marius0722 Paskelbta Vasario 17, 2007 Pranešti Paskelbta Vasario 17, 2007 kokiu reikalavimu reikia laikytis gaminant rulonus? keli metai is eiles men daro rulonus ir nemazai is ju buna truputy supelije, pasidalinkit patirtim
ricardaas Paskelbta Vasario 17, 2007 Pranešti Paskelbta Vasario 17, 2007 Nu čia įdomiai parašyta...su kodu,kaip iš kosmoso Jei rimčiau,tai temą tokiu pavadinimu,reikėjo sukurti,nes šienainis vis plačiau visur naudojamas,o apie jį diskutuojame įvairiose temose,taip kad šioje temoje būtų išsamesnė informacija tik apie jį... O admino prašyčiau šią temą perkelti į gyvulininkystės skyrelį,o tai augalininkai nelabai čia ką ta tema atsakys,o be to ir maišysis jiems ta tema...ir dar norėčiau kad pavadinnimą šios temos pataisytumėte į "Šienainio gamybos rulonuose reikalavimai"
Usurinis Paskelbta Vasario 17, 2007 Pranešti Paskelbta Vasario 17, 2007 Palietei labai sudėtingą temą. Tiek daug niuansų , kad net sunku pradėti aiškintis kas blogai. Pradžioje pasiūlymas suskaidyti visą ciklą dalimis, prasavimo laikas po pjūties, presavimas, vyniojimas, transportavimas, sandėliavimas. Padaręs klaidą bet kuriame iš šio ciklo elemente rezultatą gausi vienodą finale - pelėsį.
Pofke Paskelbta Vasario 17, 2007 Pranešti Paskelbta Vasario 17, 2007 matot visko pasitaiko. Mes supresuojam ir vezam namo ir tada vyniojam i plevele. karta vakare susukau ir sugedo traktorius su frontaliniu tai tik kita ryta parsiveziau ir dar isrugu kibira uzpyliau ant rulono poto apvyniojau plevele - rezultatas labai geras jokio pelesio
jegis Paskelbta Vasario 18, 2007 Pranešti Paskelbta Vasario 18, 2007 jei gerai suspaustas ritinys tai nematau problemu del pelesio jis yra tik ten kur pradurta plevele, o jei ritinys pilnas oro(t.y. vidurys minkstas kad gali kumsti kisti) tai ir pelesiui daugintis palankios salygos. o siaip gali ir sausa, ir pavytusi ,ir zalia vynioti tai ir nepelys
Rimis Paskelbta Vasario 18, 2007 Pranešti Paskelbta Vasario 18, 2007 Rulonus pradėjau sukti prieš koki 10 metų.Tai teko pastebėti, kad labiau mėgsta pelėti sausesni rulonai,Ypač jei žolė yra iš durpyno.Ir dar priklauso nuo metų.Pavyzdžiui prieš pora metų pas mus daug kas skundėsi kad pelėja rulonai, nors plėvelė nepažeista,ir dar tokiais mažais plėmais,manau kad pelėsis pateko su žolę.Teko man irgi vynioti rulonus praėjus kokiai 6-8 val. ,bet rulonai būdavo geri,tik ant vyniotuvo problemos būdavo.Įtakos turi ir plėvelė.Vienais metais nekibo, tai irgi kai kur metėsi pelėsis.Šiaip manau pagrindinė taisyklė yra ta , kad reikia gerai apvynioti plėvelę ir paskui jos nepažeisti (Varnos , pelės, žmonės).Kita taisyklė tai kuo stipriau suspausti.Jei gerai suspausta tai ir pažeidus plėvelę pelėsis toli neina.Aišku svarbu yra ir žolės drėgnumas .Nes jei žolė nėra perdžiūvusi tai ir susispaudžia geriau ir karvės ėda geriau.Dar vienas svarbus dalykas yra kaip dažnai tenka matyti kad žolę suka kai jau baigia ji peržydėti ar net jau sėklas meta.Kiti suka net kelis metus nešienautą pievą,o paskui skundžiasi " mon supova bloga susoka" Aš stengiuosi pjaut kai tik pradeda plaukiot. Na ir aišku stengtis suvyniot per tas 2 val. Štai tokie mano pastebėjimai
unia Paskelbta Vasario 19, 2007 Pranešti Paskelbta Vasario 19, 2007 apie rulonu gamybą aisku tie kas dar ir kitiem daro galetų parašyti po knygą ir pas kiekvieną bus vis kas nors kitaip,mano pastebejimai apie pernai metus sukau sausesni iki dabar viskas gerai net pleveles vyniojau maziau niekas nesupelijo,toliau suvezti per tris dienas sako vezdavau ir po savaites viskas puiku,kai kurie nepilnai susispausdavo vidurys minkstas irgi viskas gerai,aisku kur prapleši veždamas arba varnos prakapoja tai gero to vietoj nelauk pelesis garantuotas.
Usurinis Paskelbta Vasario 19, 2007 Pranešti Paskelbta Vasario 19, 2007 Kas liečia praplėšimus tai aš juos gydau plačia statybine vandeniu atsparia izoliacija . Jei pastebi ir laiku tai yra iki paroas laiko užklijuoji tai pelesis neįsimeta. O plyšimas gali būti ir labai didelis , dedi sluoksnis prie sluoksnio ir padengi visą plotą, svarbu kad būtų nepažeistas suveržimas, nu tinkliukas ar šniūras , kad rulonas nesipūstų.
ricardaas Paskelbta Vasario 22, 2007 Pranešti Paskelbta Vasario 22, 2007 Pradžioje pasiūlymas suskaidyti visą ciklą dalimis, prasavimo laikas po pjūties, presavimas, vyniojimas, transportavimas, sandėliavimas. Padaręs klaidą bet kuriame iš šio ciklo elemente rezultatą gausi vienodą finale - pelėsį. Nors ir "dingo" temos autorius ,gal tikrai skaidykime dalimis...gal pradėtumėme nuo geriausio pjūties laiko-koks jis geriausias ankštinėms ir koks varpinėms žolėms Koks geriausias presavimo laikas vieni teigia kad 1 para po pjūties,kiti sako kad šią vasarą buvo galima presuoti iš karto nupjovus...na ir pačios žolės gniūžtę paėmus sakoma kad galima presuoti tada,kai tą gniūžtę susukus nebebėga sultys ir pati gniūžtė nebeatsisuka,ją atleidus...Įdomu kokiais kriterijais vadovaujasi kiti
Vitalijus Paskelbta Vasario 22, 2007 Pranešti Paskelbta Vasario 22, 2007 Tiesa sakant as nė karto nelaukiau nė vienos paros , ir iskart viniodavau... Pelėsio nė gramo nera buve, nebent kur plėvelė praplysus.
goga Paskelbta Vasario 22, 2007 Pranešti Paskelbta Vasario 22, 2007 as tai pirkau presa o apie ritinius buvau tik girdejas.kabinau prie MTZ ir i laukus . sukau visoki ,zalia, vytinta,sausa. pelesio nera.Aisku kur buvo pazeista ir nemaciau papelijo,bet nedauk.Sukau su bugniniu CLASU kaimynui suko dirziniu kintamos kameros,dar pagailejo pleveles tai dalis ritiniu iki vidurio supelijo
Rimis Paskelbta Vasario 23, 2007 Pranešti Paskelbta Vasario 23, 2007 Pradžioje pasiūlymas suskaidyti visą ciklą dalimis, prasavimo laikas po pjūties, presavimas, vyniojimas, transportavimas, sandėliavimas. Padaręs klaidą bet kuriame iš šio ciklo elemente rezultatą gausi vienodą finale - pelėsį. Nors ir "dingo" temos autorius ,gal tikrai skaidykime dalimis...gal pradėtumėme nuo geriausio pjūties laiko-koks jis geriausias ankštinėms ir koks varpinėms žolėms Koks geriausias presavimo laikas vieni teigia kad 1 para po pjūties,kiti sako kad šią vasarą buvo galima presuoti iš karto nupjovus...na ir pačios žolės gniūžtę paėmus sakoma kad galima presuoti tada,kai tą gniūžtę susukus nebebėga sultys ir pati gniūžtė nebeatsisuka,ją atleidus...Įdomu kokiais kriterijais vadovaujasi kiti Varpinėms pradedant išplaukiot,kai pradeda lyst varputė ,o ankštinėms žydėjimo pradžioj manau.O kiek išlaukti tai čia nuo žolėsir koks oras priklauso.Esu rytą pjovęs ir po pietų presavęs,arba išlauki ir parą.Tu pats atsakei į savo klausimą.
ricardaas Paskelbta Vasario 25, 2007 Pranešti Paskelbta Vasario 25, 2007 O kiek išlaukti tai čia nuo žolėsir koks oras priklauso.Esu rytą pjovęs ir po pietų presavęs,arba išlauki ir parą.Tu pats atsakei į savo klausimą. Tai būtent ta taisykle ir vadovaujasi kad susuki gniūžtę-sultys nebėga ir neatsisuka atleidus ir gali presuoti
Rimis Paskelbta Vasario 25, 2007 Pranešti Paskelbta Vasario 25, 2007 O kiek išlaukti tai čia nuo žolėsir koks oras priklauso.Esu rytą pjovęs ir po pietų presavęs,arba išlauki ir parą.Tu pats atsakei į savo klausimą. Tai būtent ta taisykle ir vadovaujasi kad susuki gniūžtę-sultys nebėga ir neatsisuka atleidus ir gali presuoti Kaip manę mokė, tai susukus gniūžtę neturi likti žalios rankosnuo sulčių.
ricardaas Paskelbta Balandžio 22, 2007 Pranešti Paskelbta Balandžio 22, 2007 Gal ir kvailas klausimas,bet kuo skiriasi ritininis silosas nuo šienainio Aš visą laiką maniau kad tai tas pats dalykas,bet Č.Jukna savo knygoje kaip apie 2 atskirus dalykus kalba: "...Moderniausia siloso gamybos technologija yra ritininis silosas.Tai labiausiai mechanizuota siloso gamyba.Tinkamai supresuotas ritinys,priklausomai nuo sausų medžiagų kiekio masėje,sveria 500-900kg.Naudojant šią technologiją,gaunami mažiausi žolės maisto medžiagų nuostoliai.Žolė į pradalges pjaunama įvairiomis žoliapjovėmis.Silosuojamai masei suvynioti naudojami ritininiai presai. Į ritinius presuoti geriausiai tinka apvytinta žolė turinti 25-35 proc.sausųjų medžiagų.Esant sausesnei masei,didėja jos mechaniniai nuostoliai lauke,susidaro palankesnės sąlygos mielėms ir pelėsiams veistis.jeigu žolė pernelyg drėgna(18-20 proc.sausųjų medžiagų) ritiniuose gali kauptis sultys ir pablogėti fermentacija.Nerekomenduojama ritinius gaminti lyjant,nors ir silpnam lietui... Šienainiu vadinamas pašaras,pagamintas iš apvytintos iki 40-60 proc. Drėgnumo žolės.Sukrautas į tranšėjas,kaupus ar susuktas į rulonus,jis užsikonservuoja veikiant iš augalų išsiskyrusiam anglies dioksidui bei organinėms rūgštims.Lyginant su silosu,šienainis yra 2-3 kartus maistingesnis ir jame organinių rūgščių būna 3-4 kartus mažiau.Geras šienainis gali atstoti šieną,o jo savikaina 2 kartus mažesnė negu šieno..." Č.Jukna,V.Jukna „Mėsinių galvijų auginimas“ Kaunas,2004 gabrysimo 1
Protuolis Paskelbta Gegužės 28, 2007 Pranešti Paskelbta Gegužės 28, 2007 Jau 3 sezonus šeriu beveik vien šienainio rulonais. Kol laikiau 2 karves, rulio užtekdavo savaitei dabar beliko viena labai produktyvi piendavė, tai jai rulono užtenka 10-14 d. Šieno 1 karvei užtenku 3 pirktų rulonų, nes jo reikia tik prieš atsivedimą bei rudenį ir pavasarį kol vidutinė paros temperatūra nenukrinta iki kokių 6-7 laipsnių šilumos (šiltesniu oru pašaras pradeda kaisti ir gesti). Patarčiau pjauti kuo jaunesnę ir geresnės botanin ės sudėties pievą. Jeigu pradalgė stora- sumesta bent iš kokių 3 metrų ir dar derlingoje ganykloje gerun oru užtenka paros vytinimo. Drėgnesnį pašarą noriau ėda ir pienuko daugiau bėga. Tokiam "galingame" pieno ūkyje kaip mano šienainio rulonai patogiausi technologija, nes neberūpi orai, anksti nusima pirma žolė ir greitai turiu gražaus atolo. Ir tas brangumas tik sąlyginis, nes derliaus nuostolių jokių- ant lauko nelieka net smulkiausių lapelių, nerizkuoju parsivežti dau kartų vartytą įbrangusį ir plėktelėjusį šieną ir talkos pas gastranomą su šiūpėle semti nereikia.
ricardaas Paskelbta Gegužės 29, 2007 Pranešti Paskelbta Gegužės 29, 2007 Dėl skirtumo tarp ritininio siloso ir ritininio šienainio išsiaiškinau. Yra kitokia problema-tose pievose kur ruošiuosi gaminti šienainį rulonuose,pernai "pasidarbavo" šernai Ganėtinai sukniso,ten velėnos iškilnotos,bet žolė atžėlusi...tik va nežinau ar grėbiant ir presuojant neprisikas žemės Kažkas anksčiau rašė kad supresavo šienainį iš pievų su kurmiarausiais,tai rulonai papelyje buvo...
goga Paskelbta Gegužės 29, 2007 Pranešti Paskelbta Gegužės 29, 2007 pernai kaimynui sukau[pats prase] panasioj pievoj tai kur papuole daugiau zemiu tai pelijo Tipo oro tarpas ar kas ten gaunasi
arimas Paskelbta Gegužės 30, 2007 Pranešti Paskelbta Gegužės 30, 2007 O pats ricardai gyvulius panevezy laikai ar kur prie panevezoi? man iki panevezio 45km.
ricardaas Paskelbta Gegužės 30, 2007 Pranešti Paskelbta Gegužės 30, 2007 Na ne Panevėžyje laikau ,o 10 km nuo jo.Šiaip aprašyme užrašiau kad Panevėžys,nes kartais būna įdomu iš kokio krašto koks forumietis,o čia iš karto matosi.
Usurinis Paskelbta Gegužės 31, 2007 Pranešti Paskelbta Gegužės 31, 2007 Ne oras papuola su žemėmis į rulonų vidų o anerobinių bakterijų puokštė kurios ir sukelia pelėjimą. Pievose kur yra kurmerausių ar priknista šernų geriausiai gaminti šieną, o jei nori gaminti šienainų teks pjauti kai sausa ir porą kartų versti kad kuo daugiau žemės nukratytum nuo žalios masės.
ricardaas Paskelbta Gegužės 31, 2007 Pranešti Paskelbta Gegužės 31, 2007 Pažiūrėjau oro prognozę,iki trečiadienio žada be lietaus.Tai gal kaip nors...šieno šiose pievose neneriu daryti nes yra šunažolės,o ji jau žydi-jei ilgiau palauksiu tai peržydėjusi kaip medis bus,o be to ir toje pievoje pienių daug užsinešė iš kaimyninių laukų Jas kol išdžiovinsi...o po trečiadienio vėl nepertraukiamą lietų žada. Na ten kur paknistos pievos-iš rudens šernai pasidarbavo,o žolė atžėlusi,aišku jei šlapia,tai ir žemių gali prisigrėbti...galvoju vieną dieną nupjauti,o sekančią nuo pat ryto grėbti-bandysiu po kokį porą kartų apversti...gal ir išeis kokybišką šienainį pasigaminti pirmi metai bus kaip tokį pašarą ruošim... O jei tik truputis žemių papuls-gal iš viso nesukels pelyjimo
Usurinis Paskelbta Gegužės 31, 2007 Pranešti Paskelbta Gegužės 31, 2007 Nu padžiovintas šienainis turi vieną pliusą palyginus su silosu ar mažai vytintu šienainiu, kai lauke -20 C jie nesušala į ragą, gali laisvai išdraskyti. Ricardai patarimas - ženklink rulonus, kad paskui žiemą žinotum kur dobilai o kur šunažolė.
ricardaas Paskelbta Gegužės 31, 2007 Pranešti Paskelbta Gegužės 31, 2007 O kodėl ženklinti Tai kad toje pačioje pievoje kur ir dobilai,ten ir šunažolė auga ir pienės...norėčiau persėti,bet ten nuomojama žemė,tai sėsiu tik tada jei savininkai sutiks ilgalaikę sutartį sudaryti,nes pasėsiu,nemažai pinigų investuosiu,o jie ims ir parduos,ar kam išnuomos Šnekinau kad parduotų,nes patogioje vietoje prie pat namų ir su mūsų žeme ribojasi,bet nesutinka-užsieniečio laukia
Usurinis Paskelbta Gegužės 31, 2007 Pranešti Paskelbta Gegužės 31, 2007 Pernai turėjau progos pasigaminti šienainį iš įvairių laukų ir sukroviau vienoje krūvoje, tai žiemą buvo galima lažybas rengti kas papuolė? dobilai, svidrė, šunažolė ar šlamutis . Buvo linksma.
Recommended Posts
Sukurkite paskyrą arba prisijunkite
Rašyti gali tik prisijungę nariai
Sukurti paskyrą
Užsiregistruokite, tai užtruks tik akimirką!
RegistruotisPrisijungti
Jau turi paskyrą? Prisijunk!
Prisijungti