ssenelis

Visgi kam siūloma 170 kg azoto riba , nes daugelio bandymu įrodyta kad virš 170 kg N mažina humusą dirvožemyje .

Per daugelį  metų nauda gali būti mažesnė negu tikimasi . 

Kiaurymės dažniausiai atsiranda ant vešliausių augalų su storiausiomis šaknimis , o maisto medžiagu suderinamumo lentelėje nurodoma , kad daug  Ca , K , N , blokuoja boro pasisavinimą , o minėti elementai skatina augimą . Pagrįsti vieną ar kitą teiginį reikėtu žinoti  dirvoje esančiu medžiagų balansą .

3 valandas ago , uk.algis said:

Pats rapsas pergreit auga ir jo audiniai nebespeja vystitis , boras cia neprieko , su tuo zinoma nesutiks prekybininku vadyba.

Gal kažkiek tiesos yra vadybos pusėje . Senose knygose , nors dar rapsas nebuvo auginamas rašė  ,  kad trūkstant boro sutrinka  šaknies ir stiebo brazdo augimas , be to boras neturi rutilizacijos funkcijos , nepereina iš senų audinių į jaunus . jeigu dirvoje jo trūksta purškimu ne visada pasiseka patenkinti atskiru laikotarpiu trūkumą .

Tos šaknelės jau buvo prieš didžiuosius šalčius , per šį atšilimą gal porą mm. pailgėjo .

12 minutes ago, Tadusia.L said:

Nenoriu ginčytis  ir taip galiu aš ir klysti. Bet kodėl tada mokslo žmonės atlikę daug tyrimų visokių bandymų sutartinai sako, kad Aviža alina dirvožemį? Ne iš piršto laužiu juk aš tai. Tik sakau ką ASU mokslo žmonės kurie kiekvienais metais atlieka begalė visokių bandymų pozicija, jog aviža nėra gerai. Gaila visų subtilybių neišpasakoja nu, nes mokomoji medžiaga šiek tiek skiriasi. Tačiau dėl avižų teko asmeniškai kalbėtis ir man jų kaip auginimo grūdams (pašarams) nepatarė. Tad kur yra tikroji tiesa sunku pasakyti. Nesinori nei jūsų patirties nuvertint, bet tuo pačių ir ASU mokslininkų kurie visa gyvenimą ties tuo dirba.

Kadangi čia grikiu tema ir aš daugiau nerašysiu , tik priminsiu , kad aviža ne  intensyvios , bet racionalios žemdirbystės kultūra , daugiau galimybių sėjomainoj , mažiau reikia trąšu ir chemijos ,gerėja fitosanitarinė aplinka , daugiau už kitas varpines kaupia humuso , stiprios šaknys gerina dirvožemį , ūkiams kurie nesiekia maksimaliu derliu auginti verta .

40 minutes ago, Tadusia.L said:

Grikis gal ir ne alina, dėl šito tikrai nesiginčisiu. Bet dėl avižos jei auginamos grūdams, o ne žalei masei kokiai su vikiais tikrai dirvožemio negerina. Žinau, nes tik nesenai agronomijos moksluose apie tai buvo kalbėta. Taip jos paima ir iš gilesnių sluoksnių reikiamas medžiagas ir taip jos sugeba paimti tai ko negali tarkim Kviečiai, bet būtent dėl to jos ir nėra tinkamos ir naudingos žemei. Nes kaip piktžolė viska traukia iš dirvožemio. Nesakau, kad negalima jos sėti ar per vienus metus labai žymiai kažkas pasikeis, bet aš jų praktiškai atsisakęs. Sėju dėl gyvulių šiek tiek kartu su vikiais. Ir naudojam kai pievas užsėjinėjam avižas ir vikius. Avižų net šalia esantis moderniausias sakyčiau ir geriausiai besitvarkantis ekologinis ūkis atsisakė (šalia yra net 3 tai turiu su kuo palyginti)

Dėl avižų klysti , jų šiauduose lieka dvigubai daugiau fosforo ir beveik du kartus daugiau  kalio , daugiau azoto , geriau mineralizuojasi . Jeigu šiaudus išveži tos medžiagos niekur nedingsta , tik pereina į kitą ciklą .

Nesuprantu , kodėl grikiai ir avižos alina dirvožemį , atvirkščiai jos  ima maisto medžiagas iš kitoms kultūroms neprieinamu junginiu .

Kvietrugius reikia anksti sėti , kuo geriau išsikrūmiję , tuo lengviau pakelia šalčius .

Argi keista , kad  barsto karbamidą , dabar jis ištirps ir bus sujungtas į dirvožemio kompleksą amonio pavidalu , orams šylant palaipsniui virs į no3 kurį sunaudos augalai .

Pilnai pritariu Virgiui , tokiam lauke pasėjus avižas , esant sausrai jos skursta , o lietingais metais neišsiskiria iš viso lauko . .

11 valandas ago , edviuxx15 said:

jei is tu 49 pasiimtu ta fosfora, kiausu nesukciau isvis . kalingos musu dirvos. ph prastas ties Silute, o ne klaipeda . pas mane ph 7, kas reiskia 100% fosf isisavinima. Kritinis taskas fosforo yra 6 sav kai jis reikalingas labiausiai is visu tarpsniu. maciau problematiskas vietas, jose augalai sunyksta paprasciausiai kad ir ka besetum . jie sprindzio dydzio palieka tie kvieciai. pilna zoliu. kulti netenka, tik aparti. tad man dabar svarbiausia, kaip ta fosfora paduoti protingiausiai

Jeigu ph 7 bet mažas P kiekis normaliai patręšus turėtu augti bet kuri kultūra , priežastis matyt kitą . Fosforo augalai nepaima jeigu daug geležies kalcio arba magnio , turėtu būti rugštus arba per daug šarminis dirvožemis . 

   Pas mus tokie ploteliai būna pustomi smėliai kur daug geležies ,mažas Ph ir beveik nėra humuso , jeigu plotas didesnis taikoma atskira sėjomaina .

Jeigu butu vegetacijos pradžia , toks vaizdas nekeltu problemų , bet per ilgesnį laikotarpį dažniausiai  pažeisti augalai užsikrečia puviniais ir žūsta .

Gerai , kad atšalimas nusimato ne toks staigus , žemesnės temperatūros ateina palaipsniui , tai duodą galimybę augalams iš naujo užsigrūdinti , po atšilimo .Daug tikimybės , kad bus gerai .

Ne ten paspaudžiau , norėjau atsakyti Viliui. Dėl cheminės sudėties labai skirtingi rodmenys radau savo ūkio kažkada darytas pašaru analizes ž. kviečiu grūdai: 2,52 P ir 6,94 K

                                        Šiaudai:0,54 P ir 6,9K

48 minutes ago, K_Nerijus said:

Kaip ir rasiau ar buvo derliaus priedas neturejau galimybes patikrinti.

Kadangi ph pas jūs virš 7 tai sulfatas nepakenks išbarstant , iš didelės koncentracijos per lapus ,nedidelė dalis nh4 jonu pateks į augalus didžioji dalis N nusiplaus į šaknis .

  Dėl karbamido , yra manančiu purkšti vėliau , kada silpnėja  padavimas per šaknis , nes purškiant  anksti vyksta konkurencija tarp skirtingu N srautu .

Jeigu ph 6 ar mažiau  N sulfato pavidalu į dirvą berti neverta , geriau salietrą . nes dirvoje sulfatas tirpdamas pasiskirsto į amonį ir nitratą . o amonis tirpale pasiskirsto  nevienodai ir jų sankaupose žemė labai rūgštėja . Visai kitaip amonis paimamas per lapus ir iš humuso , ten nh4 jonai lėčiasi tiesiogiai su augalu šaknimis ir lapais ir dėl mažos atominės masės lyginant su nitratu lengvai patenka į augalą ir  pereina į amino rugštis , nitratus augalai perdirba į amniaką ir tik po to į amonį naudodami papildomą energiją .

45 minutes ago, bebras3 said:

Kai yra įsėlis kaip kuliat: šiaudus smulkinat ar į pradalges varot?

Smulkiname .

4 minutes ago, JCB said:

A, čia į žieminius. 2015metų orais, turbūt tokio rezultato nebūtų buvę pas jus, kaip taip sausa buvo. Vasariniai javai + įsėlis, turėjot praktikoj? kokių kataklizmų sulaukėt? gal daugiau nekils minčių apie tokį derinį.

2015 buvo sėta į v. kviečius , įsėlio į miežius atsisakėme . nes tikrai būna sunki pjūtis. Sėjant į žieminius geriausia ant pašalusios žemės, dobilai ankstyvos sėjos nebijo .

59 minutes ago, JCB said:

javai+įsėlis, šiemet kaip tyčia pirmą kartą pabandžiau, kai tiek kritulių papuolė, nežinojau ką daryt ar viską pjaut ir sukt į šienainį, ar kulti, įsėlis stelbė javus. Kūliau, bet labai sunkiai. Kaip pas jus šiuo klausimu?

Pernai įsėlį pasėjome į  ž,kviečius , atidavę 400 kg saltetros abejojome ar neužgoš dobilų , bet po pjūties gražiausiai sužaliavo . Setą anksti pavasari treštuvu amazone .

2 valandas ago , edviuxx15 said:

O gal kas esate dobilus isitrauke i sejomaina ? Kalbu apie augalininkystes ukius. Gyvulininkam, ar misriem, viskas ok ten su jais iseina. O augalininkystei reikia kazkam duot nusisienaut, kad ta dvieju metu sanitarine bukle pageretu dirvos, ko pasekoje du metai is ploto negaunamos pajamos. Tad idomu butu isgirsti nuomones. 

Turime panašią sėjomainą . 1) javai + įsėlis  2) dobilai  3)javai  4)ž .rapsas  5 javai  6 grūdinės ankštinės .

Dobilai birželio pradžioje nupjaunami dalgine šienapjove , paliekami perželti ir užariami 1 mėnuo prieš ž. javu sėją

7 valandas ago , voras said:

Visiem kurie klausia to paprastai atsakau, jog ukininku bapkes ant kito sono verciasi

Pasalo nera, tebevyksta vegetacija, ne aktyvi bet vyksta, sniegas tirpsta ir per atsiradusius kapiliarus iseina uzssitovejusios dujos su sieros junginiais.

Sseneli, pataisyk, jei klystu

Sniego danga ir pašalo gylis atskirose vietovėse skiriasi , pas mus į šalę apie 2 sm . , kur daugiau sniego visai nėra . Sutinku, kad vegetacija daug kur nenutrūkusi augalai kažkiek kvėpuoja , eikvoja cukrų  mažėja atsparumas Geriausia pasėliu būklė , kur šalčio metu buvo mažai sniego ir pašalo šaknų gylyje , tokia būklė dabar , o vėliau nežinia . Kad užpuolė rapsus pilkasis puvinys nežinau , nebuvau laukuose, kad šiemet jo gali būti apsčiai pilnai tikiu , nes sniegas iškrito ant įmirkusios nesušalusios žemės .

Pas mus, eile metu besniegę žiemą ,pakeitė apie 10 cm. sniegas , po danga visiškai minkšta žemė . Žiūrėjau Magnifik veislės kviečius , kurie anksti pasėti , gerai išsikrūmiję ir ant pavieniu  augalu matosi po 1 baltą šaknelę Reiškia jau praėjusi termoindukcijos  fazė ir augalu atsparumas gerokai sumažėjęs , vėliau sėti laikysis geriau . Mums dabar reikia šalčio , kad sustingtu viršutinis žemės sluoksnis , kur laukai pliki laukia sniego , lūkesčiai skirtingi .

Sėklos storis mm. padaugintas iš10 lygu gylis mm.

zinai kas jiems bus jei bent 12 laipsniu salcio doze gaus;) is saknu jau nebeatsigaus manau:/

Jauniems daigeliams šalčiai mažiau kenkia  , negu išsikrūmijusiems , jiems pavojingiausi pavasariniai iškilnojimai .

Šią naktį musu krašte nuleido paskutinį sniegą ir pasimatė kas naujai išdygę žieminiu laukeliuose . Spalio 20 d. sėti jau rodo žalumą , o 31- ios sėjimo šiandien pasirodė tik pirmieji daigeliai , Praėjo 50 dienų po sėjos kartojosi trys atšalimai ir atlydžiai , žemė įmirkusi , bet grūdas rodo didelį atsparumą ir leidžia daigus . Jeigu ant dirvos nestovi vanduo vėlai pasėję būkit ramus sudygs .