vk_

Ruduo, stovi medžiai be lapų, tik vienas žalias kaip vasarą: Kairėje abrikosas Dzintars be lapų, o dešiniau toliau - žalias Kaunas. Abrikosai šiemet padarė įspūdį, tai dar šį rudenį pasisodinau dvimečius abrikosus Maskvos didieji ir Raudonskruostis.

Viena iš sveikiausių arbatų: Tyrimai rodo, kad šilauogių lapuose naudingų medžiagų yra net daugiau nei uogose.

Transejos matmenys geri. Pjuvenu ir durpiu santykis geras. Papildomai galima parekomenduoti: 1) transejos sonus atskirti plevele; 2) iskart uzpildant transeja i substrata iberti tokiu sieros granuliu (2 eurai uz 1 kg). Kaina nedidele, bet silauoges gaus joms reikalingos sieros bei gana ilga laika, mazdaug du metus, si siera papildomai palaikys substrato rugstuma: https://www.ermitazas.lt/Sodas-darzas/Trasos-zemes-substratai-skalda/Augalu-trasos/Kitos-trasos-iki-4-kg/Sieros-milteliai-1-kg-156396.html https://zaliastotele.lt/trasos-ir-augalu-prieziura/trasos/universalios-trasos/sieros-granules-1kg

Neturiu šilauogių verslinio auginimo patirties, bet, mano supratimu, tavo planas puikus. Bendras substrato aukštis gaunasi 50 cm - gerai, plius visada galima papildyti daugiau. Plėveles dėtum substrato atskyrimui? Kai vagos gylis 25 cm, tai 30 cm plėvelės užtenka.

Kad sėkmingai daug prisidauginti, tai pirmiausia motininiai augalai turi gerai prigyti, augti ir turėti daug jėgos. Nes sakant, kad pasodinau ir 2 metus blogai auga, tai gal naujus užkasiu išilgai ir staiga prisidaugins, mažai vilties, kad taip ir bus. Išilgai užkasus šaknims gal mažas skirtumas, bet šakelės bus prie pat žemės ir joms sąlygos bus prastesnės. Visgi manyčiau, kad pirmiausia reikia, kad sodinukai gerai augtų ir tik po to jau galima galvoti, kaip juos padauginti. Kokios gali būti lazdynų blogo augimo pas Donatą (ir pas mane ) priežastys? Žema vieta, aukšti gruntiniai vandenys, blogas substratas, netinkamas pH, mikorizės trūkumas, netinkamos veislės, kurios žiemą apšąla, kurioms mūsų vasara per trumpa ir kurios gal sunkiai pergyvena sausras.

Lazdynu dauginimas:

Na va, zmogus atliko eksperimentu serija ir nustate optimalaus substrato sudeti: Pagal ji optimali sudetis gavosi tokia: rugscios durpes 60%, spygliuociu krituoliai 30%, pjuvenos 10%, smelio nedeti is viso, nes jis tik blogina rezultatus. Reikia pakomentuoti jo rezultatus, nes pagal atskirus grafikus jis padare nevisai teisinga isvada. Taigi, su pjuvenomis didejant ju kiekiui rezultatas ima blogeti del to, kad jos ima puvimui azota is substrato. Jei papildomai patresti azotu, tai sio trukumo neliks ir bus geri rezultatai su dideliu pjuvenu kiekiu. Antras dalykas, kad net ir papildomai netresiant perpuvusios pjuvenos grazins ta azota atgal, todel tiketinas rezultatu pagerejimas auginant pjuvenose jau antrais metais. O spygliuociu krituoliu bene didziausias pliusas, kad su jais i substrata patenka visokie grybai ir gali gautis geresne mikorize, o didziausias minusas - kad ju prisirinkti uzima laiko ir reikia ideti darbo, siuo atzvilgiu daug lengviau atsivezti dideli pjuvenu kieki. Todel man optimalus substratas atrodo toks - pjuvenu galima deti iki 50%, bet ju daug pridejus reikia papildomai azotu patresti, spygliuociu krituoliu - iki 30%, sakyciau, kad gerai ju butu imaisyti nors truputi, kad ir pora sauju silauogei, kad inesti grybu ir misko mikroorganizmu, o likusi dalis - rugscios durpes. Zinoma, galima durpiu naudoti ir iki 100%, jos vienos is geriausiu ingredientu, tik kad gana brangios. As gal kaip optimalu substrata neziurint i kaina daryciau toki: durpes 50%, pjuvenos 40%, spygliuociu krituoliai 10%.

Anksciau darydami substrato tyrima Lenkijoje tirdavo tik azoto, fosforo ir kalio kieki, o dabar tiria apie 13 elementu. Tyrimus rekomenduoja daryti velu rudeni ir tirti kasmet, nes kazkokias medziagas silauoges gali isnaudoti per viena sezona. Sako, kad silauoges gali blogai augti vien del to, kad joms truksta kokio mangano ar boro. Pavyzdziui, galima suberti 80 kg azoto hektarui trasu, o silauoges blogai augs, nes joms truks tik 0,5-1,0 kg hektarui mangano ar boro, ir skirtumas gali buti, pavyzdziui, 10 tonu derliaus vietoj 15 tonu is hektaro. Taip pat detaliai tiria vandeni. Vandens rugstumas nera svarbiausias dalykas, nes ji lengvai galima pakoreguoti pridedant rugsties. Svarbiau kiti rodikliai, pavyzdziui, mineraliniu medziagu kiekiai, elektros laidumas, vandens kietumas, ju nukrypimai nuo optimaliu silauogems. Nes siu dalyku lengvai pakeisti negalima. Todel turint didele plantacija reikia patikrinti keliu galimu laistymo saltiniu vandeni ir issirinkti geriausia. Pliusu ir minusu turi tiek vanduo is greziniu, tiek is upiu ir tvenkiniu. Is atviru telkiniu vanduo kaip ir labiau tinkamas, bet vasara jis ima zydeti, priauga dumbliu ir toks vanduo gali uzkimsti laistymo laselines zarnas. Toki vandeni reiktu papildomai filtruoti per smelio filtrus. Pavojingiausiu vandeniu vadina vandeni is upes, nes niekada nezinai, kokios sudeties vanduo atitekes. Todel siulo ne tiesiai imti vandeni is upes, o salia isirengti tvenkini, is kurio imti vandeni laistymui. Vandenyje is greziniu daznai buna daug kalcio, kuris uzkemsa laselines skylutes. Bent dviejuose video maciau sakant, kad del tokiu problemu gali buti geriau naudoti pigias laselines zarnas, kurios kasmet keiciamos, o ne kokybiskus vamzdelius, kurie kainuoja 5-7 kartus daugiau. Kai kas sako, kad vanduo is greziniu per saltas laistymui. Lenkas neigia sia versija, jis sako, kad vanduo speja pakankamai susilti, kol zarnomis atiteka i vieta.

Silauogems nereikia daug vandens. Bet kadangi ju saknys pavirsines ir substratas greitai isdziuna, todel jas reikia laistyti daznai, bet po mazai. Per didelis laistymas kenkia, jis isplauna naudingas medziagas, jis isstumia is substrato silauogems reikalinga ora ir dar vanduo is greziniu gali mazinti substrato rugstuma. Nuo per didelio laistymo, kai substratas uzmirksta, silauoges gali blogai augti ir sirgti. Jei laistomo vandens pH virs 7, tai per sezona substrato rugstumas gali sumazeti nuo pH 4 iki 6. Silauogems reikia, kad substrate butu daug organiniu medziagu, tai yra humuso. Substratas turi buti rugstus, purus, jame daug oro. Silauogiu beveik visos saknys buna gylyje iki 30 cm. Silauogiu saknys neturi plonu plaukeliu, reikalingu medziagu isisavinimui, todel joms labai svarbi simbioze su grybais. Siuloma i substrata deti ivairaus dydzio pjuvenu ir didesniu drozliu, ir skirtingu medziu rusiu, tada grybai pirma perdirbines viena mediena, veliau kita.

Reiks, Lunacy, surasyti idomesnes jo mintis. Sake, kad dauginant, ypac in vitro technologija, augalai kartais mutuoja. Rezultate dabar yra vienuolika skirtingu silauoges Duke formu. Sake, kad jis augindamas silauoges naudona naturalu mulcia ir yra nusiteikes pries pleveliu naudojima. Naudojant plevele saknys prasideda iskart po plevele, ziema ir vasara ten buna labai dideli temperaturu svyravimai, kurie gali pakenkti krumams. Jei jau naudoti plevele, tai geriau ne juoda, o sviesesne. Per plevele blogiau praeina oras. Naudojant mulcia, ji perdirbineja mikroorganizmai, silauoges nuolatos pasitresia, is perpuvusio mulciaus formuojasi naujas humusingas sluoksnis, kurisme isauga silauogiu saknys, po truputi susiformuoja kaupas ir visa tai yra labai gerai silauogems. Sake, kad silauogiu atsparuma ziemos salciams itakoja veislei budingas maksimalaus salcio atlaikymas, vejai ir veislei budingas reikalingas zemu temperaturu laikotarpis. Jei per salti pucia vejas ir silauoges nuo jo neapsaugotos, tai gali apsalti ir prie mazesnio salcio. Cia nesake, bet is kitu saltiniu pridesiu, kad taipnpat silauoges labiau pazeidzia, kai saltis ateina staiga, o ne po truputi, ir link pavasario, kai stipriau pasala po ilgiau buvusiu siltu oru. Dar minejo toki dalyka, kiek veislei reikia valandu prabuti zemose temperaturose, kad vel galetu atgyti, sprogti ir augti. Augaluose yra inhibitoriai (tartum konservantai,), kurie po truputi saltyje skyla ir todel tik prabuves saltyje pakankama laika augalas atgyja. Jei rudeni lapus numetusia silauoge patalpinti i silta patalpa, tai ji negales prabusti ir sprogti. Bluecrop veislei reikia 1200 tokio salcio valandu, o Draper veislei - tik 400 valandu. Todel jei salciai prasides anksti, o ziemos viduryje stipriau atsils, tai Bluecrop toliau miegos ir jam nieko neatsitiks, o Draper jau bus pasiruosusi sprogti, prades brinkti pumpurai ir grizus salciams Draper apsals nors siaip Draper turetu atlaikyti salcius iki minus 30 laipsniu. Sake, kad sodinuku pardavejai neviesina tokios informacijos, nes jiems nenaidinga, bet ja galima rasti mokslineje literaturoje.

Nežinau kaip kitiems, o man video rodo ir per kompiuterį, ir per telefoną - ką tik patikrinau. Šitie lenkų video labai vertingi, turbūt juose yra daugiau žinių, nei buvo šioje visoje temoje surašyta iki šiol.

Visos lenku paslaptys auginant silauoges: