Šilauogės

[vk_]

Kaina priklauso nuo to, iš kur ir kokiom sąlygom pirksi. Man su atvežimu į vietą gavosi 8.50 euro už 250 litrų maišą.

[vk_]

On 2018-01-31 at 18:44, Zalgirinis pranešimas:

labas durpynas tinkama zeme silauogiu auginimui  aciu

Va čia (nuo 4:00) pasakoja apie šilauogių auginimą durpynuose:

 

[vk_]

Kodėl šilauogių substrate būtinai reikia durpių? Todėl, kad durpės nesupus keliasdešimt metų, o pjuvenos, spygliai ir panašūs dalykai supūna per kelis metus, tada substratas susislegia, tampa kietas, nepurus ir šilauogės vėl auga blogai. Buvau šilauoges pasodinęs į tokių nukritusių spyglių mišinį su priesmėliu, tai šilauogės gerai augo tik vienus metus. 

 

[vk_]

Šilauoges galima auginti ir taip - konteineriuose:

P.S.: filmuke kalbama apie veislę Draper, ir čia ne vienintelis filmukas, kuriame minima, kad ši veislė gali apšalti.

[vk_]

 

Ech, negaliu neįdėti filmukų apie mano mėgstamiausią šilauogių veislę Reka:

 

[Majus]

Prieš 14 valandų, vk_ pranešimas:

Sveiki,

Gal galit naujokui pasakyti kokį substratą joms suruošti, nes viską perskaičius galva susisuko Ačiū.

 

 

[vk_]

Sveikas, Majau.

Mano supratimu, labai paprastas, bet tuo pačiu geras variantas būtų šilauogę pasodinti į natūralias (rūgščias) durpes - nusiperki 200 - 250 litrų durpių maišą, kasi 40 cm gylio ir 80 cm skersmens duobę, jos šonus iškloji polietileno plėvele, suverti durpes, pasodini šilauogę ir viskas, belieka džiaugtis gyvenimu.

[Majus]

Prieš 9 valandų, vk_ pranešimas:

Sveikas, Majau.

Mano supratimu, labai paprastas, bet tuo pačiu geras variantas būtų šilauogę pasodinti į natūralias (rūgščias) durpes - nusiperki 200 - 250 litrų durpių maišą, kasi 40 cm gylio ir 80 cm skersmens duobę, jos šonus iškloji polietileno plėvele, suverti durpes, pasodini šilauogę ir viskas, belieka džiaugtis gyvenimu.

   Taip paprastai ? Ąčiū bandysim.

 

[vk_]

prieš valandą, Majus pranešimas:

Taip paprastai ? Ąčiū bandysim.

Šitas variantas labai paprastas, bet gana geras. Netingint ir norint, galima padaryti ir dar geriau, va čia rašiau kaip ketinu šiemet sodinti.

Dar noriu atkreipti dėmesį, kad šilauogės yra labai ilgaamžės, tad rinkdamas vietą joms žiūrėk, kad būtų gerai ne tik dabar, bet ir po 10 ar 20 metų. Va pas mane kur auga dvi seniausios šilauogės, tai šalia išaugo didelė vyšnia ir jau blogai, reikėjo šilauoges sodinti toliau.

[Majus]

prieš 32 minutes , vk_ pranešimas:

Šitas variantas labai paprastas, bet gana geras. Netingint ir norint, galima padaryti ir dar geriau, va čia rašiau kaip ketinu šiemet sodinti.

Dar noriu atkreipti dėmesį, kad šilauogės yra labai ilgaamžės, tad rinkdamas vietą joms žiūrėk, kad būtų gerai ne tik dabar, bet ir po 10 ar 20 metų. Va pas mane kur auga dvi seniausios šilauogės, tai šalia išaugo didelė vyšnia ir jau blogai, reikėjo šilauoges sodinti toliau.

Supratau pas mane vieta atvira bet įtariu kad ir nuo vėjų reiks kažkaip apsaugoti?

 

[vk_]

prieš 4 minutes , Majus pranešimas:

Supratau pas mane vieta atvira bet įtariu kad ir nuo vėjų reiks kažkaip apsaugoti?

Nuo vėjų apsaugoti yra rekomenduotina, bet nėra griežtai privaloma. Neapsaugojus nuo vėjų, gali kartais labiau apšalti žiemą bei stiprus vėjas gali apdraskyti žiedus, nubirinti dalį uogų, tiesiog kažkiek prasčiau augti.

Čia jau klausimas, kiek šilauogių ketini sodinti, kiek metų ketini jas auginti, kiek esi pasiruošęs investuoti dėl jų. Juk nesodinsi tujų gyvatvorės, jei ketini pasisodinti dvi šilauoges pabandymui pavalgymui.  O jei ketini pasisodinti didesnį laukelį, tada tikrai vertėtų iškart susiplanuoti gyvatvorę užuovėjai ir... laistymo šaltinį. Nes šilauogės sodinamos ne 5-iems, ne 10-iai metų, o bent jau 50-iai metų.

[Majus]

prieš 7 minutes , vk_ pranešimas:

Nuo vėjų apsaugoti yra rekomenduotina, bet nėra griežtai privaloma. Neapsaugojus nuo vėjų, gali kartais labiau apšalti žiemą bei stiprus vėjas gali apdraskyti žiedus, nubirinti dalį uogų, tiesiog kažkiek prasčiau augti.

Čia jau klausimas, kiek šilauogių ketini sodinti, kiek metų ketini jas auginti, kiek esi pasiruošęs investuoti dėl jų. Juk nesodinsi tujų gyvatvorės, jei ketini pasisodinti dvi šilauoges pabandymui pavalgymui.  O jei ketini pasisodinti didesnį laukelį, tada tikrai vertėtų iškart susiplanuoti gyvatvorę užuovėjai ir... laistymo šaltinį. Nes šilauogės sodinamos ne 5-iems, ne 10-iai metų, o bent jau 50-iai metų.

Žadu sodinti 7 vnt. (jau užsakytos) 3 asmenų šeimai tikiuosi užteks? Dėkui už patarimus.

[vk_]

prieš 42 minutes , Majus pranešimas:

Žadu sodinti 7 vnt. (jau užsakytos) 3 asmenų šeimai tikiuosi užteks? Dėkui už patarimus.

Užteks... pradžiai.  O po to dar pasisodinsi.

Jei ne paslaptis - kokias veisles išsirinkai?

[Majus]

Prieš 2 valandų, vk_ pranešimas:

Užteks... pradžiai.  O po to dar pasisodinsi.

Jei ne paslaptis - kokias veisles išsirinkai?

 

Prieš 2 valandų, vk_ pranešimas:

Užteks... pradžiai.  O po to dar pasisodinsi.

Jei ne paslaptis - kokias veisles išsirinkai?

Po 2 vnt. Reka, Toro, Chandler ir1vnt Draper

Dar klausimėlis kuom rūgštinti vandenį laistant?

[vk_]

Jei pasodinsi normaliai, tai gana ilgai išvis nereiks rūgštinti.

Rūgštinimui yra keli variantai:

1) labai geras - natūralus organinis - rūgštinama naudojant mulčiui spygliuočių spyglius, šakeles, kankorėžius, pjuvenas;

2) taip pat labai geras - įterpiant sieros (milteliai arba granulės, kitokios granulės)

3) nelabai geras, bet greitai veikiantis - vandens tirpalai su rūgštimis, pvz., sieros, citrinos, acto rūgštimis. Vienas iš lengvų receptų - į 10 l vandens kibirą įpili 100 gramų 8% maistinio acto, išmaišai ir laistai.

[Majus]

Prieš 19 valandų, vk_ pranešimas:

Jei pasodinsi normaliai, tai gana ilgai išvis nereiks rūgštinti.

Rūgštinimui yra keli variantai:

1) labai geras - natūralus organinis - rūgštinama naudojant mulčiui spygliuočių spyglius, šakeles, kankorėžius, pjuvenas;

2) taip pat labai geras - įterpiant sieros (milteliai arba granulės, kitokios granulės)

3) nelabai geras, bet greitai veikiantis - vandens tirpalai su rūgštimis, pvz., sieros, citrinos, acto rūgštimis. Vienas iš lengvų receptų - į 10 l vandens kibirą įpili 100 gramų 8% maistinio acto, išmaišai ir laistai.

o kaip dėl elektrolito ar kaip jis ten vadinasi naudojimo? kažkuriame rusų filmuke mačiau .

[vk_]

prieš 58 minutes , Majus pranešimas:

o kaip dėl elektrolito ar kaip jis ten vadinasi naudojimo? kažkuriame rusų filmuke mačiau .

Elektrolitą naudoja, nes jis yra 30% sieros rūgšties (H2SO4) ir vandens (H2O) tirpalas. Man šioks toks klausimas kyla, ar į elektrolitą nėra pridėta kokių nors papildomų medžiagų siekiant pagerinti jo darbines savybes. Juk jis nėra skirtas maistui, tai techninis produktas (ir gal net laikomas pavojinga atlieka). Gali būti, kad jo savybėms pagerinti prideda kokio nors priedo labai mažą dalį, galbūt tik šimtąsias procento dalis, nuo ko jis tampa labiau tinkamu akumuliatoriams, bet netinkamu maistui. Tiksliai nežinau, reiktų žiūrėti sudėtį, bet net ir joje gali būti nenurodyta, nes tai ne maisto produktas ir reikalavimai ne tokie griežti.

Viename filmuke mačiau, kaip vienas iš didžiųjų lietuvių šilauogių augintojų pasakojo, kad jis pats parūgštinimui naudoja tik natūralias priemones, nenaudoja chemijos ir minėjo, kad kai jo pažįstamas, matyt, per daug parūgštino naudodamas rūgštis, tai augalai gerai augo, bet uogos buvo taip pat rūgščios, neskanios.

Tirpalai su rūgštimis staigiai ir stipriai rūgština, geriau naudoti rūgštinimą per mulčią arba sieros miltelius/granules, nes tada gaunasi ilgalaikis pastovus poveikis, išvengiama staigių rūgštingumo svyravimų. Sieros milteliai/granulės vandenyje netirpsta ir neveikia taip, kaip skystos rūgštys, jie ima rūgštinti tik tada, kai juos perdirba mikroorganizmai, todėl poveikis lėtas ir ilgalaikis, pavyzdžiui, įterpus sieros granulių efektas gali tęstis 2 metus.

Kiek žinau, Kaimietukė iš noriuuogu.lt nenaudoja skysto rūgštinimo, apsieina pjuvenomis.

Aš irgi gana kreivai žiūriu į tokius skystus rūgštinimus. Galbūt jų labiau reikia, kai blogai pasodinta – substratas neatskirtas nuo dirvos ir greit išsiplauna rūgštingumas, kai daug laistoma šarmingu vandeniu ir rūgštingumas greit sumažėja. Jei pamatai, kad augalas skursta ir net pageltonavęs dėl blogo rūgštingumo, tada taip, skubiai gelbėjant verta greitai parūgštinti. Dar kitas dalykas, kai verslininkai įsirengę laistymo sistemas ir jiems patogu tręšti ir rūgštinti per tas sistemas bei kai jie suinteresuoti maksimaliu uogų kiekiu, o ne jų kokybe. O auginant šilauoges sau tikrai bandyčiau apsieiti be skystų rūgštinimų, ypač techninėmis nemaistinėmis rūgštimis.

Tiesa, dar papildomą rūgštinimą duoda trąšos – amonio sulfatas, specialios trąšos šilauogėms. Priminsiu minėtą idėją, kad šilauogių tręšimui užtenka tik amonio sulfato (arba specialių trąšų šilauogėms, kurios kainuoja daug brangiau už am. sulfatą, bet tikriausiai nuo jo beveik nesiskiria ).

[Majus]

prieš 31 minutes , vk_ pranešimas:

Elektrolitą naudoja, nes jis yra 30% sieros rūgšties (H2SO4) ir vandens (H2O) tirpalas. Man šioks toks klausimas kyla, ar į elektrolitą nėra pridėta kokių nors papildomų medžiagų siekiant pagerinti jo darbines savybes. Juk jis nėra skirtas maistui, tai techninis produktas (ir gal net laikomas pavojinga atlieka). Gali būti, kad jo savybėms pagerinti prideda kokio nors priedo labai mažą dalį, galbūt tik šimtąsias procento dalis, nuo ko jis tampa labiau tinkamu akumuliatoriams, bet netinkamu maistui. Tiksliai nežinau, reiktų žiūrėti sudėtį, bet net ir joje gali būti nenurodyta, nes tai ne maisto produktas ir reikalavimai ne tokie griežti.

Viename filmuke mačiau, kaip vienas iš didžiųjų lietuvių šilauogių augintojų pasakojo, kad jis pats parūgštinimui naudoja tik natūralias priemones, nenaudoja chemijos ir minėjo, kad kai jo pažįstamas, matyt, per daug parūgštino naudodamas rūgštis, tai augalai gerai augo, bet uogos buvo taip pat rūgščios, neskanios.

Tirpalai su rūgštimis staigiai ir stipriai rūgština, geriau naudoti rūgštinimą per mulčią arba sieros miltelius/granules, nes tada gaunasi ilgalaikis pastovus poveikis, išvengiama staigių rūgštingumo svyravimų. Sieros milteliai/granulės vandenyje netirpsta ir neveikia taip, kaip skystos rūgštys, jie ima rūgštinti tik tada, kai juos perdirba mikroorganizmai, todėl poveikis lėtas ir ilgalaikis, pavyzdžiui, įterpus sieros granulių efektas gali tęstis 2 metus.

Kiek žinau, Kaimietukė iš noriuuogu.lt nenaudoja skysto rūgštinimo, apsieina pjuvenomis.

Aš irgi gana kreivai žiūriu į tokius skystus rūgštinimus. Galbūt jų labiau reikia, kai blogai pasodinta – substratas neatskirtas nuo dirvos ir greit išsiplauna rūgštingumas, kai daug laistoma šarmingu vandeniu ir rūgštingumas greit sumažėja. Jei pamatai, kad augalas skursta ir net pageltonavęs dėl blogo rūgštingumo, tada taip, skubiai gelbėjant verta greitai parūgštinti. Dar kitas dalykas, kai verslininkai įsirengę laistymo sistemas ir jiems patogu tręšti ir rūgštinti per tas sistemas bei kai jie suinteresuoti maksimaliu uogų kiekiu, o ne jų kokybe. O auginant šilauoges sau tikrai bandyčiau apsieiti be skystų rūgštinimų, ypač techninėmis nemaistinėmis rūgštimis.

Tiesa, dar papildomą rūgštinimą duoda trąšos – amonio sulfatas, specialios trąšos šilauogėms. Priminsiu minėtą idėją, kad šilauogių tręšimui užtenka tik amonio sulfato (arba specialių trąšų šilauogėms, kurios kainuoja daug brangiau už am. sulfatą, bet tikriausiai nuo jo beveik nesiskiria ).

Nu jo laistyti elektrolitu ir man keistai atrodo. Dar vienas klausimas ar substratą atskirti būtina? Ir ar naudoti  politileninę plėvelę ar netiktų pvz. difuzinė kur ant stogo deda? Atskirti reiktų tik šonus?

[vk_]

prieš 15 minutes , Majus pranešimas:

Nu jo laistyti elektrolitu ir man keistai atrodo. Dar vienas klausimas ar substratą atskirti būtina? Ir ar naudoti  politileninę plėvelę ar netiktų pvz. difuzinė kur ant stogo deda? Atskirti reiktų tik šonus?

Žiūrim į faktus - visokie versliniai šilauogynai neturi jokio substrato atskyrimo nuo likusios dirvos, bet jie ir dažnai rūgštinami.

Jei neatskirsi, tai substrato susidūrime su dirva vyks difuzija, dalelių pernešimas, po didesnio lietaus gali nemažai skysčio pertekėti. Dėl tokių mainų susidūrime mažėja savybių skirtumai, jos supanašėja. Rezultate tavo substrato rūgštingumas sumažės, o dirvos padidės. Kokia prasmė iškasti visą dirvą ir vietoj jos supilti visiškai kitokių savybių substratą, jei jų neatskiriame ir leidžiame savybėms supanašėti? Todėl, mano supratimu, tikrai verta atskirti substratą, o versliniuose šilauogynuose jo neatskiria ne dėl to, kad to neapsimokėtų daryti, o dėl to, kad jiems tai per sudėtinga, per daug kainuoja, per daug darbo reikia įdėti.

Substratą galima atskirti labai įvairiomis medžiagomis, vakare surasiu ir įdėsiu nuorodą filmuko, kur apie tai kalba. Manau, kad šonus tikrai reikia atskirti, o dėl dugno atskyrimo būna įvairių nuomonių. Per dugną tikrai reikalingas geras nutekėjimas pertekliniam vandeniui po didesnio lietaus. Taip pat po didelio lietaus ar pavasarinio sniego tirpimo gali būti laikinas gruntinio vandens pakilimas, kuris užlieja dalį duobės. Ar gali būti kažkokie mainai per dugną, kurie sumažina substrato rūgštingumą? Gal kažkiek ir gali, bet šiaip jau kažkokios dalelės pačios viršun prieš gravitacijos jėgą nelips, praktiškai tokie mainai vyks tik per vandens lygio pasikeitimus-užliejimus, kurių beveik neįmanoma išvengti. Todėl aš pasirinkau šonus pilnai izoliuoti be jokių skylių kaip kartais rekomenduoja, o dugno nedengiu jokiom plėvelėm.

[Majus]

Prieš 1 valandą, vk_ pranešimas:

Žiūrim į faktus - visokie versliniai šilauogynai neturi jokio substrato atskyrimo nuo likusios dirvos, bet jie ir dažnai rūgštinami.

Jei neatskirsi, tai substrato susidūrime su dirva vyks difuzija, dalelių pernešimas, po didesnio lietaus gali nemažai skysčio pertekėti. Dėl tokių mainų susidūrime mažėja savybių skirtumai, jos supanašėja. Rezultate tavo substrato rūgštingumas sumažės, o dirvos padidės. Kokia prasmė iškasti visą dirvą ir vietoj jos supilti visiškai kitokių savybių substratą, jei jų neatskiriame ir leidžiame savybėms supanašėti? Todėl, mano supratimu, tikrai verta atskirti substratą, o versliniuose šilauogynuose jo neatskiria ne dėl to, kad to neapsimokėtų daryti, o dėl to, kad jiems tai per sudėtinga, per daug kainuoja, per daug darbo reikia įdėti.

Substratą galima atskirti labai įvairiomis medžiagomis, vakare surasiu ir įdėsiu nuorodą filmuko, kur apie tai kalba. Manau, kad šonus tikrai reikia atskirti, o dėl dugno atskyrimo būna įvairių nuomonių. Per dugną tikrai reikalingas geras nutekėjimas pertekliniam vandeniui po didesnio lietaus. Taip pat po didelio lietaus ar pavasarinio sniego tirpimo gali būti laikinas gruntinio vandens pakilimas, kuris užlieja dalį duobės. Ar gali būti kažkokie mainai per dugną, kurie sumažina substrato rūgštingumą? Gal kažkiek ir gali, bet šiaip jau kažkokios dalelės pačios viršun prieš gravitacijos jėgą nelips, praktiškai tokie mainai vyks tik per vandens lygio pasikeitimus-užliejimus, kurių beveik neįmanoma išvengti. Todėl aš pasirinkau šonus pilnai izoliuoti be jokių skylių kaip kartais rekomenduoja, o dugno nedengiu jokiom plėvelėm.

o žiemą reikia kuom nors apdengti nuo šalčio?

[vk_]

prieš 30 minutes , Majus pranešimas:

o žiemą reikia kuom nors apdengti nuo šalčio?

Tai priklauso nuo veislės. Jei įsigysi Pink Lemonade - tai turėsi žiemai maždaug namo atsinešti. Tavo įsigytą Draper va čia net augindami Lenkijoje iš lauko veža žiemai į sandėlį, o baltarusiai minėjo, kad ji apšąla prie -24 laipsnių. Su kitom tavo veislėm turėtų būti viskas gerai.

Rašiau savo auginamas veisles, tai aš jų niekaip nedengiu nuo šalčio ir neketinu su tuo vargti. Tiesiog prieš sodindamas renkuosi šalčiams atsparesnes veisles. Čia reikia pripažinti, kad aš irgi šiemet pasisodinsiu dvi Draper šilauoges, nors žinau jų atsparumo šalčiui problemą. Aš sąmoningai prisiimu jų nušalimo riziką, jei nušals, tai tiesiog atsodinsiu kitokias veisles. Tiesiog noriuuogu.lt taip gerai atsiliepė apie šią veislę, kad nutariau surizikuoti. Dar noriuuogu.lt teigė, kad jiems šilauogių apšalimai baigėsi įrengus apsaugą nuo vėjo. Kodėl taip yra aš kaip fizikas gerai nesuprantu, tad tiesiog persakau jų žodžius.

[vk_]

Prieš 4 valandų, vk_ pranešimas:

Substratą galima atskirti labai įvairiomis medžiagomis, vakare surasiu ir įdėsiu nuorodą filmuko, kur apie tai kalba. 

 

 

[vk_]

Paskutiniuose video rodo, kad mulčiuoja šiaudais ir mini, kad mulčio sluoksnis turi būti 10-15 cm. Tai tinka jų atveju, bet neteisinga normaliais atvejais, įskaitant mus. Pas juos yra tokia ypatybė, kad jie augina visiškuose smėlynuose, kur vanduo neužsilaiko ir iškart nuteka. Tada ir po šiaudais gana normalios sąlygos. O kitaip po šiaudais per drėgna, gali prasidėti puvimas. Normaliomis mūsų sąlygomis geriau nenaudoti šiaudų mulčiavimui, o naudoti spygliuočių pjuvenas, spyglius, žieves, durpes. Beje, mulčiavimui geriau ne labai smulkios pjuvenos, o stambesnės, pavyzdžiui, biokuro "čipsai".

Jei mulčiavimui naudoti ne tokius purius šiaudus, tai tada ir mulčio sluoksnis bus plonesnis, tarkim, 5 cm, o ne 10-15 cm.

[vk_]

Linksmi laimingi žmonės, verta pasiklausyti jų minčių:

 

O po to belieka tapti tokiais pat linksmais ir laimingais žmonėmis.

[vk_]

Va dar vienas substrato atskyrimo būdas - rąsteliais: 

Taip kad nereikia demonizuoti šilauogių - viskas su jomis paprasta ir daug kas tinka, kai laikomasi poros paprastų taisyklių.