spygliai nubyrės ir tada šakas galima išmesti, jei maišo ar nepatinka. Eglių spygliai, be kita ko, yra natūrali rūgštinanti priemonė.

[vk_]

Įdomi versija - šilauogėms panaudoti vermikompostą, tai yra sliekų perdirbtą kompostą:

Vermikomposto turiu (laikau Kalifornijos raudonuosius sliekus) virš 20 metų, tai reiks išmėginti šią versiją.

Čia yra vienas prieštaravimas - paprastai rekomenduoja komposto šilauogėms nenaudoti, nes jis nerūgštus. Tačiau vermikomposte yra labai daug gerų medžiagų ir mikroorganizmų, todėl turbūt jį verta naudoti išmaišius su rūgščiu substratu - tada gaunam daug mikroorganizmų, daug lengvai įsisavinamų medžiagų augalams ir dar pakankamai rūgščią terpę. 

[vk_]

Kaip išsirinkti šilauoges ir kada jas sodinti? Parodos „Ką pasėsi“ dalyvės patarimai

https://www.15min.lt/video/silauogiu-metas-kaip-ir-kada-sodinti-sodinukus-133600

[vk_]

Apleisto šilauogyno atgaivinimas:

 

[Gerdzia]

J

[Gamtininkas]

Jeigu pirksi šilauoges, tai pirk iš Lenkijos. Ten dvigubai pigiau nei Lietuvoj!

[duncis]

Prieš 10 valandų, Gamtininkas pranešimas:

Jeigu pirksi šilauoges, tai pirk iš Lenkijos. Ten dvigubai pigiau nei Lietuvoj!

Gal žinai kokį medelyną Lenkijoje? Kokios veisles, kainos?

[Gamtininkas]

Prieš 10 valandų, duncis pranešimas:

Gal žinai kokį medelyną Lenkijoje? Kokios veisles, kainos?

Man atrodo šitas:

http://suvalkai.lt/tag/medeliai/

čia daug yra augalų, todėl tikrai manau, kad bus ir šilauogės. Kad sužinotum ką tiksliai parduoda, paspausk ant kainos.

[Romasius]

O kaip lenkiškai "Šilauogė"?

[Bauer]

borówka

[kestasass]

sveiki, pasisodinau keleta krumu ir as panamdimui. gal kas kokios literaturos turit EN ar RU kalba apie silauoges.

issikasiau 60cm gylio 60cm plocio griovi, ir pripiliau spigliu, pjuvenu ir durpiu(~20cm kokiu gavos) ir susodinau. kazkaip youtube paziurejus visi labai negyliai jas sodina, o kiek skaiciau visur raso rekomenduoja 60cm gylio duobes.

[vk_]

Sveikas, Kęstai.

Šilauoges sodinant reikia orientuotis pagal tai, kaip jos augo vazonėlyje:

1) jei neplanuoji jų mulčiuoti, tada sodinant galima jas pasodinti 1 ar 2 cm giliau, nei jos augo vazonėlyje;

2) jei mulčiuosi, tai tada jos sodinamos tokiame pačiame lygyje kaip augo vazonėlyje, o viršuje dar užberiama mulčio.

Jei jas pasodinti gerokai giliau, nei augo vazonėlyje, ir dar užberti sunkia žeme, tai jos po to beveik neaugs. Per gilus pasodinimas yra rimta klaida, dėl kurios augalas gali daug metų beveik neaugti. Per giliai pasodinus, geriau jau iškasti ir iš naujo pasodinti kaip reikia, nei palikti kaip yra.

Va šitame video apie tai pasakoja:

 

[vk_]

Aš irgi su šilauogėmis kapstausi. Iškasiau ir užpildžiau dvi (10 ir 3 m ilgio) tranšėjas. Eksperimentuoju toliau - ant dugno pridėjau daug šakų, toliau pildydamas durpes sluoksniais maišiau su pjuvenomis, kankorėžiais, spygliais. Įbėriau truputį granuliuotos sieros vėlesniam rūgštinimui.

Išaiškėjo viena mano klaida - galvojau, kad "250 l" durpių maišas ir yra 250 litrų talpos, bet pildau tranšėją ir žiūriu, kad kažkodėl reikia daugiau tokių maišų. Apmatuoju maišą, tai realiai jo tūris gal tik 115 litrų. Perpjovus maišą presuotos durpės kažkiek pasipučia, na bet ne tiek, kad pasiektų 250 l tūrį.

[Glotnutis]

Kaip kasi trasėjas

[vk_]

Kasu kastuvu.

Giminaitis siūlė kasimui bobcatą išsinuomoti, bet aš iškasęs žemę išrenku akmenis (kai kur jų labai daug) ir žemę vežu į visokias vietas sklypui palyginti. Man daugiau vargo ne su iškasimu, o su išvežiojimu ir išlyginimu. Yra vargo, bet tai vienkartinis vargas, o va rezultatai džiugins visą likusį gyvenimą. 

[vk_]

Va dėl ko kasu tas tranšėjas: 

Beje, dabar yra labai geras laikas saikingai patręšti seniau pasodintas šilauoges (šiemet pasodintų šilauogių tręšti nereikia). Tręšti reikia arba amonio sulfatu, arba specialiomis trąšomis šilauogėms, vienam krūmui užteks arbatinio šaukštelio trąšų.

[kestasass]

Na tas pacanas labai cia pavirsiuje pakapste, kur saknys formuosis? Stiebo neuzpilinejau auksciau netgi gal gavosi reikia dar kokia pora maisu durpiu.

[Glotnutis]

Kiek joms metu atrodo graziai dydeles as nusipirkau maksimoj gal 10cm ugio patriot gal prigis