ssenelis

idomiai.. Nuoroda kur ikeliau, visai kitaip bamblejimo pradzia BBCH 30 pavaizduota. Jei 5 cm pakiles, tai juk jau skaitosi, kad pirmas bamblys seniausiai yra, realu, kad ir antras bus tarpubamblis virs 2 cm atstumu didesniu ir antras bamblys, kad yra skaitysis. Apie bamblejimo pradzia bent jau raso, kai dar pirmas tarpubamblis nebuna net centimetro pakiles dar. Tad drasu teigt del 5 cm. Kaip ziuriu cia tik man neaisku turbut, pasikliauju ka randu internete. O  visi kolegos puikiausiai viska zino, tik nenori dalintis. Vienas ssenelis tik issake savo nuomone.

Ne aš tokį terminą sugalvojau , taip rašo apibūdindami organogenezės etapus prof. V Šlapakauskas ir dak. P Duchovskis .

Bamblėjimo pradžia skaitosi kai pirmas bamblys pakyla 5 cm. nuo žemės paviršiaus .

Miežiu krūmijimasis priklauso nuo dirvos derlingumo , oro sąlygų , sėjos laiko ir veislės , kad ccc skatina , tik pasakos .

Svėrės dar nežydi , tai barborytė .

Pelesis, cia geras. Prajuokinai is pacio ryto

Išplitusi miltligė akivaizdžiai matosi , bet negalima neigti , kad nėra pavasarinio pelėsio( fuzariozės) .

savaitgali planuoju per lapus duoti karbamido 8 kg/ha + magnio sulfato 3kg/ha, ar galiu kartu purksti ir reguliatoriu? bei koki siuo tarpsniu naudojate?

 Karbomidą naudoti tikslinga, kada šaknys nepajėgia patenkinti augalo azotu , dėl sausros , trukumo dirvoje ir kada silpnėja ju veikla po išplaukiojimo . Dabar , esant pakankamai drėgmės , šaknys dirba pilnu pajėgumu , jeigu išberta antra salėtros dozė , išpurkštas karbomidas tik trukdys šaknų  darbui .

o ka jus vadinat bamblejimu??

kai tokiu komentaru pasiskaitai tai net juokas neima

Nesuprantu iš ko juoktis ,teisingai parašyta .

Gal buvo šlapi lapeliai barstant salėtrą ? 

Šaknys užbaigia savo veiklą prasidėjus pieninei brandai , iki žydėjimo pabaigos  dar intensyviai maitinasi ir auga , išrovus matosi tik atraminės šaknys kurios siurbimo funkcijos seniai nebevykdo .Sutinku , kad po plaukiojimo trešimas per lapus efektyvesnis.

Kas pasakys, kas čia per kultūros pasėtos?

Pas mus Rotax ir ADA taip pat atrodo.

užsiciklinote čia su tuo karbamidu trešti gali bet tikrai pirmam trešimui netinkama traša aplamai ant paviršiaus karbamidas ne ta traša kuri turėtų buti pilama

Taip tvirtinant reikėtu pasakyti kažką daugiau .

Pirmam žieminių tręšimui naudoti karbamidą nėra protinga, nes kol jis pereis į NO3 formą, ateis balandžio vidurys jei ne pabaiga. O iki to laiko augalai badaus. Ryt surasiu skaidrę iš seminarų, prie kokių temperatūrų karbamidas virsta į augalo šaknims pasiimančią formą.

 Karbamidas kaip salietra gerai tirpsta vandenyje  ir pasiskirsto dirvožemio tirpale šaknų plote .Prieš virsdamas amoniu , nors ir trumpai patenka į augalų šaknis , perdirbtas į amonį , kadangi pasiskirstęs plačiai ,  salityje su šaknimis gali būti augalų naudojamas , žinoma didžiausia dalis būs nitrifikuota ir panaudota , kada azoto poreikis didžiausias . Šiomis dienomis , kol temperatūros žemos karbamidą naudoti nėra blogas sprendimas .

  Sulfate sieros yra daugiau negu azoto , kurios dabar augalai naudos labai mažai , daugiau palijus didžioji dalis jos išsiplaus . Gaivinimui geriau tiktu gydomieji tirpalai išpurškiant , o azotą išberti NO3 forma .

Gal patartumet kur ieskoti piktzoliu knygeles, kad matytus kaip atrodo jaunos piktzoles? Kazkur nukisau kazkokios firmos knygele ir nebepazistu zoliu

Instituto bibliotekoje Dotnuvoje . 

Pas mus visi žieminiai vegetuoja . azoto po gausiu kritulių likę mažai , atsižvelgiant į oro prognozes, ypač sunkiose žemėse , kur išplovimo pavojus minimalus ir galima įvažiuoti , maža norma tręšti verta .

Sėk ir viskas bus gerai 

  Nereikia pamiršti ir fungicidu, kurie sukelia žalinimo efektą . Prie staigios sausros nespėja baltymų sukaupti grūduose , reikėtu padaryti šiaudų analizę , tada būtu aiškiau .

Na kad sėti kažinką tikrai nežadu ir tai manau nesąmonė, nes padoriai ir laiku įdirbti be šanso, o pasėti bele kaip ir bele kada, tai nesąmomė. Į pūdymus sėdavau baltąsias garstyčias, nes savos sėklos davaliai, bet dabar jos išbrauktos iš pūdyminių augalų sąrašo.O ,,sava flora" su tokiu kiekių masės aš abejoju ar susitvarkys, nebent reikia idealių oro sąlygų.   

    Bet ir tikslo nėra , kad per vienus metus  viskas būtu suvirškinta ir dalis išplauta .

 Gavau išsinuomoti kelis ha pievų, pievos nenaudotos 10-15 metų ,krūmų nėra tik žolė kaip vilna .Tai dabar bandau sudėlioti jų įsisavinimo technologiją. Galvoju tokius kertinius dalykus : 1- likusios augmenijos pjovimas- mulčiavimas kiek įmanoma anksčiau,  2-lėkščiavimas, kad sudaiginti kas gyva, 3- purškimas glifosatais iki  birželio 1d., 4-arimas po 3-4 sav. Po to dirbimas pagal reikalingumą iki žieminių sėjos. Dar galvoju  panaudoti amalgerolį  http://www.kustodija.lt/lt/produktas/11/Amalgerol  arba baktolive http://www.litagra.lt/Bactolive  nes tos paviršinės masės bus daug. Tai klausimas ar apsimoka ir jei apsimoka, tai kada geriau ,nusmulkinus ar po pur 

     Senoje pievoje susiformuoja ideali dirvožemio struktūra ir pilnai pakanka savos mikrofloros esamą masę perdirbti . Negerai , jau pavasarį sėti grūdines , dėl ligų , nes pievoje daugiausia augo varpinės ir dėl spragšiu , naikina daigus .Labai naudinga , prieš žieminiu sėją , žaliai masei pasėti ankštinius ar bastutinius augalus .Svarbiausia kuo ilgiau susidariusia struktūrą išsaugoti , nedirbti šlapios ir kuo mažiau mindyti .

nesutinku. Pirmam tresimui karbamidas manau netinka, jo veikima galima susieti su mikroorganizmu veikla, o intensyviai veiklai reikia aukstesnes dirvozemio temperaturos. Antram tresimui viskas gerai, bet pirmam karbamido zieminiams nenaudociau.

    Esant žemai temperatūrai ureazės fermentas veikia labai lėtai , karbomidas ilgai išlaiko amidinę struktūrą , kuri gerai įsisavinama augalai , orams šiltėjant karbomidas amonifikuosis ir virs amoniu , kurį augalų šaknys irgi lengvai paima kol bus surištas dirvožemio . Temperatūrai kylant prasideda nitrifikacijos procesas ir didžiausia dalis trąšos lieka augalams pilnai vegetuojant .

Gal labjau tinka vasariniams pries seja,kad isiterptu i zeme.Neiterptas garuoja ,turesi nemazai nuostoliu.

  Karbomidas garuoja , kai temperatūra pakyla virš 15 laipsniu , todėl ankstyvas tręšimas  pilnai tinka , nėra išplovimo pavojaus kas dažnai atsitinka su salėtra

Dabar krūmijimosi mazge nėra jokios šaknies, o visos šaknys prie grūdo. Gal jos ten atsiras tik pavasarį. Ar tai turės įtakos žiemojimui?

Jeigu šiluma ilgiau pasilaikys atsiras ir rudenį , jeigu užšals pavasarį.

Lauko gale kur lengva žemė labai giliai pasisėjo žieminiai (apie 7cm.).

Šaknies stiebas 3cm. nuo grūdo plonas ir tik po to storėja. Ar tai labai blogai?

  Stiebo sustorėjimas prasideda nuo krūmijimosi mazgo ir parodo kuriame gylyje turėjo būti sėkla , tas tarpas tarp sėklos ir mazgo  augalui nereikalingas .tai papildomas energijos eikvojimas , visa šaknų sistema vystysis krūmijimosi mazge .

Po lietaus pastebejau pradejo gelst daigai nuo apacios ( nuo saknu ) kas cia per reiskinys, saknus dusta ?

   Neaišku , koks priešsėlis , patręšimas lr kiek to lietaus buvo . Pas mus , tik nuo praėjusio penktadienio kiek daugiau palijo , žieminiu pasėliai kentėjo nuo sausros. Mano, mažu laukeliu bandymuose , atsėliuoti po visu varpiniu , kiek  mažiau po rapso irgi pageltę nuo pagrindo , po dobilų , žirnių  pupų, lubinų visiškai žali  Visi laukeliai pasėti be patręšimo . Darau išvadą gelsta dėl azoto trūkumo .

Kiek yra pakankamai?

P ir K pakanka 10  ir daugiau  t/ha užauginti grūdiniu derlių , kiek yra kitu reikalingu elementu nežinome , jeigu ir didinsi  K , derlius nuo to nedidės .