Jump to content

Melžiamų karvių šėrimas


Juodas

Recommended Posts

On 2020-12-10 at 13:53, Pienmėgys pranešimas:

Ir dar pjausi kada norėsi (ar kada bus geriausia), o granulės daromos kada žolės daugiausia..

Kiek teko matyti kokybinių, ten tikrai ne patys geriausi rodikliai. 

Su vienu ginčijaus žmogum apie kukurūzų siloso granules sakė kad granulės geriau už silosa nors už 1t granulių nori 150euru lašai kur pats užsiauginti silosa kukurūzų kaštai mažesni 1tonos gaunasi 

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Naaa..... negalima aliejaus karvei.. Augalinių riebalų kiekis karvei ribojamas 4% nuo suėdamos sausos medžiagos.. T.y. gera karvė suėda apie (sakau "apie" nes būna ir daugiau) 25 kg SM. Keturi procentai bus 1 kg. Bet į tą vieną kg įeina riebalai išspaudose, šienainiuose, silosuosuose , grūduose.. Patikėkit, susirenka ... nemažai. Tuo tarpu tokių riebalų (aliejų) perteklius stabdo mikrobinę fermentaciją prieskrandyje (anksčiau sakydavo, kad apvelia pašaro daleles ir neprileidžia mikrobų jų skaidyti, dabar sako, kad nuodija), Ypač dvi neprisotintos riebalų rūgštys C18-2 ir C18-3, linolinė ir linoleninė... Pirmiausia nuo to ryškiai krinta pieno riebalai,  po to mažėja primilžis...  Nors yra atvejų, kai taip daroma (šeriama būtent šiomis riebalų rūgštimis) tam, kad karvės kuo greičiau susisėklintų (neatiduota energija pienui ir pieno riebalams tenka karvei ir dėl geresnio energetinio balanso karvė geriau "užkimba")

Rapso ir saulėgrąžų aliejuose gausu minėtų rūgščių.

Todėl ir šeriam karvėm įvairius "apsaugotus" kurie neskysti prieskrandžio temperatūroje (apie 40C laipsnių), kad pasiektų plonąsias ir ten lipazė (pačios karvės, ne prieskrandžio mikrobų fermentas) suskaidytų ir gyvulys turėtų energetinės naudos iš to..

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

  • po 3 savaičių...
Prieš 3 valandas, Andrew pranešimas:

rapsu 2,5 kg o melasos sunku pasakyt puse kibiro skiedziam vandeniu ir sudrekinam rapsu isspaudas

būtent išspaudų tiek ir galima dėti (dėl galimo riebalų pertekliaus). tiesa, dar svarbu karšto spaudimo ar šalto. nes karšto spaudimo išspaudose riebalų mažiau (apie 8 proc) tai jų galima ir daugėliau šiek tiek..

O jei naudojat (šeriat) rapso rupinius, tai ir 4kg ne riba... Į urėją žiūrėkim.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Žinoma galima... Į protingus klausimus atsakinėti visada malonu..

Taigi... dauguma įprastinių pašarų, kuriuos šeriame karvei, suėda ne karvė, o prieskrandžio mikrobai prieskrandyje.. Kažkur 70-75 procentų nuo visų sušertų pašarų. Prieskrandžio fermentacijos išvengusi dalis patenka į tolimesnį virškinimo traktą kur juos bando virškinti jau pati karvė, savo organizmo fermentais. Kartu su ten pat patekusia mikrobine mase. T.y. prieskrandžio mikrobų pertekliumi. Jau esu kažkur rašęs, kad gerai subalansavus racioną, per dieną užauga iki 2,5 kg perteklinės mikrobinės masės. Kuri yra nuostabus amino rūgščių šaltinis kūno ir pieno baltymų susidarymui.

Deja, genetinės atrankos laiku kreipiant dėmesį į karvių prieskrandžių dydį, stengiantis pagerinti (padidinti) prieskrandžius (nebestebina 800kg svorio karvės), buvo kažkaip praleista, kad ir plonųjų žarnų virškinimo galimybės didėja... Ir mikrobinė masė, išėjusi iš priekrandžio jau nevisai patenkina jų virškinimo galimybes. Na, va ir naudojam racionuose įvairias žaliavas, apsaugotas nuo virškinimo (fermentavimo) prieskrandyje, o nueinančias į plonąsias žarnas ir virškinamas ten.. Balansuojant racioną ir siekiant maksimalios išeigos, skaičiuojama, kad ir prieskrandis būtų pilnai apkrautas (pigesnioji raciono dalis), ir toliau būtų ką virškinti (brangesnioji, bet turinti didelę įtaką rezultatui dalis).

Vėl tiek tos teorijos..

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Nepykit,turiu bėdą,neaiškiai išsireiškiu.Norėtusi sužinoti  apie pašarus,kurie maždaug vienodai skaidomi skrandžiuose ir žarnose.Pvz. kukurūzų grūdų krakmolas ar karšto spaudimo išspaudos...Arba ar toks  teiginys nėra visiška nesamonė :kad apsaugtais riebalais galima dalinai keisti,kompensuoti tuos pačius kukurūzus ar miežius.O ne tik ,kad apsaugotus riebalus dedam prie grūdų ,raciono skaičiavimo išlyginimui.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

  • po 2 savaičių...

Kolegos! Supraskim vieną kartą, kad ne į visus klausimus įmanoma atsakyti. Va, klausia Lunaras kiek galima duoti kukurūzų per kartą?? O kaip jūs šeriat? tas kartas po snukiu ar į mikserį?  Kokie dar pašarai? Kiek pašaruose ląstelinos, kiek ji efektyvi? Šeriat kokį nors buferį? Tas pats su melasa...

Aš viso labo tik receptūrininkas, ir galiu pasakyti, kiek ko nebijant galima šerti tik žinodamas bandą ir susivedęs visą racioną į programą. Taigi negaliu spėti ką turi ūkis už šimto km.

Į bendrus, atrajotojų virškinimo fiziologijos klausimus atsakinėju, bet ten tik karvės medžiagų apykaitos dalykai, o konkretūs šėrimo klausimai..... arba atsakyti neįmanoma, arba tokio pločio temos, kad tingisi tiek rašyti.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

On 2021-01-14 at 11:15, KAZE pranešimas:

Nepykit,turiu bėdą,neaiškiai išsireiškiu.Norėtusi sužinoti  apie pašarus,kurie maždaug vienodai skaidomi skrandžiuose ir žarnose.Pvz. kukurūzų grūdų krakmolas ar karšto spaudimo išspaudos...Arba ar toks  teiginys nėra visiška nesamonė :kad apsaugtais riebalais galima dalinai keisti,kompensuoti tuos pačius kukurūzus ar miežius.O ne tik ,kad apsaugotus riebalus dedam prie grūdų ,raciono skaičiavimo išlyginimui.

Hmmmm... kažkaip praleidęs klausimą buvau. Ir pripažįstu, kad ne visai  turiu ką atsakyti.. 

Na, kukurūzų grūdų krakmolas prieskrandyje skaidomas lėtai ir pakankamai tolygiai, kažkiek jo patenka į plonąsias. Čia sausų kukurūzų. Tuo tarpu kukurūzų grūdainio krakmolas skaidomas kažkiek greičiau (priklauso nuo drėgmės), ir į plonąsias patenka labai mažai, panašiai kaip miežių. Kiti grūdai(kvietrugiai, kviečiai avižos) skaidosi žymiai greičiau, ir norint padaryti taip, kad prieskrandyje būtų karšto spaudimo rapso išspaudoms (ar kitokiems sunkiai skaidomiems baltymams) skaidyti verčiant į mikrobinę masę pakankamai energijos, šiuos grūdus tenka traiškyti. Nes malti jie susinaudos anksčiau, ir mes prarasime kažkokį mikrobinio baltymo kiekį.

Apsaugotais riebalais, žinoma, galima kompensuoti kukurūzus ar miežius, bet tai tikrai nebus protingas pasirinkimas. Nes apsaugoti virškinasi tik plonosiose žarnuose (prieskrandyje lipolizė beveik nevyksta, mes apie tai kalbėjom) ir trūkstant prieskrandyje energijos iš kukurūzų ar miežių krakmolo, mes prarasime ir mikrobinį baltymą ir laisvas riebalų rūgštis, susidarančias fermentavimo metu. 

Nors apsugotus riebalus, norint gerų pieno rodiklių vistiek reikia šerti . Nes pieno riebalai susidaro iš trijų šaltinių: Su pašaru patenkančiais augaliniais riebalais (labai ribotas kiekis apie 4proc racionoSM) fermentacijos prieskrandyje metu susidariusių laisvų riebalų rūgščių (pagrinde sviesto ir acto) ir plonosiose įsisavintų prieskrandį praėjusių riebalų (mūsų aptariamų apsaugotų).

Na, dar kažkiek priklauso ir nuo tų pačių apsaugotų riebalų riebiųjų rūgščių sudėties.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš 5 minutes , Pofke pranešimas:

jei nesunku priminkit ko daugiau reikia duoti kad ureja pakiltu, nes daba tik 10 o reik 20. pasaras dabar sienainis, kukuruzas, cia per puse ir miltai (mieziai kvietrugiai zirniai), kazkaip galvoju kad anglaivandeniu per daug tai reik baltymu daugiau

Rapsas, soja, karbamidas (ureja), zirniai, pupos ir t.t.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Šiaip tai visas civilizuotas pasaulis stengiasi išmesti kuo mažiau azoto. Taigi mažina urėją.Pvz, amerikiečiai mūsų vienetais stengiasi laikyti urėją tarp 7ir 10 miligramprocentų. Kai banda rodo mažą urėją, reiškia, kad karvės idealiai įsisavina ir panaudoja pašaro baltymą pienui ir kūno poreikių aptarnavimui. Maža urėja gali būti pavojinga karvei tik tada kai ji paskutiniame veršingumo tarpsnyje, nes kyla grėsmė, kad veršelio kūno auginimui neužtenkant pašaro baltymų karvė skaidys savo kūno baltymus. Bet, paprastai tai jau būna trūkstanti karvė ir urėja pas ją tikrai didesnė.

Kas kita didelė urėja. Tai rodo ne tik netikusią ūkio ekonomiką bet ir gali kilti didelių reprodukcijos problemų.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Sukurkite paskyrą arba prisijunkite

Rašyti gali tik prisijungę nariai

Sukurti paskyrą

Užsiregistruokite, tai užtruks tik akimirką!

Registruotis

Prisijungti

Jau turi paskyrą? Prisijunk!

Prisijungti



×
×
  • Create New...