virgis807

Sveiki.
Aš tik mėgėjas sodininkas, su grūdų auginimu neturiu nieko bendro, tad galite toliau nebeskaityti tie, kam svarbi asmeninė patirtis.
Prisižiūrėjau Johno Kempfo video, tai galiu pasidalinti keliomis idėjomis į temą. Johnas propaguoja ne no-till, bet „regenerative“ - atkuriamąją žemdirbystę, kurios esmė augalų maitinimą pervesti iš trąšų į sukuriamą bioaktyvaus dirvožemio. Beveik pilnai sutampa su no-till, tad jo idėjos gali būti pritaikytos jūsų no-till praktikoje.
Johno teigimu, didžiausią grąžą lyginant su sąnaudomis duoda dvi priemonės:
1)      Inokuliantų (bakterijos ir grybeliai) panaudojimas sėjant ar iš anksto ir
2)      Tręšimas per lapus. Čia pagrinde kalbama apie tręšimą mikroelementais, o ne NPK.
Kas naudojate šias priemones? Teisingesnis klausimas būtų – kodėl dar kas nors nenaudojate šių priemonių?
Johno idėja, kurią jis grindžia šimtais mokslinių tyrimų ir dešimtmečiais praktinio darbo, yra tokia: „augalai labiau maitina dirvožemį nei dirvožemis augalus“! Augalas fotosintezės metu sukuria angliavandenius, kurių dalį per šaknis skystu pavidalu išskiria į dirvožemį ir tuo maitina mikroorganizmus – bakterijas, grybelius. Bakterijos suvalgo angliavandenius, jų daug prisiveisia, ir jos augdamos iš dirvos paima mineralus, kurie buvo augalams neprieinamoje formoje. Bakterijų gyvenimas trumpas, jos numiršta ir tie jų iš dirvos paimti mineralai kartu su jų kūneliais tampa puikia maistine medžiaga augalams. Net daug geresne, nei ištirpintos mineralinės trąšos. Tokiu būdu vyksta abipusiai naudingi mainai – augalas maitina angliavandeniais, atgal gauna mineralus. Kaip sustiprinti šį procesą? Geriausia yra padidinti fotosintezės efektyvumą. Johno teigimu, įprastinių pasėlių fotosintezės efektyvumas sudaro tik 15-20% lyginant su jų genetiniu potencialu. Ir galima labai staigiai – per dieną – fotosintezės efektyvumą padidinti 2-3 kartus nupurškus lapus reikiamais mikroelementais. Tiesa, tas efektyvumo padidėjimas netruks labai ilgai ir vėliau reiks pakartotinių purškimų.
Johno teigimu, per maždaug 3 metus galima atstatyti ar sukurti tokį bioaktyvų dirvožemį, kad jis pilnai aprūpintų augalus ir daugiau nereiktų įterpinėti jokių trąšų, jokių papildymų, nebent kažkokių mikroelementų, jei jų nėra dirvoje, bet tie papildymai reikštų maždaug gramus kas kelis metus hektarui. Bioaktyvus dirvožemis iš oro fiksuos azotą, iš dirvožemio į augalams prieinamą formą mineralizuos fosforą, kalį ir daug kitų elementų.
Johnas daro augalų sulčių tyrimus ir pagal tai nustato, ko trūksta augalams. Tik sulčių tyrimas tą parodo tiksliai. To neparodo nei sudegintų augalų dalių mineralų tyrimas, nei dirvoje esančių mineralų tyrimas. Daugelis mineralų yra dirvoje, bet jie yra neprieinami augalams, dirvos tyrimas gali parodyti didelį geležies ar mangano kiekį, bet jų augalai negalės įsisavinti, nes jie bus per daug oksiduoti, pvz., valentiškumas +4, kai augalai gali įsisavinti tik +2. Ir tokiu atveju galima į dirvą papildomai įnešti daug geležies ar mangano, bet jokio efekto augalų sultyse nebus, nes įnešti elementai iškart oksiduosis ir taps neprieinami augalams. Kokia išeitis? Lapų purškimas chelatine reikiamo mikroelemento forma. Johno teigimu, virš 90% augalų trūksta geležies. Kodėl? Todėl, kad dirvos tapo per daug oksiduotomis, o taip pat blogą įtaką padarė herbicidai, fungicidai ir mineralinės trąšos.
Johno teigimu, dabar dažnai blogiau yra ne kokių nors elementų trūkumas, o perteklius. Nes elementai turi panašias savybes ir tarpusavyje konkuruoja, jei kažkurio elemento yra per daug, tai jis labai sumažins kito susijusio elemento įsisavinimą. Augintojai per daug naudoja trąšų, daug naudoja trąšų, kurių trūkumo augalai išvis nejaučia. Johno kompanija pagal augalų sulčių tyrimus nustato, ko trūksta, ko yra per daug ir koreguoja augalų mitybą. Rezultate trąšų naudojimas sumažėja kelis kartus per kelis metus, bet panaudojami inokuliantai ir lapų tręšimas, o derliai išauga bei kartu išauga derliaus sveikumas ir kokybė.
Johno teigimu, užtikrinus tinkamą augalų mitybą, jie nebesirgs ir jų nebepuls kenkėjai.
Ką galima paminėti lyginant Johno idėjas su jūsų aptarimais? Kažkiek sureikšminate dirvos nejudinimą, bet neskiriate tikslingo dėmesio dirvožemio bioaktyvumui – turbūt mažai naudojate inokuliantus, nesistengiate padidinti fotosintezės aktyvumo, neskiriate dėmesio mikroelementiniam tręšimui per lapus, nesaugote dirvožemio gyvybės nuo neigiamo herbicidų ir fungicidų poveikio. Net tikslingai sistemingai viską darant tai užima kelis metus, o naudojant tik dalį priemonių ir rezultatas bus dalinis.
P.S.: https://www.advancingecoag.com/ 

Apskritai manau, kad ideali ir pelninga sejomaina įmanoma tik mišriame gyvulininkystes ūkyje. 

Vikis poseli setas 2021-08-13

Nebuvo mokslinių tyrimų bet panašu kad tai šalutinis vakcinos poveikis ir priskiriamas prie dažnai pasitaikančių 

Kaip suprantu Tamsta esat gamtos apdovanotas ,kad per  atstuma matot .

Kaip suprantu Tamsta esat gamtos apdovanotas ,kad per  atstuma matot .

Gal bus naudinga  
Skaityti nuo galo

Tada net pasiskolint nebuvo iš kur, o be užstato tai išvis slėpkis.
Niekada nebuvo lengviau.
Visais laikais buvo brangu, nes reikėjo visko, traktoriaus, padargų, elemtarios betonuotos aikštelės, kad nors lauke galėtum remontuot.
Reikėjo vaikus auginti, perkant pampersus kildavo klausimas pampersai ar šlapia dešra, buvo ir taip ir dar baisiau buvo, ligos visą kitą.
Apie kelnes sau nesvajojau, ką ten apie mašiną.
Bet čia ne apie tai.
Žodžiu nesakykit man, kad tada buvo lengviau, aš puikiai pamenu nuo ko ir kaip viskas prasidėjo ir kaip yra dabar.
Vien informacijos prasme jūs esat pranašesni už mus šviesmečiais!!!!

Bet tai ilgai tau signalas iš smegenų iki kairės kojos eina.

Va kaip pas juos teisinga už būsta ir duona tenka atidirbti https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2021/05/02/news/pandemija-versla-speicia-i-kampa-rusai-i-laukus-isgyne-kalinius-19047393/

Garliavoj apie 120 euru su siurbliu ir paskirstytojum

Kai visu paklausiau tai toks jausmas kad niekam neidomu kaukia ir tegu kaukia svarbu kad veikia anokia cia problema
Tikroji kaukimo priezastis buvo skirtingi dantraciai. Kadangi as norejau ant seno liemens cia kalbu Mtz 82 1985 metu uzdeti hidrobaka Mtz 952 2005 metu kuris yra su keiciamais filtrais ir yra daugiau pajungimu tai yra i priekini ns 10 siurbli ir turi keleta papildomu nubegimu kas reikalinga pajungti galinio tilto blokiruotei su mazu pedaliuku kaip yra naujesniuose. Visi sneka kad Mtz gamina nuo 1960 metu ir niekas ten nesikeite,o pasirodo keitesi senesnio mtz82 hidrobako dantratis kuris suka hidrosiurbli yra z-25 tai yra 25 dantu, o naujesnio z-24 tai yra 24 dantu atitinkamai yra skirtingi dantraciai liemenyse. Todel ijungus siurbli atrodo kad kaukia jis o istikruju kaukia dantraciai. Taip pat skiriasi ijungimo mechanizmas naujesnio yra su trimis sratais panasiai kaip T-40,o senesnio paprastai prisiveda dantratis ir viskas. Va tokia istorija.

Sveiki, įdedu citatą. Pagrindinė mintis: optimalus pH priklauso nuo kultūros, kurią auginate, todėl kiekvienu atveju vis kitaip. Vieni augalai "perneša" rūgštesnes dirvas, o kiti ne.
Algis Mačiukas pateikia susistemintą informaciją apie optimalias pH normas skirtingiems augalams. Skirtingų rūšių augalai mėgsta nevienodo rūgštingumo dirvožemį. Dirvos kalkinimas reikalingas jei pH viršija šias vertes:
pH 3,5 – 4,5: bruknės, šilauogės; pH 4 – 6,5: kanadinės cūgos, kalninės pušys, vakarinės tujos, karpotieji beržai, mahonijos, putinai, sidabrakrūmiai; pH 4 – 4,5: rododendrai, viksvuolės, viržiai, azalijos, erikos, hortenzijos, orchidėjos, margeniai; pH 4,5 – 5,5: linai, mirtos, paparčiai, ciklamenai, raktažolės, bromeliniai augalai, kamelijos, fuksijos, anturiai, paparčiai; pH 5 – 6: miežiai, avižos, lelijos, kalatėjos; pH 5 – 7: vilkdalgiai; pH 5,5 – 6: žieminiai rugiai, stevijos; pH 5,5 – 6,5: kukurūzai, pakalnutės, dauguma kambarinių gėlių: ciklamenai, pelargonijos, galenis, smidras, begonija, kalceoliarija, raktažolė, tradeskantė, fikusas; pH 6: eleborai; pH 6 – 6,5: cukriniai runkeliai, žieminiai kviečiai, meileniai; pH 6 – 7: narcizai, pelėžirniai, kalijos, žioveiniai; pH 6,5 – 7: pupiniai augalai, vaškuolės, klivijos, chlorofitai, aspidistros; pH 6,5 – 7,5: gerberos, gvaizdūnės, hiacintai, leukonijos, rožės, skaistažiedės, tulpės, žilės, petunijos; pH 6 – 8: ratiliai, kardeliai; pH 7: bijūnai, pentiniai; pH 7 – 7,5: jurginai; pH 7 – 9: eglės, kadagiai, baltalksniai, bukai, gudobelės, klevai, kukmedžiai, alyvos, eglūnai, forsitijos, jazminai, kauleniai, lanksvos, ligustrai, sausmedžiai, sedulos, žagreniai, žilakrūmiai. pH 5 – 6: rūgštynės;
Įvairios daržovės pagal rūgštingumą geriausiai auga, kai pH 6 – 7: pH 5,5 – 6,5: bulvės; pH 5,5 – 7: morkos, petražolės, salierai, ridikėliai; pH 6 – 6,5: salotos, špinatai, krienai, kopūstai; pH 6 – 7: kukurūzai, pupelės, česnakai, krapai; pH 6,2 – 7,5: burokėliai, kopūstai, žirniai; pH 6,3 – 6,7: pomidorai, paprika, baklažanai; pH 6,4 – 7: agurkai, patisonai, melionai, brokoliai; pH 6,5 – 7,5: Pekino kopūstai; pH 6,5: porai; pH 6,4 – 7,9: svogūnai.

Kaimynai su mažai žemės užsiimdami daržininkyste turi daugiau pajamų nei didžioji dalis vidurinių ūkių.
Užsiima auginimu ir perdirbimu, parduoda turguje + iš kiemo. Šildomi šiltnamiai, uogos, daržovės. turi keletą karvių kurių visas pienas perdirbamas į gatavą produkciją, taip pat perka kiaulieną ir ją išrūkina. Rauginti kopūstai,agurkai, braškių daigai. Tvenkiniai laistymui. Bėda su žmonių radimu dirbti, bet šeima didelė ir padeda.
Temos autoriui turint iš kur gauti papildomas rankas tai su tiek žemės tik į daržininkystę, o kokią pasirink pats. Braškės, šilauogės ar kažkas kita.
Šalia mano žemės plečiasi šilauogių ūkis virš 13ha, viskas aptverta, laistymas, darbuotojų patalpos, viskas modernu.
Neparduok supirkėjams už centus ir jeigu įmanoma pagamink iš savo produkcijos didesnę vertę turintį gaminį.

Tie kurie turėjo "gerus " darbus neskaitant biudžetniku  kaip parodė gyvenimas  tapo pašalpiniais ir niekaip nesulaukia tų išsvatotu 257 .O į ūki visada atsiremsi .

Tie kurie turėjo "gerus " darbus neskaitant biudžetniku  kaip parodė gyvenimas  tapo pašalpiniais ir niekaip nesulaukia tų išsvatotu 257 .O į ūki visada atsiremsi .

Sveiki . Gal kas siunčiat kmynus per siuntas . Reiktu maišo.

Tie kurie turėjo "gerus " darbus neskaitant biudžetniku  kaip parodė gyvenimas  tapo pašalpiniais ir niekaip nesulaukia tų išsvatotu 257 .O į ūki visada atsiremsi .

literatura
https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1302316/juozas-erlickas-kuciu-nakti-norisi-pabut-su-artimaisiais-lendu-i-suns-buda
........Kūčių naktį aš negeriu. Jokiu būdu! Na, nebent nuėjęs tvartan, pasiklausyt, ką gyvuliai kalba, susirandu šiauduos paslėptą butelioką. Neišgėręs gi nesuprasi gyvulių šnekos. Daugelio žmonių – taip pat.

hailandu neauginam, nesam ragave ju mesytes, auginam sarole, angusu, herefordu misrunus puiki mesa skerdziam parduodam ir patys valgom, lietuvos vartotujui pagrindine esme ne mitai kad ta mesyte valgo karaliai bet kaina ir kokybe, krumynuose nebutinai hailandus auginti galima ir angusus ir herefordus, jie taipat nera reiklus pasarams ir nereikia kazkokiu sudetingu fermu

O kur ta teisinga vieta? P.S. Paskutini karta kai buvau bažnyčioi( krikštynose) tai klebonas po ceremonijos pašpasijo ir apie mergas ir apie gėjus  nal lyg ir ( palei davatkas)neteisingoi vietoi. Jug nekursim naujos temos tam skerdenu kainu klausimui, ir bendrai visose normaliose diskusijose nukrypstama nuo pagrindinės temos

O kur ta teisinga vieta? P.S. Paskutini karta kai buvau bažnyčioi( krikštynose) tai klebonas po ceremonijos pašpasijo ir apie mergas ir apie gėjus  nal lyg ir ( palei davatkas)neteisingoi vietoi. Jug nekursim naujos temos tam skerdenu kainu klausimui, ir bendrai visose normaliose diskusijose nukrypstama nuo pagrindinės temos

Ukis misrus augalai - galvijai
Ukis 200ha cia su pievom sienaut + ganyt,
Sejomaina, kvieciai, rapsai, kvieciai, avizos, liucerna kvieciai,
Kiti laukai kvieciai rapsai kvieciai dobilai, kvieciai, aviza
Kiti laukai kvieciai, misiniai silosiui, rapsai, kvieciai, avizos, rapsai.
Zemes darbai - arimas,  1 kart kompaktorius, seja, volavimas,
kitas budas  skutimas noraginiu 1kart,   1 kart kompaktoriu, seja, volavimas.
Kvieciu augimas -Purskimai nuo zoliu, 1 kart ccc 1 kart nuo ligu ir tai ne visi laukai, kulimas 
Rapso auginimas - purskimai nuo zoliu, nuo pabiru, pavasari trumpinimas, nuo vabalu 2 kart , nuo ligu 1 kart, kulimas.
Azoto tresimas kvieciam vm iki 150
Rapsui 200 +- vm atiduodu visada.
Dirvos tyrimai dirvos ph 6 6.5   fosforo trukumas nes jo randa 50 kalio uztektinai.
 

Negaliu susilaikyti tai papezėsiu 
Didžiausia bėda visiems matau sėklos guolis, kapiliarai ir t.t. voluot, nevoluot, arti, kultivuoti bla bla bla... 
Bet juk viskas dirvoje yra kol nekišam nagų   Tik ikišus kažkokį padargą į dirvą pasipila aibės problemų - grumstai, per puru, per kieta - nelenda ir t.t. Geležių prekeiviai pudrina smegenis, kad kažkoks stebuklingas metalo gabalas sukuria dirvos struktūrą, atstato kapiliarus ir t.t. Jūs tuo tikit?  Kas met tos pačios bėdos ir visi čia dejuojat tą patį per tą patį, bet nieko nekeičiat, o tik galvojat, kad pakeitus padargo spalvą ar naujus kaltus, ar dar su kregždėm ar be, stebuklingi rezultatai ateis, bet taip nėra. Ar yra?
Chemijos gamintojai rodo savo achujienas gamyklas, seka pasakas apie stebuklingus eliksyrus, be kurių mes, pasak jų, neužauginsim maisto, neišmaitinsim žmonijos. Jūs tuo tikit? 
Aš tikėjau, bet jau nebetikiu. 
Klausit ką daryti? 
Think outside the box 
P.s. nebūtina skaityti ką rašau, tai tik mano nuomonė, galit vadinti mane durnium, man nuo to tik smagiau.
 

Jokių problemų: