virgis807

Pas mane situacija tokia-nuoma 70€/h jei aš deklatuoju nesvarbu ka séju  ši rudeneli norejau spsisarti nedeklaruojama nes mazai zoles  gaspadoroaus klausiu Ar galiu atsiséti tavo pieva (šalia mano sklypo visalaika ganydavau) Gaspadorius sako (gerai pagalvojes ) Aš tau ja nupurkšiu tu apsiark pavasari žoles sekla nupirksiu naudokis bet aš deklaruosiu šalimais dar psiimk kita sklypa  kokiom pat salygom man tinka    Manau tas kas dirbo žeme žino realias pajamas ir neplešikauja  Iš kitos puses del kainu tai iš dalies  kaltas lipimas vienas kitam ant galvos

Pas mane situacija tokia-nuoma 70€/h jei aš deklatuoju nesvarbu ka séju  ši rudeneli norejau spsisarti nedeklaruojama nes mazai zoles  gaspadoroaus klausiu Ar galiu atsiséti tavo pieva (šalia mano sklypo visalaika ganydavau) Gaspadorius sako (gerai pagalvojes ) Aš tau ja nupurkšiu tu apsiark pavasari žoles sekla nupirksiu naudokis bet aš deklaruosiu šalimais dar psiimk kita sklypa  kokiom pat salygom man tinka    Manau tas kas dirbo žeme žino realias pajamas ir neplešikauja  Iš kitos puses del kainu tai iš dalies  kaltas lipimas vienas kitam ant galvos

Vakar šienapjūtė baigta, šiandien pabaigiam susivežt. Dar virš 12ha atiduosiu kaimynui, nes paskui nebus kur dėt atolų. 823 ruliai.

Irmi jei taip nori taupyti mano pinigus nusipirk traktoriu priekaba ir vyniotuva ( kuris taupo 50%%%%%%%% pleveles)  esi laukiamas   

Turiu dublį. Skaičių viešai skelbti nenoriu dėl tam tikrų priežasčių, maža kas čia skaito kokie davatkos kaimo Šiemet atlikau einamajį rimtesnį remontą, tai neskaitant nusidėvėjimo preso remontai kol kas kainuoja 0.3 eur/rulonas. Sukant 100 rulių eina tūta tepalo ir 5 l grandinių tepalo (tepti mėgstu riebiai), tai kažkas 0.2 eur. kuras 0.4 eur. Plevele su tinklu 3.4 eur. Taigi presavimo EBITDA (9-3.4-0.3-0.2-0.4=4.7 eur). Taigi viskas susiveda vėlgi į technikos nusidėvėjimo kaštus. Traktoriaus nusidėvėjimą net nežinau kaip skaičiuoti, nes jis nupirktas gera kaina ir žvelgiant iš rinkos pokyčių nelabai ir nuvertėja, be to, pilnai naudojamas žemės dirbimui ir presavimas sudaro gal 20 proc jo darbo laiko. Realistiškai koks 50 ct max traktoriaus nusidėvėjimas ruliui, bet tiek nėra. Presas kažkur jau rašiau, tikėčiau apie nepilnas euras. Na dar mokesčius susimokam, bet 3 eurai EAT lieka. Tai čia kiek, 30 proc. pelningumas. Pelningumas čia kosminis realiai ir taip, jeigu žiūrint iš tradicinio verslo pusės.
jeigu euru pakelčiau, uzdirbčiau 30 proc daugiau Bet aš žinau, kad yra karma, atlygins man už partnerišką darbą su ūkiais, o kai vaikaisi tik pinigų, jie vis tiek nieko neatneša

Radai ka palyginti- lenko situacija " perku -parduodu" _parduotuvé ta pati  kasinkés tos pacios ir t.t. tik lenkui jau reikia važiuoti nebe  1 karta o 7 kartus (nes padaugéjo klientu)  jo papildoma investicija laikas, kuras ,amortizacija   ir uzdarbis 7 kar didesnis   Dabar apbudink situacija " investuoju i ž.ú technika  noriu kad ji atsipirku ir aš dirbdamas  uždirbčiau"  Aš nesu pléšikas bet kai man kartais.pasakydavo-"gal pigiau " aš atsakydavau "važiuojam i degaline jei nupirksi pígiau kuro nei aš perkuosi tada bus pigiau" kitam  esu atskes ir taip "nusipirk savo traktoriu ir padargus galési kitiems dirbti pigiau".Kaškaip norinčiu neatsirado gal žinai kodél P.S. dél verslo virtuvés dar prie ruso iš.savo a.a. Tévo esu girdéjas toki  posaki "Šika ant kapeikos nes ant rublio nepataiko" ar panašei   kai jaunas buvau nesupratau  esmés dabar viskas aišku

"Perspektyva aiski"- idomiausia tai kad netgi tokie straipsniai http://www.manoukis.lt/naujienos/rinka/23890-jautiena-grudai-pienas   http://valstietis.tv3.lt/naujienos/ukininku-zinios/vieni-stambiausiu-lenkijos-mesininku-isikure-marijampoleje/  neprivercia susimastyti gerbemu supirkeju -ir tai apsoliučiai nedaro teigiamo poveikio músu kišenei p.s.-- U.M. sausio menesi  už mišrúnus sumokejo po 1.65€

Kaip pirstu i aki tokias pat išavadas padariau ir aš ,seniau šienaudavau  didesni plota (sofkinku"  tanku poligonus") ,dabar perséjau savo pievas patrešiau ir naudos turiu žymiai daugiau-- palyginimui pernai is "sofos" 5ha -20 ruliu iš savo vidurkis 1ha  18 vnt  išvados-" sofkininku " laukai ganymui  saviems laukams - méšlas,gera sékla, ir trašos

Kaip pirstu i aki tokias pat išavadas padariau ir aš ,seniau šienaudavau  didesni plota (sofkinku"  tanku poligonus") ,dabar perséjau savo pievas patrešiau ir naudos turiu žymiai daugiau-- palyginimui pernai is "sofos" 5ha -20 ruliu iš savo vidurkis 1ha  18 vnt  išvados-" sofkininku " laukai ganymui  saviems laukams - méšlas,gera sékla, ir trašos

Diena tą sykį, pamenu, išpuolė ne iš gražiųjų – protarpiais vis palynodavo, pūtė žvarbus vėjas. Nors sveikata buvo tokia pat pizdavota kaip ir oras, pataisyt ją šansai buvo menki.  Iš vakaro su Pralgauskiu patvarkėm visą jo užpiltinę, kaip kokie asilai pamiršę bent lašą pasilikt pusryčiams.  Brigadininkui buvau pasižadėjęs sėkmingai baigt traktoriaus remontus, nes ne už kalnų jau buvo pirmieji pavasario darbai, bet nuo saldžios, iš gryno spirito ir uogų pagamintos užpiltinės galva barškėjo taip, kad tie pažadai man buvo giliai dapizdy. Kad atrodyčiau smarkiai dirbantis, pamirkęs ranką atrabotkėj, išsiterliojau veidą ir pusę ryto prasismaukiau po dirbtuves ieškodamas ką čia išrijus.  Mano nelaimei, sausra dirbtuvėse buvo kaip Afrikoj...
Staiga lauke išgirdau burzgiant mašiną. Išlindęs pasicekavyt pamačiau, kad į kiemą kaži ko užsuko viliukas.  Jo šoferį, durpyne dirbantį Praną, gan neblogai pažinojau. 
 „Sveikas, Pranai. Kaip žmonikė, kaip vaikai? Kokio bybio tau čia mūsų dirbtuvėse prireikė?“ - priėjęs mandagiai pasiteiravau, suprasdamas, kad negražu pradžioj pult prie kalbų apie reikalus.
„O, Vaciuk, sveikas gyvas“ – ištiesė ranką Pranas ir kaip mat ją patraukė, pamatęs, kad aš tepaluotas visas kaip velnias. „Gerai žmona laikos, septintas mėnuo jau eina...“
„Pizdu, paskui, papasakosi“ – nutraukiau bičiulį. „Gal turi bardačioke ar po sėdynę ką užsikišęs? Aš, žinok, viena koja grabe nuo ryto“
Mano dideliam džiaugsmui, Pranas turėjo. Be žodžių kaliau penkiasdešimt, ir prisidegęs cigaretę, giliai įtraukiau dūmą. 
„Ooo... zajebys... vėl spalvotai  matyti pradedu“ – atsidusau. „Dabar jau galim kalbėtis. Ale, žinai, įpilk, Praneli, gal dar vieną...“
Man baigus sveikatinimosi procedūras, pradėjom šnekėtis. Pranas ėmė pasakotis apie šeimyną, nėščią žmoną, darbus. 
„Šiandien načialnikus vežiau į Rėkyvą“ – nusižiovavęs pradėjo pasakot bičiulis. „Ir žinai ką mačiau? Ten krautuvėj apelsinų buvo išmetę. Eilė jobanyj vrot kokio ilgumo buvo...“
Čia pat Pranas pridūrė, kad biški pažįsta tos parduotuvės vedėją – esą  ana kartu su jo žmona prekyboj mokinos, ir Pranas pradžioj ją kadrino. Bet dėl kaži kokių priežasčių, liaudiškai tariant, b****  gavos... Žodžiu, vedėja prasitarė, kad prekyboj apelsinai greit baigsis, bet sandėly dar jų liks. Gal rytojui, gal geriem žmonėms, gal dar kam...
„Žinai, žmonai dabar vitaminų reikia, tai sutarėm, kad po pietų atvažiuosiu paimt. Nenorėjau prie  valdžios jų vežtis“ – paaiškino bičiulis.
„Suprantu.. suprantu..“- numykiau. Tuo tarpu mano galvoj užsisuko minčių karuselė... „Jobšikmat, apelsinai! Vaisių vaisiai!  Už patį vaisių karalių – vaisių vyną gardesni! Net nepamenu kada valgiau juos paskutinį sykį“ – galvojau sau, tik viena ausim beklausydamas, kaip apie savo nėščios žmonos poreikius kažką pasakoja Pranas.
„Nepyk Praniuk, turiu lėkt, kurviškai šikt užsimaniau“ – staiga sumelavau. Atsisveikinom ir nuskuodžiau į dirbtuves. Apsiplovęs rankas gazoliu, sėdau ant dviračio ir numyniau tiesiai į fermas. Galvoj jau buvo užgimęs  apelsininis planas...  Susiradęs Eleną išsivedžiau ją į lauką ir, pavaišinęs kišenėj turėtu saldainiu, užklausiau:
„Tai kaip tau, Elenyte, darbas sekasi? Seniai kažkaip bebendravom. Sakė, laikrašty įdėta buvai?“ 
„Buvau įdėta. Ir ne veltui“- išdidžiai tarė Elena. „ Pats žinai, kad ilgą laiką dirbau pamainine melžėja, bet va, paskui pasiprašiau pirmaveršių grupės. Ir man davė dvidešimt penkias telyčias! Pradžioj sunku buvo žinot jų produktyvumą, todėl įsipareigojau primilžti iš kiekvienos po 3900 kilogramų. Bet jau per pirmą pusmetį primelžiau po 3050 kilogramų, todėl metiniai įsipareigojimai pernai buvo įvykdyti su kaupu!“
„O tu jobtvaimat, man tuoj vėl pradės galvą skaudėt...“ – sumurmėjau sau tyliai po nosim.  „Klausyk, Elena, man reikia tavęs kaip moters. Važiuojam į Šiaulius. Dabar. Dviese...“
„Ką? Kaip? Kas?“ – melžėjos pirmūnės akys vos neiškrito lauk iš akiduobių. Supratau, kad reikia atskleisti kortas.  Paaiškinau Elenai, jog yra galimybė Rėkyvoj gaut apelsinų, bet tam man reikia jos pagalbos. Kurį laiką it telyčia pamykusi, ji galiausiai sutiko. 
„Bet iki pavakario turim spėt grįžt“ – tarė ji.
„Spėsim, būk rami, čia gi pora valandžikių daugiausia“ – nuraminau. 
Elena, nors jau ir nebe mergiško amžiaus, vis dar buvo  -aitė.  Jaunystėj buvo graži merga ir kavalieriai prie jos rikiavos į eilę, bet, matyt, dėl per didelio išdidumo, nė viens jai neįtiko. Laikui bėgant tas simpatijų būrys išsisklaidė, ir Elenos širdis taip ir liko laisva. Tad visą ją atidavė darbui... 
Iš Poviliuko pasiskolintu Ižu išbirbėm po kokio pusvalandžio. Nors ir sakiau Elenai, kad apsirengtų šiltai, ta visgi išsipuošė – vietoj rekomenduotos vatinkos užsivilko ploną išeiginę kurtkelę, vietoj praščiaikų apsiavė proginius batelius. Taip apsirengus lėkt per žvarbų vėją, tegu ir lopšy, buvo tikrai šalta. Nu, bet kaip sakoma , šalta vienai, gražu visiems... Nuzvimbėm į Rėkyvą gan greit, be jokių sutrukdymų. Sustojęs prie krautuvės liepiau Elenai pasiruošt – po šikna laikytą pagalvėlę užsikišti priekin už striukės. Pats tuo tarpu nušokau nuo motociklo ir nuėjau vidun, ieškot vedėjos.
„Gera diena, gerbiamoji“- tariau ją susiradęs. „Aš - Vacys Maslionka, Čirvinskio Prano pažįstamas. Pranelis minėjo, kad apelsinų turėjot. Ir, sakė,  galit nėščioms moterims pagelbėt...“ – šelmiškai mirktelėjau akį. Vedėjai nespėjus nė išsižiot, kyštelėjau ranką į atvypusią jos chalato kišenę ir palikau ten į triubikę susuktus rublius. Tuo pat metu, it prisuktas pradėjau bėdavotis apie tai, koks sunkus manosios nėštumas – visą  laiką pykina, nepadeda jokie liaudiški metodai.  
„Socialistinio lenktyniavimo nugalėtoja, darbu pelniusi šlovę, gulinėja dabar kiauras dienas ir žiaukčioja.  Ką besuvalgytų, vis negerumas užeina. Nieko mėsiško  į burną nebeima... Vitaminų trūkumas...“ –  graužia nata užbaigiau savo monologą. Tiesą sakant, kalbėjau taip įtikinamai, kad net pats pradėjau tikėt.
Kaip tik tuo metu girgžtelėjo durys ir į krautuvę lėtai įkrypavo Elena.  Tvirto stoto melžėja su už striukės užkišta pagalvėle atrodė įspūdingai ir neleido suabejot mano pasakojimu.
„Ilgą laiką dirbau pamainine melžėja,  bet paskui pasiprašiau pirmaveršių grupės. Ir man davė dvidešimt penkias telyčias…“ – nė nepasisveikinusi, vis traukydama snarglį pradėjo pasakot mano nėščioji.  Nežinia, kiek laiko būtų skambėjusiosios didingos kalbos apie pienininkystės ūkio pirmūnės pasiekimus, bet vedėja jas greit nutraukė, mostelėjusi galva sandėlio link. Supratau, kad atvykom ne veltui...
Rėkyvą palikom su laimikiu, apie kokį negalėjau pasvajot nė slapčiausiose fantazijose – geraširdė vedėja apelsinų mums atseikėjo net pusantros dėžės! Nežinau, kas šitoj medžioklėj pamačijo labiausiai, bet buvau pasiutusiai patenkintas. Toks patenkintas, kad ryžausi Eleną nustebint maloniu siurprizu – pasukau ižą į Šiaulius. Nusprendžiau pašaut iki traukinių stoties ir ten savo kompanjonę pavaišinti beliašais...
Likimas kartais būna negailestingas. O kartais tiesiog keistas ir nenuspėjamas. Toks jis buvo ir tą syk... Mums su Elena prie motociklo beraitant po trečią beliašą (į vidų nėjom, nes buvo baugu, kad iš lopšio koks nors miesčionas neišpyzdintų apelsinų), iš už nugaros išgirdau pažįstamą balsą:
„Sveikas Vaciuk, kokiais tu čia daba vėjais?“
 Atsisukau – už nugaros stovėjo dar nuo profkės laikų pažįstamas elektrikas Vladelis. 
„Ai, va, bliacha, bobikę pas akių daktarus atvežiau“ – leptelėjau nenorėdamas išsiduot. Elena kilstelėjo akis ir, nepratardama nė žodžio, toliau godžiai pribaiginėjo beliašą. Putlios, riebaluotos lūpos spindėjo kažkaip gundančiai. Persimetėm su Vladeliu keliais žodžiais ir tas patraukė į stotį. 
„Lekiu pas brolį į Šeduvą.  Ten degtinės užvežė“ – ištarė atsisveikindamas...
„Pizė kazė, Elenyte, ant arklių! Odisėja tęsiasi“ – ryžtingai šūktelėjau kompanjonei, vos tik Vladelis nuėjo. Elena lyg ir pradėjo kažką sakyt, bet jos žodžiai prasmego ižo burbime.
Nors važiuot buvo šalta, o apelsinais apsikamšiuisiai mano kompanjonei dar ir nepatogu, reikalas buvo svarbus. Tad į Šeduvą nuskriejau it koks motociklų ralio čempionas. 
„Moku rubliais ir apelsinais“ – pasilenkęs tariau pardavėjai, kai ta žiojosi sakyt, jog degtinės jau nebėra. 
„Supratau“ – tarė ir iš po prekystalio ištraukė keturis sabonius. „Galiu tiek.“
„Žinot, kaip sakoma, geriant reikia žinoti saiką, kad netyčia per mažai neišgertum...“ – atsidusau traukdamas iš užančio apelsinus. Pardavėja šyptelėjo ir pridėjo dar du butelius... Puikus sandoris, ką bepasakysi.
 
Visas švytintis grįžau pas lopšy sėdinčią sustyrusią Eleną. Pažvelgiau ir širdį suspaudė  nerimas. Kaip aš taip?.. Kaip aš taip nepagalvojau?.. Nugi neparsivešiu saugiai degtinės butelių lopšy tarp apelsinų suguldytų...  Laimei, sprendimą pasiūlė Elena – iš kiosko nusipirkom kelis „Komunizmo aušros“  numerius ir kruopščiai suvystėm į juos arielką.
„Nu va, Elenyte, į Rėkyvą atvažiavai nėščia, o iš Šeduvos jau su kūdikiais lopšy išvažiuojam“- tariau tiesdamas kompanjonei savo vatinkę. „Sėsk dabar už manęs, ir stipriai apsikabink. Lopšys tegu kroviniui lieka“
Grįžt namo teko tiesiai prieš vėją, kuris kiaurai košė pavasarinę Elenos kurtkelę. Prasidėjęs smulkus lietus pasiuto plakt veidą. Galėtum pagalvot, pizdavota situacija. Bet ji tokia nebuvo... Lopšy ritinėjosi krūva apelsinų,  saugiai suvystyti pūsojo šeši buteliai degtinės, o iš nugaros jutau stipriai prisispaudusios Elenos šilumą. Netoli Šedbarų dešinė jos ranka palengva nuslydo žemyn. Mane iš vidaus pradėjo mušti karštis... 
„Paleisk mane prie fermų. Po darbų aš pas tave ateisiu, pasidalinsim apelsinus“ – sušuko ji, kai jau buvom netoli namų.
Nieko nesakęs linktelėjau galvą ir pasukau motociklą į dumblėtą lauko keliuką.  Diena, prasidėjusi taip šūdinai, žadėjo puikią pabaigą. „Reiktų iš kažkur kokį kvietką susiveikt“-pagalvojau. „Visgi ryt kovo aštunta...“
------------------------------------
Tokia va istorija man nutiko vienais metais, kai krautuvėse beveik nebuvo apelsinų ir Gorbačiovas pradėjo savo kovą prieš alkoholį. Žiūriu dabar į naują valdžią, su užsidegimu kibusią į kovą prieš alų, vyną, cukrų, dyzelines mašinas ir dar visokius kitokius dalykus ir galvoju... Jūs kovokit, kovokit. Iš tos kovos tikriausia b**** gausis, bet užtat kiek gražių naujų istorijų liaudyje gims...

Tu girtas ar toks gimei?
p.s o koks jausmas "turėti" švedą? aš rekomenduočiau švedę paturėti, geriau be prieauglio žinoma. žinok šalta ji kaip ledas. Gal toks nervuotas nebūtum?

Protingos kainos esme ne pigume o teisingas koybés ir teisingo atlygio santykis

Kadaise ieskojau buliuko ,tai va jau turiu nuo pernai ir vaikiukai jau jo ridenasi siemet
 

kastuvo skaiciavimai labiau tinka ukininko sunui, kai realiai ukininkauja tevas, vaikas nori prasukti parama (JU), pvm moketi nenori, tai registruojas pvm moketoju. viska jis gerai surase, tereikia atsisesti ir susirasyti. 

Parama patvirtinta ruosiama sutartis jokiu papildomu klausimu is nma. Galiu  drasiai teigti ,kad man apsimokejo samdyti konsultanta.Pats uzpilde paklausima 16.6 -16.7  Pats  derino atsakymus su buhalteria ,skambino i nma domejosi projektu ir siandien pranese paskutines naujienas  As tuo tarpu galejau ramiai darbuotis 

Gerbemi ukininkai  visas salygas isigaleti "sofkininkams" sukurem patys per begalini nora toreti "daugiau nei kaimynas"  paprastas pavyzdys  jei mes nuomojames masina tai jos netaisom ir mokam nuomos kaina uz pilna serviza  ojei mes nuojames zeme  tai mes patys ir krumus kertam ir zole sejam ir t.t. as taip zemes.nenuomuojuosi nuomuota zeme deklaruoju ir nuomos kaina pieva/2 
 

As ir neteigiau kad siltas ar saltas vaduo nereikalingas--- jei norim ramei miegoti visada turi buti tvarkingi dokumemtai  -- ramus  miegas ir sveikas maistas- sveiktos pagrindas

Ziurint optimistisai tai nuo antro saukimo spalio  men liko apie 800000 nes nesurinko skirtai sumai paraisku  bet tas yvyks negreitai nes 2016 pavasari rinktas paraiskas.nuo 65 balu verino iki 2017 02   t.y. 8 men jei tokiu tempu vertins 128 su 60 balu tai baigs tik 2017 10   cia tik pamastymui  okur jiems skubeti  vertins ar nevertins vistiek kiekviena menesi gaus zinute kad atlyginimas  banko saskaitoi  jie labai toli  nuo zemes ukio jie nesupranta kad ukis laukti negali 

iš pasisakymu supratau jog tamsta nelabai draugauja su technika ir varžtu sukiojimas nėra hobis , tad naujas su garantyją ira geras pasirinkimas jai ira galimyb, jai gerai paskaičiavai ir esi tikras jog sugebėsi įpirkt nauja ir tai nebus stabdys ūkio veiklai , PIRMYN jami nauja ir nesuki galvos, nevalgai dulkių ikaitusioi kabinoi, neklausai ausis itempes pašalinų garsu ir negrieži dantimis jai ką išgirsi o remontuot nėr kada .
nepatarsiu koki rinktis, tavo pinigai tu ir rizikuok. kai pirkau ZETORA tuomet buvo geriauses kainos ir kokybės santykis ir rėmontas nebrangus lyginant su BRENDAIS , nors jau penki metai o rėmonto tik pradurti ratai ir ekspluatacinės išlaidos( tepalai filtrai) , valandų jau virš dviejų tūkstančių.
Bet skolos dar nevisos atiduotos :((( nors ūkis nuo 25ha. iki 124ha deklaruojamos o viso virš 130ha. užaugo. pirkau netik traktoriu bet ir pluga sėjamaja, su parama 50pros. Skola pristabdo kitus darbus , reik pinigu žemei išpirkinėt padargus atnaujint ir tt, tad Dirbdamas tuos 25ha su mtz50 pinigu turėjau daugiau ir galėjau sau leist paišlaidaut, dabar kolkas ne. Bet nikiek nesigailiu, darbas kad ir zetorium žymei mažiau vargina nei mtz. sveikata brangiauses turtas ka turim . 

Kodel ukininkas turi buti priristas prie zemes as pavyzdziui turiu mesiniu galviju uki dirbu NOK  sejos sienapjutes metu gryztu apseju susienauju kai manes nera sunus pavaduoja  koks tikslas veltui laika leisti  tamstos neteisingas mastymas 

Netoli nuo manes  ukininkas augino gal 500 aviu"" neapsimokejo"" pardave prisipirko karviu gal 100 melze  " neapsimokejo""  dabar pieno neparduoda  versisam girdo bulius augina 30 men nesveria nei 600kg  gal dabar "apsimoka" abejoju  ukininkauti reikia su galva --manimaliais kastais pasiekti maksimalu rezultata 

Iš kur čia tokia matematika, kad per pus mažiau? už avį sumažėjo apie 3 eurus, mėsinį apie 15 eurų. Tas mažėjimas yra užprogramuotas jei tik didėja gyvulių skaičius, ir taip bus ir ateinančiais metais, nebent pieninius mėsinius mišrūnus pravalys

Tikrai žmogus sirgo kai mokykloje matematiką mokė o dabar naują temą sugebėjo sukurti ir klykia ant viso svieto, kad iš 107 atėmus nepilnus penkiolika, gaunasi perpus mažesnė suma. Manau net neverta diskutuoti apie voką skirtą tam reikalui ir kitus dalykus. Čia primena "trolių" fermos propagandą. TRINKIT TEMĄ !

Ir dar" nostalgiją" paminėjo, turbūt tikrai troliai į mūsų forumą nusitaikė