AG Paulius

Čia labiau ateina iš praktikos kokios buna santykio min ir max ribos rinkoje ir koks jis buna visutiniškai ilguoju laikotarpiu. Šitokiom rinkos sąlygom kitaip ir nebeišeina skaičiuot, jeigu norima ne lošti o dirbti. Santykis tenkina,- pirkai trašų ir pafiksavai grūdus tam pačiam kainų lygyje. Praeitas sezonas geriau už visus ekonomistus pamokė kaip daryt ir kaip ne.

Salietra 1,5 santykiu čia maksimalu. Grudai bus iki 200, darbo jėga, technika, servisas, žemės nuoma ir kt. išlaidos palyginti su 3-4 metais atgal stipriai padidėje, o tada buvo salietra 220 grudai 150-180. kompleksas 300.   O dabar jau pasėta su kompleksu po 600, tai pasiskaičiuokit normaliai savikainas ir pamatysite įdomių dalyku.

Sveiki, ieškodamas infomracijos keliuose moksliniuose straipsniuose aptikau įdomų prischologinį ūkininko vertinimą. Įdomu kaip Jūs tai vertinate ? 

Sveiki, pasiaiškinau koks čia eina pakeitimas, žodžiu šiuo metu pagal galiojančias taisykles yra nustatytas technikos tranportavimo plotis 2,55 m. Po pakeitimo šis plotis padidinamas iki 3 m. taip pat su šiuo pakeitimu atsiranda ir velkamos technikos reglamentavimas kurios važiuoklės transportavimo plotis taip pat turėtų neviršyti 2,55 m pločio. 
Svarbu atkreipti dėmesį ! 
Ūkininkai pagal Kelių įstatymo 20 straipsnio 4 punktą naudojasi išlyga –
,, 4. Sutikimo naudotis keliais nereikia, kai traktoriumi ar savaeige žemės ūkio mašina, kurių matmenys (ilgis, plotis, aukštis) su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio matmenis ir kurių kraštiniai taškai paženklinti, važiuojama į lauką, iš vieno lauko į kitą lauką ar grįžtama iš jo.“
Tai reiškia kad jei važiuoji keliu su platesne nei 2,55 m. žemės ūkio technika, traktoriumi į lauką, iš vieno lauko į kitą lauką ar grįžtama iš jo reikia pasiženklink kraštinius taškus

Buvo, bet blogiausia, kad ir kelių infrastuktūrą pagal tokius skaičius projektuoja. Kodėl pasidalinau? Todėl kad dabar renkuosi padargą lankstomas vs nelankstomas ir prisiminiau siųstą LŪS info. Neilgo laiko klausimas kada žalieji su ruletkėm šokinės vidurį kelio...

4 metrai

Aš nesiūlau taip daryt, tik sakau, kad lietuviška šio produkto norma yra apie nieką. Gal kas persigalvos ir nekartos mano pernykštės klaidos.

čia mažiausia problema iš visų galimų...

Kai nesupranti užsienio kalbos ji irgi atrodo nelogiška. O kai šikpopieri iš prekybos centro tempi tik per akcijas atrodo logiška. O va jau su grūdais kainų sezoniškumas pasidaro nelogiškas, nes dauguma esate augintojai kurie puikiai supranta kaip gauti gerą derlių, bet jį tinkamai parduot darosi per sunku, nes neįdėjote tiek pat pastangų analizuoti kainų pokyčius.

Labas, JCB. Klausimas kodėl pas ūkininką lieką grašiai? ne kartą esu girdėjęs iš jūsų pačių ūkininkų pasisakymų, kad grūdus atiduodat už sėklas, trąšas ir pesticidus o kas lieka tai išmokos. Galiu pripažinti, kad tai tiesa verslas taip gerai maksimizuoją pelną ant jūsų ūkininkų, kad greitu metu ir išmokų nebepakaks pragyvenimui. Ūkininko gyvenimas kaip kazino, gaunu - atiduodu kas lieka tai azartas dirbti ir tikėtis, kad kažkada bus geriau. 
Dėl patogumo Jūs visiškai esate teisus, aš dirbu, kad man būtų lengviau suprantu, kad kai kurie dalykai gyvenime yra neišvengiami todėl dėl to nepergyvenu o ieškau būdų kaip juos sušvelninti arba pakeisti iš esmė. Apie žemės ūkio skaitmenizaciją domėjausi nuo pirmų savo karjieros metų žemės ūkyje, kada teko atlikti agronomo padėjėjo funkcija ir registruoti visus  ūkyje atliekamus darbus. Man tas nepatiko dėl to aš dirbau ir galvojau kaip tai pakeisti. 
HIKOS - tai platforma kurioje ūkininkai randa tai ko jiems reikia, ir niekas per prievartą Jūsų ponai ten nevaro čia požiūrio klausimas. Beje platformų yra daug ir kiekvienas rekasi savo draugų ratą. 

Europos Sąjungą veikia laisvos rinkos pagrindu ir tai yra vienas iš didžiausių kapitalistų pasiekimų.  Laisva rinka tai sritis, kurioje verslas veikia be jokių varžymų ir ribojimų, valstybės negali išskirtinai kontroliuoti verslo, varžyti jo laisvės, laisvą verslo judėjimą kurį gina ES teisės aktai. Vienas iš pagrindinių principų, kuriais grindžiama ši rinka, yra pasiūlos ir paklausos dėsniai. Tai reiškia, kad prekių ar paslaugų kaina priklauso nuo jų paklausos bei pasiūlos lygio. Valstybė gali įvesti kontrolės mechanizmus tik subsidijuojamam verslui, ir tik visų ES šalių sutarimu. 
 

Gerą dieną, Lietuvos ūkininkai.
Pasidalinsiu keletą pastebėjimų apie javapjūtę ir ūkininkų situaciją Lietuvoje. Tikrai galima manyti, kad derlius neblogas, ir tie nuogastavimai dėl sausros ir šalto pavasario iš dalies nepasitvirtino. Pravažiavus pro grūdų supirkimo elevatorius matosi ūkininkų eilės su pilnomis priekabomis grūdų. Tačiau šios ilgos eilės kaip ir kiekvienais metais rodo tam tikras problemas superkant grūdus (apie tai daugiau nesiplėtosiu bet pagrindinės įvadinčiau tai elevatorių nenoras įnvestuoti į didesnį pralaidumą, ir ūkininkų neturėjimas kur laikyti grūdus juos iškarto vežant nuo lauko į elevatorių.) 
Šiuo problemos yra tiesiogiai susijusias ir su superkamo derliaus kaina, kada elevatoriai dėl savo butelio kakliuko sprendimų turi progą pareikšti, kad yra užsipylę grūdais ir nespėja susitvarkyti jie pagrystai gali menkinti ūkininko uždarbį numušdami supirkimo formulę, o ūkininkas nuo 6 valandos ryto prastovėjęs elevatoriuje iki pietų džiaugiasi, kad priėmę grūdus nebegalvodamas apie mokamą kainą, nes jo rūpestis ir visos mintys sukasi apie darbus laukuose ir tolimesnę javapjūtę. Ne paslaptis kad prie šio srauto prisideda ir ukrainietiški grūdai mūsų verslas tikrai nepraleis progos pasipelnyti pusvelčiai nuperkamais grūdais. O tuo atvėju mūsų lietuvos ūkininkai yra palikti savo problemas spresti kaip kas išmano. 
Derlius neparduotas o vadyba jau intensyviai sukasi po kiemus bandydama įsiūlyti kuo daugiau naujų prekių naujam sezonui, svarbiausia užskolinti ūkininką kad jis niekur nepabėgtų, o kai turi skolą yra būdų ir toliau bendrauti. Plius geri dividentai gaunasi metinių palūkanų. 
Toks ūkininkų drožimas veda prie žemės ūkio krizės, ūkininko pelno marža yra labai aiškiai kontroliuojama prekybininkų per resursų pardavimą (sėklos, trašos, pesticidai)  ir grudų supirkimą. (Formule nuo matiff) O ką gali ūkininkas kontroliuoti ? 

Einu popkornu uzsikepinsiu - bus ka vakarais paskaityt ir pazvengt.

Gerą dieną, Lietuvos ūkininkai.
Pasidalinsiu keletą pastebėjimų apie javapjūtę ir ūkininkų situaciją Lietuvoje. Tikrai galima manyti, kad derlius neblogas, ir tie nuogastavimai dėl sausros ir šalto pavasario iš dalies nepasitvirtino. Pravažiavus pro grūdų supirkimo elevatorius matosi ūkininkų eilės su pilnomis priekabomis grūdų. Tačiau šios ilgos eilės kaip ir kiekvienais metais rodo tam tikras problemas superkant grūdus (apie tai daugiau nesiplėtosiu bet pagrindinės įvadinčiau tai elevatorių nenoras įnvestuoti į didesnį pralaidumą, ir ūkininkų neturėjimas kur laikyti grūdus juos iškarto vežant nuo lauko į elevatorių.) 
Šiuo problemos yra tiesiogiai susijusias ir su superkamo derliaus kaina, kada elevatoriai dėl savo butelio kakliuko sprendimų turi progą pareikšti, kad yra užsipylę grūdais ir nespėja susitvarkyti jie pagrystai gali menkinti ūkininko uždarbį numušdami supirkimo formulę, o ūkininkas nuo 6 valandos ryto prastovėjęs elevatoriuje iki pietų džiaugiasi, kad priėmę grūdus nebegalvodamas apie mokamą kainą, nes jo rūpestis ir visos mintys sukasi apie darbus laukuose ir tolimesnę javapjūtę. Ne paslaptis kad prie šio srauto prisideda ir ukrainietiški grūdai mūsų verslas tikrai nepraleis progos pasipelnyti pusvelčiai nuperkamais grūdais. O tuo atvėju mūsų lietuvos ūkininkai yra palikti savo problemas spresti kaip kas išmano. 
Derlius neparduotas o vadyba jau intensyviai sukasi po kiemus bandydama įsiūlyti kuo daugiau naujų prekių naujam sezonui, svarbiausia užskolinti ūkininką kad jis niekur nepabėgtų, o kai turi skolą yra būdų ir toliau bendrauti. Plius geri dividentai gaunasi metinių palūkanų. 
Toks ūkininkų drožimas veda prie žemės ūkio krizės, ūkininko pelno marža yra labai aiškiai kontroliuojama prekybininkų per resursų pardavimą (sėklos, trašos, pesticidai)  ir grudų supirkimą. (Formule nuo matiff) O ką gali ūkininkas kontroliuoti ? 

Sunaikino šiek tiek grūdų ± 60 tūks/ t ir inforstruktūra grūdams atkrauti. 

šiaip ir veislės skirasi, dirbimo būdas. tikrai matau, kad ir mano pradėjo pirmiau gelsti, nei kaimyno. jo no till su paskutimais jau daug metu. bet neturejau su kuo pamatuoti dregmes kiekio

Greitai prabėgo pusantrų metų. Sakyčiau, tai viena iš geriausių patirčių mano gyvenime. Per šį laikotarpį susidūriau su begalę iššūkių, tokiais kaip COVID-19 pandemija, karas, energetinė krizė, paukštininkystės ir kiaulininkystės krizės, dvi ministro interpeliacijos, strateginio plano rengimas ir derinimas su socialiniais partneriais, taip pat pieno krizė. Nuoširdžiai pasakius buvo sunku, bet tuo pačiu ir įdomu. Pamačiau koks yra trapus Lietuvos žemės ūkio sektorius ir kokios kyla sisteminės problemos. Problemos buvo ir bus, o šeima yra viena

Jei nera augalų kaitos tada gali atsėliuoti pagal GAAB reikalavimus. 

Negali atseliuoti tik pasirinkus požymi augalų kaita, pagal kitus ekoschemos variantus vadovaujiesi Gaab reikalavimais. 

Visi taip galvoja, tai kai pasėsi gausi 70 eur 😁

Visi taip galvoja, tai kai pasėsi gausi 70 eur 😁

Dėl tiesioginių išmokų ankstinimo, sunkiai tikėtinas variantas. Galioja reglamentas visoms es šalims nuo kada gali pradeti mokėti be išimčių. Toks sprendimas butu galimas tik sutarus visoms ES šalims. 
O dėl pūdymo tai faktas, kuris turi būti realiuotas atlaisvinant reikalavimus. 😉
 

Eilinį karta viskas turi būti suderinta su Briuseliu. Juk "Briuselis" ES pinigus dalina ir geriausiai žino kur yra sausra o kur jos nėra. Žinoma čia kiek su ironija. Akivaizdžios sausros situacijoje, tyčinis jos ignoravimas yra susietas su valstybes biudžeto lešomis. Biudžetas yra deficitinis per covid'a buvo gerai pasišvaistyta pinigais, o dabar sorry! niekas skolintis nebenori, nebedaug liko laiko valdžioje. O po naujų rinkimų bus pjautynės kodėl vyriausybė tiek išlaidavo, kodėl tiek prasiskolino, kodėl, kodėl, kodėl. O gal todėl, kad valstybė realiai neturi straegijos, ir vyskta politine imptovizacija

Kaupiasi debesys, bus lietaus 😇🍾, o iki lietaus pasidalinsiu deklaravimo ispūdžiais. Kaip ŽŪM kolegos teigia deklaravimas eina pagal planą, ir dar niekad nebuvo toks "paprastas" kaip šiemet. Deje patirtis sako visai ką kita. Neužtenka sudėti kultūrų požymių ant laukų ir džiaugtis rezultatu, dabar reikia pasitelkti ir aukštąją matematika, tinkamai susidelioti kultūras pagal atsėliavimo galimybes,nusimatyti posėlinius, tarpinius augalus, (deliojant posėlinius augalus jau pravartu ir kitu metu vasarojaus planą pasiruošti), ivertinti laukų grupavimą pagal geografinę ūkio padėtį. Nusimatyti 5 procentus negamybinių plotų. Susižiūrėti kraštovaizdžio elementus, nuoširdžiai pasižadėti nebearti laukų (nes NMA alsis akis atydžiai kiekviena lauką), prisiimti "Biblijinį" augalų kaitos pažadą. Pavargti su naujai atsiradusios valstybine žemės lopineliais palaukese ir lauko pakraščiuose kurie ribojasi su keliais, ir dėje krastovaizdžio elementų pažymeti nėra galimybes tose vietose. Dar erroru kalnas dėl nuolatos besikeičiančių kžs ribu. Ir saldus pasiekto finišo jausmas. 
Bet moralas tame, kad deklaravimo sistema padaryta per sunki ir visiškai eilini karta neatsižvelgta i žemės ūkio verslo logiką. 
Ką tai duos, dėl augalų kaitos, gamybinių ir negamybinių veiklų sumažės prekinių augalų plotai, atsiras daugiau alternatyvių augalų kurių niekam nereikes, bus sunku parduoti, o didesni vasarojaus plotai padidins ūkininkų gamybinę rizika, šalnos, sausros, drėgmės trūkumas, ir galausiai prarastos pajamos ir prastėjanti finansinė padėtis. 
Pinigai kuria, pinigai griauna. 

Kaupiasi debesys, bus lietaus 😇🍾, o iki lietaus pasidalinsiu deklaravimo ispūdžiais. Kaip ŽŪM kolegos teigia deklaravimas eina pagal planą, ir dar niekad nebuvo toks "paprastas" kaip šiemet. Deje patirtis sako visai ką kita. Neužtenka sudėti kultūrų požymių ant laukų ir džiaugtis rezultatu, dabar reikia pasitelkti ir aukštąją matematika, tinkamai susidelioti kultūras pagal atsėliavimo galimybes,nusimatyti posėlinius, tarpinius augalus, (deliojant posėlinius augalus jau pravartu ir kitu metu vasarojaus planą pasiruošti), ivertinti laukų grupavimą pagal geografinę ūkio padėtį. Nusimatyti 5 procentus negamybinių plotų. Susižiūrėti kraštovaizdžio elementus, nuoširdžiai pasižadėti nebearti laukų (nes NMA alsis akis atydžiai kiekviena lauką), prisiimti "Biblijinį" augalų kaitos pažadą. Pavargti su naujai atsiradusios valstybine žemės lopineliais palaukese ir lauko pakraščiuose kurie ribojasi su keliais, ir dėje krastovaizdžio elementų pažymeti nėra galimybes tose vietose. Dar erroru kalnas dėl nuolatos besikeičiančių kžs ribu. Ir saldus pasiekto finišo jausmas. 
Bet moralas tame, kad deklaravimo sistema padaryta per sunki ir visiškai eilini karta neatsižvelgta i žemės ūkio verslo logiką. 
Ką tai duos, dėl augalų kaitos, gamybinių ir negamybinių veiklų sumažės prekinių augalų plotai, atsiras daugiau alternatyvių augalų kurių niekam nereikes, bus sunku parduoti, o didesni vasarojaus plotai padidins ūkininkų gamybinę rizika, šalnos, sausros, drėgmės trūkumas, ir galausiai prarastos pajamos ir prastėjanti finansinė padėtis. 
Pinigai kuria, pinigai griauna.