suwalkas

tikrai geras budas tikrint ar stumoklis virsui, ispaudziant voztuva. Bet reikejo atkreipt demesi jog stumoklis kiltu virsun ant suspaudimo, nes keturktacio variklio velenas apsisuka du kartus, o duju paskirstymo ir siurbio veleneliai per ta laika tik karta. Taigi, nors ir pastates stomokli virsui galejai pataikyt kad voztuvai yra tarp ismetimo ir isiurbimo, tuomet nesikurs. Bet jeigu buvai susizymejes tuomet turetu kaip ir atitikt

Dejau deveta komplekta, 50 istraukiau, ir igrudau 80. guoleviete, ta kur varztu fiksuojasi, irgi gavosi 80. net nuziurejau ar 50 tokia pati. 

Džiugu, kad daugėja mąstančių žmonių tarp ūkininkų, o ne tik  stambių ir mokančių tik verkti dėl mokesčių. Jau kaip taisyklė tapo, kuo didesnis ūkis tuo labiau verkia, jog apkraunami mokesčiais. Smulkiais ūkiais (iki 2EDV ar tai 10 ha pasėlių) procentaliai sumoka daug daugiau mokesčių nei tas stambus, kuris ir yra kaimo emigracijos priežastis. Šeimos ūkiai ir vidutiniai ūkiai nuo 10 iki 100 ha mokesčių prasme nėra labai skriaudžiami, visgi kaip ir visiems privalu mokėti PSD bei VSD, nes tokia yra tvarka, taip lygiai kaip pas dirbančiuosius. O ties stambūs ( virš 100-200 ha) va ir yra didžiausi verksniai dėl ES paramų, kad nespėjo visos giminės jaunaisiais ūkininkais padaryti, po to verkia dėl mokesčių mokėjimo, nes va jie ir taip procentaliai mažiausiai sumoka mokesčių lyginant su smulkiais ir vidutiniais ūkiais. Po to verkia dėl tiesioginių išmokų, kad mažos, juos diskriminuoja, nes matai per metus laiko nori nusipirkti minimum 20-50ha žemės, kad galėtų dar greičiau smulkiems ūkiams ant sprando užlipti. Didžiausias verkimas yra dėl ES paramos, nes visi stambūs įprato jau kokia 10 metų, jog tik jiems procentaliai skiriama didžiausias ES paramos lėšų krepšelis. Jei ūkis stambus, tai ir taip aišku, kad bus paimta parama ant tėvų, tada ant sūnaus, ir dar po kelių metų sūnus kitą jaunojo ūkininko paramą paima ant savo draugės, aišku tuoktis negali, nes pinigai pirmoje vietoje, visgi reikia kuo daugiau žemių prisipirkti, kad tik smulkūs neatkustų ir nekeltų konkurencijos..Tokių paramų plovimo atvejų šimtai, ūkio sritis ta pati, pagal NMA taisykles, jaunieji turėtų paramą grąžinti, tačiau pinigais ir konsultantų patarimais (pavardes, gyvenamąja vietą ir kitka kas įtakoja projekto susietumą lengva pakeisti, nes tam sudarytos šiltnamio sąlygos stambiems). 

Tai va visi tokie ir daugiausia verkia per tokiųs suvažiavimus ūkininkų, grąsina  visiems iš eilės ir panašiai. Kai kalba prasideda apie mokesčių mokėjimą, pradedama verkti jog stambūs ir taip daug sumoka, nors visi žino kad yra priešingai, procentaliai stambūs ūkiai sumoka tikrai mažai ir tuos procentus tikrai reikia didinti, jei norime apriboti stambiųjų apetitą ir bent kažkiek pristabdyti smulkiųjų ūkių nykimą. Apie įdarbinimą kaimo žmonių pas stambius ūkius išvis nėra ką kalbėti. Kuo stambesnis tuo alga mažesnė ir mokesčiai slepiami, pagal paramas supirkti naujausia techhnika, tad stambiam ūkiui nei tų darbuotojų nereikia, ir kaimui jokios naudos neduoda. Stambių pinigai nusėda žemės pirkime, džipuose  bei džondyruose, elevatoriuose ir visa ekonomikos nauda kaimui bei valstybei tuo baigiasi

reikia remonto ar ne reiketu spresti pagal sudeginto tepalo ir kuro santyki. Visi varikliai turi ribas po kurios yra patartina remontuoti. 0,5 ltr nuo kiek kuro? 200?  Jeigu kiti parametrai ok, tai nieko neverta daryti.

visuos vienoda kompresija? matuojant ipilk truputi tepalo i cilindrus, jeigu pakils - grupe, jeigu ne - galva. 

Nu man netrukdo ,siulyciau antraste pirmo puslapio paskaityt . Tai jei zmogui blogai ir sako kad jam blogai ,jei netinka nuomone as neskaitau ,o ne vadinu vatnikais ,faunom .gyvunais  
vatnikas -man prisiminimai apie ruba vatynka-simtasiule,kuri buvo silta deveti ziema . tai niekaip nesuprantu rysio..apie zmogu susidarau ispudi ,kaip jis kalba apie kitus- 100% buna kad jis pats toks.
wiena toki patpolna milijonieriu pazystu -tai jam visi gaidziai ir 3,14..derastai  po kiek laiko paaiskejo kad jis ne tik elgiasi kaip paukstis o dar ir 3,14... rastas.  
Dauguma aplink mane milijonieriu vaiksciojo -suplyse,murzini ,rinkdavo visokius geleziukus ,su dviraciu vazinejo -daba visi galvas uzverte vaziuoja ,skrenda :)su prabangiais limuzinais - bet gal keli liko tokie patys paprasti ,mieste sakytu -o muzikas su dzipu vaziuoja  
Idomiausia ,kai buna pabaiga .vienam inkste auglys ,plauty auglys ,viena ispjauna kitas atsiranda zodziu vsio ,boba pmato kad chana ,atsinesa du vedrus babkiu ir sako ,-davai tevai dalinames . Tam tewui taip chana ir dar boba su vaikais kisa i zeme .jei nebutu tu vedru su babkem gal nebutu ir didesnes sirdgelos    gale   
 

Sitoj gadynej tik oro uostuos panasiu eiliu isvysti galima.

Sitoj gadynej tik oro uostuos panasiu eiliu isvysti galima.

Tu ne nuomones,bet faktus ,skaičius surašyk.Rėkimas "rusų propaganda","vatnikai" ir panašiai...Kažkada rusai norėjo dujų vamzdį per Lietuvą į Vokietiją tiesti,bet mūsų valdžią,rusai puolė;per ofšorus "Mažeikių naftą "pardavė(padovanojo),"kad ivano prie vamzdžio neprileisti" ;,pigiausią EU elektrą gaminančią saugią elektrinę uždarė...O kur dar visokie independensai,leo ir kiti "verslo proveržiai".Jei jūs teisus,gal pakomentuokit bent vieną iš šių proveržių. 

Kad mtz sliauzikliu lyk priverstinai (kaip t - 25) nefiksuoja, tik sratukai su spyruoklem kiek prilaiko tiek. 

As irgi buvau ant mtz filtra uzdejes. Po pirmo alyvos keitimo perpjoviau filtra pasiziuret kas vidui - ogi nieko, uzdejau atgal centrifuga ir jinai kaskart keiciant tepala buna parinkus nemazai koses. Tik kiek pastebejau su normaliais tepalais maziau buna centrifuga uznesta, negu su M10g kad budavo.

Aišku, kad didelė klaida, jog leista žemės įgyti be saiko. Sunku net suvokti - ūkininkas valdo 4000 ha, gal daugiau, gal mažiau, o gal reikia pereiti prie procentų - 1 procentas Lietuvos žemės( tiek valdo žinomas politikas), na, kas nenorėtų tiek turėti? Viskas gerai, bet reikia matyti tame naudą, žinoma, ūkininkui labai naudinga tiek žemės valdyti, o valstybei, ar nebūtų naudingiau, kad tiek žemės valdytų 10 ar 20 žmonių, o ne vienas? Ir dar prisimenant, kiek toks verslas sumoka mokesčių palyginus su bet kokiu kitu verslu, regis, nuostolis mums visiems. Faktas, kad padaryta ta pati klaida kaip ir su visais tais prekybos centrais, kurie išstūmė smulkų ir vidutinį verslą. Matyt, mąstyta, jog stambus verslas yra didesnis gėris nei SVV, dabar galima tik spėlioti kaip viskas būtų atrodę, jei max žemės vienam ūkiui būtų galima įgyti iki 500 ha, gal žemė būtų našiau naudojama, gal ūkiai dažniau kooperuotųsi.

Taip kaip bebutu liudna, bet vilkaviskyje yra kaip sakoma ziurke toj institucijoj.

Diena tą sykį, pamenu, išpuolė ne iš gražiųjų – protarpiais vis palynodavo, pūtė žvarbus vėjas. Nors sveikata buvo tokia pat pizdavota kaip ir oras, pataisyt ją šansai buvo menki.  Iš vakaro su Pralgauskiu patvarkėm visą jo užpiltinę, kaip kokie asilai pamiršę bent lašą pasilikt pusryčiams.  Brigadininkui buvau pasižadėjęs sėkmingai baigt traktoriaus remontus, nes ne už kalnų jau buvo pirmieji pavasario darbai, bet nuo saldžios, iš gryno spirito ir uogų pagamintos užpiltinės galva barškėjo taip, kad tie pažadai man buvo giliai dapizdy. Kad atrodyčiau smarkiai dirbantis, pamirkęs ranką atrabotkėj, išsiterliojau veidą ir pusę ryto prasismaukiau po dirbtuves ieškodamas ką čia išrijus.  Mano nelaimei, sausra dirbtuvėse buvo kaip Afrikoj...
Staiga lauke išgirdau burzgiant mašiną. Išlindęs pasicekavyt pamačiau, kad į kiemą kaži ko užsuko viliukas.  Jo šoferį, durpyne dirbantį Praną, gan neblogai pažinojau. 
 „Sveikas, Pranai. Kaip žmonikė, kaip vaikai? Kokio bybio tau čia mūsų dirbtuvėse prireikė?“ - priėjęs mandagiai pasiteiravau, suprasdamas, kad negražu pradžioj pult prie kalbų apie reikalus.
„O, Vaciuk, sveikas gyvas“ – ištiesė ranką Pranas ir kaip mat ją patraukė, pamatęs, kad aš tepaluotas visas kaip velnias. „Gerai žmona laikos, septintas mėnuo jau eina...“
„Pizdu, paskui, papasakosi“ – nutraukiau bičiulį. „Gal turi bardačioke ar po sėdynę ką užsikišęs? Aš, žinok, viena koja grabe nuo ryto“
Mano dideliam džiaugsmui, Pranas turėjo. Be žodžių kaliau penkiasdešimt, ir prisidegęs cigaretę, giliai įtraukiau dūmą. 
„Ooo... zajebys... vėl spalvotai  matyti pradedu“ – atsidusau. „Dabar jau galim kalbėtis. Ale, žinai, įpilk, Praneli, gal dar vieną...“
Man baigus sveikatinimosi procedūras, pradėjom šnekėtis. Pranas ėmė pasakotis apie šeimyną, nėščią žmoną, darbus. 
„Šiandien načialnikus vežiau į Rėkyvą“ – nusižiovavęs pradėjo pasakot bičiulis. „Ir žinai ką mačiau? Ten krautuvėj apelsinų buvo išmetę. Eilė jobanyj vrot kokio ilgumo buvo...“
Čia pat Pranas pridūrė, kad biški pažįsta tos parduotuvės vedėją – esą  ana kartu su jo žmona prekyboj mokinos, ir Pranas pradžioj ją kadrino. Bet dėl kaži kokių priežasčių, liaudiškai tariant, b****  gavos... Žodžiu, vedėja prasitarė, kad prekyboj apelsinai greit baigsis, bet sandėly dar jų liks. Gal rytojui, gal geriem žmonėms, gal dar kam...
„Žinai, žmonai dabar vitaminų reikia, tai sutarėm, kad po pietų atvažiuosiu paimt. Nenorėjau prie  valdžios jų vežtis“ – paaiškino bičiulis.
„Suprantu.. suprantu..“- numykiau. Tuo tarpu mano galvoj užsisuko minčių karuselė... „Jobšikmat, apelsinai! Vaisių vaisiai!  Už patį vaisių karalių – vaisių vyną gardesni! Net nepamenu kada valgiau juos paskutinį sykį“ – galvojau sau, tik viena ausim beklausydamas, kaip apie savo nėščios žmonos poreikius kažką pasakoja Pranas.
„Nepyk Praniuk, turiu lėkt, kurviškai šikt užsimaniau“ – staiga sumelavau. Atsisveikinom ir nuskuodžiau į dirbtuves. Apsiplovęs rankas gazoliu, sėdau ant dviračio ir numyniau tiesiai į fermas. Galvoj jau buvo užgimęs  apelsininis planas...  Susiradęs Eleną išsivedžiau ją į lauką ir, pavaišinęs kišenėj turėtu saldainiu, užklausiau:
„Tai kaip tau, Elenyte, darbas sekasi? Seniai kažkaip bebendravom. Sakė, laikrašty įdėta buvai?“ 
„Buvau įdėta. Ir ne veltui“- išdidžiai tarė Elena. „ Pats žinai, kad ilgą laiką dirbau pamainine melžėja, bet va, paskui pasiprašiau pirmaveršių grupės. Ir man davė dvidešimt penkias telyčias! Pradžioj sunku buvo žinot jų produktyvumą, todėl įsipareigojau primilžti iš kiekvienos po 3900 kilogramų. Bet jau per pirmą pusmetį primelžiau po 3050 kilogramų, todėl metiniai įsipareigojimai pernai buvo įvykdyti su kaupu!“
„O tu jobtvaimat, man tuoj vėl pradės galvą skaudėt...“ – sumurmėjau sau tyliai po nosim.  „Klausyk, Elena, man reikia tavęs kaip moters. Važiuojam į Šiaulius. Dabar. Dviese...“
„Ką? Kaip? Kas?“ – melžėjos pirmūnės akys vos neiškrito lauk iš akiduobių. Supratau, kad reikia atskleisti kortas.  Paaiškinau Elenai, jog yra galimybė Rėkyvoj gaut apelsinų, bet tam man reikia jos pagalbos. Kurį laiką it telyčia pamykusi, ji galiausiai sutiko. 
„Bet iki pavakario turim spėt grįžt“ – tarė ji.
„Spėsim, būk rami, čia gi pora valandžikių daugiausia“ – nuraminau. 
Elena, nors jau ir nebe mergiško amžiaus, vis dar buvo  -aitė.  Jaunystėj buvo graži merga ir kavalieriai prie jos rikiavos į eilę, bet, matyt, dėl per didelio išdidumo, nė viens jai neįtiko. Laikui bėgant tas simpatijų būrys išsisklaidė, ir Elenos širdis taip ir liko laisva. Tad visą ją atidavė darbui... 
Iš Poviliuko pasiskolintu Ižu išbirbėm po kokio pusvalandžio. Nors ir sakiau Elenai, kad apsirengtų šiltai, ta visgi išsipuošė – vietoj rekomenduotos vatinkos užsivilko ploną išeiginę kurtkelę, vietoj praščiaikų apsiavė proginius batelius. Taip apsirengus lėkt per žvarbų vėją, tegu ir lopšy, buvo tikrai šalta. Nu, bet kaip sakoma , šalta vienai, gražu visiems... Nuzvimbėm į Rėkyvą gan greit, be jokių sutrukdymų. Sustojęs prie krautuvės liepiau Elenai pasiruošt – po šikna laikytą pagalvėlę užsikišti priekin už striukės. Pats tuo tarpu nušokau nuo motociklo ir nuėjau vidun, ieškot vedėjos.
„Gera diena, gerbiamoji“- tariau ją susiradęs. „Aš - Vacys Maslionka, Čirvinskio Prano pažįstamas. Pranelis minėjo, kad apelsinų turėjot. Ir, sakė,  galit nėščioms moterims pagelbėt...“ – šelmiškai mirktelėjau akį. Vedėjai nespėjus nė išsižiot, kyštelėjau ranką į atvypusią jos chalato kišenę ir palikau ten į triubikę susuktus rublius. Tuo pat metu, it prisuktas pradėjau bėdavotis apie tai, koks sunkus manosios nėštumas – visą  laiką pykina, nepadeda jokie liaudiški metodai.  
„Socialistinio lenktyniavimo nugalėtoja, darbu pelniusi šlovę, gulinėja dabar kiauras dienas ir žiaukčioja.  Ką besuvalgytų, vis negerumas užeina. Nieko mėsiško  į burną nebeima... Vitaminų trūkumas...“ –  graužia nata užbaigiau savo monologą. Tiesą sakant, kalbėjau taip įtikinamai, kad net pats pradėjau tikėt.
Kaip tik tuo metu girgžtelėjo durys ir į krautuvę lėtai įkrypavo Elena.  Tvirto stoto melžėja su už striukės užkišta pagalvėle atrodė įspūdingai ir neleido suabejot mano pasakojimu.
„Ilgą laiką dirbau pamainine melžėja,  bet paskui pasiprašiau pirmaveršių grupės. Ir man davė dvidešimt penkias telyčias…“ – nė nepasisveikinusi, vis traukydama snarglį pradėjo pasakot mano nėščioji.  Nežinia, kiek laiko būtų skambėjusiosios didingos kalbos apie pienininkystės ūkio pirmūnės pasiekimus, bet vedėja jas greit nutraukė, mostelėjusi galva sandėlio link. Supratau, kad atvykom ne veltui...
Rėkyvą palikom su laimikiu, apie kokį negalėjau pasvajot nė slapčiausiose fantazijose – geraširdė vedėja apelsinų mums atseikėjo net pusantros dėžės! Nežinau, kas šitoj medžioklėj pamačijo labiausiai, bet buvau pasiutusiai patenkintas. Toks patenkintas, kad ryžausi Eleną nustebint maloniu siurprizu – pasukau ižą į Šiaulius. Nusprendžiau pašaut iki traukinių stoties ir ten savo kompanjonę pavaišinti beliašais...
Likimas kartais būna negailestingas. O kartais tiesiog keistas ir nenuspėjamas. Toks jis buvo ir tą syk... Mums su Elena prie motociklo beraitant po trečią beliašą (į vidų nėjom, nes buvo baugu, kad iš lopšio koks nors miesčionas neišpyzdintų apelsinų), iš už nugaros išgirdau pažįstamą balsą:
„Sveikas Vaciuk, kokiais tu čia daba vėjais?“
 Atsisukau – už nugaros stovėjo dar nuo profkės laikų pažįstamas elektrikas Vladelis. 
„Ai, va, bliacha, bobikę pas akių daktarus atvežiau“ – leptelėjau nenorėdamas išsiduot. Elena kilstelėjo akis ir, nepratardama nė žodžio, toliau godžiai pribaiginėjo beliašą. Putlios, riebaluotos lūpos spindėjo kažkaip gundančiai. Persimetėm su Vladeliu keliais žodžiais ir tas patraukė į stotį. 
„Lekiu pas brolį į Šeduvą.  Ten degtinės užvežė“ – ištarė atsisveikindamas...
„Pizė kazė, Elenyte, ant arklių! Odisėja tęsiasi“ – ryžtingai šūktelėjau kompanjonei, vos tik Vladelis nuėjo. Elena lyg ir pradėjo kažką sakyt, bet jos žodžiai prasmego ižo burbime.
Nors važiuot buvo šalta, o apelsinais apsikamšiuisiai mano kompanjonei dar ir nepatogu, reikalas buvo svarbus. Tad į Šeduvą nuskriejau it koks motociklų ralio čempionas. 
„Moku rubliais ir apelsinais“ – pasilenkęs tariau pardavėjai, kai ta žiojosi sakyt, jog degtinės jau nebėra. 
„Supratau“ – tarė ir iš po prekystalio ištraukė keturis sabonius. „Galiu tiek.“
„Žinot, kaip sakoma, geriant reikia žinoti saiką, kad netyčia per mažai neišgertum...“ – atsidusau traukdamas iš užančio apelsinus. Pardavėja šyptelėjo ir pridėjo dar du butelius... Puikus sandoris, ką bepasakysi.
 
Visas švytintis grįžau pas lopšy sėdinčią sustyrusią Eleną. Pažvelgiau ir širdį suspaudė  nerimas. Kaip aš taip?.. Kaip aš taip nepagalvojau?.. Nugi neparsivešiu saugiai degtinės butelių lopšy tarp apelsinų suguldytų...  Laimei, sprendimą pasiūlė Elena – iš kiosko nusipirkom kelis „Komunizmo aušros“  numerius ir kruopščiai suvystėm į juos arielką.
„Nu va, Elenyte, į Rėkyvą atvažiavai nėščia, o iš Šeduvos jau su kūdikiais lopšy išvažiuojam“- tariau tiesdamas kompanjonei savo vatinkę. „Sėsk dabar už manęs, ir stipriai apsikabink. Lopšys tegu kroviniui lieka“
Grįžt namo teko tiesiai prieš vėją, kuris kiaurai košė pavasarinę Elenos kurtkelę. Prasidėjęs smulkus lietus pasiuto plakt veidą. Galėtum pagalvot, pizdavota situacija. Bet ji tokia nebuvo... Lopšy ritinėjosi krūva apelsinų,  saugiai suvystyti pūsojo šeši buteliai degtinės, o iš nugaros jutau stipriai prisispaudusios Elenos šilumą. Netoli Šedbarų dešinė jos ranka palengva nuslydo žemyn. Mane iš vidaus pradėjo mušti karštis... 
„Paleisk mane prie fermų. Po darbų aš pas tave ateisiu, pasidalinsim apelsinus“ – sušuko ji, kai jau buvom netoli namų.
Nieko nesakęs linktelėjau galvą ir pasukau motociklą į dumblėtą lauko keliuką.  Diena, prasidėjusi taip šūdinai, žadėjo puikią pabaigą. „Reiktų iš kažkur kokį kvietką susiveikt“-pagalvojau. „Visgi ryt kovo aštunta...“
------------------------------------
Tokia va istorija man nutiko vienais metais, kai krautuvėse beveik nebuvo apelsinų ir Gorbačiovas pradėjo savo kovą prieš alkoholį. Žiūriu dabar į naują valdžią, su užsidegimu kibusią į kovą prieš alų, vyną, cukrų, dyzelines mašinas ir dar visokius kitokius dalykus ir galvoju... Jūs kovokit, kovokit. Iš tos kovos tikriausia b**** gausis, bet užtat kiek gražių naujų istorijų liaudyje gims...

Ir iskart ukrainoje sulaike tiek pat zmoniu, esme ta- kuom zmoniu galvas uzkist ,pas mus rusai puola,pas bultarusius -mes su lenkais,rusus-puola amerikieciai su pribaltika.  ir visus puola .... as itariu, Lukasenkai demesio truksta ,uztat ir jis taip daro ...vo pasikviestu i svecius kas menesi,gal jis netoks butu,sueuropietu

turejo pakankamai laiko pasireiksti ,galejo tikrai daugiau pasistenkti del zemdirbiu.Bet panasu kad tik del pienininku ir didziuju daugiau rupinsis  .Jau labai jie noretu kad maziesiems dar labiau pablogetu galetu tada zemes susipirkti ir viskas butu vienosia rankosia.  
JEI ATEITUM I NAUJA DARBA IR PER TRYS MENESIUS TAIP DIRBTUM TEISINDAMASIS, KAD DAR NESPEJAI PASIREIKSTI ,SENAI BUTUM ISSPIRTAS LAUK .
BET PAS MUS VISKAS ATVIRSCIAI CIA MUS SPARDO,STUMDO ,DEDA NAUJUS MOKESCIUS VADINA KIAULEM, TURTUOLIAI MOKINA KAIP GYVENTI ,MOKSLININKAI IRODINEJA KAD GALIM PRAGIVENTI UZ DU SIMTUS EURU TEGU PATYS TAIP PAGYVENA  .  VAZINEJAM SENOM MASINOM,TERSIAM APLINKA DYZELIAIS  MIELAI PASIKEISCIAU JEI LEISTU PAJAMOS, DAR VALDZIOS ATSTOVAI PASIULE NAUDOTIS VIESU TRANSPORTU LABAI PATOGU PIRMADIENI ISVAZUOSI  TRECIADIENI GALESI GRYSTI  NES VAZUOJA KAS ANTRA DIENA. UZDARE MOKYKLAS,DARZELIUS PARDUOTUVES UZDARINEJA. DABAR DAR PASTUS PANAIKINS GERAI GYVENAM
PRIE PAT MIESTELYJE ATIDARE NAUJA MOKYKLOS STADIJONA UZ EUROPOS PINIGUS BUVO IR ZURNALISTAI LABAI GRAZIAI APRASE KAIP EUROPOS PARAMA RUPINASI KAIMU GRAZU,KITAIS METAIS UZDARE MOKYKLA REFORMA NERA VAIKU ZURNALISTU NEBUVO NIEKS NIEKO NERASE DAR GRAZIAU  [MOKYKLA BUVO VIDURINE]         KUR TOLIAU    KIEK DAR I DUGNA KRYSIM KIEK LEISIM IS SAVES TYCIOTIS

Do you speak English?
Yes!
Name?
Abdul Aziz.
Sex?
Three to five times a day.
No, no...I mean male or female?
Yes, male, female, sometimes camel.
Holy cow!
Yes, cow, sheep, animals in general.
But isn't that hostile?
Horse style, doggy style, any style!
Oh dear!
No, no! Deer run too fast...

Nežinau ant kiek aktualu tokiam mažam traktoriukui , bet didesniem , sumontavus radialine ir diagonaline ant vienos ašies atsirand toks kaip "galinio tilto plaukiojims" , ypač kai tempi užkrautą priekabą geru keliu . Ir dirvoj diagonalinė greičiau prasikas , nei radialinė ...  jei yra galymybė , pasistenk kad bent iš tos pusės jos but vienodos , o tas pločio skirtumas manyč nėr jau toks baisinis . 

Kai 5 ha reikia kulti tai tik taip, bet kai uz 30ha sumoki 1500€ vien uz darba plius 500l saliarkos... tai jau kad ir sugriuvus niva atsiperka po sezono. O kur maldavimai, zeminimasis ir malones laukimas.

Nieko naujo tamsta nepasakete, jau dvi dienos lygiai taip pat triubija LRT, LNK, TV3 ir visi kiti koncervatoriu "apzvalgininkai"... Cia yra tas pats kaip sikimas sau i delna ir metymas i kitus, plius dar zvengimas kad kitas sudinas...

man tai didelis skirtumas. Gal nematau as reikalo pirkt sertifikuota sekla ir remt seklininkystes firmas, kurios dar neaisku kokia "sertifikuota" parduoda sekla. Mane gal ukine tenkina sekla. O zalinimo ismoka man patiko, viska ivykdai ir pinigai nemaiso. Tad klausti koks skirtumas...didelis. Is mano varpines ziurint man sudinas toks perskirtymas pinigu butu. Uztatai ir domiuosi. As smulkus ukininkas, bet ne sofkinis. Tad gali didint normaliem smulkiem. Bet aisku, ir sofkiniai bujos. Bet ar stambiem reik taip pykt? Stambiem manau ir taip visko per akis, nes jie gatavi apsikt tuos smulkiuosius. Plius tie stambus savo veiksmais tik naikina smulkius ukius. Jiem juk vis maza zemes, paramu priima, o paskui lipa per galvas smulkiems, bando betkokiais budais atimt is taves nuomuojama zeme.

Teisingai Mode sako,nori kad oligarchai valdytu,viska supirktu kaip seniau ponai,visus isvytu,gal pati esi to klano,nemaciau kad smulkus nepriziuretu gyvuliu kas pas juos pievos kitokios,zole kitokia ,noreciau paziuret kaio ten pas tave tvarka gal auksine zole,koki turi zmogus grebli tokiu grebia ,nereikia cia kalbet nesamones,vietos visiems turi uztekt,grazu ziuret kad dar yra tokiu zmoniu kurie dirba,laiko karvute,usiaugina darzoviu,gal norit kad liktu tusti laukai be gyvybes.

Tai ka siulai tiems zmonems daryti? Dziaugtis reikia kad nestovi su bambaliu prie parduotuves, o is paskutiniuju krapstosi ukyje.

sulaukus atsakymo po 7 metu, jau nesvarbu kokiais vienetais srove matuojama...

Nu bet , Tamstelė i blaškais , kaip tas kur "maišus drasko" , neišsiaiskini konkrečiai nieko , tik : "gal tas kalta , gal anas kalta" . Daryt reikia viska 'atmetimo budu' , kitaip ir pirksi ir ardysi i galo nebus . Pakeitei siurbli - ok ; einam toliau : išstatom magistralei spaudimą 2,5kg/cm (kad butu kaip turi but iš gamyklos , o ne užverztas iki galo kaip rašai) , a išstatei ?? Toliau : butinai išsiaiskint ar sudaro siurblys slėgi iki fugos 6,5-7,0 kg/cm , čia teks nusipirkt manometriuką iki 25-30kg/cm ir pasidaryt perėjima kad isukt galėtum vietoj zagluškės (naudindas daigtas ir ateity, nepražus) . Jei iki tos vietos -tvarka , eini toliau : žiuri koks stovis 'redukcinio voztuvo' ir tuom pačiu tep.radiatoriu patikrint dėl pralaidumo (iš jo jau tepalas keliauja i tep magistrale ) . Tik kai busi garantuotas , kad tai ka aprašiau veikia - "gut" ir visi reguliavimai - "ok" , tada jau ieškom kitur bėdu a indėklu 'latvišku' a dar kokiu ....