vk_

Manau, kad abu variantai geri, jei pasodinti anksti pavasarį. Didesnę pasodinus galbūt greičiau galima tikėtis derliaus. Aš pasodinau mažas ir man jos puikiai prigijo bei daug ūgtelėjo pirmais metais. Beje, dabar Vitafloroje nematau to aiškiai parašyta, bet anksčiau, kiek pamenu, rašė, kad su kvapniosios vyšnios poskiepiu medelis augs iki 3 metrų aukščio, o su paukštinės trešnės poskiepiu - iki 4 metrų. O mano savašakniai krūmai turbūt tik iki 2,5 metro aukščio. Aukštesni medeliai turi tokį trūkumą, kad nuo jų sunkiau uogas nuskinti ir sunkiau jas uždengti nuo paukščių. Nors, reikia pripažinti, prie mano Kero vyšnių paukščiai nelindo, galima jų nedengti, bet kitoje vietoje gali būti kitaip. Beje, ši Kero vyšnia teoriškai turėtų leisti truputį atžalų, bet pas mane iki šiol dar neišaugo nė viena atžala. Gal tas atžalas ims leisti brandesnio amžiaus krūmai, nežinau.

Ji savasakne ir pirkta Vitafloroje. Pirmais metais pardavinėjo tik savasaknes, o vėliau pradėjo pardavinėti skiepytas. Pardavėjai nelabai mėgsta pardavinėti savasaknius savaime besidauginančius augalus. Tiesa, kero vyšnios nėra labai saldžios kaip tikėjausi, panašiai rūgščios kaip įprastinės vyšnios.

Šilauogių augintojos: daug rankų darbo, bet ir atgaiva sielai

Šilauoges tręšiau mažai ir tik paprasčiausiu amonio sulfatu, ir po birželio niekuo nebetręšiau (neskaitant eksperimento su kalio sulfatu su keliomis šilauogėmis, kuris nedavė jokio efekto). Tikriausiai tręšiau mažiau už daugumą ir dar laisčiau mažiau už daugumą. Panašu, kad mano naujos šilauogės auga geriau už dalį seniau pasodintų. Kodėl? Na, iš dalies naujas geriau pasodinau, bet pagrindine priežastimi gali būti tai, kad naujos auga labai atviroje vietoje ir gauna labai daug saulės. Dalinis šešėlis gali duoti tai, kad augs lyg normaliai, bet derės mažiau, arba ir augti gali prasčiau. Galvoju, kad gal pavasarį reiks persodinti vieną seną šilauogę iš šešėliuotos vietos, nes matosi jos atsilikimas nuo augančių saulėtose vietose. Manau, kad šiemet dar dariau vieną klaidą, kurią pagal nuotraukas mes visi darome. Per mažai mulčiavau. Pas mane buvo pamulčiuota trupučiu spyglių, pjuvenų ir vienu sluoksniu pušų žievių. Spygliai ir pjuvenos sukrito, jų nedaug buvo ir liko praktiškai tik pušų žievių, kurios nepilnai dengė paviršių. Būtų daug geriau, jei būtų užmulčiuota kelių centimetrų storio mulčio sluoksniu iš smulkių pušų žievių, medienos "čipsų" ar pjuvenų. Kai pažiūriu augintojų filmukus ir paklausau jų patarimų, tai atrodo, kad mes neįvertiname mulčiavimo svarbos ir per plonai mulčiuojame. Niekada neriboju derliaus ne pirmametėms šilauogėms. Aš derlių tik dalinai įtakoju jas genėdamas. Jau ir šiemet naujai pasodintos didesnės šilauogės sėkmingai derėjo ir augo, tai kam derlių riboti kitais metais? Va pagenėti nereikalingas šakas galima ir verta taip pagerinant uogų dydį ir kokybę bei teisingai formuojant krūmus. Pasidarėme želė su šaldytomis šilauogėmis, tai vaikams labai patinka.

Pas tave pusę šilauogių sudaro Rekos - tai gal normaliai augusi tranšėja buvo vien Rekų tranšėja??? Prie tavo auginamų aš dar sodinčiau Patriot, Bluecrop, Bonus, Hanah's Choice, Northland ir dar kokią nors, gal Sierrą.

O kokias dar veisles ketini sodinti? Ir primink, ką jau augini?

Majau, iš tavo paminėtų turiu tik vieną Hardyblue - nuotraukoje artimiausioje eilėje iš kairės trečia - ta nedidelė žalia. Pasodinta 2016 m., bendroje lysvėje auga 8 šilauogės, kelios iš jų jau davė po 3 derlius, o Hardyblue iki šiol davė tik kelias uogas. Galima sakyti, kad nelabai teisingai buvo auginama, bet faktas, kad kai kurios kitos veislės tokiomis pačiomis sąlygomis augo ir derėjo daug geriau. Žiūrėsiu, kaip toliau augs, bet kol kas jos geru žodžiu parekomenduoti negaliu. Nors Vitafloros parduotuvėje ji ir labai išgirta.

Paprasta siera rūgština tik tada, kai ją perdirba mikroorganizmai. Mikroorganizmų aktyvumas priklauso nuo šilumos, todėl šaltuoju metų laiku jie beveik neperdirbinės sieros ir jokio rūgštinimo nebus. Tikėtina, kad siera su laiku padės, bet tai gali užimti metus, du ar tris, kas ten žino, kas bus. Ar tu pasiruošęs laukti porą metų, kol ši problema išsispręs? Todėl ir siūlau nors vieną krūmą parūgštinti citrinos rūgštimi ir žiūrėti, koks bus skirtumas tarp šio ir kitų krūmų. Tokiu būdu būtų galima sulyginti abiejų variantų rezultatus ir greičiau rasti efektyvų sprendimą.

Kažin, ar ten galima ką nors suprasti matuojant PH su juostelėmis. Aš kartą bandžiau, tai man nieko nesigavo suprasti pagal juostelės spalvą. Jei abejoji dėl rūgštinimo naudos, tai tuomet siūlyčiau pabandyti dalį raudonų krūmų parūgštinti, o su dalimi nieko nedaryti ir pažiūrėti, ar bus koks skirtumas. Nes nieko nedaryti tai irgi ne išeitis.

Dar nuotraukų su žiedinias pumpurais kitų veislių šilauogėse. Chandler (šiemet pasodinta): Sierra (šiemet pasodinta): Bluecrop (šiemet pasodinta): Northland (pasodinta 2016 m.) :

Oo, įdomius dažus gumos pagrindu panaudojai. Pagal aprašymą jie viskam tinka, atsparūs viskam, įskaitant ultravioletą, ir dar laidūs orui ir vandens garams. Jei pasiteisins, tai gali būti labai geru pasirinkimu ateičiai. Beje, dažei neskiesdamas ar kažkiek skiedei vandeniu?

Sveikas, Majau. O, tavo tranšėjos labai gražiai įrėmintos rąsteliais. Jei abi tranšėjas įrengei ir pasodinai vienodai, tai tada negali būti tokio skirtumo dėl sodinimo klaidų. Bet kadangi vasarą tau ištekėjo 5-6 kubai vandens, tai jie galėjo išplauti rūgštis arba prinešti šarmingų dalelių į tranšėjas. Ir tas rūgščių išplovimas tranšėjose galėjo įvykti nevienodai, todėl ir matome tokį skirtumą. Tie lapai dabar tokie raudoni turbūt dėl rudens, o kokie jie buvo vasaros pabaigoje? Ar nebuvo gelsvi? Gelsvi jie būna dėl chlorozės, tai yra dėl medžiagų įsisavinimo sutrikimų, kuriuos sukelia per mažas rūgštumas. Jei ši versija teisinga, tada reikėtų bent kelis kartus rimtai rūgštinti, pavyzdžiui, su citrinos rūgštimi. Ir tą vertėtų pradėti daryti jau dabar, kol žemė neįšalus. Beje, net ir tranšėją su žaliomis šilauogėmis kokį kartą taip parūgštinčiau, nes ir ji juk buvo kažkiek užlieta. Youtubėje mačiau filmukų, kai šilauogėms prasideda panašios problemos po to, kai per jas po liūčių prateka upeliai. Va čia truputį panašus atvejis, bet čia dar ir molio daug liūtys prinešė, todėl net papildomi rūgštinimai nepadėjo, kol molio nepašalino: Beje, šio filmuko gale rodo auginamas spanguoles. Niekas jų neauginate? Spanguolėms puikiausiai tinka tai, ką paruošiame šilauogėms. Turbūt pavasarį pabandysiu pasodinti kelias stambiauoges spanguoles šalia šilauogių.

Kuriu naują planą kitiems metams. Jau neplanavau daugiau sodinti šilauogių, kaip ir turėtų užtekti pasodintos 41 šilauogės 10-čiai žmonių, bet sūnus įkalbėjo dar kelias pasodinti. Vietos yra, teritorija aptverta, sodinti/auginti įdomu, augalai gražūs, ekologiški, gana nereiklūs. Žmona sako, kur po to uogas dėsi, kas jas skins. Bet blogiausiu atveju galima nieko su jomis nedaryti ir palikti nubyrėti. Na bet nemanau, kad taip niekam nereikėtų tokių skanių uogų, jei jau patys nesuvalgysim, tai turėtų atsirasti draugų ir pažįstamų, kurie mielai jas suvalgys. O ir kalbant apie uogų skynimą tai net nėra ką lyginti kokio nors mėlynių rinkimo miške ir šilauogių skynimo patogiai įsitaisius prie krūmo. Taigi, vėl sodinsiu truputį kitaip, darysiu naują eksperimentą. Dabar planuoju pratęsti vieną mažą tranšėją, kurioje auga 3 šilauogės. Nauja tranšėja bus maždaug 5.50 metro ilgio, 1 m pločio ir 45 cm gylio. Pasodinsiu 5 šilauoges kas 1.10 m. Tranšėjos šonus atskirsiu plėvele, ant dugno drenažiniam sluoksniui įmesiu kažkiek šakų, kankorėžių, o didžiąją dalį tranšėjos, gal kokias 2/3 ar net daugiau užpilsiu pjuvenomis. Esu dvi šilauoges pasodinęs į tranšėją,kurioje labai daug pjuvenų, tai auga visai gerai. Kaip sakė vienas šilauogių augintojas, galima pilti daug pjuvenų, jei augančios šilauogių šaknys jas pasieks, kai jos jau bus papuvusios. O tranšėjos apačioje pjuvenų šilauogių šaknys nepasieks niekada, bet jas pasieks ir jose gerai augs grybiena, kuri per mikorizę maitins šilauogę. Vienai šilauogei pasodinti panaudosiu po didelį maišą durpių (rašo 225 l, bet realiai ten truputis virš 100 l durpių). Paviršių gausiai užmulčiuosiu pušų žievėmis ir spygliais. Sodinimui kol kas esu numatęs dvi veisles - Hannah's choice (išvertus iš anglų kalbos „Hanos pasirinkimas“) ir Bonus. Iki šiol sodinant šilauoges man buvo svarbu geras derlingumas, o dabar, kai jau daug turiu prisisodinęs, derlius neaktualu ir norisi kažko išskirtinio. Hannah's choice būtų ankstyviausia veislė su gana didelėmis uogomis ir aukštu stačiašakiu krūmu, o Bonus – gana vėlyva, bet dar pas mus tinkama sodinti veislė (ne per vėlyva, suspės prinokti) su labai didelėmis uogomis. Vieną Bonus šiemet pasodinau, stipriai ūgtelėjo, gavosi platus vidutinio aukščio krūmas. Tikiuosi, kad sekančiais metais jau derės. Tiesa, ant jo visai nesimato žiedinių pumpurų, bet tai turbūt tokia šios veislės ypatybė, nesinori tikėti, kad toks didelis ir taip gerai paaugęs krūmas dar nederėtų. Jei sodinsiu po du krūmus abiejų veislių, tai dar lieka viena laisva vieta, galite siūlyti įdomias veisles.

Toro. Nustebino Vaterlo Toro raudonomis šakelėmis, bet pasirodo, kad ir mano Toro senesnės šakelės raudonos ir tik nauji ūgliai dar žali. Mane šilauogėse stebina, kad nauji ūgliai išauga pastebimai storesni už senas šakeles. Nuo senų šakelių lapai nukritę, o ant jaunesnių ūglių dar žali. Ant šoninių senesnių šakelių pasididinus nuotrauką matosi žiediniai pumpuriukai: Kairėje Patriotas, kuris pirmas ir jau gana seniai numetė lapus. Dešiniau Northland su dar gana daug lapų: Bendras vaizdas, visos šilauogės atrodo skirtingai: Va viena kokia žalia (berods Bluecrop), auga lapkričio viduryje: Kuo jaunesnis ūglys - tuo daugiau likę lapų ir tuo jie žalesni (Reka), centre toliau matosi senesnės šakelės be lapų, ant jų pilna žiedinių pumpuriukų: Pilna žiedinių pumpuriukų (Reka):