ssenelis

Mano nuomone reikalingas kalio fosforo balansas dirvoje.

Balansas reikalingas jeigu kuriuo elemento trūksta , kadangi yra pakankamai ir ne per daug , augalai pasiima kiekvieno pagal poreikius .

Jokio lyginimo nereikia , augalas žino savo poreikius , svarbu kad P ir K pilnai pakanka.

dviskilčiu

sveiki, reikia pagalbos pradedenciam

turiu beda su varpuciu... teisingiau nezinau kaip teisingiau pasielgti. Jau dvi sataites kai laukas suleksciuotas, bet varputis neatzeles ir nera ka purksti. Tevukas sako kad truks plys reik paseti iki rugsejo 20 bo paskui ten su isisaknyjimu bedu kazkokiu bus... Tai deliojant palei jo grafika nu niekaip galai nesueina su tuo purskimu, nes vistiek po purskimo reiks min savites. Paskui isdirbus reiks leisti zemikei susibuti dar savaite... o cia ir orai dar neypatingi...

 

Vienu zodziu, kaip cia teisingai reiktu pasielgti, ka labiau patyre pasakytu???

 

    Rugsėjo 20 tikrai ne paskutinė diena žieminiu sėjai  , bet nesant varpučio žalumos purškimas irgi neduos naudos . Geriausiai tokį lauką suarti plūgais su priešplūgiais , o pavasari nupurkšti herbicidais slopinančiais varputi ,kaip Atribut, Tombo  Rudens metu geriausia varpines piktžoles naikinti busimose vasarojaus laukose .

Šiemet nuo pat vegetacijos pradžios orai buvo vėsus , todėl augimo ir vystymosi fazės labai užsitęsė , o rugpjūčio  karščiai labai pagreitino brendimo fazę , todėl vėlyvesnės veislės nespėjo sukaupti baltymu ir kokybės rodikliai pablogėjo .ADA  pas mus nuo antros iki ekstra klasės . Purškimai net pablogino kokybę , dėl brendimo sutapimo su karščiais .

Šiemet daug kviečių laukuose  juodligės (cladosporium herbarum), pavieniu juodu varpu matosi beveik kiekviename lauke , kai kur išplito ir į didelius plotus .

 Skagen ir magnifik plaukiojo ir žydėjo vienu metu, famulus vienodai su ada , agilu ,žymiai ankstyvesnė ramyro

 Mažink sėklos normą .

 Pastebėjau ir aš šios nukrypimus , ne tik   kviečiuose . bet ir rapse ant vieno kotelio po 2  kai kur net 3 ankštaras . Manau dėl anksti prasidėjusios vegetacijos ir ilgo laikotarpio iki  bamblėjimo ir žiedyno formavimo rapse .

ccc tam ir skirtas , kad stabdytu augimą .

 Jau keli metai bandau pagrįsti teiginį , kad CCC skatina miežiu krūmijimosi , bet kasmet gaunu ta pati rezultatą , tiek purkšti , tiek nepurkšti krūmijasi vienodai . Gerai patreštoje dirvoje k. kof. 5-7 ,blogoje nesiekia 3 .

Tikrai visko yra , musu vietovėje per balandį iškrito 43,9 , o per gegužės 2  dešimtadienius 39,5mm. ,maždaug daugiametis vidurkis .

neteko girdet grikiam herbicidu

 Betanalas grikiam nekenkia , bet registracijos nėra .

   Kas gali atsakyti į tokį klausimą . Husaras naikina dviskiltes ir vienaskiltes piktžoles , o sekatorius ir mustangas 460 sc , tik dviskiltes , nors veikliu atskiri komponentai tie patys . 

Fenix, kaip ir visi dirviniai, geriausiai paima iki dviejų tikrų lapelių piktžoles, bet sudygusius žirnius, tikriausiai, taip pat pasiims su savim arba bent jau stipriai sustresuoti turėtų.

Tiksliausia būtų, jei ssenelis papapasakotų, kaip tas eksperimentas pavyko su įvairiais dirviniais ant dygstančių žirnių ar pupų (nebeatsimen.

  Sudygusius žirnius galima purkšti bazagrano + stompo 1+2l mišhiu .Su pupomis sudėtingiau , mano bandyme po 1l fenikso; 1L bazagrano : 2l stompo ir  1+2l bzagrano ir stompo mišinio visuose 4-se variantose stresas jautėsi . Purkšti fenix augalai pabalo tik vakar po15 dienu pradėjo skleisti naujus lapelius . Mažiausią stresą sukėlė bazagranas , kelias dienas augalai atrodėn pavytę ,bet greitai atsigavo Po stompo ir mišinio pupos pašvėsėjo  , kol atgavo žalią spalvą truko savaite . Kokios pasiekmės bus derliui žinosiu suskaičiavęs derlių..

Matau yra patekusiu į bėdą dėl pupų purškimo , todėl neištirtus dalykus visada norisi išsiaiškinti . Mano bandymuose pupos pasėtos kovo 9 d , dabar yra apie 10cm. gegužės 2 d. nupurškiau fenix -1L; stompas-2L; bazagranas-1L ir bazagranas-1L+ Stompas-2L , apie pasiekmes kalbėti anksti  aiškiau bus po 10 dienu . Taip pat ieškojau ,kas tokius bandymus yra padarę . Pasirodo yra .Kadangi ne pats kalbėjau su vykdytoju galiu duoti tel.vadybininko kuris tame ūkije lankosi tel.+37064012808

     Kadangi ne ta tema susilaikysiu , nors kontrargumentu yra .

o su skistom trasom raso kad tas nuostolis buna mazesnis. Ar tai tiesa?

Priklauso , kiek nitratinio azoto , KAS berods 7% , salėtroje 17% atitinkamai ir išplovimas .kad lietingas ir šaltokas balandis turime džiaugtis  , šaknys jau dabar stiprios ir vis dar auga . Jau senovėje žemdirbiai pastebėjo , kad vėsus ir drėgnas pavasaris žada pilnus arodus .

Nesuprantu jūsų svarstymu dėl ccc.  Naudojamas jis krūmijimosi pabaigoj tai apie koki krūmijimosi kalba . Jeigu ir pasirodys atžalos , jos nebus produktyvus stiebai Norint skatinti stiebų susidarymą reikia purkšti krūmijimosi pradžioj .

Galvojant sėti ar ne , reikia žinoti koki dirvožemį turi , ar nėra pavojaus užmirkimui ar plutos susidarymui . Priesmėliuose bei lengvose priemoliuose pluta nesusidaro tokia , kad daigas nesudygtu Mano bandymų laukeliuose v. kviečiai miežiai pupos ir žirniai pasėti kovo 9 d., dabar turi daigelius 1-1,3 cm., sudygimui reikės viso mėnesio Tai temperaturu suma reikalinga sėklų sudygimui . Ž.kviečiai pasėti į griovelį ant sušalusios žemės gruodžio 1 d. sudygo kovo 3 d, 85% pasėtu grūdų .Sėklose glūdi didelė energija , svarbu kad netruktu oro .

 O gal per daug pigiai pasidaro?

Agrokoncerno 15-e 7% NO3 , jeigu kiek ir išplaus , bet kitu komponentu augalai paims daugiau , manau verta .

Jeigu žemė sausa ir priesmėlis ar lengvas priemolis , jokios riizikos , Moliuose po po daug lietaus ir ilgo šalto laikotarpio sėkla gali žūti , del oro stygiaus .

Rapsus tręšiame , nes šaknys labai išbujojusios .

Gal Ssenelis galetu patarti?

Mano manymu , anksti pasėtus jau išsikrūmijusius reikia tręšti kuo skubiausiai ,o vėliau sėtus . kurie  tik pradėjo auginti šalutinius stiebus . arba yra tik lapelių fazėje mes tręšime maždaug 5 dienos iki didesnio atšilimo , kada t viršys 15 laipsniu .Nuo atšilimo pradžios vasario gale iki šios dienos kviečiai pasipildė tik 2 retai 3 lapeliais lėtai vegetacijai N turėtu pakakti ,o per ilgą laikotarpį nuostoliai susidaro nemaži ne tik dėl išplovimo . bet ir dėl denitrifikacijos .