Zim511

Pagal aprašymą suprantu, kad lzukt buhalterija tau veda... Pakelk balsą ir pradės daryt kaip sakai.. Nes jos ten daaaug panašių fintu padaro ir paprasčiausiai net nežinai..... 

Tai gal geriau maitint savo bakterijas kurios jau yra dirvoje

Zinai ka dyrbu netoli 50h ir galiu sau atlyginima pasidaryt padoru kur valdiskam darbe dyrbdamas ir 12 val tiek neuzdyrbsiu nebent dar naktines arsiu.Ir dar kiekvienais metais jai ne zemes sklypa nuperku tai tehnikos antnaujinimiuj pasidedu tai reiskias kuo daugiau turi tai tuo labiau nemoki uzsidyrbt

Žvėrelis maitinasi, kad išgyventų, čia jo pirminis instinktas - išlikti.
Bet ką tenkina medžiotojai, kai važinėja laukais su džipais, keturračiais, šešiaratėm amfibijom ir dar velniais žino kuo. Čia ne tas atvejis, kai negali paeit, o balažin ko demonstravimas, kai kaskart apžiūrint laukus randu vis naujas vėžes išvažinėtas, šiukšlių, alaus skardinių ir t.t. Niekam nepasiskųsi, nes atsakyta bus: čia "brakonieriai" išvažinėjo, ne mes. Nesakau, kad visi būreliai tokie. Tikrai ne, dirbam žemes trijų būrelių plotuose, tai tik vieni tokie tragiški yra, bet bloga tendencija, kad jau tokių atvejų atsiranda ir kituose. Dar suprasčiau, jei tech vėžėmis važiuotų, bet tie vieni kaskart vis kitas mina, aplink mišką ratais, skersai, išilgai laikų, per dygstančius, plaukėjančius, jau subrendusius, nėra jiem skirtumo, pagarbos ir atsakomybės. Taip kad mūsų laukuose per tiek metų, kiek ūkininkaujam, daugiau žalos medžiotojai pridarę. Sorry, jei kam nepatinka, bet tokia realybė.
 

Del zalos nesu tikras. Ar zverys ar medziotojai:)

Papasakok kaip tu čia ta nauda skaičiuoji, koks universitetas  čia taip tave mokė  skaičiuoti? Labai smalsu pasidarė:-D Pirmiausia turėtum suprasti, kad yra ūkiai kurie gyvulius laiko visus metus fermose, ir yra skysto mėšlo rezervuarai, arba lagūnos. Yra numatyta ir įstatyme, kad rezervuarai projektuojami taip jog tilptu 5 mėnesių mėšlas, daugiau negu 6 mėnesių niekas neprojektuoja, tai reiškia, jog mėšlo vežimas tokiuose ūkiuose vyksta mažiausia du kartus per metus, rudenį ir pavasarį. Niekas nežino kokia bus žiema ir kiek ji užtruks, ir yra žmonių kurie nori apsidrausti, žiemai tureti kuo tuštesnes talpas. 
Keliai maurojasi ištisus metus, ir čia nesvarbu ar ruduo ar vasara ar pavasaris, šiemet turejau ir geguže ir rugsėjį ir spalį dienų ir vietų kai negalėjau vežti… Ne visi ūkiai vienodi ir ne pas visus 5 karves kurios 7 mėnesius ganomos. Beje dar prieš kelias dienas laukuose melžiamų karviu mačiau…
 

Sveiki.
Aš tik mėgėjas sodininkas, su grūdų auginimu neturiu nieko bendro, tad galite toliau nebeskaityti tie, kam svarbi asmeninė patirtis.
Prisižiūrėjau Johno Kempfo video, tai galiu pasidalinti keliomis idėjomis į temą. Johnas propaguoja ne no-till, bet „regenerative“ - atkuriamąją žemdirbystę, kurios esmė augalų maitinimą pervesti iš trąšų į sukuriamą bioaktyvaus dirvožemio. Beveik pilnai sutampa su no-till, tad jo idėjos gali būti pritaikytos jūsų no-till praktikoje.
Johno teigimu, didžiausią grąžą lyginant su sąnaudomis duoda dvi priemonės:
1)      Inokuliantų (bakterijos ir grybeliai) panaudojimas sėjant ar iš anksto ir
2)      Tręšimas per lapus. Čia pagrinde kalbama apie tręšimą mikroelementais, o ne NPK.
Kas naudojate šias priemones? Teisingesnis klausimas būtų – kodėl dar kas nors nenaudojate šių priemonių?
Johno idėja, kurią jis grindžia šimtais mokslinių tyrimų ir dešimtmečiais praktinio darbo, yra tokia: „augalai labiau maitina dirvožemį nei dirvožemis augalus“! Augalas fotosintezės metu sukuria angliavandenius, kurių dalį per šaknis skystu pavidalu išskiria į dirvožemį ir tuo maitina mikroorganizmus – bakterijas, grybelius. Bakterijos suvalgo angliavandenius, jų daug prisiveisia, ir jos augdamos iš dirvos paima mineralus, kurie buvo augalams neprieinamoje formoje. Bakterijų gyvenimas trumpas, jos numiršta ir tie jų iš dirvos paimti mineralai kartu su jų kūneliais tampa puikia maistine medžiaga augalams. Net daug geresne, nei ištirpintos mineralinės trąšos. Tokiu būdu vyksta abipusiai naudingi mainai – augalas maitina angliavandeniais, atgal gauna mineralus. Kaip sustiprinti šį procesą? Geriausia yra padidinti fotosintezės efektyvumą. Johno teigimu, įprastinių pasėlių fotosintezės efektyvumas sudaro tik 15-20% lyginant su jų genetiniu potencialu. Ir galima labai staigiai – per dieną – fotosintezės efektyvumą padidinti 2-3 kartus nupurškus lapus reikiamais mikroelementais. Tiesa, tas efektyvumo padidėjimas netruks labai ilgai ir vėliau reiks pakartotinių purškimų.
Johno teigimu, per maždaug 3 metus galima atstatyti ar sukurti tokį bioaktyvų dirvožemį, kad jis pilnai aprūpintų augalus ir daugiau nereiktų įterpinėti jokių trąšų, jokių papildymų, nebent kažkokių mikroelementų, jei jų nėra dirvoje, bet tie papildymai reikštų maždaug gramus kas kelis metus hektarui. Bioaktyvus dirvožemis iš oro fiksuos azotą, iš dirvožemio į augalams prieinamą formą mineralizuos fosforą, kalį ir daug kitų elementų.
Johnas daro augalų sulčių tyrimus ir pagal tai nustato, ko trūksta augalams. Tik sulčių tyrimas tą parodo tiksliai. To neparodo nei sudegintų augalų dalių mineralų tyrimas, nei dirvoje esančių mineralų tyrimas. Daugelis mineralų yra dirvoje, bet jie yra neprieinami augalams, dirvos tyrimas gali parodyti didelį geležies ar mangano kiekį, bet jų augalai negalės įsisavinti, nes jie bus per daug oksiduoti, pvz., valentiškumas +4, kai augalai gali įsisavinti tik +2. Ir tokiu atveju galima į dirvą papildomai įnešti daug geležies ar mangano, bet jokio efekto augalų sultyse nebus, nes įnešti elementai iškart oksiduosis ir taps neprieinami augalams. Kokia išeitis? Lapų purškimas chelatine reikiamo mikroelemento forma. Johno teigimu, virš 90% augalų trūksta geležies. Kodėl? Todėl, kad dirvos tapo per daug oksiduotomis, o taip pat blogą įtaką padarė herbicidai, fungicidai ir mineralinės trąšos.
Johno teigimu, dabar dažnai blogiau yra ne kokių nors elementų trūkumas, o perteklius. Nes elementai turi panašias savybes ir tarpusavyje konkuruoja, jei kažkurio elemento yra per daug, tai jis labai sumažins kito susijusio elemento įsisavinimą. Augintojai per daug naudoja trąšų, daug naudoja trąšų, kurių trūkumo augalai išvis nejaučia. Johno kompanija pagal augalų sulčių tyrimus nustato, ko trūksta, ko yra per daug ir koreguoja augalų mitybą. Rezultate trąšų naudojimas sumažėja kelis kartus per kelis metus, bet panaudojami inokuliantai ir lapų tręšimas, o derliai išauga bei kartu išauga derliaus sveikumas ir kokybė.
Johno teigimu, užtikrinus tinkamą augalų mitybą, jie nebesirgs ir jų nebepuls kenkėjai.
Ką galima paminėti lyginant Johno idėjas su jūsų aptarimais? Kažkiek sureikšminate dirvos nejudinimą, bet neskiriate tikslingo dėmesio dirvožemio bioaktyvumui – turbūt mažai naudojate inokuliantus, nesistengiate padidinti fotosintezės aktyvumo, neskiriate dėmesio mikroelementiniam tręšimui per lapus, nesaugote dirvožemio gyvybės nuo neigiamo herbicidų ir fungicidų poveikio. Net tikslingai sistemingai viską darant tai užima kelis metus, o naudojant tik dalį priemonių ir rezultatas bus dalinis.
P.S.: https://www.advancingecoag.com/ 

Čia lyginai taip šneka miestiečiai, kad visi gaunam 170 išmokų,.... taip ir tu su tuo 70%... Standartinis gyvulininkystės ūkis berods rinko 55balus ir paramą matė kaip savo ausis. Arba mažintis intensyvumą turėjai, ką puikiai darė augalininkystės ūkiai ale daržininkai. Ar dar baksojam?

Nebejudinama dirva pradeda skleisti narkotini kvapa , tai tampa priklausomybe ir kuo daugiau pauostai to kvapo tuo labiau tampi priklausomas nuo no-till. 

Jeigu nėra prieštaraujančių, tai kodėl negali vykti??

Ir kiek tu antivakserių žinai ar pažįsti kad galėtai tokia tema diskutuot? Aš gal tik vienintelį Kepenį žinau, nesiskiepijusių nuo covid tai pažįstu, bet jie ne antivakseriai.

Jei kažkam atrodo kad negauna už tai nieko, tegu neseja. Atsakymo reik ieškot savo galvoje. 

Jau rašiau, kad šiandienos kainų priežastis yra kita nei per ankstesnius kilimus. Ir tokios dar nebuvo. Todėl prognozuoti kaip viskas dėliosis pavasarį nėra pagal ką.

Bet jie yra (parduodantys po 40 tonų)  ir jų bus dar daugiau. Vien tam bus, kad tokie, kaip jūs, kruvinai besiilgintys 60-tųjų metų ir  lojantys ant savo gimtinės, galėtų jiems pavydėti. Vien tam bus ir uždirbs, kad nesugebantys to padaryti, galėtų susirinkti savo pašalpinius skatikus ir vėl putoti. 

Ar per tv kasdien tai rodo? Einu link to. Man kaip ir daugeliui įaugę į kraują kiti dalykai. Darau daug bandymų, eksperimentuoju. Trąšų kiekius stirpiai sumažinau ir mažinu. Iš chemijos tik herbicidus šiemet naudojau. Nejudinu žemės. Ar labai toli nuo eko?  Yra reikalų, brangių, skaudžių, žinios ir patirtis per vieną dieną neateina, bet atradimai džiugina ir suteikia daugiau pasitikėjimo ir jėgų, net gi čia su jumis pasiginčyti energijos pakanka   O gal bent kažkuriam iš jūsų tos diskusijos pravers ir bent pabandysit kažką daryti kitaip nei esate įpratę. Įprasti sprendimai duoda įprastus rezultatus, o norimiems rezultatams reikia neįprastų sprendimų  

Na aš irgi linkstu link to, kad šalnos sustabdys rapsa neprasčiau nei reguliatorius. 

mums zemiu savininkai primoka kad tik zeme nebutu apleista ir ja dirbtu kas nors.. kokia dar nuoma:D 

Man irgi būtų buvę sunku patikėti, bet pernai nusipirkome 7 hektarus sklypą, kuris ribojosi su mūsų 20ha sklypu. Ten dirbo bendrovė ir sakė neperka, nes nėra ten derlių, o mes šalia dirbdami 7-8 tonas be jokių problemų kūlėme. Ir nėra taip, kad ten kokia bala ar pamiškė, ten yra didelis sklypas 70 kokių ha senais laikais išdalintų giminėms ir kaimynams. Bendrovė daug ardavo ir daug mineralinių trąšų naudodavo, o mes daug skusdavome, nes tiesiog taip greičiau. Ir ta žemė skiriasi labai, labai. Kieta, kieta ten žemė. Trūksta organikos. Ir derlius tikrai dviem tonomis skiriasi. Reikia saugoti savo dirvožemius, nes skirtumas tikrai yra.

išsiverčiau olandų analitikų santrauką iš:
https://en.trigonadairytrade.nl/nieuws/trigona-factsenthoughts-dd-01-10-21-its-not-what-we-have-in-our-lives-but-who-we-have-in-our-live/
Didžioji naujiena iš Kinijos yra ta, kad jų didysis lyderis nusprendė, kad įmonės turi sumažinti energijos suvartojimą (pagrinde dėl anglių brangimo ir trūkumo (mano pastaba)). Kai kurios gamyklos sumažino gamybą iki 50% savo pajėgumo, o kai kurios užsidarė net  iki 70% ar 100%  .... Tai sukels stiprų galvos skausmą daugeliui ES maisto gamyklų/perdirbėjų, nes daugelis jų (mikro) ingredientų yra pagaminti Kinijoje... Taigi aišku, kad (maisto) infliacija pasaulyje ir toliau didės. Apskritai: šiai savaitei labai  gerai tinka angliška sentencija: „Panika  Titanike“ ir „Nėra pieno“

"Tam tikrus" sukonkretink, kas jie tokie?
Aš savo ūkyje atsisveikinau su vienu brangiai apmokamu konsultantu vien dėl frazės "dėl tam tikrų dalykų" 
Paprastai po sparnuotom frazėm slepiasi informacijos vakuumas.

Koncernas atsiuntė naujo derliaus kainas (galbūt visi gaunat, bet pasidalinsiu)
Uoste: kviečiai II - 216 eur, rapsai - 512 eur.

Gerų ir lenkiškų nesuderinama

Tai čia realiai ir yra Orkelio, kaip ir gaminys, na aceit case nupirko orkelio gamyklą ir šitas jau grynai keiso, bet matyt netaip.toli nuo orkelio ir nukeliavo... 
Dėl diržinio, tai kaip ir norėtųsi, bet baido diržų trūkimai visokie, ir kaina didesnė jų būna dažniausia. O ir didelius rulius vežt nelabai yra su kuo, nes trale virs lauk. 
MC tai svajonė būtų, bet kaina gana ženkliai skiriasi... 
Case pilnas(rišimas plėvele, tinkliuku, centrinis tepimas, padavimo hidraulinis padavimo atjungimas, hidrauliniai peiliai, hidraulinės grindys) kainuoja apie 69k
Žalias welgeris(fendt) 69k, kompektacijos perdaug nesigilinau bet berods irgi hidro peiliai, grindys, tepimo centrinio berods už tiek nėr. 
Raudonas welgeris(MF) jau berods 76k jei nemaišau, kompektacijos neklausiau bet naiviai tikiuosi kad ji ne šiaip didesnė
 
MC  bugnas kiek pamenu, apie 86k tempia, diržas jau 96k tai laaabai jau kaip ir kaina šoka su šitais... 
Deutz fahr diržinis, berods apie 70k +- irgi kainuoja, tik kompektacijos nepamenu, tai net nežinau. 
 

Gal ir ne šį kart,bet kažkaip dar ir aš nestresuoju jei per kitą sav pavyks viską pasėt.