Duncia

Korveto nepaims žliugių. Jei rapsas geras, užstelbs žoles po savim, daug žalos nebus

KORVETTO, kito herbicido veiksmingo nelabai rasi

Reliai mastant, trasu pardavejai prognuozuoja 30 proc azotiniu trasu trukuma rinkoje, plius ivairus logistikos trikdziai, kai kas isvis dar neturi azotiniu trasu, ukraina, jau dabar aisku, kad maziau uzaugins, netgi jei ir kazkokiu mistiniu budu karas baigtusi greitai. Net jei ir uzaugins, neaisku kaip seksis exportuoti per sugriauta infrastruktura. 
Klimatas extremaleja, tai didesne tikimybe, kad kazkur pasaulyje bus prastas derlius, kas gali dar labiau isauginti kainas. Taip pat pasaulyje nemazai investuojama ir i sandeliavima, kas taip pat darys spaudima kainoms. Grudu atsargos pasaulyje taip pat keli metai is eiles mazeja.
Priezasciu kainu kritimui nesugalvoju. Manau kainu augimas paspartes artejant derliaus nuemimui arba jau nuemus derliu, kai susidelios skaiciai kiek ir kur uzauginta. 

Reliai mastant, trasu pardavejai prognuozuoja 30 proc azotiniu trasu trukuma rinkoje, plius ivairus logistikos trikdziai, kai kas isvis dar neturi azotiniu trasu, ukraina, jau dabar aisku, kad maziau uzaugins, netgi jei ir kazkokiu mistiniu budu karas baigtusi greitai. Net jei ir uzaugins, neaisku kaip seksis exportuoti per sugriauta infrastruktura. 
Klimatas extremaleja, tai didesne tikimybe, kad kazkur pasaulyje bus prastas derlius, kas gali dar labiau isauginti kainas. Taip pat pasaulyje nemazai investuojama ir i sandeliavima, kas taip pat darys spaudima kainoms. Grudu atsargos pasaulyje taip pat keli metai is eiles mazeja.
Priezasciu kainu kritimui nesugalvoju. Manau kainu augimas paspartes artejant derliaus nuemimui arba jau nuemus derliu, kai susidelios skaiciai kiek ir kur uzauginta. 

Reliai mastant, trasu pardavejai prognuozuoja 30 proc azotiniu trasu trukuma rinkoje, plius ivairus logistikos trikdziai, kai kas isvis dar neturi azotiniu trasu, ukraina, jau dabar aisku, kad maziau uzaugins, netgi jei ir kazkokiu mistiniu budu karas baigtusi greitai. Net jei ir uzaugins, neaisku kaip seksis exportuoti per sugriauta infrastruktura. 
Klimatas extremaleja, tai didesne tikimybe, kad kazkur pasaulyje bus prastas derlius, kas gali dar labiau isauginti kainas. Taip pat pasaulyje nemazai investuojama ir i sandeliavima, kas taip pat darys spaudima kainoms. Grudu atsargos pasaulyje taip pat keli metai is eiles mazeja.
Priezasciu kainu kritimui nesugalvoju. Manau kainu augimas paspartes artejant derliaus nuemimui arba jau nuemus derliu, kai susidelios skaiciai kiek ir kur uzauginta. 

Dideli ūkiai jau dabar bus puse ar daugiau derliaus pardavę. 

Va apie tą aliuminį. 
krizevicius_disertacija-2019-10-31_spaudai_b5_154p-1.pdf

Tai viskas prasideda nuo vandenilio. Aliuminis mūsų dirvos hektare šimtais tonų skaičiuojamas. Didelis vandenilio kiekis jį tirpdo ir turime judrųjį aliuminį. Kuris sutvarkomas daug mažesnėmis kalkių normomis nei hidrolitinis rūgštumas. Todėl ir efektas greičiau pasimato kur yra daug aliuminio, nes ph lyg ir nedaug pakito, bet augimo sąlygos, dėl sumažėjusio judraus aliuminio kiekio, pagerėja. Todėl linkusiose rūgštėti dirvose reikalingas pastovus kalkinimas, nes aliuminio mes niekur nepašalinam, tik surišam atgal į netirpius junginius dirvoje.

Uzsikabinau todel kad nerandu atsakymo. Pvz kokioj durpej 5,5 ph, laiko kaip ir normaliu. Kam tada tirti ph jei derliu mazina aliuminis? Zinau kad ir ji tiria. Nerandu siu atsakymu todel kabinejuosi nes jei ryztis kalkinti tai 20k eur nesimeto. Gal dideliem ukiam tai nera daug, bet man dideli pinigai. 
 

Paklausiu kitaip, ar verta kalkinti jei judrusis aliuminis normos ribose? Jei judrusis aliuminis normose, ar riboja medziagu isisavinima pats dirvozemio rugstumas? 

Manau rusu pajegos prie Ukrainos kelia kainas.

Manau rusu pajegos prie Ukrainos kelia kainas.

nemanau, kad taip brangu. aisku kalkes biski brangsta..  zemelapiai manau gerai tuom, kad eina efektyviau isberti. visgi gana margu lauku yra ir nera tikslo vienam lauko gale sarminti perdetai

Pagal kai  kurias rekomendacijas tokias dirvas jau  siūloma  kalkinti normom 300-400 kg/ha , atskirais ploteliais, kur pasėlis išretėjęs.  Taip  pat kelti  humuso  kiekį, naudoti  organikos, auginti  tarpinius pasėlius, naudoti  nuotekų dumblą... 
Dirvožemio  pH turi  įtakos kai  kurių  mikroelementų pasisavinimui, bet derliaus  nuostolius  labiau gal paveikia: dirvos suslėgimas, sausra, užmirkimai, reti  pasėliai, prastas tręšimas ir žemės dirbimas.. 

Nu tai jei tau neaktualu, kodėl manai kad visiems neaktualu? Ai taip, tau nieko nereiks daryti, tavęs tai niekaip neliečia, tavo troba nuo krašto ane? Kartais pasireiški, bet globaliai, nu tipo kažką apie Lietuvą, apie gamtą, ir planetai visai turbūt neabejingas, bet suka vienas žmogus, akivaizdu tau pochui. 

Savo kieme ir žiūrėk į savo triperius, pas mane tokių nėra. O kad pagiežą laikai ant ūkininkų tai jau seniai aišku, o kad nepopuliarūs, tai čia gal tau ir rūpi, niekam kitam.

Sėti privalomai visiem po 2-5 proc. mokant reikšmingai didesnes išmokas už daugiametę. Pagrindinis saugiklis, kad padidinta išmoka mokama tik nuo 2-5 proc. bendro deklaruoto ploto, kad nebūtų iškreipta rinka. Visiem leidžiamas mulčiavimas, jokių ten surinkimų ir pan.

Pieva sejomainoje žinoma labai gerai, bet reikalavimas atkurta plota išlaikyti tame sklype nepertraukiamai 5 metus, tai kokioje sėjomainoje pieva laikoma 5 metus iš eiles ?Dobilai ne daugiametes žoles.  Kitas dalykas mums pievu artojams lygiai taip pat vienodai nusispjaut paisyti šio reikalavimo, kad būtų išlaikytas šis santykis, kad jūs turintys dirbamas žemes gautumėte išmokos kurios biudžeta pasieks su salyga kad būtų išlaikomas šis santykis. Niekas ir neverktu jei tereikėtu pasisėt 5ha,  bet kai prasideda skaičiai dešimtimis ir sudaro iki puses ūkio ploto tikrai protu nesuvokiama. Ir jei rajona sudaro 40 proc dgp tai iš kur išknisti ta dirbama plota jog ji paversti dgp... 

Dėl DGP yra keletas niuansų.
     Pagal ES reglamentą turėjo lyginti laukus, kurie 2015m. buvo DGP su 2021m. ir atstatinėti tik tuos laukus, kurie 2015m. buvo DGP, o 2021m. nebe DGP. Bet ŽŪM priėmė sprendimą, kad reikia lyginti 2019 ir 2020m. su 2021m.. Jeigu ZUM būtų padariusi pagal reglamentą, tai žemėlapis būtų buvęs visai kitoks ir labiau būtų raudonavęs centrinėje Lietuvos dalyje, o ne Žemaitijoje.   Kitaip ir negalėjo padaryti ZUM, nes jei kardinaliai būtų pakeitusi atkūrimo tvarką atgaline data, tai teismai visa tai būtų panaikinę. 
      Tie, kurie manot, kad prie pievų rodiklio sumažėjimo esat neprisidėję, tai taip pat esat galimai neteisūs, nes jei nors vieną arą išdirbot žemės, kuri anksčiau nebuvo deklaruota, tai jau ir prisidėjot. Vien dėl to, kad 2021m. bendras deklaruotas visų pasėlių plotas yra padidėjęs 58000ha lyginant su 2015m., referencinis pievų rodiklis yra sumažėjęs 1,95%, nors ir nė vienas aras DGP ir nebūtų buvęs išartas.
      Nuo 2023m. referenciniai ataskaitiniai pievų išlaikymo metai bus nebe 2015, o 2018m., o tais metais buvo deklaruota 81548 ha daugiau DGP lyginant su 2015m. Nuo tada visada, jeigu pievų bus sumažėjimas, lygins su 2018m.. 
      Todėl atėjus 2023m., net jeigu ir dabar viską atstatysim ir nieko papildomai neišarsim, būsim papildomai minuse su DGP - 81548 ha.
2015m. Lietuvoje bendroje pasėlių struktūroje sudarė 23 proc., 2018m. 26%. ES vidurkis daugiamečių pievų rodiklio yra 29 proc.. Todėl tai, kad ŽŪM išsiunte ES pranešimą, kad pievų rodiklis turėtų būti mažesnis, manau ES į tai neatsižvelgs, nes ir taip ES vidurkio nesam pasiekę. 
      Šiaip gyvulininkui neturėtų būti didelis sunkumas atstatyti DGP (vietoj GPŽ uždeklaruoti DGP), nes pieva nuo to nepablogės. Be to persėjimai pievų bus leidžiami. 
       Augalininkai irgi neturėtų tos pievos atstatymo labai bijoti. Galima pasėti, kad ir dobilus, svidrę, eraičiną, motiejukus. Tik juos reikės deklaruoti DGP, tačiau juos galės ir nusikulti sėklai.  Be to nuo 2024m. mokės už ariamos žemės pavertimą pieva durpynuose ir eroduotose žemėse apie 180-230 eurų, tai manyčiau, kad pas dauguma tokių plotų atsiras. 
      Reziumuojant, tai teisingiausia būtų visiems prisidėti prie pievų atkūrimo. Dabar gaunasi, kad daliai reikės atstatyti 53% nuo išartų pasėlių, o jeigu visi prisidėtų, tai pieva reiktų papildomai sukurti kiekvienam ūkiui  apie 2,00 % nuo savo viso turimų laukų. 

Ka daryt ūkininkam kurie didžiaja savo žemės plotūs laike pievom aparė pasitraukė iš gyvukininkystės ir tapo grūdininku. Būt padarę lietuvos visų ūkininku mastu 2-3% dirbamos žemės atstatyt pievas.

Čia tu klysti. Už sankcijas sutaupyti pinigai tikrai nueis į vartojimą. Kažkam perskirstys, dadės augalininkam, dar kažkam ir tuos pinigus tikrai bus kam paimti.
Klausimą aš keliu kitaip: kuo skiriasi ūkininkas, kuris pievas išarė prieš 3 ar 4 metus nuo to, kuris išarė prieš 2 ar 1 metus? Kodėl vienam taikomos sankcijos, kitam ne? 
 
 
 
 

Nu man žiauriia keista kai dėl kelių ha jūs čia tryzniojat.
Mano ūkis 100 proc, iš daugiamečių pievų, niekam per galvas nelipau, bet jeigu jiem reikai tų mano išmokų - tegu. Tikrai nenubiednėsiu dėl kelių tūkstančių, bet jie neis į ekonomiką, vartojimą ir t.t.
Aš išties nežinau ką žmogus turi vartoti, kad rimtai svarstytų atkūrinėti tas pievas, jeigu, pvz, žemę nuomoja. Nėra net menkiausios ekonominės logikos ir faktas, kad su šita jų sistema gausis visiškas šnipštas.
Prie tokios infliacijos ir kainų vienintelis šansas didinti pievas - tai mokėti kosmines išmokas už jas, kitų variantų tiesiog nematau.
 

Man tik įdomu, ar kas nors domėjosi iš valdžios atstovų kiek skiriasi jaunos pievos ir dgp nauda biologiniu ir aplinkosauginiu atžvilgiu? Tarkim leistų su atitinkamu koeficientu turėti jaunos pievos (vietoj 1 ha dgp koki 1.5-1.75ha jaunos). Tada tiek grūdininkas, tiek mišrus pasisėtų dobilų. Jei turi kam duoti nusipjauti, atiduodi, jei neturi, leistų rudenį įterpti visą masę tarkim su skutiku, kad nenaudoti plūgo, stabdant eroziją ir pan, su sąlyga, kad nenaudosi per vasarą AAP, mineralinių  ir panašiai. Tada rudenį, spalio mėnesio pradžioje leidžia apsėti. Vienu šūviu 3 zuikiai: Laukas dengia dgp plotus, tik didesnius, nes pieva jauna, dengia žalinimą ir sėjomainą. Kitais metais vėl palikai kitą lauką ir suki ratu bent 5 metus. Nereiktų kažkokio kito ploto, tiesiog žalinimui skirtas plotas galėtų dengti pievų programą. Pastoviai būtų pievų per vasarą žaliuojančių, su dobilais piktžolių  kontrolė nebloga, dirvožemiui naudą irgi visi žino. Kad ir kitų žolių, nebūtinai sėti dobilus. Visur akcentas, kad ūkininkai turi prisiimti žaliąjį kursą nesumažinant jų pajamų, bet variacijos jokios nepalieka. Nes dgp ekonominiu klausimu tai yra tragedija. Ypač, kur mažiau derlingos žemės ir labai senos pievos. Ten laikyti 5 metus yra krachas, nes išbenkartėja greitai. O jei darysi pilną priežiūrą su pievų AAP, trąšomis ir pan, tai nematau aš žaliojo kurso tame.

taip yra geoportale.

Yra posakis gera ten kur musu nera. 8 val valdiskai dirbdamas ne kazka ir gausi, mokescius sumekesi, sotus busi apie pramogas pamirsk.
Dirbu 50 ha pelno turiu, galiu vasara prie juros nuvaziuot ir dar kur apie joki valdiska darba net negalvoju, kad man koks viesininkelis knistu prota.