vk_

Turbūt beveik kasmet vienas kitas šilauogių žiedelis prasiskleidžia vasaros pabaigoje ar rudenį. Gal kažkiek keisčiau, kad ir trešnė sumaišė rudenį su pavasariu:

Nežinau kaip pas jus, o pas mane šilauogė nutarė pražysti:

Radau vieninteliame Parko medelyne: https://parko.lt/index.php?route=product/category&path=57_71_151&limit=100 Ten yra ir kitų naujų šilauogių veislių, bet pirkti reikia pasigilinus, nes dalis jų parduodamų veislių yra pietinių šilauogių porūšis, kuris tikriausiai neatlaikys mūsų žiemų. Gautų sodinukų kokybė gera, aš patenkintas. Tiesa, esant galimybei, pirkčiau vyresnius didesnius sodinukus, bet nėra tokios galimybės su naujomis veislėmis, kurios ką tik pradėtos platinti.

Naujas augintinis - Megas Blue: Įsigijau po du sodinukus naujų veislių Titanium, Megas Blue ir Calypso. Juos sodinsiu vietoje Northland, Hardyblue, Reka ir Toro.

Manau, kad visokie plaušai, žievės, šakų gabaliukai durpėse yra visai gerai, sodindamas aš jų niekada neišmetu. Rūgštingumas apie 3.5 pH yra ant ribos šilauogėms, bet kadangi vėliau pH savaime didės, tai viskas gerai. Bet aš nesu naudojęs švyliaus, nežinau, kas sudaro jo pagrindą, todėl galutinės išvados daryti negaliu.

Įdėtum nuotrauką, tai situacija aiškesnė būtų. Jei krūmeliai su lapais, bet neišaugo nauji ūgliai, tai nieko baisaus, kitą sezoną jie gali gerai augti. O be lapų krūmelis neišgyvens. Reiktų aiškintis, kodėl taip yra. Vienas iš variantų gali būti šaknis graužiančios karkvabalių lervos. Pavyzdžiui, aš pernai pavasarį pasodinau kelias vyšnias plikomis šaknimis, pernai visos labai gerai augo, o šiemet pavasarį viena iš jų kažkokia leisgyvė, galvojau, kad apšalo. Pradžioje ji dar lėtai sunkiai leido lapelius, bet vasaros metu ėmė po truputį džiūti nuo viršūnės. Kai jau visai nudžiūvo aš ją iškasiau ir tada išaiškėjo, kad tai joks ne apšalimas, o karkvabalių lervos graužė šaknis ir žemiau šaknies kaklelio nugraužta visa žievė. Po tokio "atradimo" dar iškasiau mažą medlievą, kuri irgi skirtingai nuo kitų porą metų beveik neaugo. Ir rezultatas tas pats - šaknys beveik nugraužtos, o aplink sėdi kelios lervos.

Pernai jenotai siaubė šilauoges, o šiemet turime naują jų mėgėją - kiškiuką, kurį radome mažą pamestą ir išmaitinome pieno mišiniais. Tai jis dabar laisvas, bet iš mūsų kiemo niekur neina, visur laksto ir nuolat pavalgo šilauogių uogas, palindęs po tinklais:

Sveiki. Gera ir įdomi jūsų tema ir diskusijos. Aš pats ne ūkininkas, o tik mėgėjas sodininkas. Bet ir mane sudomino No-till technologija. Auginant daugiamečius augalus šios technologijos privalumai dar didesni. Mane dar labiau sudomino Johno Kempfo idėjos, jos gali paaiškinti daugelį prieštaravimų, neatitikimų. Neperskaičiau visos didelės jūsų temos, ar kas žiūrėjote Johno Kempfo video, ar nebandėte pritaikyti jo idėjų? Nuoroda: https://johnkempf.com/

Dar pakeltą lysvę sukaliau aplink seniai augančias šilauoges. Ten tranšėjoje dar pušytė auga, specialiai palikau, gal kokia simbiozė su šilauogėmis gausis.

Žydi Dzintars: O šalia augančiam abrikosui Kaunas nušalo žiediniai pumpurai. Per kelių metų auginimą pirmą kartą nušalo Kauno žied. pumpurai. Ant jo žydi keli žiedukai, bet nuostolis 99% žiedų. Pačiam augalui didesnės žalos lygtai nėra, paprasti pumpurai skleidžiasi neblogai. Kitoje vietoje auga dar du maži abrikosiukai, jie neapšalo ir net truputį žydi. Dar panašu, kad nušalo gervuogės iki maždaug sniego lygio. Panašu, kad man jos nepasiteisina. Ir dar panašu, kad nušalo kai kurių lazdynų žirginėliai - taip ir liko kaboti neišsiskleidę. Kaip visada, puikiai laikosi medlievos ir šilauogės - patys stabiliausi ir atspariausi augaliukai. Gerai žydės trešnės ir vyšnios. Pernai vyšnios gerai žydėjo, bet pasnigus užmezgė posilpniai.

Vebinaras:

Va į kokį auginimą norėtųsi orientuotis: