ssenelis

Pasižiūrėk požymius paprastosios linažolės .

Kasnors ruosiates purkšt vasarinius kviečius nuo spragiu? Sako šiemet ju gausu ir ėda kvietukus? Pavakščiojau, lapeliai pakadžiotitik pačių spragiu nesimato...

Rapsinius vabaliukus jau užgrūdinome , ar nebūs taip pat su javų kenkėjais ?

Apziurejau rapsa, radau du gumbauodzius bet negyvus, judinau kraciau bet ne krust, ar gakejo susalt nuo salnos? Buvo apie minus du

Tikriausiai paslėptastraublį radai , gumbauodžiai vargu ar skraido , dabar jie nepavojingi .

Aš savo parapijoj irgi šiemet pirmas durnius visi kiti tik kapstinėjas .Kviečiukus sėja i žieminius namu patvorius tvarko ir man liepia varžta prisisukti vienoje vietoje nes musiau atsileides.O aš tik pupas pasėjau ir kvietuku vietoj išalusiu kvietrugiu pasėjau.Kažkur apie šimta penkiasdešimt ha.

Tiesa baisogaloje jau bėdavojo kad reiks sėti trečia karta nes kvietukai supuvo žemėje pasėti kovo13d.

Musiau netinkama diena sėjo. Kagi laukiam atšilima tik kita savaitgali praneša bus matyti kaip ir kas bus.Reikia dairytis sėklos trečiam kartui sėti.Gal kas turit kvietuku apie dešimt tonu lišnu.

Pasėję daigią sėklą į sausą dirvą , gali būti ramus , sudygs ir duos gerą derlių Supūti gali mažo givibingumo grūdai , arba pasėti į sumakuota žemę , kurioje negavo oro .

Į tradicini arima supylus tuos EM , naudos nebus jokios , kad ir ka pasakotų, jai nori naudos , tie EM turi turėti ka skaidyti ir taip maitinti augalus . Tai tikrai veikia , kai dirva užklota bent 20 cm. storio organika, tokia kad po apačia būtų drėgna nes kai sausa tai mikrobams nelabai patinka ir tada irgi jokios naudos.

Kad prasidėti su tais em , siūlyčiau pirma išsistudijuoti gerai viska kas vyksta dirvoje ir tada klausimų nekils. Čia jums ne salietra kokia , o gyvi padarai.

Išvada tokia , kur EM gali veikti , ten jie visai nereikalingi , nes mikroorganizmai užsiveisia savaime , kur jų labai reikia ten negali daugintis ir žūsta .

O pagal bandymus kokiu metu laiku ar kokiais menesiais daugiausia isplaunama ir kokias maziausiai?

Tokių duomenų manau nėra , nes išplovimą lemią daugybė kintančių faktorių . Esmė tame , kad laisvi NO3 jonai su kiekvienu pertekliniu kritulių kiekių negrįžtamai migruoja žemyn , nuplauti gilyn , bet dar neišsiplovę nepasiekiami varpiniams augalams , todėl ir sėjami bastutiniai augalai , kad juos gražinti .

Šiandien buvau seminare,tai sake kad trašos pasiektu drenaža reikia apie 700 mm lietaus,t.y.beveik metine norma.O išsiplovimas negresia,todėl kad,įšalo nėra,paviršinis vanduo nubegės,tai kad galima buti ramiam.

Bandymų duomenys rodo , kad vidutiniškai Lietuvoje kas metai per drenažą išplaunama 16-20 kg /haN Labi lietingais metais iš javų lako išsiplovė 74 kg/ha azoto .

Šiandien atsiuntė azoto tyrimų duomenis , 1,76mg/kg , taip . kad likę tik trupiniai . Dirvožemis priemolis , žieminiai sėti po rapso ,kuris tręštas 185kg. N. Nėra abejonių , tręšti reikia tik klausimas kiek duoti .

Salietros NO3 grupė ištirpusi patenka į dirvožemio tirpalą kažkiek jos paima augalai ir savo maistui mikroorganizmai , bet esant mažesnei nei 10 laipsnių paros temperatūrai ,tiek vieni tiek kiti paima mažai , sinoptikai greito atšilimo nežada ,todėl naudodami dideles N dozes turėsime nuostolių Jeigu šių dienų lietaus vanduo pasieks drenažą jame būs ir nitratų ..

0.1+0.5 Sekarot OD + 2.4-D Nutarfarm 600g/l

0.1+0.5 Sekarot OD+MCPA 500 g/l

0.5+0.3 MCPA 500 g/l + Mustang

0.2 Arrat

0.15+1 Banvel 4S +MCPA 500 g/l

1+0.2 2.4-D Nutarfarm 600g/l +Banvel 4S

Kokį variantą patartumėt? Visų kaina/ha panaši

nei vieno, nes cia nauju visokiu prirasyta....

Kokie čia nauji , jie visi 20-40 metų senumo .

li gal gali placiau apie tas bakterijas? kokiu budu jas apveli ir is kur ju prisikasti? ir kiek is kisenes tai kainuos?

ekoakademija.lt, 40lt/ha, apveli taip pat kaip beicu ne daugiau negu 24h iki sejos ir saugai nuo tiesioginiu saules spinduliu.

Kestai,

kokia bakterijos forma jei ji redukuojasi per para?

ir kiek vnt/ha iterpiama i ha su 260kg/ha pupu?

Kaip suprasti žodį "redukuojasi "

Nėr čia ką galvot, kaip sėjom žiemkenčius, taip sėsim.

Perskaičiau visą temą , visus siūlymus , bet nerandu nei vieno 100%-nio .Žiemojimo sąlygos labai s8kirtingos . Mūsų zonoje nebuvo nei vienų metų , kad atsparios žiemojimui veislės , būtų pilnai žuvusios

Šiaurės Lietuvoje dirbantiems reikėtu ieškoti Švedijos , Suomijos , ar Rusijos sibirietiškų veislių . Nes iš visų priemonių veislė lemia labiausiai .

pas mus kyrie eleison zieminiams.

Tai kad pas mus amen jau buvo aišku dar šalčiams neprasidėjus vien iš prognozių prieš 2 mėn.. Negi tik dabar supratai?

Jeigu , šalčiai būtų prasidėję gruodžio mėn. , kviečiams nebūtu amen . Bėda tame , kad augalai jau buvo praėję termoinducijos tarpsnį , po gruodžio pirmo dešimtadienio atšalimo , vėliau vėl pradėjo vegetuoti . Mano stebimi kviečių augalai , nuo gruodžio 10 iki sausio 10 d. išleido dar 3 lapelius .

Rapsas , nuo atšalimo nepradėjo vegetacijos , todėl ir sausio mėn. šalčius atlaikė žymiai geriau .

Nu niekaip nematau , kad ir pagal gismeteo gautusi vid. paros temperatura +5. Gerai , verciuosi ant kito sono , pazadinkit kai susils...

Neaišku ką reiškia +5 , kad prie tokios temperatūros nevyksta azoto nitrifikacija sutinku , bet jeigu kalbame apie žieminių vegetacija ji prasideda ir prie +2 .Prieš 10 dienų , vasario 22 pasėjau bandymui ž. kviečių , šiandien jau leidžia šakneles , be to kiekvieną diena stebiu pasirinktus augalus , trečia dalis jų leidžia naujus lapelius . Pusė žiemos prabėgo be pašalo , nitratų išplovimas nėra mažas bet tai daugiau priklauso nuo dirvožemio mechaninės sudėties ir humuso kiekio .

Sveiki ... Buvau rapsų pasėlyje vienam šiandien. Kažkaip labai nusigandau Išroviau ir ant kelių augalų šaknų radau po gumbelį .. negi čia tas rapsų gumbas ??? Tame lauke rapsas pirmą kartą buvo pasėtas prieš 4 metus, o prieš tai niekada tame lauke nėra buvę rapso ... Dabar vėl tame lauke žieminis rapsas ... ir tokie dalykai ... Tikrai negalėjo jis atsirasti nuo per dažno grįžimo į tą patį lauką, todėl peršasi mintis ar negalėjo ši liga, jeigu čia tikrai ji, ateiti į šį mano lauką su sėkla, kuri buvo pirkta iš Dotnuvos projektų ?

tai gal pats atnesei su padargu kokiu nors, nes tai imanoma

Kad mes laikomės sėjomainos, rapsas į tą patį lauką grįžta tik į ketvirtus metus. o ir šiaip rapsą savo ūky pradėjom auginti tik prieš 4 metus, tai kai kur jis po kartelį buvęs, o kai kur jau antrą kartą ... anksčiau rapso iš vis neaugindavom ... tame ir keistumas

Šaknų gumbo grybo sporos pasiskleidžia žemėje ir su sėklomis neplinta . Platina ne vien rapsai bet ir piktžolės , pav. tverikai , žvaginės ir kitos.

Na su kvieciais jau kaip ir aisku, susale ir dejo i kapa. Agil veisle 100%, del skageno dar klausimas, bet jei palikus tai tiketis is ju nieko nereiktu. Bet va su rapsu visai kitaip visi gyvi ir jau pradeda vegetacija, pasakykit kaip rapsas atlaike o kvieciai ne?

Šiuo klausimu būs visokiu aiškinimu , bet tikrosios priežasties niekas nepasakys . Įdomiausia , kad išgyveno visi , ar auginti laikantis visų technologijos kanonų , ar pasėti ir palikti likimo valiai .

Pinigu bereikalingas svaistimas ir tiek. Dar neaisku , kad ir givai atrodantis bus geri. Karbamidas NH2 yra amidinis o ne amoniakinis kaip , kad kitose trasose NH4 ir amidinio forma galutiniam augalu pasisavinimui turi virsti i nitratini NO3 .Pagal kovo menesio prognozes dar negreit ateis siluma. Kartais pirminio azoto doze gali buti prazutinga silpniems zieminiams , taip , kada gerai pasverkite kas su kuo ir kaip.

Žinau , kad karbomidas (NH2)2 CO yra amidinis ,bet augalų šaknys pasisavina nitratinę, amonio ir amidinę formą , be abejo turi būti kontakte su šaknimis , kaip purškiant per lapus .Perėjęs . į amonio formą pasisavinamas taip pat , tik nitratinė i šaknis patenka per tirpalą Esant aukštai temperatūrai ir pakankamai drėgmes NH2 forma laikosi trumpai.

Aš neagituoju dabar naudoti karbomidą . bet nesistebiu kurie taip daro

kali ir fosfora manau kad galima pilt daba ant lauku, bet azota tai tas pats kad pinigus i klozeta nuleisciau

Pinigus leisdamas į klozetą gali užkimšti , o į dirvą ,išbarsčius karbomidą , nieko nenutiks . Maža dalį NH4 formoje pasisavins pradėję augalai vegetuoti , o NO3 , vėliau kai sušils orai .

Beje vakar teko šnekėtis su šiauliečiais tai gyrėsi kad karbamido šimta atidavė prieš dešimt dienu.Tikslingas toks trešimas ar ne neturiu šiuo klausimu nuomonės.

Visai logiškas sprendimas , ne vienus metus esame taip darę . Išplovimo pavojus mažas , garavimo jokio . o pavargę augalai laiku gaus azoto .

Geriausias sprendimas . pasibaigus šitiems šalčiams . atželdinti ir po poros savaičių būs aišku kas teisus . Aš daug kartų patyriau , kad pirmas atšalimas , nors ir virš 20 laipsnių apšaldo tik lapus , o šaknys lieka gyvos. Žinoma ir atspari veislė .

Sutinku su drapox , dėl balų . Žemės dokumentuose nežinau iš kur jie paimti pagal žemės našumą retai kur tinka.Tačiau klysti dėl fosforo ir kalio , 5 grupės dirvožemyje jų yra apie toną gryno elemento.Be to rūgščią reakciją toleruojantys augalai jų paima ir iš netirpių sluoksnių .

Ne nuo humuso viskas priklauso labai norint galima ir smėlyje betka užsiauginti, tik priežiūros reikės daug.

Tai gal tada kas paaiškintų kokios tos maisto medžiagos yra humuse ir kokiam pavidale ir kaip augalai jas valgo ? Atsakius į šituos klausimus paaiškės viskas apie humusa.

Todėl ir skirstomi dirvožemiai į natūralaus derlingumo ir dirbtinio, kuriam reikia papildomų resursų . Maisto medžiagos humuse tos pačios , kurios buvo dirvožemio organikoje prieš suskaidymą . Straipsnio šiuo klausimu nesiruošiu rašyti .

Ten jo knygos ir yra pritaikytos labiau daržiui prie namų nei dideliems laukams , bet yra ir paaiškinta kaip viskas vyksta dirvoj ir bent ivardintos problemos su kuriom susiduria cheminė žemdirbystė. O kaip jas spresti kiekvienas jau galvoja pats.

Kolkas pasaulyje yra visko perteklius , tik pasiskirstymas labai blogas.

O humuso gėris tai turbūt tik toks , kad drėgme sugerti sugeba. Kitaip tada kodėl pvz. šiltnamiuose auga viskas piuikiai ir vatoj ir išvis hidroponikoj , kur humuso net kvapo nėra.

O kad ūkis pasidarė verslas betkokia kaina, o sažinei liko mažai vietos.

O organikos tai aišku nepriveši tiek , kad intensyva padaryti, bet gražinti tiek kiek paėmiai visai imanoma, ir gerai pagalvojus galima dar ir trašas su chemija sumažint, nebent taip norisi remti vadybininkus .

Žodžiu einam jau į pievas, bet kiekvienas ūkininkas turėtų bent kiek galima daugiau stengtis išmanyti apie dirvoj vykstančius procesus ir stengtis kuo mažiau teršti savo žemę , o ūkį daryti kuo rentabilesniu, sėkmės visiems to siekiant.

Turbūt niekas neneigs , kad augalui būtini: šviesa , šiluma ,vanduo , oras ir maisto medžiagos . Visi faktoriai išskyrus šviesą priklauso nuo humuso kiekio dirvoje .Todėl keista skaityti , kad jis nereikalingas . Laboratorijoje ar šiltnamyje galima maitinti tirpalais , bet laukuose to nepadarysi .

Ten jo knygos ir yra pritaikytos labiau daržiui prie namų nei dideliems laukams , bet yra ir paaiškinta kaip viskas vyksta dirvoj ir bent ivardintos problemos su kuriom susiduria cheminė žemdirbystė. O kaip jas spresti kiekvienas jau galvoja pats.

Kolkas pasaulyje yra visko perteklius , tik pasiskirstymas labai blogas.

O humuso gėris tai turbūt tik toks , kad drėgme sugerti sugeba. Kitaip tada kodėl pvz. šiltnamiuose auga viskas piuikiai ir vatoj ir išvis hidroponikoj , kur humuso net kvapo nėra.

O kad ūkis pasidarė verslas betkokia kaina, o sažinei liko mažai vietos.

O organikos tai aišku nepriveši tiek , kad intensyva padaryti, bet gražinti tiek kiek paėmiai visai imanoma, ir gerai pagalvojus galima dar ir trašas su chemija sumažint, nebent taip norisi remti vadybininkus .

Žodžiu einam jau į pievas, bet kiekvienas ūkininkas turėtų bent kiek galima daugiau stengtis išmanyti apie dirvoj vykstančius procesus ir stengtis kuo mažiau teršti savo žemę , o ūkį daryti kuo rentabilesniu, sėkmės visiems to siekiant.

Kuo jus tikri , kad įdėjęs skelbimą asmuo nori išsinuomoti , gal atvirkščiai kelia nuomos kainą .

norejau pasakyti, kad kol nenutirps tas 30cm tol zeme nepasalas, o pagal tokia oro temperatura ilgai tas sniegas gali tirpti, o jei dar bus lijundra ir poto pasals dar uzsides pluta ir nebegaus oro, prasides sutimas.

Fuzariozė ( iššutimas , pavasarinis pelėsis) , ne visada pakenkia javams esant ir storai sniego dangai be pašalimo . Tam reikia 1. Gero priešsėlio 2. sveikos sėklos 3. efektyvaus prieš fuzariozę beico ir optimalaus neperaugusi pasėlio . Jeigu viskas atvirkščiai ir esant geroms oro sąlygoms sulauksime ligos protrūkio .