jawax

Dabar svarbiausiai nekonfliktuoti tarpusavy.... buvo buvo... kazkas klydo.... kazkas teisus - nieko tai nepakeis kad kazkas pasijus teisesnis arba ne.... psihas siauteja ir tas siautulys tik prasidejo.... reikia vienytis o nesiskaldyti.

2020 sezonas. Kasas 450kg (220e/t) - 100e
Sulfatas 200kg (185e/t) - 37e,
Npk įvairiom normom, bet min 200kg 10-26-26 ( 335e/t) - 67e
Viso 204e.
 
2022 atitinkamai:
Kasas - (680e/t) - 306e,
Sulfatas - (590e/t) - 118e,
Npk rudenį dėtos, tai (450/t) - 90e,
Degalai, tepalai žymiai brangesni, bet tebūnie 40e hektarui daugiau.
Viso 554e. 
Pastovios išlaidos sakykim nesikeičia.
Skirtumas 554-204=350e
Dabar įdomioji matematika su prognozėm. 2020 derlius parduotas po 205e vidutiniškai. 
Dabar spėjant 6t vidutinį 2022 derlingumą, 350e/6t = 58e/t skirtumas.
Tiek turi būti  brangesnė  parduodamų kviečių tona, kad būtų išlaikytas toks pat pelningumas. 
Vidutinė kaina, kuri būtų pageidaujama - 263e.
Visų grūdų iš anksto niekas nefiksuoja, buvo metai, kai pusės vidutinio kiekio realiai nepasiekėm, kainos per javapjūtę šoko ir teko žmonėm su baudomis vartytis, nes nebeturėjo iš kur trūkstamą kiekį pristatyti, negi pamiršot...visur rizika, o sudegint didesnį indėlį skaudžiau.
Sutinku, kas vasarą ar rudenį viską susipirko, tai 240-260 kaina gera buvo fiksuot, kitu atveju nelabai.

2020 sezonas. Kasas 450kg (220e/t) - 100e
Sulfatas 200kg (185e/t) - 37e,
Npk įvairiom normom, bet min 200kg 10-26-26 ( 335e/t) - 67e
Viso 204e.
 
2022 atitinkamai:
Kasas - (680e/t) - 306e,
Sulfatas - (590e/t) - 118e,
Npk rudenį dėtos, tai (450/t) - 90e,
Degalai, tepalai žymiai brangesni, bet tebūnie 40e hektarui daugiau.
Viso 554e. 
Pastovios išlaidos sakykim nesikeičia.
Skirtumas 554-204=350e
Dabar įdomioji matematika su prognozėm. 2020 derlius parduotas po 205e vidutiniškai. 
Dabar spėjant 6t vidutinį 2022 derlingumą, 350e/6t = 58e/t skirtumas.
Tiek turi būti  brangesnė  parduodamų kviečių tona, kad būtų išlaikytas toks pat pelningumas. 
Vidutinė kaina, kuri būtų pageidaujama - 263e.
Visų grūdų iš anksto niekas nefiksuoja, buvo metai, kai pusės vidutinio kiekio realiai nepasiekėm, kainos per javapjūtę šoko ir teko žmonėm su baudomis vartytis, nes nebeturėjo iš kur trūkstamą kiekį pristatyti, negi pamiršot...visur rizika, o sudegint didesnį indėlį skaudžiau.
Sutinku, kas vasarą ar rudenį viską susipirko, tai 240-260 kaina gera buvo fiksuot, kitu atveju nelabai.

2020 sezonas. Kasas 450kg (220e/t) - 100e
Sulfatas 200kg (185e/t) - 37e,
Npk įvairiom normom, bet min 200kg 10-26-26 ( 335e/t) - 67e
Viso 204e.
 
2022 atitinkamai:
Kasas - (680e/t) - 306e,
Sulfatas - (590e/t) - 118e,
Npk rudenį dėtos, tai (450/t) - 90e,
Degalai, tepalai žymiai brangesni, bet tebūnie 40e hektarui daugiau.
Viso 554e. 
Pastovios išlaidos sakykim nesikeičia.
Skirtumas 554-204=350e
Dabar įdomioji matematika su prognozėm. 2020 derlius parduotas po 205e vidutiniškai. 
Dabar spėjant 6t vidutinį 2022 derlingumą, 350e/6t = 58e/t skirtumas.
Tiek turi būti  brangesnė  parduodamų kviečių tona, kad būtų išlaikytas toks pat pelningumas. 
Vidutinė kaina, kuri būtų pageidaujama - 263e.
Visų grūdų iš anksto niekas nefiksuoja, buvo metai, kai pusės vidutinio kiekio realiai nepasiekėm, kainos per javapjūtę šoko ir teko žmonėm su baudomis vartytis, nes nebeturėjo iš kur trūkstamą kiekį pristatyti, negi pamiršot...visur rizika, o sudegint didesnį indėlį skaudžiau.
Sutinku, kas vasarą ar rudenį viską susipirko, tai 240-260 kaina gera buvo fiksuot, kitu atveju nelabai.

P- pressure(padavimas), t - tank (nupylimas į baką). Dar gali būti trečia jungtis, p2, tai per ją slėgis pasiduoda į papildomą skirstytuvą ar kitą hidraulinį komponentą, jeigu reikalinga. 
A1, A2, B1, B2, C1... - išėjimai

Žmonės visi,kas žiūri pro fūros langą,kas pro traktoriaus,kas pro mokyklos,kas pro seimo.Va tada kai mes išmoksim vienas kito nemenkint,o suprast,tada gal mes pradėsim artėti prie Skandinavijos šalių,apie kokią Vokietiją aš nedrįstu kalbėti,nors norėtūs aišku.O dabar didžiausia bėda tame,kad mes esam vienas už kitą protingesni,netgi čia,forume,nekalbant apie realų gyvenimą.Bet manau tai tikrai ne mums,ne lietuviams,nes mes iš pasiutimo net bendrauti be įžeidimų negalim.Mes vienas už kitą protingesni...

Resiveriai tam ir yra, kad sukauptų suspaustą orą kaip energiją, o kuo jie didesni, tuo ilgiau tos energijos užtenka ir daugiau stabdymų iš eilės atlikt gali. Didesni resiveriai dalinai kompensuoja mažesnio kompresoriaus debitą.
Dabar apie resiverio dydžio reikšmę. Tiek traktoriui, tiek priekabai jie abu lemia, kiek kartų paspausi stabdį. Imkim vieno kontūro sistemą, Pvz priekaboje 30l resiveris, stovi 4 stabdžių kameros, tūrio nežinau, bet imkim 1,5l kiekvienos, tai atlikus vieną stabdžių paspaudimą, iš resiverio 30l tūrio sunaudosim 6l suspausto oro( +stabdžių linijų vamzdžių tūris). Nuspaudus du kartus jau 12l, tris kartus paspaudus bent 18l, o slėgis kaskart krenta ir tarp stabdžių paspaudimų jį pakelt priekabos resiveryje gali tik paduodamas suspaustas oras iš traktoriaus resiverio(tik atleidus pedalą). Bet, kadangi mus supa fizika, tai tokioje vietoje galioja Boilio dėsnis, todėl jei priekabos stabdžių sistema pradžioje buvo pripumpuota iki 8  barų, atliekant 3 stabdžio paspaudimą joje lieka mažiau nei 4 barai(atminkim, kad iš traktoriaus ji papildoma, bet ne tiek sparčiai ir tik atleidus pedalą) todėl net atleidus stabdžio pedalą, jei iš traktoriaus tiekiamo oro slėgis irgi kris mažiau 4 ar 4.5 baro, stabdžių kranas iš karto jau neatleis stabdžių kamerų. Dabar priėjom iki tos vietos, kur matome traktoriaus resiverio dydžio reikšmingumą - kuo jis didesnis, tuo daugiau ir greičiau suspausto oro paduodama į ištuštėjusį priekabos balioną, nes net ir didelis kompresorius neturės tokio momentinio debito,o jei kokia situacija, kad traktoriaus variklis netikėtai užges... nors ir tas pildymas iš traktoriaus resiverio į priekabos resiverį neįvyksta per akimirką, nes pralaidumas ribotas.
Norint turėti daugiau stabdžio paspaudimo kiekių pirmiausia reikia didesnių resiverių ant priekabų(kad kuo lėčiau kristų slėgis), o iš to išplaukia, kad turint didelį jų tūrį ar prikabinus dvi priekabas, nepamaišytų ir papildomas ar didesnis balionas traktoriuje, greitesniam slėgio atstatymui.
Su dviejų kontūrų sistema viskas panašiai, tik ten oro tiekimas vyksta kita linija nei valdymas, todėl priekabos sistema visada pildoma, nepriklausomai nuo pedalo padėties.
Iš Vokietijos atvežtiems kai kuriems belarusams ne šiaip sau antras balionas vietoj raktų dėžės ant pusrėmio puikuodavosi.
P.S. Kažkaip paprastai paaiškinti šįvakar nepavyko, bet manau įmanoma suprast, ką norėjau pasakyti.
P.P.S. @agronoms, aš nereplikuoju jums asmeniškai, tiesiog pamaniau, kad kažkam galbūt tai bus naudinga ir prie posto tinka.

Resiveriai tam ir yra, kad sukauptų suspaustą orą kaip energiją, o kuo jie didesni, tuo ilgiau tos energijos užtenka ir daugiau stabdymų iš eilės atlikt gali. Didesni resiveriai dalinai kompensuoja mažesnio kompresoriaus debitą.
Dabar apie resiverio dydžio reikšmę. Tiek traktoriui, tiek priekabai jie abu lemia, kiek kartų paspausi stabdį. Imkim vieno kontūro sistemą, Pvz priekaboje 30l resiveris, stovi 4 stabdžių kameros, tūrio nežinau, bet imkim 1,5l kiekvienos, tai atlikus vieną stabdžių paspaudimą, iš resiverio 30l tūrio sunaudosim 6l suspausto oro( +stabdžių linijų vamzdžių tūris). Nuspaudus du kartus jau 12l, tris kartus paspaudus bent 18l, o slėgis kaskart krenta ir tarp stabdžių paspaudimų jį pakelt priekabos resiveryje gali tik paduodamas suspaustas oras iš traktoriaus resiverio(tik atleidus pedalą). Bet, kadangi mus supa fizika, tai tokioje vietoje galioja Boilio dėsnis, todėl jei priekabos stabdžių sistema pradžioje buvo pripumpuota iki 8  barų, atliekant 3 stabdžio paspaudimą joje lieka mažiau nei 4 barai(atminkim, kad iš traktoriaus ji papildoma, bet ne tiek sparčiai ir tik atleidus pedalą) todėl net atleidus stabdžio pedalą, jei iš traktoriaus tiekiamo oro slėgis irgi kris mažiau 4 ar 4.5 baro, stabdžių kranas iš karto jau neatleis stabdžių kamerų. Dabar priėjom iki tos vietos, kur matome traktoriaus resiverio dydžio reikšmingumą - kuo jis didesnis, tuo daugiau ir greičiau suspausto oro paduodama į ištuštėjusį priekabos balioną, nes net ir didelis kompresorius neturės tokio momentinio debito,o jei kokia situacija, kad traktoriaus variklis netikėtai užges... nors ir tas pildymas iš traktoriaus resiverio į priekabos resiverį neįvyksta per akimirką, nes pralaidumas ribotas.
Norint turėti daugiau stabdžio paspaudimo kiekių pirmiausia reikia didesnių resiverių ant priekabų(kad kuo lėčiau kristų slėgis), o iš to išplaukia, kad turint didelį jų tūrį ar prikabinus dvi priekabas, nepamaišytų ir papildomas ar didesnis balionas traktoriuje, greitesniam slėgio atstatymui.
Su dviejų kontūrų sistema viskas panašiai, tik ten oro tiekimas vyksta kita linija nei valdymas, todėl priekabos sistema visada pildoma, nepriklausomai nuo pedalo padėties.
Iš Vokietijos atvežtiems kai kuriems belarusams ne šiaip sau antras balionas vietoj raktų dėžės ant pusrėmio puikuodavosi.
P.S. Kažkaip paprastai paaiškinti šįvakar nepavyko, bet manau įmanoma suprast, ką norėjau pasakyti.
P.P.S. @agronoms, aš nereplikuoju jums asmeniškai, tiesiog pamaniau, kad kažkam galbūt tai bus naudinga ir prie posto tinka.

Resiveriai tam ir yra, kad sukauptų suspaustą orą kaip energiją, o kuo jie didesni, tuo ilgiau tos energijos užtenka ir daugiau stabdymų iš eilės atlikt gali. Didesni resiveriai dalinai kompensuoja mažesnio kompresoriaus debitą.
Dabar apie resiverio dydžio reikšmę. Tiek traktoriui, tiek priekabai jie abu lemia, kiek kartų paspausi stabdį. Imkim vieno kontūro sistemą, Pvz priekaboje 30l resiveris, stovi 4 stabdžių kameros, tūrio nežinau, bet imkim 1,5l kiekvienos, tai atlikus vieną stabdžių paspaudimą, iš resiverio 30l tūrio sunaudosim 6l suspausto oro( +stabdžių linijų vamzdžių tūris). Nuspaudus du kartus jau 12l, tris kartus paspaudus bent 18l, o slėgis kaskart krenta ir tarp stabdžių paspaudimų jį pakelt priekabos resiveryje gali tik paduodamas suspaustas oras iš traktoriaus resiverio(tik atleidus pedalą). Bet, kadangi mus supa fizika, tai tokioje vietoje galioja Boilio dėsnis, todėl jei priekabos stabdžių sistema pradžioje buvo pripumpuota iki 8  barų, atliekant 3 stabdžio paspaudimą joje lieka mažiau nei 4 barai(atminkim, kad iš traktoriaus ji papildoma, bet ne tiek sparčiai ir tik atleidus pedalą) todėl net atleidus stabdžio pedalą, jei iš traktoriaus tiekiamo oro slėgis irgi kris mažiau 4 ar 4.5 baro, stabdžių kranas iš karto jau neatleis stabdžių kamerų. Dabar priėjom iki tos vietos, kur matome traktoriaus resiverio dydžio reikšmingumą - kuo jis didesnis, tuo daugiau ir greičiau suspausto oro paduodama į ištuštėjusį priekabos balioną, nes net ir didelis kompresorius neturės tokio momentinio debito,o jei kokia situacija, kad traktoriaus variklis netikėtai užges... nors ir tas pildymas iš traktoriaus resiverio į priekabos resiverį neįvyksta per akimirką, nes pralaidumas ribotas.
Norint turėti daugiau stabdžio paspaudimo kiekių pirmiausia reikia didesnių resiverių ant priekabų(kad kuo lėčiau kristų slėgis), o iš to išplaukia, kad turint didelį jų tūrį ar prikabinus dvi priekabas, nepamaišytų ir papildomas ar didesnis balionas traktoriuje, greitesniam slėgio atstatymui.
Su dviejų kontūrų sistema viskas panašiai, tik ten oro tiekimas vyksta kita linija nei valdymas, todėl priekabos sistema visada pildoma, nepriklausomai nuo pedalo padėties.
Iš Vokietijos atvežtiems kai kuriems belarusams ne šiaip sau antras balionas vietoj raktų dėžės ant pusrėmio puikuodavosi.
P.S. Kažkaip paprastai paaiškinti šįvakar nepavyko, bet manau įmanoma suprast, ką norėjau pasakyti.
P.P.S. @agronoms, aš nereplikuoju jums asmeniškai, tiesiog pamaniau, kad kažkam galbūt tai bus naudinga ir prie posto tinka.

Resiveriai tam ir yra, kad sukauptų suspaustą orą kaip energiją, o kuo jie didesni, tuo ilgiau tos energijos užtenka ir daugiau stabdymų iš eilės atlikt gali. Didesni resiveriai dalinai kompensuoja mažesnio kompresoriaus debitą.
Dabar apie resiverio dydžio reikšmę. Tiek traktoriui, tiek priekabai jie abu lemia, kiek kartų paspausi stabdį. Imkim vieno kontūro sistemą, Pvz priekaboje 30l resiveris, stovi 4 stabdžių kameros, tūrio nežinau, bet imkim 1,5l kiekvienos, tai atlikus vieną stabdžių paspaudimą, iš resiverio 30l tūrio sunaudosim 6l suspausto oro( +stabdžių linijų vamzdžių tūris). Nuspaudus du kartus jau 12l, tris kartus paspaudus bent 18l, o slėgis kaskart krenta ir tarp stabdžių paspaudimų jį pakelt priekabos resiveryje gali tik paduodamas suspaustas oras iš traktoriaus resiverio(tik atleidus pedalą). Bet, kadangi mus supa fizika, tai tokioje vietoje galioja Boilio dėsnis, todėl jei priekabos stabdžių sistema pradžioje buvo pripumpuota iki 8  barų, atliekant 3 stabdžio paspaudimą joje lieka mažiau nei 4 barai(atminkim, kad iš traktoriaus ji papildoma, bet ne tiek sparčiai ir tik atleidus pedalą) todėl net atleidus stabdžio pedalą, jei iš traktoriaus tiekiamo oro slėgis irgi kris mažiau 4 ar 4.5 baro, stabdžių kranas iš karto jau neatleis stabdžių kamerų. Dabar priėjom iki tos vietos, kur matome traktoriaus resiverio dydžio reikšmingumą - kuo jis didesnis, tuo daugiau ir greičiau suspausto oro paduodama į ištuštėjusį priekabos balioną, nes net ir didelis kompresorius neturės tokio momentinio debito,o jei kokia situacija, kad traktoriaus variklis netikėtai užges... nors ir tas pildymas iš traktoriaus resiverio į priekabos resiverį neįvyksta per akimirką, nes pralaidumas ribotas.
Norint turėti daugiau stabdžio paspaudimo kiekių pirmiausia reikia didesnių resiverių ant priekabų(kad kuo lėčiau kristų slėgis), o iš to išplaukia, kad turint didelį jų tūrį ar prikabinus dvi priekabas, nepamaišytų ir papildomas ar didesnis balionas traktoriuje, greitesniam slėgio atstatymui.
Su dviejų kontūrų sistema viskas panašiai, tik ten oro tiekimas vyksta kita linija nei valdymas, todėl priekabos sistema visada pildoma, nepriklausomai nuo pedalo padėties.
Iš Vokietijos atvežtiems kai kuriems belarusams ne šiaip sau antras balionas vietoj raktų dėžės ant pusrėmio puikuodavosi.
P.S. Kažkaip paprastai paaiškinti šįvakar nepavyko, bet manau įmanoma suprast, ką norėjau pasakyti.
P.P.S. @agronoms, aš nereplikuoju jums asmeniškai, tiesiog pamaniau, kad kažkam galbūt tai bus naudinga ir prie posto tinka.

Norint kad procesas greitėtu reikia viešint kiekviena išgirsta nuolaida....

Prieš kelias dienas biržoje atpigo dujos, o kol sumažės rinkoje trąšų kaina tai turės praeiti ne viena savaitė. Dabar parduodamos trąšos pagamintos iš seniau kontraktais pirktų dujų, tai tuo metu buvusių dujų kainų dabartinė biržos kaina dar  tikriausiai nepasiekė, nes kai tokį staigų šuolį turėjom, tas 50% atpigimas skamba labai patraukliai, nors realiai dujos vis tiek brangios. Kitas dalykas, dabar pardavėjai naudojasi pvm lygintojais bei trūkumu sandėliuose, tai gali laikyt pakeltas trąšų kainas, bet kol dar europoje žiema nesibaigė ir dujų tiekimu iš rytų daroma įtaka, galim išvis turėt brangių trąšų deficitą.
Tikiuosi į klausimą neatsakiau, nes tik pats nuspręsi, kaip geriau pasielgti

Prieš kelias dienas biržoje atpigo dujos, o kol sumažės rinkoje trąšų kaina tai turės praeiti ne viena savaitė. Dabar parduodamos trąšos pagamintos iš seniau kontraktais pirktų dujų, tai tuo metu buvusių dujų kainų dabartinė biržos kaina dar  tikriausiai nepasiekė, nes kai tokį staigų šuolį turėjom, tas 50% atpigimas skamba labai patraukliai, nors realiai dujos vis tiek brangios. Kitas dalykas, dabar pardavėjai naudojasi pvm lygintojais bei trūkumu sandėliuose, tai gali laikyt pakeltas trąšų kainas, bet kol dar europoje žiema nesibaigė ir dujų tiekimu iš rytų daroma įtaka, galim išvis turėt brangių trąšų deficitą.
Tikiuosi į klausimą neatsakiau, nes tik pats nuspręsi, kaip geriau pasielgti

Kad ir kaip norėtume, grūdų kainas ne augintojai diktuoja, o rinka - pasiūla, paklausa(reali vartojimui) dirbtinė paklausa (maklerių, fondų superkama dalis, kuri trumpuoju momentu paima nemažą dalį kontraktų). Vartojimas labai stipriai per vienus metus nepasikeis, tai nebent pasiūla dėl visų veiksnių drąstiškai kristų, tada galbūt ir matysim dar aukštesnes kainas. Bet reikia atsimint, kad po pakilimų būna kritimai ir neišvengsim to. Kaip iš aplinkos matau, nemaža dalis trąšas, chemiją ima su atidėjimu, tai bus priversti produkciją parduoti dėl atsiskaitymu, o jei tuo metu bus biržose duobė... Kita kalba apie tuos, kurie niekam neįsirapeigoję ir gali dviejų metų derlių laikyti laukdami pakilimų, bet tokių dar vienetai.
  Kas dabar perka brangias trąšas ir galvoja, jog kitais metais grūdai bus 300+, tai tiesiog rizikuojat, gali išlošt, bet didžiulė tikimybė ir pralošti. Prie tokių išlaidų reikėtų dalį grūdų užfiksuot, tada bent kažkiek galima skaičius dėliot.
Visad tręšdavom apie 200 kg v.m. azoto, bet dabar man atrodo per didelė rizika tiek stengtis. Net jei grūdų kainos garantuotai atpirktų, visada lieka gamtos, orų klausimas, o rizikuoti 700 indėliu į hą ir 1100 skirtumas yra.
 
 

Kad ir kaip norėtume, grūdų kainas ne augintojai diktuoja, o rinka - pasiūla, paklausa(reali vartojimui) dirbtinė paklausa (maklerių, fondų superkama dalis, kuri trumpuoju momentu paima nemažą dalį kontraktų). Vartojimas labai stipriai per vienus metus nepasikeis, tai nebent pasiūla dėl visų veiksnių drąstiškai kristų, tada galbūt ir matysim dar aukštesnes kainas. Bet reikia atsimint, kad po pakilimų būna kritimai ir neišvengsim to. Kaip iš aplinkos matau, nemaža dalis trąšas, chemiją ima su atidėjimu, tai bus priversti produkciją parduoti dėl atsiskaitymu, o jei tuo metu bus biržose duobė... Kita kalba apie tuos, kurie niekam neįsirapeigoję ir gali dviejų metų derlių laikyti laukdami pakilimų, bet tokių dar vienetai.
  Kas dabar perka brangias trąšas ir galvoja, jog kitais metais grūdai bus 300+, tai tiesiog rizikuojat, gali išlošt, bet didžiulė tikimybė ir pralošti. Prie tokių išlaidų reikėtų dalį grūdų užfiksuot, tada bent kažkiek galima skaičius dėliot.
Visad tręšdavom apie 200 kg v.m. azoto, bet dabar man atrodo per didelė rizika tiek stengtis. Net jei grūdų kainos garantuotai atpirktų, visada lieka gamtos, orų klausimas, o rizikuoti 700 indėliu į hą ir 1100 skirtumas yra.
 
 

Kad ir kaip norėtume, grūdų kainas ne augintojai diktuoja, o rinka - pasiūla, paklausa(reali vartojimui) dirbtinė paklausa (maklerių, fondų superkama dalis, kuri trumpuoju momentu paima nemažą dalį kontraktų). Vartojimas labai stipriai per vienus metus nepasikeis, tai nebent pasiūla dėl visų veiksnių drąstiškai kristų, tada galbūt ir matysim dar aukštesnes kainas. Bet reikia atsimint, kad po pakilimų būna kritimai ir neišvengsim to. Kaip iš aplinkos matau, nemaža dalis trąšas, chemiją ima su atidėjimu, tai bus priversti produkciją parduoti dėl atsiskaitymu, o jei tuo metu bus biržose duobė... Kita kalba apie tuos, kurie niekam neįsirapeigoję ir gali dviejų metų derlių laikyti laukdami pakilimų, bet tokių dar vienetai.
  Kas dabar perka brangias trąšas ir galvoja, jog kitais metais grūdai bus 300+, tai tiesiog rizikuojat, gali išlošt, bet didžiulė tikimybė ir pralošti. Prie tokių išlaidų reikėtų dalį grūdų užfiksuot, tada bent kažkiek galima skaičius dėliot.
Visad tręšdavom apie 200 kg v.m. azoto, bet dabar man atrodo per didelė rizika tiek stengtis. Net jei grūdų kainos garantuotai atpirktų, visada lieka gamtos, orų klausimas, o rizikuoti 700 indėliu į hą ir 1100 skirtumas yra.
 
 

Tie visi kur rėkia,kad brangs,neturės ir panašiai,tai savęs guodimas.
Nesakau ,kad atpigs ,bet juk niekas nežino.
Tai kam rėkt,kad brangs ar neturės...

Priklauso nuo plano ir patikimumo kategorijos. Tokiam objektui greičiausiai bus 0.95eur/kw be pvm per mėnesį. 80x0.95=76eur, per metus būtų 912eur. Plius dar reikia už patikimumo kategoriją kas mėnesį mokestį mokėti, tai dar 0,18-0,72eur/kw. Bet iki šiol buvo lengvata ūkininkams, kurie iš ž.ū. veiklos gauna daugiau nei 50% pajamų, kai pateikus edv ir pajamas įrodančius dokumentus, galios mokesčio iki 14edv subjektam išsvis nereikia mokėt ir gali atsiskaityti kaip buitiniai vartotojai, o virš 14edv, galios ir patikimumo dedamąsias reikia mokėti tik už 3 mėnesius per metus.
 

Iš jų galima tikėtis visko. 2015 metais jau po jaunųjų įsikūrimo paraiškų rinkimo buvo pakeistas vienas administravimo taisyklių punktas. Per jį, dėl lėšų stygiaus, visų 80balų rinkusių paraiškos buvo atmestos, o pagal rinkimo metu galiojųsį punktą turėjo pareiškėjams proporcingai mažinti skiriamą sumą. Skundai buvo iškart atmesti, tada teismuose ilgai žmonės bylinėjosi ir galiausiai laimėjo, bet dauguma vis tiek atsisakė paramos, nes komerciniai pasibaigę, ūkių rodikliai pakitę, technika pabrangusi, nes ne vieni metai praėjo.

Priklauso nuo plano ir patikimumo kategorijos. Tokiam objektui greičiausiai bus 0.95eur/kw be pvm per mėnesį. 80x0.95=76eur, per metus būtų 912eur. Plius dar reikia už patikimumo kategoriją kas mėnesį mokestį mokėti, tai dar 0,18-0,72eur/kw. Bet iki šiol buvo lengvata ūkininkams, kurie iš ž.ū. veiklos gauna daugiau nei 50% pajamų, kai pateikus edv ir pajamas įrodančius dokumentus, galios mokesčio iki 14edv subjektam išsvis nereikia mokėt ir gali atsiskaityti kaip buitiniai vartotojai, o virš 14edv, galios ir patikimumo dedamąsias reikia mokėti tik už 3 mėnesius per metus.
 

Mums nebaisu nes Lietuvos biudžetas:
 

Reikia lyginti kainų santyki Kalašnikovas/t kviečių

Žvėrelis maitinasi, kad išgyventų, čia jo pirminis instinktas - išlikti.
Bet ką tenkina medžiotojai, kai važinėja laukais su džipais, keturračiais, šešiaratėm amfibijom ir dar velniais žino kuo. Čia ne tas atvejis, kai negali paeit, o balažin ko demonstravimas, kai kaskart apžiūrint laukus randu vis naujas vėžes išvažinėtas, šiukšlių, alaus skardinių ir t.t. Niekam nepasiskųsi, nes atsakyta bus: čia "brakonieriai" išvažinėjo, ne mes. Nesakau, kad visi būreliai tokie. Tikrai ne, dirbam žemes trijų būrelių plotuose, tai tik vieni tokie tragiški yra, bet bloga tendencija, kad jau tokių atvejų atsiranda ir kituose. Dar suprasčiau, jei tech vėžėmis važiuotų, bet tie vieni kaskart vis kitas mina, aplink mišką ratais, skersai, išilgai laikų, per dygstančius, plaukėjančius, jau subrendusius, nėra jiem skirtumo, pagarbos ir atsakomybės. Taip kad mūsų laukuose per tiek metų, kiek ūkininkaujam, daugiau žalos medžiotojai pridarę. Sorry, jei kam nepatinka, bet tokia realybė.
 

Žvėrelis maitinasi, kad išgyventų, čia jo pirminis instinktas - išlikti.
Bet ką tenkina medžiotojai, kai važinėja laukais su džipais, keturračiais, šešiaratėm amfibijom ir dar velniais žino kuo. Čia ne tas atvejis, kai negali paeit, o balažin ko demonstravimas, kai kaskart apžiūrint laukus randu vis naujas vėžes išvažinėtas, šiukšlių, alaus skardinių ir t.t. Niekam nepasiskųsi, nes atsakyta bus: čia "brakonieriai" išvažinėjo, ne mes. Nesakau, kad visi būreliai tokie. Tikrai ne, dirbam žemes trijų būrelių plotuose, tai tik vieni tokie tragiški yra, bet bloga tendencija, kad jau tokių atvejų atsiranda ir kituose. Dar suprasčiau, jei tech vėžėmis važiuotų, bet tie vieni kaskart vis kitas mina, aplink mišką ratais, skersai, išilgai laikų, per dygstančius, plaukėjančius, jau subrendusius, nėra jiem skirtumo, pagarbos ir atsakomybės. Taip kad mūsų laukuose per tiek metų, kiek ūkininkaujam, daugiau žalos medžiotojai pridarę. Sorry, jei kam nepatinka, bet tokia realybė.
 

Del zalos nesu tikras. Ar zverys ar medziotojai:)