Srekas

Visiškas fantazijas rašot su tom sąskaitom. Arba skaitykit tai, kas parašyta, be fantazijų, arba samdykit buhalterį.
 

Nedeklaruok tu išlaidų: ne buk ūsuotas bebras - mokėk nuo visos sumos -mokesčių inspekcijos neklapatink - gal ačiū pasakys.....P.s. Nepyk koks klausimas toks ir atsakymas.....

Kaip spėju, tai tamsta nelabai su įstatymais, apskaita ir mokesčiais bendraujate. Nes rašote totalius vėjus. Ūkininkas bet kada gali išsiimti pinigus iš ūkio be mokesčių. Ir nebūtinai jis turi būti susimokėjęs GMP, VSD IR PSD. Šiuos mokesčius (išskyrus PSD) ūkininkas moka vieną kartą metuose. Tai ką, tik tada ir gali pasiimti pinigų valgyt nusipirkt? 
Antra, pelno išmokėjimas akcininkui yra visiškai ne tas pat kas yra įstatinio kapitalo mažinimas. Pelnas išmokamas dividendų pavidalu ir apmokestinamas GPM, įstatinio kapitalo mažinimas neapmokestinamas jei jis buvo suformuotas iš akcininko įnašų. Aišku, galit ginčyt, kad įstatinis kapitalas gali būti padidintas ir pelnu. Bet tada jo mažinimas vis vien traktuojamas kaip dividendų išmokėjimas.
Na ir trečia. Buhalterija ir Afrikoj buhalterija. Todėl jei buhalteris turi kompetencijų ir žinių, jam jokio skirtumo kur "pasireikšti". Visada sakau, kad yra n+k būdų legaliai sumažinti mokesčius tiek ūkininkui, tiek UAB'ui. Ir tai didžiąja dalimi priklauso nuo buhalterio žinių ir to kam jis dirba. Tuo pačiu turiu pripažinti, kad, deja, daugelis buhalterių dirba VMI (neduok die patikrins).

Na lietuviškais žmogiškais vardais gal ir nereikėtų karves krikštyt, nors tai kiekvieno asmeninis reikalas. Pvz. Vakarės, Liepos, Ramunės, Mėtos, Vėtros vardais vadina ir žmones, ir gyvūnus. Ir nieko baisaus nesidaro.

Kai į mūsų daugiabutį atsikraustė jauna graži našlė, trijų kilometrų spinduliu visoms moterims nustojo skaudėti galvas.

"Oho, dar tokio viruso neturėjau!" - pasakė žentas, pamatęs uošvienę internete.

Kai į mūsų daugiabutį atsikraustė jauna graži našlė, trijų kilometrų spinduliu visoms moterims nustojo skaudėti galvas.

Kai į mūsų daugiabutį atsikraustė jauna graži našlė, trijų kilometrų spinduliu visoms moterims nustojo skaudėti galvas.

Ateina vilkas į laikraščio redakciją ir sako:
- Norėčiau įdėti skelbimą: „Parduodu tris namukus ir kiaulieną.“

Buvau ekskursijoje po duonos kepyklą. Daugiau duonos nevalgau.
Važiavau į ekskursiją po mėsos kombinatą. Daugiau dešros nevalgau.
Rytoj ekskursija į  alaus gamyklą. Aš nevažiuosiu.
 

Į kiaulidę užeina vilkas. Kiaulės sustingo. Vilkas: "Asalamaleikum!" Visos lengviau atsiduso: "Ačiū Dievui, musulmonas..."

Buvau ekskursijoje po duonos kepyklą. Daugiau duonos nevalgau.
Važiavau į ekskursiją po mėsos kombinatą. Daugiau dešros nevalgau.
Rytoj ekskursija į  alaus gamyklą. Aš nevažiuosiu.
 

"Po 50-ties gyvenimas tik prasideda" - pamąstė jis. Ir įsipylė dar 50.

Skamba telefonas:
— GOOGLE picerija, laba diena, klausau jūsų!
— Kokia picerija?
— Picerija GOOGLE. Ką norėtumėte užsisakyti?
— Bet... ar tai ne picerija "Čili"?
— Deja, buvo, GOOGLE ją nupirko ir dabar mūsų paslaugų asortimentas tapo pilnas.
— Nuostabu. Priimsite užsakymą?
— Tai žinoma! Norite pakartoti jūsų įprastinį užsakymą?
— Įprastinį užsakymą? Iš kur jūs žinote, koks jis?
— Mūsų sistemoje įdiegtas užsakymų indikatorius, ir mes žinome, jog paskutinius 53 kartus iš šito numerio užsakinėjote picą: "Havajai" su dvigubu sūriu ir kumpiu, dar prie to butelį gerai atšaldyto "Švyturio" alaus.
— Oho, net nebūčiau pagalvojęs...! Gerai, tiks.
— Atsiprašau, galiu jums kai ką patarti?
— Galite.
— Jūs turite mūsų pilną meniu?
— Neturiu.
— Štai pilnas mūsų meniu, ir norėčiau jums patardamas pasiūlyti picą su varške ir žalumynais bei butelį mineralinio vandens, kuriame itin mažas druskos kiekis.
— Varškė? Žalumynai? Druskos? Jūs gal išprotėjote? Aš nekenčiu viso šito!
— Suprantu, bet tai tik jūsų sveikatos naudai. Be to, jūsų organizme didelis cholesterolio kiekis...
— Iš kur visa tai žinote?
— Mūsų įmonė turi didžiausią duomenų bazę visoje planetoje. Pagal telefono numerį mes žinome jūsų vardą, ir todėl turime prieigą prie poliklinikos duomenų apie jus.
— Nusispjaut man ant jūsų duomenų bazės! Aš nenoriu picos su varške ir žalumynais. Aš vartoju vaistus, ir todėl galiu valgyti viską, ko tik užsimanysiu, aišku jums?
— Apgailestauju, tačiau jūs paskutiniu metu nevartojote tablečių.
— Kokio velnio, iš kur jūs žinote? Sekate mane kiekvieną dieną?
— Ne, ne! Tiesiog mes turime prieigą prie visų miesto vaistinių duomenų bazės, ir paskutinį kartą jūs ten buvote prieš 3 mėnesius. O vienoje pakuotėje tik 30 tablečių.
— Po galais, tai tiesa. Ir iš kur tu tai žinai?
— Iš jūsų kreditinės...
— Kaip tai?
— Juk kai jūs mokate kreditine kortele, gaunate nuolaidą. Mūsų duomenų bazėje yra visos jūsų išlaidos, atsiskaitinėjant šita kortele. Ir per paskutinius 3 mėnesius jūs ten nieko nepirkote, bet pirkote kitose parduotuvėse, o tai reiškia, jog jūs kreditinės kortelės nepametėte.
— Šunsnukiai... O ką, galvojate negaliu susimokėti grynais? A? Ką? Ką dabar pasakysite?
— Tai neįmanoma. Jūs mokate grynais 100 dolerių per savaitę savo tarnaitei, už visa kita jūs atsiskaitote kreditine kortele.
— Niekšai! Iš kur jums žinoma, kiek aš moku tarnaitei?
— Ji juk moka socialinį...
— Eikit jūs... !
— Kaip norite. Apgailestauju, tačiau visa šita informacija mano monitoriaus ekrane, ir aš jums noriu tik padėti. Manau, jums vertėtų aplankyti savo gydytoją ir pasiimti sveikatos analizę, kurią jūs darėte praeitą mėnesį, kad patikslintumėte vartojamų vaistų perteklių.
— Paklausyk... tu...! Jūs man visi jau atsibodote, ir tu, ir kompiuteriai, ir duomenų bazės, ir internetas, ir GOOOGLE, ir FACEBOOK, ir TWITER, ir privatumo nebuvimas XXI amžiuje, ir ta prakeikta valstybė...
— Prašom nenusimini. Tai jums ne į naudą...
— Užsičiaupk! Rytoj pat išvažiuoju kur nors toliau nuo viso šito mėšlo. Iškeliausiu į Fidžio salas ar kur panorėsiu, ir nebus ten jokio interneto, kompiuterių, telefono nei žmonių, kurie visą laiką mane šnipinėja...
— Aš jus suprantu...
— Paskutinį kartą pasinaudosiu kreditine kortele, kad nusipirkčiau lėktuvo bilietą ir išskrisčiau į pasaulio kraštą! 
— Nuostabu...
— Atšaukite picos užsakymą. Aš jos nenoriu.
— Gerai... užsakymas jau atšauktas. Jeigu jūs man leisite...vienas mažas pastebėjimas...
— KOKIO DAR VELNIO! ?
— Noriu tik priminti, jog jūsų paso galiojimo laikas baigėsi...

Buvau ekskursijoje po duonos kepyklą. Daugiau duonos nevalgau.
Važiavau į ekskursiją po mėsos kombinatą. Daugiau dešros nevalgau.
Rytoj ekskursija į  alaus gamyklą. Aš nevažiuosiu.
 

Buvau ekskursijoje po duonos kepyklą. Daugiau duonos nevalgau.
Važiavau į ekskursiją po mėsos kombinatą. Daugiau dešros nevalgau.
Rytoj ekskursija į  alaus gamyklą. Aš nevažiuosiu.
 

Buvau ekskursijoje po duonos kepyklą. Daugiau duonos nevalgau.
Važiavau į ekskursiją po mėsos kombinatą. Daugiau dešros nevalgau.
Rytoj ekskursija į  alaus gamyklą. Aš nevažiuosiu.
 

Sūnus kalba su tėvu, o motina už kampo viską klauso.
Sūnus: tėvai, ženysiuos, už Marytės!
Tėvas: Marytė šauni mergina, bet yra toks reikalas - kai buvau jaunas, aš Marytės motiną ne kartą paturėjau, todėl negali Marytės vesti sūnau! Ji tavo sesė....
Sūnus: Mhm, tada  Aldonos rankos prašysiu tėve!
Tėvas: Aldona graži ir šauni mergina, bet ir jos motiną esu paturėjęs jaunystėje, todėl negali ir su ja ženytis, nes ji taip pat tavo sesuo....
Sūnus: Na tada man belieka tik Birutė!...
Tėvas: sūnau, Birutė taip pat tavo sesuo, nes jaunystėje ir jos motiną nuolat paturėdavau...
Motina iš už kampo išlindusi suriko: ženykis su kuria nori sūnau! Nėra jos tavo sesės! Aš irgi jaunystėje nebuvau pėsčia!

Skamba telefonas:
— GOOGLE picerija, laba diena, klausau jūsų!
— Kokia picerija?
— Picerija GOOGLE. Ką norėtumėte užsisakyti?
— Bet... ar tai ne picerija "Čili"?
— Deja, buvo, GOOGLE ją nupirko ir dabar mūsų paslaugų asortimentas tapo pilnas.
— Nuostabu. Priimsite užsakymą?
— Tai žinoma! Norite pakartoti jūsų įprastinį užsakymą?
— Įprastinį užsakymą? Iš kur jūs žinote, koks jis?
— Mūsų sistemoje įdiegtas užsakymų indikatorius, ir mes žinome, jog paskutinius 53 kartus iš šito numerio užsakinėjote picą: "Havajai" su dvigubu sūriu ir kumpiu, dar prie to butelį gerai atšaldyto "Švyturio" alaus.
— Oho, net nebūčiau pagalvojęs...! Gerai, tiks.
— Atsiprašau, galiu jums kai ką patarti?
— Galite.
— Jūs turite mūsų pilną meniu?
— Neturiu.
— Štai pilnas mūsų meniu, ir norėčiau jums patardamas pasiūlyti picą su varške ir žalumynais bei butelį mineralinio vandens, kuriame itin mažas druskos kiekis.
— Varškė? Žalumynai? Druskos? Jūs gal išprotėjote? Aš nekenčiu viso šito!
— Suprantu, bet tai tik jūsų sveikatos naudai. Be to, jūsų organizme didelis cholesterolio kiekis...
— Iš kur visa tai žinote?
— Mūsų įmonė turi didžiausią duomenų bazę visoje planetoje. Pagal telefono numerį mes žinome jūsų vardą, ir todėl turime prieigą prie poliklinikos duomenų apie jus.
— Nusispjaut man ant jūsų duomenų bazės! Aš nenoriu picos su varške ir žalumynais. Aš vartoju vaistus, ir todėl galiu valgyti viską, ko tik užsimanysiu, aišku jums?
— Apgailestauju, tačiau jūs paskutiniu metu nevartojote tablečių.
— Kokio velnio, iš kur jūs žinote? Sekate mane kiekvieną dieną?
— Ne, ne! Tiesiog mes turime prieigą prie visų miesto vaistinių duomenų bazės, ir paskutinį kartą jūs ten buvote prieš 3 mėnesius. O vienoje pakuotėje tik 30 tablečių.
— Po galais, tai tiesa. Ir iš kur tu tai žinai?
— Iš jūsų kreditinės...
— Kaip tai?
— Juk kai jūs mokate kreditine kortele, gaunate nuolaidą. Mūsų duomenų bazėje yra visos jūsų išlaidos, atsiskaitinėjant šita kortele. Ir per paskutinius 3 mėnesius jūs ten nieko nepirkote, bet pirkote kitose parduotuvėse, o tai reiškia, jog jūs kreditinės kortelės nepametėte.
— Šunsnukiai... O ką, galvojate negaliu susimokėti grynais? A? Ką? Ką dabar pasakysite?
— Tai neįmanoma. Jūs mokate grynais 100 dolerių per savaitę savo tarnaitei, už visa kita jūs atsiskaitote kreditine kortele.
— Niekšai! Iš kur jums žinoma, kiek aš moku tarnaitei?
— Ji juk moka socialinį...
— Eikit jūs... !
— Kaip norite. Apgailestauju, tačiau visa šita informacija mano monitoriaus ekrane, ir aš jums noriu tik padėti. Manau, jums vertėtų aplankyti savo gydytoją ir pasiimti sveikatos analizę, kurią jūs darėte praeitą mėnesį, kad patikslintumėte vartojamų vaistų perteklių.
— Paklausyk... tu...! Jūs man visi jau atsibodote, ir tu, ir kompiuteriai, ir duomenų bazės, ir internetas, ir GOOOGLE, ir FACEBOOK, ir TWITER, ir privatumo nebuvimas XXI amžiuje, ir ta prakeikta valstybė...
— Prašom nenusimini. Tai jums ne į naudą...
— Užsičiaupk! Rytoj pat išvažiuoju kur nors toliau nuo viso šito mėšlo. Iškeliausiu į Fidžio salas ar kur panorėsiu, ir nebus ten jokio interneto, kompiuterių, telefono nei žmonių, kurie visą laiką mane šnipinėja...
— Aš jus suprantu...
— Paskutinį kartą pasinaudosiu kreditine kortele, kad nusipirkčiau lėktuvo bilietą ir išskrisčiau į pasaulio kraštą! 
— Nuostabu...
— Atšaukite picos užsakymą. Aš jos nenoriu.
— Gerai... užsakymas jau atšauktas. Jeigu jūs man leisite...vienas mažas pastebėjimas...
— KOKIO DAR VELNIO! ?
— Noriu tik priminti, jog jūsų paso galiojimo laikas baigėsi...

- Sahra, ko tu toki liūdna?
- Yra phriežastys...
-  Žhynau phriežastys, mano dydehys pylvas, hiajkė jį numiest...
- Oi, Abhramai, tyk nenumiesk pyhlva, bo tykhrai pamatysi mano liūdesio phriežastį...

Skamba telefonas:
— GOOGLE picerija, laba diena, klausau jūsų!
— Kokia picerija?
— Picerija GOOGLE. Ką norėtumėte užsisakyti?
— Bet... ar tai ne picerija "Čili"?
— Deja, buvo, GOOGLE ją nupirko ir dabar mūsų paslaugų asortimentas tapo pilnas.
— Nuostabu. Priimsite užsakymą?
— Tai žinoma! Norite pakartoti jūsų įprastinį užsakymą?
— Įprastinį užsakymą? Iš kur jūs žinote, koks jis?
— Mūsų sistemoje įdiegtas užsakymų indikatorius, ir mes žinome, jog paskutinius 53 kartus iš šito numerio užsakinėjote picą: "Havajai" su dvigubu sūriu ir kumpiu, dar prie to butelį gerai atšaldyto "Švyturio" alaus.
— Oho, net nebūčiau pagalvojęs...! Gerai, tiks.
— Atsiprašau, galiu jums kai ką patarti?
— Galite.
— Jūs turite mūsų pilną meniu?
— Neturiu.
— Štai pilnas mūsų meniu, ir norėčiau jums patardamas pasiūlyti picą su varške ir žalumynais bei butelį mineralinio vandens, kuriame itin mažas druskos kiekis.
— Varškė? Žalumynai? Druskos? Jūs gal išprotėjote? Aš nekenčiu viso šito!
— Suprantu, bet tai tik jūsų sveikatos naudai. Be to, jūsų organizme didelis cholesterolio kiekis...
— Iš kur visa tai žinote?
— Mūsų įmonė turi didžiausią duomenų bazę visoje planetoje. Pagal telefono numerį mes žinome jūsų vardą, ir todėl turime prieigą prie poliklinikos duomenų apie jus.
— Nusispjaut man ant jūsų duomenų bazės! Aš nenoriu picos su varške ir žalumynais. Aš vartoju vaistus, ir todėl galiu valgyti viską, ko tik užsimanysiu, aišku jums?
— Apgailestauju, tačiau jūs paskutiniu metu nevartojote tablečių.
— Kokio velnio, iš kur jūs žinote? Sekate mane kiekvieną dieną?
— Ne, ne! Tiesiog mes turime prieigą prie visų miesto vaistinių duomenų bazės, ir paskutinį kartą jūs ten buvote prieš 3 mėnesius. O vienoje pakuotėje tik 30 tablečių.
— Po galais, tai tiesa. Ir iš kur tu tai žinai?
— Iš jūsų kreditinės...
— Kaip tai?
— Juk kai jūs mokate kreditine kortele, gaunate nuolaidą. Mūsų duomenų bazėje yra visos jūsų išlaidos, atsiskaitinėjant šita kortele. Ir per paskutinius 3 mėnesius jūs ten nieko nepirkote, bet pirkote kitose parduotuvėse, o tai reiškia, jog jūs kreditinės kortelės nepametėte.
— Šunsnukiai... O ką, galvojate negaliu susimokėti grynais? A? Ką? Ką dabar pasakysite?
— Tai neįmanoma. Jūs mokate grynais 100 dolerių per savaitę savo tarnaitei, už visa kita jūs atsiskaitote kreditine kortele.
— Niekšai! Iš kur jums žinoma, kiek aš moku tarnaitei?
— Ji juk moka socialinį...
— Eikit jūs... !
— Kaip norite. Apgailestauju, tačiau visa šita informacija mano monitoriaus ekrane, ir aš jums noriu tik padėti. Manau, jums vertėtų aplankyti savo gydytoją ir pasiimti sveikatos analizę, kurią jūs darėte praeitą mėnesį, kad patikslintumėte vartojamų vaistų perteklių.
— Paklausyk... tu...! Jūs man visi jau atsibodote, ir tu, ir kompiuteriai, ir duomenų bazės, ir internetas, ir GOOOGLE, ir FACEBOOK, ir TWITER, ir privatumo nebuvimas XXI amžiuje, ir ta prakeikta valstybė...
— Prašom nenusimini. Tai jums ne į naudą...
— Užsičiaupk! Rytoj pat išvažiuoju kur nors toliau nuo viso šito mėšlo. Iškeliausiu į Fidžio salas ar kur panorėsiu, ir nebus ten jokio interneto, kompiuterių, telefono nei žmonių, kurie visą laiką mane šnipinėja...
— Aš jus suprantu...
— Paskutinį kartą pasinaudosiu kreditine kortele, kad nusipirkčiau lėktuvo bilietą ir išskrisčiau į pasaulio kraštą! 
— Nuostabu...
— Atšaukite picos užsakymą. Aš jos nenoriu.
— Gerai... užsakymas jau atšauktas. Jeigu jūs man leisite...vienas mažas pastebėjimas...
— KOKIO DAR VELNIO! ?
— Noriu tik priminti, jog jūsų paso galiojimo laikas baigėsi...

Skamba telefonas:
— GOOGLE picerija, laba diena, klausau jūsų!
— Kokia picerija?
— Picerija GOOGLE. Ką norėtumėte užsisakyti?
— Bet... ar tai ne picerija "Čili"?
— Deja, buvo, GOOGLE ją nupirko ir dabar mūsų paslaugų asortimentas tapo pilnas.
— Nuostabu. Priimsite užsakymą?
— Tai žinoma! Norite pakartoti jūsų įprastinį užsakymą?
— Įprastinį užsakymą? Iš kur jūs žinote, koks jis?
— Mūsų sistemoje įdiegtas užsakymų indikatorius, ir mes žinome, jog paskutinius 53 kartus iš šito numerio užsakinėjote picą: "Havajai" su dvigubu sūriu ir kumpiu, dar prie to butelį gerai atšaldyto "Švyturio" alaus.
— Oho, net nebūčiau pagalvojęs...! Gerai, tiks.
— Atsiprašau, galiu jums kai ką patarti?
— Galite.
— Jūs turite mūsų pilną meniu?
— Neturiu.
— Štai pilnas mūsų meniu, ir norėčiau jums patardamas pasiūlyti picą su varške ir žalumynais bei butelį mineralinio vandens, kuriame itin mažas druskos kiekis.
— Varškė? Žalumynai? Druskos? Jūs gal išprotėjote? Aš nekenčiu viso šito!
— Suprantu, bet tai tik jūsų sveikatos naudai. Be to, jūsų organizme didelis cholesterolio kiekis...
— Iš kur visa tai žinote?
— Mūsų įmonė turi didžiausią duomenų bazę visoje planetoje. Pagal telefono numerį mes žinome jūsų vardą, ir todėl turime prieigą prie poliklinikos duomenų apie jus.
— Nusispjaut man ant jūsų duomenų bazės! Aš nenoriu picos su varške ir žalumynais. Aš vartoju vaistus, ir todėl galiu valgyti viską, ko tik užsimanysiu, aišku jums?
— Apgailestauju, tačiau jūs paskutiniu metu nevartojote tablečių.
— Kokio velnio, iš kur jūs žinote? Sekate mane kiekvieną dieną?
— Ne, ne! Tiesiog mes turime prieigą prie visų miesto vaistinių duomenų bazės, ir paskutinį kartą jūs ten buvote prieš 3 mėnesius. O vienoje pakuotėje tik 30 tablečių.
— Po galais, tai tiesa. Ir iš kur tu tai žinai?
— Iš jūsų kreditinės...
— Kaip tai?
— Juk kai jūs mokate kreditine kortele, gaunate nuolaidą. Mūsų duomenų bazėje yra visos jūsų išlaidos, atsiskaitinėjant šita kortele. Ir per paskutinius 3 mėnesius jūs ten nieko nepirkote, bet pirkote kitose parduotuvėse, o tai reiškia, jog jūs kreditinės kortelės nepametėte.
— Šunsnukiai... O ką, galvojate negaliu susimokėti grynais? A? Ką? Ką dabar pasakysite?
— Tai neįmanoma. Jūs mokate grynais 100 dolerių per savaitę savo tarnaitei, už visa kita jūs atsiskaitote kreditine kortele.
— Niekšai! Iš kur jums žinoma, kiek aš moku tarnaitei?
— Ji juk moka socialinį...
— Eikit jūs... !
— Kaip norite. Apgailestauju, tačiau visa šita informacija mano monitoriaus ekrane, ir aš jums noriu tik padėti. Manau, jums vertėtų aplankyti savo gydytoją ir pasiimti sveikatos analizę, kurią jūs darėte praeitą mėnesį, kad patikslintumėte vartojamų vaistų perteklių.
— Paklausyk... tu...! Jūs man visi jau atsibodote, ir tu, ir kompiuteriai, ir duomenų bazės, ir internetas, ir GOOOGLE, ir FACEBOOK, ir TWITER, ir privatumo nebuvimas XXI amžiuje, ir ta prakeikta valstybė...
— Prašom nenusimini. Tai jums ne į naudą...
— Užsičiaupk! Rytoj pat išvažiuoju kur nors toliau nuo viso šito mėšlo. Iškeliausiu į Fidžio salas ar kur panorėsiu, ir nebus ten jokio interneto, kompiuterių, telefono nei žmonių, kurie visą laiką mane šnipinėja...
— Aš jus suprantu...
— Paskutinį kartą pasinaudosiu kreditine kortele, kad nusipirkčiau lėktuvo bilietą ir išskrisčiau į pasaulio kraštą! 
— Nuostabu...
— Atšaukite picos užsakymą. Aš jos nenoriu.
— Gerai... užsakymas jau atšauktas. Jeigu jūs man leisite...vienas mažas pastebėjimas...
— KOKIO DAR VELNIO! ?
— Noriu tik priminti, jog jūsų paso galiojimo laikas baigėsi...

Skamba telefonas:
— GOOGLE picerija, laba diena, klausau jūsų!
— Kokia picerija?
— Picerija GOOGLE. Ką norėtumėte užsisakyti?
— Bet... ar tai ne picerija "Čili"?
— Deja, buvo, GOOGLE ją nupirko ir dabar mūsų paslaugų asortimentas tapo pilnas.
— Nuostabu. Priimsite užsakymą?
— Tai žinoma! Norite pakartoti jūsų įprastinį užsakymą?
— Įprastinį užsakymą? Iš kur jūs žinote, koks jis?
— Mūsų sistemoje įdiegtas užsakymų indikatorius, ir mes žinome, jog paskutinius 53 kartus iš šito numerio užsakinėjote picą: "Havajai" su dvigubu sūriu ir kumpiu, dar prie to butelį gerai atšaldyto "Švyturio" alaus.
— Oho, net nebūčiau pagalvojęs...! Gerai, tiks.
— Atsiprašau, galiu jums kai ką patarti?
— Galite.
— Jūs turite mūsų pilną meniu?
— Neturiu.
— Štai pilnas mūsų meniu, ir norėčiau jums patardamas pasiūlyti picą su varške ir žalumynais bei butelį mineralinio vandens, kuriame itin mažas druskos kiekis.
— Varškė? Žalumynai? Druskos? Jūs gal išprotėjote? Aš nekenčiu viso šito!
— Suprantu, bet tai tik jūsų sveikatos naudai. Be to, jūsų organizme didelis cholesterolio kiekis...
— Iš kur visa tai žinote?
— Mūsų įmonė turi didžiausią duomenų bazę visoje planetoje. Pagal telefono numerį mes žinome jūsų vardą, ir todėl turime prieigą prie poliklinikos duomenų apie jus.
— Nusispjaut man ant jūsų duomenų bazės! Aš nenoriu picos su varške ir žalumynais. Aš vartoju vaistus, ir todėl galiu valgyti viską, ko tik užsimanysiu, aišku jums?
— Apgailestauju, tačiau jūs paskutiniu metu nevartojote tablečių.
— Kokio velnio, iš kur jūs žinote? Sekate mane kiekvieną dieną?
— Ne, ne! Tiesiog mes turime prieigą prie visų miesto vaistinių duomenų bazės, ir paskutinį kartą jūs ten buvote prieš 3 mėnesius. O vienoje pakuotėje tik 30 tablečių.
— Po galais, tai tiesa. Ir iš kur tu tai žinai?
— Iš jūsų kreditinės...
— Kaip tai?
— Juk kai jūs mokate kreditine kortele, gaunate nuolaidą. Mūsų duomenų bazėje yra visos jūsų išlaidos, atsiskaitinėjant šita kortele. Ir per paskutinius 3 mėnesius jūs ten nieko nepirkote, bet pirkote kitose parduotuvėse, o tai reiškia, jog jūs kreditinės kortelės nepametėte.
— Šunsnukiai... O ką, galvojate negaliu susimokėti grynais? A? Ką? Ką dabar pasakysite?
— Tai neįmanoma. Jūs mokate grynais 100 dolerių per savaitę savo tarnaitei, už visa kita jūs atsiskaitote kreditine kortele.
— Niekšai! Iš kur jums žinoma, kiek aš moku tarnaitei?
— Ji juk moka socialinį...
— Eikit jūs... !
— Kaip norite. Apgailestauju, tačiau visa šita informacija mano monitoriaus ekrane, ir aš jums noriu tik padėti. Manau, jums vertėtų aplankyti savo gydytoją ir pasiimti sveikatos analizę, kurią jūs darėte praeitą mėnesį, kad patikslintumėte vartojamų vaistų perteklių.
— Paklausyk... tu...! Jūs man visi jau atsibodote, ir tu, ir kompiuteriai, ir duomenų bazės, ir internetas, ir GOOOGLE, ir FACEBOOK, ir TWITER, ir privatumo nebuvimas XXI amžiuje, ir ta prakeikta valstybė...
— Prašom nenusimini. Tai jums ne į naudą...
— Užsičiaupk! Rytoj pat išvažiuoju kur nors toliau nuo viso šito mėšlo. Iškeliausiu į Fidžio salas ar kur panorėsiu, ir nebus ten jokio interneto, kompiuterių, telefono nei žmonių, kurie visą laiką mane šnipinėja...
— Aš jus suprantu...
— Paskutinį kartą pasinaudosiu kreditine kortele, kad nusipirkčiau lėktuvo bilietą ir išskrisčiau į pasaulio kraštą! 
— Nuostabu...
— Atšaukite picos užsakymą. Aš jos nenoriu.
— Gerai... užsakymas jau atšauktas. Jeigu jūs man leisite...vienas mažas pastebėjimas...
— KOKIO DAR VELNIO! ?
— Noriu tik priminti, jog jūsų paso galiojimo laikas baigėsi...

Ateina vilkas į laikraščio redakciją ir sako:
- Norėčiau įdėti skelbimą: „Parduodu tris namukus ir kiaulieną.“

Estija. Du briedžiai stovi prie balos ir iš lėto siurbčioja vandenį. Aplinkui skraido spiečiai musių. Praeina pusdienis, diena. Dvi dienos. Vienas briedis mosteli uodega. Po pusvalandžio kitas briedis taria:
- Ėėėėė... Tttu kaaško lappai nervottaas šiatdien…